Verslas

Premjeras tikina, kad minimali alga (MMA) kitais metais didės, tačiau kiek, jis kol kas neprognozuoja. Algirdas Butkevičius pripažino, kad susitikime su Klaipėdos socialdemokratais šią savaitę jis išsakė galimybę ją didinti iki 300 eurų, tačiau politinio sprendimo dėl to dar nėra.

Lietuvoje nerimstant aistroms dėl referendumo iniciatyvos, kuria siekiama pakeisti su žemės pardavimu susijusius Konstitucijos straipsnius, verslo atstovai prašo politikų ir visuomenės daug atsakingiau vertinti panašias idėjas, kadangi jos stabdytų investicijas, sukeltų teisinių problemų ir tyrėtų skaudžių ekonominių pasekmių šalies ūkiui.

Sparčiai auganti ekologiškų produktų rinka ir didesnė nei tikėtasi naujų gaminių sėkmė mūsų šalies bendroves skatina dairytis į eksporto rinkas. Nors ekologiškų produktų pardavimai ir Lietuvoje pernai vėl ūgtelėjo beveik 10 proc., didesni lūkesčiai siejami su didesnėmis šalimis. Europoje – tikras ekologijos bumas Iki krizės kelerius metus stabiliai augusi ekologiškų produktų rinka buvo susidūrusi su nemenkais iššūkiais.

Vienas Lietuvos gyventojas per pastaruosius trejus metus iš įvairių kreditorių vidutiniškai paėmė 1,85 vartojimo paskolą. Beveik pusė besiskolinančiųjų nebuvo lojalūs vienai konkrečiai kredito įstaigai – 47 proc. jų skolinosi iš dviejų arba trijų. Tai parodė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ atlikta Lietuvos gyventojų, per trejus pastaruosius metus ėmusių vartojimo paskolą banke arba greitųjų kreditų bendrovėje, apklausa.

Daugelis rizikų, pastaruoju metu grasinusių euro zonos ir pasaulio ekonomikų stabilumui, šiemet yra mažiausios nuo finansų krizės pradžios. Tai leidžia manyti, kad euro zonos atsigavimas šiemet ir toliau nuosekliai judės teigiama linkme kartu su bendru pasaulio ekonomikos augimu, prognozuoja Reijo Heiskanenas, didžiausios Suomijos finansų grupės „OP-Pohjola“, kuriai priklauso Lietuvoje veikiantis bankas „Pohjola“, vyriausiasis ekonomistas.

Artėjant Kovo 8-ajai gėlių pardavėjai komponuoja pavasarines tulpių puokštes ir laukia šventiškai nusiteikusių klientų. Anot jų, pastebima ir kita nauja tendencija: „Gėles perka ne tik norintys savo drauges ar žmonas pradžiuginti vyrai ar skubantys sveikinti kokia nors proga draugai. Gėlės – universalus dėmesio parodymo ženklas, tad vis dažniau jomis padėką ar dėmesį partneriams ir kolegoms rodo verslininkai“, – pasakojo internetinės gėlių parduotuvės geliuturgelis.

Dokumentų ir procesų valdymo sistemų lyderė Baltijos šalyse bendrovė „DocLogix“ sukūrė naują nemokamą mobiliąją programėlę „iPhone“ įtaisams, kuria galima patogiai, neprisirišus prie fiksuotos vietos dirbti „DocLogix“ sistemoje. Su mobiliąja programėle vartotojai gali patogiai ir iš bet kurios vietos, kurioje veikia interneto ryšys, valdyti savo užduočių ir dokumentų sąrašus, peržiūrėti, vizuoti, patvirtinti, persiųsti, dokumentus, taip pat atlikti ir paskirti užduotis.

Gyventojams, apsisprendusiems kaupiant maksimaliai nuosavomis lėšomis prisidėti prie senatvės pensijos, kovo mėnesį „Sodra“ perves pirmąsias padidintas įmokas. Jas sudarys trys sudėtinės dalys – papildoma dalyvio ir skatinamoji valstybės įmokos bei bazinė Sodros įmoka. Šiuo metu maksimaliai kaupia ir ateityje gaus didesnę pensiją daugiau nei 400 tūkst. pensijų kaupimo dalyvių, 38 proc.

