Verslas

Lietuvoje vis opesne problema tampa ne darbo vietų trūkumas ar pasiūla, o jų kokybė, - teigia Lietuvos Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Liugienė. Specialistė teigia stebinti tendenciją, kad įsidarbinę žmonės vienoje įmonėje ilgai neužsibūna. „Mes stebime, kad iš tiesų dalis registruotų darbo vietų yra laisvų ne todėl, kad tai įsteigtos darbo vietos, bet jos atsiranda dėl darbuotojų kaitos.

 Nuo šių metų Lietuvoje pradedama įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyva. Taip siekiama užtikrinti, kad visiems, jaunesniems nei 25 metų asmenims per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas kokybiško darbo pasiūlymas, pasiūlymas tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką. Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad jaunimo nedarbo problemos sprendimas – ne tik atlyginimai.

 Pagal ekonominės laisvės indeksą Lietuva lenkia savo kaimynes Latviją ir Lenkiją, užimdama 21 vietą tarp 178 pasaulio valstybių, tačiau pagal darbo rinkos lankstumo kriterijų Lietuva krenta į 105 vietą, skelbia JAV ekonominių tyrimų organizacija „Heritage Foundation“. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė mano, kad vienas iš trukdžių, neleidžiančių reformuoti Darbo kodekso, padarant jį lankstesnį ir taip pritraukiant užsienio investuotojų, yra Trišalė taryba.

Vida Tavorienė Penktus metus Lietuvos ikimokyklinukams ir pradinukams nemokamai dalijami vaisiai ir daržovės. Tam kasmet atseikėjama nuo 5 iki 9 mln. litų paramos. Būtų logiška, jei šios lėšos papildytų mūsų ūkininkų pajamas, o vaikai valgytų vietinius obuolius ir morkas. Tačiau į didžiausią paramos riekę taikosi apsukrūs tarpininkai.

Karolis Birgilas Mirtingieji prieš Naujuosius metus pasižada, kad ateinančiais pradės sportuoti arba gal net mes rūkyti. Ko gero, didžiosios technologijų kompanijos pasižadėjo 2014-aisiais pradėti prekiauti išmaniaisiais laikrodžiais. Vasarį ima tuštėti sporto klubai. Ar taip atsitiks ir antruoju atveju? Atidesni gali paprieštarauti, nes pernai rinkoje pasirodė „Pebble“, „Samsung Galaxy Gear“ ir „Sony“ išmanieji laikrodžiai.

Prie savo namų Maskvoje žiauriai sumuštas Andrejus Moisejenka, kuris neseniai buvo paskirtas didžiausio Ūkio banko skolininko – bendrovės „Ruskij karavai“ likvidatoriumi, rašo „Lietuvos rytas“. Verslo ekspertas užpultas sausio 12-osios vakare netoli savo namų Rusijos sostinės pakraštyje, kai grįžo automobiliu kartu su žmona.

Europos ekonomikos krizė nėra pasibaigusi ir dar per anksti kalbėti, kad atsigavimas jau prasidėjo, sako LRT.lt kalbinti ekonomistai. Kai kurias problemas, trukdančias sklandžiai veikti liberaliam Europos ūkiui, ekonomisto Jono Čičinsko teigimu, galėtų pradėti išspręsti socialinės demokratijos reabilitavimas.

Marius Eidukonis Prieš pat Kalėdas Seime buvo priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurioms pritarė 59 parlamentarai, o joms itin priešinosi Aplinkos ministerija. Pirmomis šių metų dienomis Prezidentė Dalia Grybauskaitė parlamento patvirtintą įstatymą vetavo ir, pateikusi savo pastabas, grąžino Seimui tobulinti.

Dažnas po apsilankymo prekybos centre nuostabos kupinomis akimis žiūri į ištuštėjusią banko sąskaitą – pirkdami užsimirštame, todėl maisto produktams išleidžiame kur kas daugiau, nei turėtume. Businessinsider.com apie dažniausias pirkėjų klaidas kalbėjosi su JAV bestselerio „Vakarienė už 10 dolerių“ autore Melissą d‘Arabian. Virtuvės šefė išskyrė esmines pirkėjų klaidas, kurios neleidžia išleisti mažiau.

