Verslas

Italijos automobilių gamintojo „Maserati“ 100 metų jubiliejaus šventėje vykusiame aukcione parduoti trys istoriniai „Maserati“, kurių vertė daugiau nei 15 mln. litų. Daugiausiai dėmesio aukcione sulaukė legendinių lenktynininkų Juan Manuel Fangio ir sero Stirlingo Moso pilotuotas „Maserati 250F“ formulės 1 bolidas, kuris parduotas už 11 mln. litų. „Maserati 250F“ pergalių sąskaitoje yra 1957-ųjų Pasaulio vairuotojų įskaitos čempiono vardas ir daugybė pergalių formulės 1 trasose.

VMI per metus vidutiniškai sulaukia apie 8 tūkst. juridinių asmenų prašymų registruotis PVM mokėtojais. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, jog nuo šiol registruojant naują įmonę Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) ją bus galima išsyk užsiregistruoti ir Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju.

Suomių bendrovė „Fazer“ planuoja didinti savo veiklos efektyvumą Baltijos šalyse, perkeldama duonos gamybą į Lietuvą ir Latviją. „Fazer“ taip pat ketina investuoti daugiau nei 5 mln. eurų į Ogrės kepyklą Latvijoje ir sustabdyti duonos produktų gamybą Taline. Tai sukurs iki 80 naujų darbo vietų Lietuvoje ir Latvijoje. „Situacija rinkoje yra sudėtinga. Pakuotos duonos vartojimas mažėja. Nuolat augančių sąnaudų naštos negalime perkelti į galutinę produktų kainą.

Prie vienos pirmaujančių verslo teisės advokatų kontoros GLIMSTEDT prisijungia investicijų teisės ir tarptautinio arbitražo specialistė, teisės mokslų daktarė Solveiga Palevičienė (Cirtautienė). Iš Šveicarijos į Lietuvą S. Palevičienė sugrįžta po vienerių metų studijų aukščiausiai pasaulyje reitinguojamoje Ženevos Universiteto Tarptautinių ginčų sprendimo ir arbitražo studijų programoje.

VŠĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius „Žinių radijui“ teigė, jog sėkmingus verslus sukuria kūrybiškos asmenybės. Tačiau tikėtis, jog verslas, kurį pradeda jaunimas, visada bus sėkmingas – negalima.  „Žinoma, nemažai verslų nepavyksta, ir normalu, kad tik 1 iš 3 naujų verslų yra sėkmingas. Juk žmonės pradeda verslą daug ko nežinodami ir tas nepasisekimų skaičius yra visiškai normalus dalykas.

 Klaipėdoje statomas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas bus baigtas laiku - lapkritį, kai į uostą atplauks specialiai jam pastatytas laivas - dujų saugykla, sako premjeras. „Terminalą ruošiamės pabaigti lapkričio mėnesį, pirmomis dienomis, nes lapkričio pradžioje į Klaipėdą turi atplaukti laivas „Independence“, - antradienį interviu LRT radijui sakė Algirdas Butkevičius, kurio vadovaujama Vyriausybės SGD terminalo įgyvendinimo komisija antradienį posėdžiauja Klaipėdoje.

„Pirkėjas mažesnių maisto produktų ar daržovių kainų nesulauks“, – sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Dėl Rusijos paskelbto embargo, ūkininkams siūloma visą derlių, kurį jie išveždavo, naikinti, kad gautų Europos Sąjungos išmokas. Prognuozuojama, kad gali būti sunaikintos ne tik daržovės, bet ir kelios žemės ūkio šakos. Abejonės dėl kainų mažėjimo „Grūdų supirkimo kainos gerokai sumažintos, bet ar pigo duona? Ne. Tas pats bus ir su pieno produktais bei daržovėmis.

Nuo šiol savarankiškai dirbantiems asmenims teikti pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams bus paprasčiau. Teikti privalomus SAV pranešimus jau galima per elektroninę bankininkystę prisijungus prie „Sodros“ Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos, priešingai nei anksčiau, pranešimų nebereikės pasirašyti elektroniniu parašu.

 Daugelis savo gyvenimo neįsivaizduoja be interneto, jis tapo kasdieniu palydovu žmonių veikloje. Informacijos srautas yra labai platus, ir vietą jam turi kas nors sukurti. „Webas.lt“ suteikia tokias kūrybines paslaugas. „Webas.lt“ yra internetinių sprendimų įmonė, kurios veikla plati – nuo domeno registravimo, serverio nuomos paslaugų iki įvairaus sudėtingumo interneto svetainių, sistemų platformų kūrimo.