 Kelmės rajone ūkininkaujantis verslininkas Tadas Dzvankus „Žinių radijui“ pasakoja, kad ūkininku tapo ir triušių auginimo ėmėsi ne tik iš meilės ilgaausiams. Nedidelę siuvyklą valdantis verslininkas prisipažįsta nematantis šio verslo perspektyvų, todėl ėmėsi nuo vaikystės mielo užsiėmimo – triušių auginimo.   „Jei vaikystėje parduodavau triušiuką, gaudavau 3 rublius.

Karolis Birgilas Bedarbio pašalpų dydžio klausimas yra socialiai jautrus, o bandymas jas sumažinti bus palaikytas cinišku. Vis dėlto grąžinti bedarbius į rinką ne taip lengva, net jei ir yra laisvų darbo vietų. O jei tai paverstume verslu? Kitaip tai vadinama socialiniu verslu. Aurelija Dzedzevičiūtė – viena iš šios srities pionierių Lietuvoje. Merginos pritaikyta idėja, kai bedarbiai papildomai užsidirba pardavinėdami žurnalus, nėra nauja pasaulyje, bet Vilniuje kelią skinasi sunkiai.

Pakyla lėktuvas. Į saloną įeina stiuardesė: „Gerbiami keleiviai! Jus sveikina mūsų aviakompanija. Lėktuvą pilotuoja aukščiausios klasės pilotas, nusipelnęs parašiutų sporto meistras“ – mūsų dienomis tokie juokeliai kelia tik atlaidžią šypseną, mat kelionės lėktuvais tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Šiandien iš Lietuvos tiesioginiais skrydžiais galima pasiekti nemažai Europos miestų, o jungiamųjų skrydžių keleiviams atsiveria dar platesnės kelionių galimybės.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ 19 mlrd. JAV dolerių (48,5 mlrd. litų) – nesuvokiami pinigai. Už tokią sumą galima padengti Ukrainos paskolą, nupirkti 4 lėktuvnešius, tiek pat dangoraižių arba 678 branduolines bombas. „Facebook“ tokią sumą nusprendė skirti išmaniojo telefono programėlei. Miesto gatvė. Laukiate vėluojančio bičiulio. Neiškentę išsitraukiate išmanųjį ir imate maigyti ekraną. Tačiau jūsų ryšio tiekėjui iš to – jokios naudos. SMS paslaugos nenaudojate jau keletą metų.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Kaimo turizmo sodybos ruošiasi darbymečiui – sausio–kovo mėnesiais jos intensyviausiai užsakomos vasaros sezonui. Anot portalo LRT.lt kalbintų pašnekovų, ramybe dažniau mėgaujasi užsieniečiai, tuo metu lietuviai kaime jau ieško ir teniso kortų, boulingo takų bei treniruoklių salių. Pernai kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 275,8 tūkst. poilsiautojų, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tai 5,8 proc.

Žurnalo „Forbes“ neseniai paskelbtame turtingiausių pasaulio žmonių sąraše – net 122 milijardieriai iš Kinijos. Daugiau milijardierių turi tik JAV. Tačiau nepaisant gausaus būrio turtuolių, net 13 proc. kinų gyvena už mažiau nei 1,25 dolerio per dieną (apie 3,15 Lt). Praraja tarp turto ir skurdo Kinijoje – stulbinanti. Svetainė Businessinsider.com atrinko 22 „Reuters“ fotografo Kim Kyung-Hoono nuotraukas, kuriose kontrastingos turčių ir skurdžių gyvenimo akimirkos atsiduria viena šalia kitos.

 Kauno žemėlapyje galima pažymėti dar vieną kokybiško ir gurmaniško maisto tašką - pirmąjį gastropabą Kaune – „837“. Tai gerai kauniečiams žinomo ir pamėgto „Ryšių kiemelio 837“ metamorfozė, vieta, įsikūrusi to pačio Ryšių istorijos muziejaus patalpose ir šaltuoju metu kviečianti ragauti, bendrauti, atrasti, pajusti ir mėgautis drauge. Gastropabas – tai dar naujas terminas Kauno miesto kontekste.