Į geriausių 2013-ųjų reklamų 10-uką patekę vaizdo klipai turi vieną bendrą bruožą - praktiškai visi jie dramatiški, jaudinantys, įkvepiantys. Labiausiai nustebino 1-oji topo vieta, kurioje atsidūrė greitojo maisto reklama, kuri net nebuvo pasiekusi televizijos ekranų. 10. „Cherkashin“ mėsos fabrikas: „Dėkingumas“ Sukurti gerą reklamą naujausių technologijų produktams – paprasta. Kur kas sudėtingiau, kai įspūdingą klipą reikia sukurti apie perdirbtos mėsos sumuštinių dešrą.

Jolita Žurauskienė Aštriadančių graužikų kaimynystė įgriso Ukmergės rajono Balelių kaimo ūkininkams. Jie teigė, kad, bebrams užtvenkus melioracijos griovį, ne tik ėmė pelkėti dirva, nukentėjo pasėlių laukai bei ganyklos, bet ir žuvo dalis jaunuolyno. Pasak specialistų, bebrai gadina melioracijos įrenginius: išrausia sankasas, užkasa pralaidas ir sugadina sausinimo sistemas. Todėl miške susidaro drėgmės perteklius, dėl kurio patiriama didelių nuostolių.

Paskutiniuoju metu programinės įrangos kūrėjams vis sunkiau uždirbti iš mobiliųjų aplikacijų. Jei tikėtume kompanijos „Gartner“ analitikų pateikta prognoze, artimiausioje ateityje situacija dar labiau pablogės. Per 2014 – 2018 m. laikotarpį tik apie 10 tūkst. aplikacijų savo kūrėjams taps finansiškai sėkmingos. „Didžiulis kiekis mobiliųjų aplikacijų gali sudaryti įspūdį, kad jos leidžia praturtėti daugeliui savo kūrėjų, – rašo kompanijos „Gartner“ viceprezidentas ir analitikas Kenas Dulaney.

 Dėl palyginti šiltų pirmųjų žiemos mėnesių bei ekonomikos atsigavimo grūdų kainos mažėja, tačiau jos gali šauti į viršų, jei dėl neregėtų šalčių nukentės pasėliai Šiaurės Amerikoje. Grūdų augintojų sandėliuose dar yra apie 25 proc. neparduoto derliaus, todėl ūkininkai nuo šiol vis dažniau ir atidžiau tyrinės pokyčius rinkose.

Valstybinės žemės sklypų per paskutinį 2013 metų ketvirtį parduota daugiau nei per 2012 metų tokį patį laikotarpį. Į valstybės biudžetą pervesta 111,8 mln. litų (2012 m. IV ketvirtį – 42, 9 mln. litų). Per visus praėjusius metus Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetas pasipildė 242 mln. litų. Valstybės biudžetas už visų paskirčių valstybinę žemę 2013 m. papildytas 226, 8 mln. litų (2012 m. – 124 mln.

Sausio 15 d. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymams patikslinti ir papildyti teisinį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės proceso reglamentavimą. Įstatymo projektu siekta aiškiau reglamentuoti pareigūnų kompetenciją, teises ir pareigas. Taip pat nustatyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų patekimo į privačias teritorijas, fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas tvarką, veiksmus atliekant juridinių ir fizinių asmenų patikrinimą.

LRT.lt Referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams iniciatyvą, kuri balansuoja ant 300 tūkst. reikalingų parašų ribos, stojo ginti ne tik „Drąsos kelio“ partija, bet ir žinomi žmonės, tarp kurių – Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, aktorius Rolandas Kazlas, Režisierius Jonas Vaitkus, buvęs krepšinio treneris Vladas Garastas ir Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas.

UAB „Modus energija“ šių metų pradžioje dvigubai padidino savo valdomos šilumos ir elektros kogeneracinės elektrinės Vievyje galingumą. Anksčiau jos galingumas siekė 0,8 MW, dabar – 1,6 MW. 2013 m. sausį elektrinei pradėjus veiklą, šiluma Vievio gyventojams atpigo 30 proc., o padidinus jos galingumą, šiluma pigs ir toliau.