Giedrė Sankauskaitė  Sunkus Sizifo darbas ridenti akmenį į kalną visą amžinybę. Iki šiol jis tą akmenį Hade ridena. Panašiai kaip Lietuva vis tempiasi savąją problemą – struktūrinį nedarbą. Tik Lietuvai, priešingai nei Sizifui, laikui bėgant akmuo tampa vis sunkesnis. Vis dar gerėjant šalies ekonominiams rodikliams, atrodytų, daugiau žmonių turėtų susirasti darbą. Tačiau ekonomistai vis dažniau prabyla apie tai lemiančią problemą, kuri tik aštrėja, – apie struktūrinį nedarbą.

Druskininkuose dar šį mėnesį turėtų atsirasi milžiniška „like“ skulptūra, kurią kurortas gaus, nes sulaukė daugiausia balsų socialiniuose tinkluose. Savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Svirskas BNS sakė, kad Druskininkų sniego areną papuoš reklaminis ženklas su užrašais „Druskininkai“ ir „like“, tai kainuos beveik 230 tūkst. litų. Kaip BNS informavo Turizmo departamentas, skulptūra bus įrengta Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Rugsėjo 10-12 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiantis antrasis tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2014“ (LSB 2014) jau turi per 500 dalyvių iš 30 pasaulio šalių.

Pagal realiausią vėjo energetikos plėtros Europoje scenarijų Baltijos šalių vėjo jėgainių bendra instaliuota galia 2020 m. turėtų siekti 1500 MW, t. y. daugiau negu dvigubai viršyti dabartinę instaliuotą galią – 621 MW, prognozuoja Europos vėjo elektrinių asociacija (European Wind Energy Association, EWEA). Daugiausiai iš Baltijos šalių vėjo jėgainių galios 2020 m. turėtų būti instaliuota Estijoje – 700 MW. Lietuvai prognozuojama 600 MW, Latvijai – 200 MW.

Stalo futbolo klubas Alytuje – tokia verslo idėja gimė 7 nedirbančių jaunuolių komandai, suburtai specialiam verslo dokumentikos projektui „Duokit šansą!”. LTV ekrane nuo rugsėjo bus galima stebėti alytiškių patirtis ir išbandymus kuriant verslą nuo nulio, o praeitą penktadienį jų darbo rezultatas – klubas „Foos cafe“ – realiai atvėrė duris ir kvies visus alytiškius ir ne tik juos, mėgstančius ar norinčius išbandyti stalo futbolą, ar jaukiai išgerti kavos.

 Siekiant padėti net mažiausioms įmonėms subrandinti verslo idėjas ir išvystyti jas iki pelningo verslo, 2008 m. Ūkio ir Finansų ministerijos kartu su Europos investicijų fondu įsteigė JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Fondo dėka būtinų investicijų verslo įgyvendinimui ir vystymui sulaukė ne viena įmonė. Nuo 2010 m. valstybinės ir privačios lėšos buvo investuotos į 70-tį projektų.

Pagal dabar galiojančią tvarką kaimo vietovėse veikiantys subjektai gali kreiptis į savivaldybes dėl dalies kredito įstaigai sumokėtų palūkanų už trumpalaikiam turtui įsigyti suteiktus kreditus kompensavimo.

Sunkus Sizifo darbas ridenti akmenį į kalną visą amžinybę. Iki šiol jis tą akmenį Hade ridena. Panašiai kaip Lietuva vis tempiasi savąją problemą – struktūrinį nedarbą. Tik Lietuvai, priešingai nei Sizifui, laikui bėgant akmuo tampa vis sunkesnis.   Vis dar gerėjant šalies ekonominiams rodikliams, atrodytų, daugiau žmonių turėtų susirasti darbą. Tačiau ekonomistai vis dažniau prabyla apie tai lemiančią problemą, kuri tik aštrėja, – apie struktūrinį nedarbą.