Finansų ministras teigia, kad Vyriausybė kol kas nesvarsto, ar nuo kitų metų sausio didinti minimalią algą (MMA) iki 300 eurų (1035 litų). Rimantas Šadžius sako nežinantis, ar alga tikrai bus didinama iki 300 eurų (1036 litų), o dėl to bus sprendžiama metų pabaigoje. „Šito aš nežinau, visi šitie klausimai bus svarstomi metų pabaigoje, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, į 2015 metų ekonominės perspektyvos matymą ir, be abejo, mūsų socialinių partnerių nuomones.

 Visi svarbiausi šalies vadovai iš anksto buvo informuoti apie dabar jau bankrutavusio banko „Snoras“ sunkumus, tačiau jokių priemonių nebuvo imtasi beveik dvejus metus, sako parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas.

Lietuvio Edmundo Balčikonio sukurtas „startup‘as“ „TrackDuck“ užsitikrino „Kima Ventures“ ir „Practica Capital“ fondų investiciją, kuri siekia 200 tūkst. eurų, rašo techcrunch.com „Kima Ventures“ investuoja į mažus projektus Europoje ir Vidurio Rytuose. „TrackDuck“ leidžia interneto puslapių kūrėjams ir užsakovams bendrauti lengviau ir taip sprendžia efektyvumo problemą.

Teismas pripažino kaltu buvusį Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorių Kazimierą Ramoną. Anot teismo, jis sudarė galimybę „Snoro“ bankui ilgą laiką slėpti informaciją apie tikrąją turto padėtį. „Teismas nusprendė K.Ramoną pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką (...) ir paskirti jam 200 MGL, tai yra 26 tūkst. litų baudą“, – trečiadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius.

Šiaurės Airijoje jau 9 metus gyvenanti Egidija Juodpusienė buvo nusprendusi pagyventi ten 8 mėnesiams, bet liko 9 metams. Atvažiavusi naktį, kitą dieną E. Juodpusienė jau dirbo. Pasak jos, darbą ten randa visi tikrai norintys. „Jeigu tu norėsi, tu eisi, belsi, belsi – kurios nors durys atsidarys. O kai žmogus galvoja, kad atskridau su čimodanu ir manęs ten eilė laukia – tai, be abejo, taip nėra. Čia kiek mūsų lietuvių yra,  nė vienas be darbo nesėdi – tie, kas nori dirbti.

Karolis Birgilas Verslo analitikos pradmenis, to net nežinodami, moksleiviai gauna pildydami „Microsoft Excel“ lenteles. Šio amato specialistai yra vertinami visame pasaulyje. Tik sėkmingai veikiantys verslininkai gali nusisamdyti profesionalus. Tačiau skaitmeninės verslo analitikos profesionalas Peteris Myersas teigia, kad ir šie kadaise pradėjo nuo „Excel“. Ar verslo analitika šiandien tampa analitiškesnė? Verslo analitika – tai turimų duomenų apdorojimas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) rengiamas konkursas „Populiariausia prekė“ skelbia, kokias prekes Lietuvos pirkėjai dažniausiai rinkosi praėjusiais metais. Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje nugalėtojus sveikino LR Vyriausybės atstovai, Žemės ūkio ministras, kontroliuojančiųjų institucijų vadovai.

Šveicarijoje registruota bendrovė „Vretola Holdings“ padidino valdomą vienos didžiausių Lietuvoje žemės ūkio perdirbimo bendrovių „Agrowill Group“ akcijų paketą nuo 12,73 proc. iki 20,66 procento. 7,93 proc. bendrovės akcijų „Vretola Holdings“ užbiržiniu sandoriu įsigijo vasario 19 dieną, per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė „Agrowill Group“. Akcijų pardavėjas ir sandorio vertė nenurodoma. Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, vasario mėnesį 7,93 proc.