 Elektroninių paslaugų plėtros projektams papildomai skirta 11,21 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos. Ją gaus elektroninės valdžios, sveikatos, skaitmeninės televizijos, lietuvių kalbos naudojimo informacinėje visuomenėje ir kiti projektai. Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui papildomas lėšas skirti iš sutaupytų ir dar neperskirstytų 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos lėšų.

 Sprendimas dėl naujos atominės elektrinės (AE) projekto gali būti priimtas pirmąjį šių metų pusmetį, žada energetikos ministras. Vėliau bendrą sprendimą turėtų tvirtinti Baltijos šalių premjerai. "Viskas priklauso nuo mūsų pačių, nuo regioninių partnerių, strateginio investuotojo.

 Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje pernai siekė 1092,6 lito už toną - 21,7 proc. daugiau, nei 2012 metais, kai kaina siekė 898 litus. Pieno kaina gruodį siekė 1251,7 lito už toną - per mėnesį ji sumažėjo 0,2 proc., skelbia Žemės ūkio ministerija. Gruodį supirkta 102,62 tūkst. tonų pieno - 6,4 proc. daugiau nei 2012 metų gruodį. Iš viso pernai supirkta 1,339 mln. tonų natūralaus pieno (1,5 proc.

 Generalinėje prokuratūroje vienas po kito bliūkšta ikiteisminiai tyrimai, į kuriuos įsivėlę ir politikai, ir teisėsaugininkai. Vyriausybė raginama išsiaiškinti, ar prie nacionalinio oro vežėjo „FlyLAL“ sužlugdymo aktyviai neprisidėjo ekspremjero Andriaus Kubiliaus aplinkos žmonės, įsivėlę į galimai neskaidrius ryšius su „FlyLAL“ konkurentais ir teisėsauga. Juolab kad Generalinėje prokuratūroje jau subliuško ne vienas politinį užsakymą primenantis ikiteisminis tyrimas.

Dalis latvių eurą sutiko kaip neišvengiamybę, tačiau su kartėliu širdyje, kad teko atsisakyti nacionalinės valiutos. Balsas.lt apsilankė Rygoje ir domėjosi, kaip vietiniai pratinasi prie naujos valiutos. Nostalgija latui išliks Rygoje su šeima gyvenantis 30 metų Janis pasakojo, kad Latvijos perėjimas prie euro yra natūralus procesas, kuris anksčiau ar vėliau turėjo įvykti: „Žinoma, reikia galvoti apie tai, kad laikas juda į priekį ir negalime stovėti vietoje.

Konekesko Ltd po 10 metų pertraukos atnaujino originalių Japoniškų KOBELCO ekskavatorių importą į Baltijos ir Suomijos rinkas. Tuo pačiu metu Konekesko nutraukia naujos New Holland technikos importą į Baltijos šalis. Konekesko didžiuojasi tapusi pirmuoju Kobelco dileriu Europoje. Pirmasis KOBELCO ekskavatorius SK140SRLC buvo pristatytas 2013 rugpjūčio 26-28 dienomis UAB Konekesko Lietuva stende, Litexpo parodų centre vykusios Tarptautinės Baltijos šalių kelininkų konferencijoje ir parodos metu.

Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos parengtam Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektui ir teiks jį Seimui. Šiuo įstatymu nustatoma pasirengimo įsivesti eurą, litų keitimo į eurus, nacionalinės valiutos išėmimo iš apyvartos tvarka, reglamentuojami kiti praktiniai euro įvedimo aspektai. Šis įstatymas – svarbiausias dokumentas, būtinas eurui Lietuvoje įsivesti. Priėmus įstatymą ir jį lydinčius poįstatyminius aktus, bus sukurtas teisinis pagrindas eurui įsivesti.