Kaunas po ketverių metų pertraukos dalyvaus nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje „MIPIM 2014“, vyksiančioje kovo 11-14 d. Prancūzijos mieste Kanuose. Prestižinėje parodoje bus pristatyta 10 Kauno miesto savivaldybės ir privataus verslo projektų. „Tai viena iš didžiausių nekilnojamojo turto ir investicijų paroda pasaulyje, todėl Kauno dalyvavimas joje išties prasmingas ir reikalingas.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) įgyvendinimas eina į pabaigą. Jau išmokėta 81 procentas programai skirtų lėšų. Didžiausia paramos suma – daugiau kaip 1,4 mlrd. išmokėta pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Ši priemonė sulaukė itin didelio pareiškėjų susidomėjimo, pagal ją per visą paramos laikotarpį patvirtinta beveik 12 tūkstančių paraiškų.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete viešėjęs kūrybingumo guru, „Idėjų knygos“ („The idea book“) autorius Fredrikas Harenas būsimuosius Lietuvos verslininkus patikino, kad šiuo metu susiklostė palankiausios aplinkybės kurti verslą ir įgyvendinti drąsiausias verslo idėjas.

Prieš pusantros savaitės Lietuva neramiai stebėjo įvykius Maidane. Labai tikėtasi, kad vietinis konfliktas išsispręs ir Ukraina pradės atgimimo kelią kaip nauja pro-Europietiška valstybė. Nors rizikos Ukrainoje buvo didelės, Lietuvos verslas šioje rinkoje dar tik pradeda apšilti kojas. 2013 metais Lietuva į Ukrainą eksportavo prekių už 2,92 mlrd. Lt, t.y. 3,5 proc. visos eksportuojamų prekių vertės.

Artėjant euro įvedimui, Lietuvos gyventojai perspėjami saugotis sukčių, kurie senyvus žmones bando apgauti meluodami apie litų registraciją. Vidaus reikalų ministerija trečiadienį pabrėžė, kad nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Lietuvos paštas, nei policija, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ar kitos institucijos neprašo litų registruoti, taip pat nesurašinėja banknotų serijos numerių.

Netrukus duris Lietuvoje atversiantis JAV greitojo maisto tinklas „Subway“ savo užkandines šalyje valdys lietuvių bendrovės „UCS Baltic“ plėtojamu sprendimu „R–Keeper“. „Rinkdamiesi valdymo sistemą „Subway“ bendravo su daugeliu automatizavimo ir valdymo paslaugas siūlančių Lietuvos ir Lenkijos įmonių. Mes geriausiai atitikome jų poreikius, nes vietinėje rinkoje dirbančiam partneriui lengviau teikti sistemos palaikymą.

 Lietuvos ekspertai šią savaitę dar nevyks į Maskvą tęsti derybų su Rusijos dujų koncernu „ Gazprom“. Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau tikėjosi, kad tokie pokalbiai įvyks jau šią savaitę. „Lietuvos derybų grupės dėl dujų kainų Lietuvai atstovai šią savaitę dar derina galimą kelionės į Rusiją datą.

Vaidotas Šernius/Geopolitika Pastaruosius porą mėnesių Rusijos rublis nuolat ritasi žemyn. Maskvos biržoje euras ir doleris pasiekė seniai regėtas aukštumas. Dar iki konflikto Kryme nuo šių metų pradžios rublis jau buvo praradęs daugiau kaip 7 procentinius punktus savo vertės JAV dolerio ir euro valiutų krepšelio atžvilgiu.

 LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Ukrainos įvykiai rodo, jog ekonomikos augimas gali būti labai trapus, todėl tikėtis viršplaninių pajamų politikai neturėtų, mano Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Raimondas Kuodis. „Lietuva, taip smarkiai priklausoma nuo eksporto į Rusiją, turėtų susimąstyti, ar tikrai už kampo laukia augimas. [...] panašu, kad ir Rusija turi rimtų nemalonumų, taigi mažiau investicijų, mažiau palankios verslo sąlygos“, – pastebi jis.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės penkiuose šalies rajonuose išplėsta buferinė zona. Iki kovo 15 d. reikalaujama išskersti kiaules. Tačiau kai kurių rajonų gyventojai sako neketinantys paklusti reikalavimui, o patirtus nuostolius žada išsiieškoti teismuose. Varėnos rajono valdžia dėl kompensavimo tvarkos kreipėsi į vyriausybę.

Kreditų biuro „Creditinfo“ audituotos pardavimo pajamos praėjusiais metais pasiekė 12,3 mln. litų – tai yra 7 proc. daugiau, palyginti su 2012 m., kai jos sudarė 11,5 mln. litų. „Creditinfo“ pelnas neatskaičius mokesčių sudarė 1,83 mln. litų. „Pajamų augimą lėmė išaugęs klientų portfelis, sukurtos naujos kredito reitingo sistemos.