Japonijoje išrasta piniginė, kuri bėga nuo savo šeimininko ir rėkia, jeigu jis bando išleisti per daug pinigų, nei buvo numatęs. Pasak Vokietijos leidinio „Focus“, ši „Living wallet“ pavadinta išmanioji piniginė gali sukelti tikrą revoliuciją šeimos biudžeto taupymo srityje. Japonų inžinierių sumanyta „gyvoji piniginė“ belaidžiu ryšiu sinchronizuojama su jos šeimininko ar šeimininkės išmaniojo telefono programėle, skirta asmeniniam ar šeimos biudžetui planuoti.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Kęstutis Masiulis siūlo merų ir vicemerų algas susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu toje savivaldybėje. Parlamentaras įregistravo pataisą, kad savivaldybių vadovų algas nustatytų bei darbo užmokestį tvirtintų tos savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vidutinį tos savivaldybės gyventojų mėnesinį darbo užmokestį.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis patvirtino naujas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, kurios nustato naują ir supaprastintą iki 200 litų dydžio skolų išieškojimo procesą, ženkliai sumažinantį vykdymo išlaidas išieškant mažas skolas iš dešimčių tūkstančių Lietuvos gyventojų.

2014 metų JAV fondo „Heritage Foundation“ Ekonominės Laisvės Indekse Lietuva užima 21-ą vietą tarp 178 valstybių. Lyginant su praėjusiais metais, pakilome per vieną poziciją ir gerokai lenkiame savo kaimynes – Latvija ir Lenkija šiame reitinge užėmė 42-tą ir 50-tą vietas. „Tai puikūs rezultatai, rodantys, kad Lietuva toliau tobulėja įsitvirtindama tarp patraukliausių šalių užsienio investuotojams“, - teigia VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė.

Vakar technologijų milžinė „Google“ nustebino verslo pasaulį, už 3,2 mlrd, JAV dolerių (8 mlrd. litų) įsigijusi automatizuotos namų valdymo įrangos gamintoją „Nest“, rašo businessinsider.com. Įdomu tai, kad kompaniją „Nest“ įkūrė gerai žinomo muzikos grotuvo „iPod“ dizaineris, įmonės produkcijos išvaizda primena „Apple“ gaminius, o rinkos tyrimų duomenimis, didelė „Nest“ klientų dalis mėgausi ir prakąsto obuolio simboliu papuoštais prietaisais. Businessinsider.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime kvietė atsižvelgti į šeimos poreikius. Arkivyskupas ragino grąžinti sekmadienį Dievui ir šeimai. Žinių radijo laidai „Dienos klausimas“ arkivyskupas sakė, kad jo kreipimosi kontekstas buvo nukreiptas į mūsų visų poreikį saugoti vieni kitus, saugoti šeimas.  „Buvo kalbėta ir apie sekmadienio apsipirkimus. Bet kalbėta ir apie kitus dalykus, kurie kelia pavojų mūsų šeimoms.

 Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, darbo grupė, kurios posėdyje dalyvavo ir premjeras Algirdas Butkevičius, sutarė, kad pensijos bus pradėtos kompensuoti šiais metais. „Yra parengta keletas kompensavimo mechanizmų ir jie pirmadienį bus pristatyti koalicijos politinei tarybai”, – pabrėžė ministrė A. Pabedinskienė. Pasak A. Pabedinskienės, po politinės tarybos sprendimų teliks įgyvendinti techninius kompensavimo įgyvendinimo sprendimus.

Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui pareiškus, kad diskusijomis dėl euro neturėtume juokinti pasaulio, finansų analitikas Valdemaras Katkus nurodė, kad šiam pareigūnui nesvarbi rinkėjų nuomonė, o euro projektas yra propagandinis.   „Visi Lietuvos banko pareigūnai yra paskirti, o ne išrinkti, dėl to kai kuriems pareigūnams Lietuvos rinkėjų nuomonė yra nesvarbi, - Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ antradienį sakė V. Katkus.

„Arvi“ įmonių grupės savininko verslininko Vidmanto Kučinsko valdomai bendrovei Investicijų ir inovacijų fondas leista įsigyti ir valdyti iki 100 proc. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto akcijų. Konkurencijos taryba leidimą suteikė antradienį. „Konkurencijos taryba konstatavo, kad dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje“, - rašoma tarybos pranešime.

 Seimo vadovė, Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė sukritikavo Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, - jos nuomone, į tokias pareigas skiriami pareigūnai turi kalbėti "argumentų" kalba, o ne užsiimti politikavimu. "Pirmiausia noriu pasakyti, kad Lietuvos banko vadovas nėra politikas, jis yra skiriamas pareigūnas. Mano nuomone, jis turi atlikti pareigas - tai, ką privalo atlikti kaip Lietuvos banko vadovas. Esu įsitikinusi, kad neturėtų kištis į politines diskusijas tokia forma.

 Praėjusiais metais „Danske Bank“ išdavė dvigubai daugiau būsto paskolų. Naujų pasirašytų būsto paskolų sutarčių suma pernai sudarė 140,3 mln. litų, palyginimui – 2012 metais ji siekė 69,2 mln. litų. „Būsto paskolų rinka stabiliai augo visus metus, gyventojai drąsiau skolinasi“, – sako Jūratė Nedzinskienė, „Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė.

Vis labiau populiarėjantys išmanieji telefonai, siūlantys nemokamas greitųjų žinučių mobiliuoju internetu ar per „Wi-Fi“ paslaugas, artina SMS ir MMS žinučių saulėlydį. Apie tai pranešė rinkos tyrimų bendrovė „Strategy Analitics“. Jos duomenimis, pernai pirmą kartą po daugelio metų mobiliojo ryšio operatorių įvairiose pasaulio šalyse pajamos, gaunamos iš SMS ir MMS žinučių, sumažėjo. 2013 m. jos siekė 104 mlrd. JAV dolerių, tai yra, smuko beveik 4 proc., sakoma bendrovės pranešime.

Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ statistika atspindi, kad Latvijos gyventojai apie gyvybės draudimą ir jo įtaką ateičiai pradeda galvoti vidutiniškai ketveriais metais anksčiau nei kitų Baltijos šalių gyventojai. Lietuviai gyvybės draudimui kasmet skiria daugiau savo lėšų nei latviai ir estai. ERGO statistika Baltijos šalyse rodo, kad apie savo ir šeimos finansinį saugumą latviai pradeda galvoti sulaukę 30 metų amžiaus.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ Latvijoje sėkmingai užbaigė 2012 m. pavasarį pradėtą mobiliojo ryšio tinklo modernizavimą. Tai operatoriaus vartotojams užtikrins galimybę kokybiškesnėmis mobiliojo ryšio paslaugomis naudotis 99 proc. šalies teritorijos. Spartus „Tele2” mobilusis internetas bus pasiekiamas 95 proc. Latvijos teritorijos. „Tele2” ryšio tinklas dabar yra pažangiausias šalyje. Modernizavimo naudą pirmiausia pajuto klientai.

Finansų ministerija pateikė Vyriausybei Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą, kuriuo nustatoma pasirengimo įsivesti eurą, litų keitimo į eurus, nacionalinės valiutos išėmimo iš apyvartos tvarka, reglamentuojami kiti praktiniai euro įvedimo aspektai. „Teikdami svarstyti kertinį euro įvedimo dokumentą, nuosekliai einame į tikslą, kad nuo 2015 metų Lietuva taptų euro zonos nare ir siunčiame signalą rinkoms, kad kitokio pasirinkimo nebus.

Kai Seimas nusprendė 2014-uosius paskelbti vaikų sveikatos metais, pagalvojau – tikrai prioritetas. Nes sirgti nemalonu niekam, o ypač liūdna, kai serga vaikai. Vaikų sveikatos ir sveikos gyvensenos problemos įvairiai buvo sprendžiamos ir anksčiau. Deja, tikrai abejotinais būdais. Štai mokyklai skirtoje sveikatos pažymoje nuo pernai būtinas ir odontologo įrašas, kad vaikučio dantys patikrinti, gal sveiki, gal pagydyti. O gal ir ne. Nes toks apsilankymas pas odontologą iš esmės nieko nekeičia.

Ar galite įsivaizduoti kompaniją, kurioje nėra vadovų, vyresniųjų vadybininkų, o priedų ir personalo dydis priklauso nuo kolegų sutarimo? Negana to, ši įmonė yra viena sėkmingiausių savo sektoriuje. Ir tai nėra juokelis – kompiuterinių žaidimų gamintojas „Valve Corporation“ gyvena būtent taip, rašo inc.com. Buvęs „Valve“ ekonomistas Yanis Varoufakis pasidalino įžvalgomis apie horizontalios hierarchijos vadybą korporacijoje, kuri vertinama daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių (10,2 mlrd.