Lietuvos tinklalapių administratoriai, norėdami gyvai bendrauti su klientais, iki šiol galėjo naudotis tik mokamomis arba prastai lietuvių kalbai pritaikytomis programomis. Dabar jie gali nemokamai atsisiųsti ir įsidiegti „Live Helper Chat“ įrankį, kurį laisvu nuo darbo metu sukūrė ir tinklalapyje Livehelperchat.com pristatė IT įmonės „Coral Solutions“ darbuotojai.

Praktiškai sustingusios vartojimo prekių ir paslaugų kainos, vertinant buitiškai, netgi visai džiugina. Šiame kontekste ne taip tragiškai atrodytų neaugančios namų ūkio pajamos. Tačiau visi puikiai žinome, kad tiek namų ūkio, tiek verslo išlaidas lemia ne tik perkamų prekių ar paslaugų kainos, bet ir mokesčiai. O mokesčiai, kaip taisyklė, turi tendenciją augti, ypač kai valstybės (ar savivaldybių) biudžetams trūksta pinigų.

Kur sostinės centre po 22 valandos galima nusipirkti gėlių? Kur yra T. Vrublevskio gatvė? Kas gali greitai suremontuoti sutrūkusius kanalizacijos vamzdžius Kaune? Nuo šios savaitės informacijos konsultantą, kuris vikriai atsakys į šiuos ir panašius klausimus, galima rinktis pagal pristatymą ir pomėgius. Speciali 1588 mobilioji aplikacija, skirta išmaniesiems telefonams su „Android“ ir „iOS“ operacinėmis sistemomis, rodo konsultantų nuotraukas ir trumpus dosjė.

Karolis Birgilas Praėjus beveik metams po „Google Street View“ pristatymo, šiąnakt Lietuvoje pradėjo veikti šios funkcijos papildymas. Nuo šiol virtualų žemėlapį papildė ir vietos, kurių nebuvo galima pamatyti automobiliu. „Lietuvos komanda stengiasi, kad „Google“ būtų labiau vietinis. Po „Street View“ stengiamės dar giliau pažiūrėti į mūsų rinką po tokių dalykų kaip vartotojų barometro pristatymas. Jau dabar turime 6 „Doodles“ galeriją specialioms Lietuviškoms progoms.

Lietuvių kilmės Jeilio universiteto profesiorius ir Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris šiandien „New York Times“ paskelbtu straipsniu „Stabilios elektroninės valiutos paieškose“ dar kartą įrodo, jog yra vienas stipriausių mūsų laikų ekonomikos mąstytojų, rašo portalas businessinsider.com.

Vida Tavorienė Geologai prognozuoja, kad pavasarį Biržų ir Pasvalio krašte gali aktyviau judėti žemė ir atsirasti daugiau įgriuvų. Taigi ūkininkai turės būti apdairesni, kad su moderniais traktoriais ir padargais nenugarmėtų į staiga atsivėrusias duobes. Mokslininkai perspėja, kad dėl klimato kaitos karstiniai procesai intensyvėja, todėl čia dirbantys žemdirbiai patiria daugiau vargo ir nepatogumų. Jie prašo, kad už ūkininkavimą sudėtingomis sąlygomis būtų numatytos atskiros subsidijos.

Kada žmogus pirmą kartą pirko paslaugas, istorija nutyli. Nežinoma ir tai, ar jis liko patenkintas ir kokią garantiją suteikė pardavėjas. O šiais vartotojų teisių klestėjimo laikais, ar žinome viską apie savo teises ir garantijas? Kokių garantijų galime tikėtis tam, kas brangiausia – su sveikata susijusioms paslaugoms ar prekėms? Garantuoti dantys? Apie garantijas buitinei technikai, įvairiems namų apyvokos daiktams ar automobilio remontui žinome beveik kiekvienas.