Seimo kanceliarija ketina pirkti 10 naujų automobilių parlamentarų ir į Seimą atvykstančių svečių poreikiams tenkinti, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. 59 lengvuosius automobilius turintis Seimo autoūkis artimiausiu metu turėtų pagausėti BMW ir „Mercedes" markių automobiliais, tai kainuos maždaug 2–2,5 mln. litų Seimo kanceliarija teigia, kad net 83 proc. turimų automobilių yra senesni nei dešimties metų ir tik 17 proc. – 6–10 metų.

Lažybų bendrovės neturėtų siūlyti lažintis dėl vertybinių popierių, valiutų, palūkanų normų ar biržos prekių vertės pokyčių, nes tuo gali užsiimti tik investicinių paslaugų teikėjai. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba antradienį patvirtino poziciją, kad parduoti su finansinio turto vertės pokyčiu susijusius binarinius opcionus gali tik atitinkamą licenciją turinčios finansų maklerio įmonės arba investicijų bankai.

Kiekvienas vadovas sutiks, kad efektyvūs informacijos mainai tarp įmonės darbuotojų yra būtina sąlyga, lemianti sėkmingą verslo vystymą. Čia, kaip ir mūšyje, vienas lauke – ne karys, o idėjų, žinių ir patirties sklaida tarp kolektyvo narių leidžia pasiekti aukštesnių rezultatų. Komunikacijai, informacijos dalyboms ir kaupimui reikalinga ne tik iniciatyva, bet ir veiksmingas įrankis, kuriuo gali tapti socialinis intranetas.

Laisvoji elektros rinka nuo pilno atsivėrimo per metus patyrė nemažai pokyčių – elektros kainos pasiekė rekordines aukštumas, tiekėjų gretos retėjo, radosi naujų, verslui skirtų energetinių paslaugų. Ko buvo tikimasi iš rinkos jos atsivėrimo pradžioje ir kaip iš tikrųjų viskas klostėsi? Skaičiai nemeluoja Praėjus keliems mėnesiams nuo pilno rinkos atsivėrimo, beveik pusė įmonių dar nebuvo pasirinkusios nepriklausomo tiekėjo ir pirko elektrą iš garantinio tiekėjo LESTO.

  2013 m. III ketv., palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, Lietuvos paslaugų eksportas didėjo 13,3 proc., arba 571,7 mln. Lt iki 4,9 mlrd. Lt., o augimo tempas išliko sparčiausias tarp trijų Baltijos šalių. Tradiciškai labiausiai prie augimo prisidėjo transporto paslaugos, kelionės ir kitos verslo paslaugos. Nors bendras statybos paslaugų eksportas 2013 m. III ketv., palyginti su 2012 m. III ketv., mažėjo 13,6 proc., arba 23 mln. Lt, iki 145,3 mln.

Taip, tai įvyko. Prieš 15 metų galėjome stebėti, kaip eurą šampanu laisto Vokietijos ar Prancūzijos gyventojai, o dabar bendra Europos valiuta atsidūrė mūsų pasienyje. Latvija tapo 18-ąja euro zonos nare, o Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, naudojanti nacionalinę valiutą. Keisti valiutą – sudėtingas procesas, tačiau sunkumus pašalina atsakingas planavimas, mano Latvijos „Swedbank“ padalinio vyriausiasis ekonomistas Martinas Kazakas. Savaitraščiui „Ekonomika.

Naujausiame Europos pirmaujančios nepriklausomos ekonomikos konsultacijų bendrovės „London Economics“ pranešime tvirtinama, kad „Kia Motors Europe“ vaidina itin svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje.

 Vyriausybė pasitarime trečiadienį svarstys, kaip reformuoti statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir garantijų sistemą. Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra parengusi pataisas, kurios numato, jog visiems statutiniams valstybės tarnautojams būtų taikomas 40 valandų per savaitę darbo laiko režimas, o dirbantiems ilgiau būtų mokami viršvalandžiai.