 Edgaras Savickas, LRT.lt Po to, kai pirmadienį, atidarius rinkas, Rusijos rublio kursas smuko į istorines žemumas, o Vakarai pagrasino įvesti sankcijas, pasigirdo vos ne piktdžiugiškų komentarų – esą pagaliau šalis bus nubausta už neadekvačią karinę intervenciją Kryme. Tačiau džiaugtis blogėjančia Rusijos ekonomikos padėtimi lietuviams nėra jokio pagrindo, ne tik dėl tamprių verslo ryšių, bet ir todėl, kad skurdi Rusija gali būti naudinga prezidento Vladimiro Putino režimui.

Vida Tavorienė Geologai prognozuoja, kad pavasarį Biržų ir Pasvalio krašte gali aktyviau judėti žemė ir atsirasti daugiau įgriuvų. Taigi ūkininkai turės būti apdairesni, kad su moderniais traktoriais ir padargais nenugarmėtų į staiga atsivėrusias duobes.   Mokslininkai perspėja, kad dėl klimato kaitos karstiniai procesai intensyvėja, todėl čia dirbantys žemdirbiai patiria daugiau vargo ir nepatogumų. Jie prašo, kad už ūkininkavimą sudėtingomis sąlygomis būtų numatytos atskiros subsidijos.

Irena BUDRIENĖ Statistikos departamentas skelbia, kad nuo 2000-ųjų maistas Lietuvoje vidutiniškai pabrango dvigubai. Jau dabar vos galą su galu suduriančios šeimos ir pensininkai su baime svarsto apie euro įvedimą: ar kainos nebus apvalinamos į didesnę pusę, o pensijos ir algos – į mažesnę? Jungtinių Tautų organizacija jau paskelbė, kad su alkiu galima kovoti valgant vabzdžius.

Verslą Ukrainoje kaip vaikščiojimą stiklo šukėmis iki šiol apibūdinę Lietuvos verslininkai užgniaužę amą seka, kuo baigsis karo nuojauta alsuojantys santykiai su Rusija. Dėl drastiškai pingančių grivinos ir rublio eksportuotojai skaičiuoja gresiančius nuostolius. Ekonomistai perspėja, kad liūdnas pasekmes gali pajusti ir visa Lietuvos ekonomika, jei Rusija sumanytų keršyti už Ukrainos palaikymą.

Aurelija Malakauskaitė, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos įmonių konkurencingumą pasaulio rinkoje gali gerokai padidinti inovacijos. Ne vien tradicinės, – naujos paslaugos, produktai ar technologijos – bet nauji verslo modeliai, investicijos į personalo valdymą, kitokią rinkodarą.

Baldus gaminanti „Litsofa“ yra viena tų Lietuvos įmonių, kuri stabiliai juda į priekį. Didžiąją dalį produkcijos realizuojančios įmonės vadovas Darius Sakalauskas pastaraisiais nelengvais verslui metais skaičiuoja ne nuostolius, o inovacijų dėka didėjančią apyvartą. „Litsofa“ turi 220 darbuotojų, iš kurių 15 turi vienokią ar kitokią negalią. Didžioji dalis „Litsofa“ produkcijos eksportuojama į Skandinavijos šalis. Daugiausia įmonė investavo į IT sprendimus, taip buvo sutaupyta valdymo išlaidų.

Viena didžiausių Centrinės ir Rytų Europos mados prekių elektroninių parduotuvių „Stilago“, kuriai Lietuvoje priklauso www.stilago.lt, susitarė dėl strateginės partnerystės su Vokietijos nuotolinės prekybos milžine „Klingel“. Ši įmonių grupė tapo pagrindine „Stilago“ akcininke. „Klingel“ prekybos paštu patirtis ilgesnė kaip 100 metų, ji yra antra pagal dydį Vokietijos katalogų prekybos rinkoje. Jos metiniai pardavimai viršija 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd.

 2013 m., palyginti su 2012 m., Lietuvos eksportas į Izraelį sumažėjo 8,7 proc., arba 8,1 mln. Lt, iki 84,7 mln. Lt. Izraelis 2013 m. buvo 49 didžiausia eksporto rinka Lietuvai. 2013 m., palyginti su 2012 m., lietuviškos kilmės prekių eksportas į Izraelį sumažėjo 13 proc., arba 11,8 mln. Lt, iki 79 mln. Lt. 2013 m. iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportavome organinių chemijos produktų (31,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į šią šalį), gyvų gyvūnų (14,7 proc.