Lietuvos laukia svarbūs finansinės sferos pokyčiai. Jau greičiau nei po pusmečio nacionalinę valiutą litą turėtų pakeisti bendra europinė valiuta – euras. Taip mūsų šalis dar labiau integruosis į finansinę susivienijusios Europos sistemą. Tačiau kaip ir su bet kokiais didesniais pokyčiais, taip ir su šiuo įvykiu yra susiję ir nemažai baimių. Lietuvos reakciją į artėjantį euro įvedimą galima susieti tiek su finansiniais, tiek su psichologiniais aspektais. Pradėkime nuo pastarųjų.

Saugos ir inkasavimo bendrovė „Eurocash1” pasirašė geros praktikos įvedant eurą memorandumą. Tai bendrovės įsipareigojimas visuomenei, kad litų keitimas į eurus vyks sąžiningai ir skaidriai. Nuo šiandien prasideda sutarčių dėl eurų atvežimo ir litų surinkimo sudarymo laikotarpis, tad „Eurocash1” kviečia įmones jau dabar planuoti grynųjų pinigų poreikį euro įvedimo metu.

Aplinkos ministerija gauna daug gyventojų paklausimų dėl valstybės paramos teikimo daugiabučių namų atnaujinimo projektams įgyvendinti. Jie domisi, ar artimiausiu metu nesikeis valstybės parama ir ar bus pratęstas paramos skyrimo terminas. „Kviečiame visus aktyviai įsitraukti į renovacijos procesą ir pasinaudoti valstybės skiriama parama. Šiuo metu sąlygos tam – ypač palankios. Spėję sudaryti rangos darbų sutartis iki metų pabaigos, gali gauti net 40 proc.

Per pirmuosius 8 šių metų mėnesius Lietuvos įmonėms įregistruoti beveik 8 tūkst. turto areštų. Iš jų 74 proc. išlieka įregistruoti iki šiol ir tokiu būdu riboja įmonių galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Iš viso 2014 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais įregistruotais areštais buvo apribotas įmonių naudojimasis 870 mln. litų turtu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad bet kokios naujos Europos Sąjungos (ES) arba JAV sankcijos priverstų Maskvą ginti savo ekonomiką, piliečius ir verslo įmones.

Rugsėjo 1-ąją šalies pedagogai laukia ne gėlių ir sveikinimų, o pinigų. Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Jaunos šalies verslininkės finansinės nepriklausomybės siekiančioms moterims pataria būti drąsesnėms ir įgyvendinti profesines svajones. Savo patirtimi dalijasi drabužių mainų startuolio „Vinted“ (anksčiau žinomo kaip „manodrabuziai.lt“) įkūrėja Milda Mitkutė ir natūralios kosmetikos įmonės „Uoga uoga“ direktorė Lena Sokolovska. - Kas paskatino įkurti savo verslą? Milda: Iš tiesų, „Vinted“ gimė kaip iniciatyva, o ne verslas. Pati idėja gimė atsitiktinai - iš asmeninio poreikio.

Netrukus paaiškės, kad šių metų Lietuvos BVP sieks ne 126 milijardai, kaip dabar prognozuoja Finansų ministerija, o, greičiausiai, apie 130 milijardų litų. Ne, rudenį nesulauksime milžiniškų tiesioginių užsienio investicijų, nepagaminsime daug daugiau pramonės produkcijos, nepradėsime išgauti ir eksportuoti skalūnų dujas. Šį Lietuvos, kaip ir, beje, beveik visų kitų ES valstybių BVP šuolį lems jo skaičiavimo metodologijos pokyčiai.

„Koks tu tėvas, jei negali manęs iki pensijos išlaikyti“, – taip ironizuodamas apie išugdytą veltėdžių kartą sako šiaulietis verslininkas Saulius, dešimtmetį turintis mezgimo ir siuvimo įmonę. Pastaruosius dvejus metus iš Šiaulių teritorinės darbo biržos verslininkas sulaukė ne ieškomų darbuotojų, o būrio moterų, kurios net pakišas atneša, kad įmonės vadovas parašytų, jog jos darbui netinkamos.

Dažnai tenka išgirsti graudžių istorijų apie nepalankią padėtį darbo rinkoje bei kaip sudėtinga įsitvirtinti „švogerių krašte“. Beieškantys darbo viešai pasiskundžia apie neva per aukštus darbdavių keliamus reikalavimus, mosikuoja aukštojo mokslo diplomais ir piktinasi, kaip pabaigus, atrodo, prestižinę specialybę, darbo rinkoje jie nebūna pasitinkami išskėstomis rankomis.

Įdarbinimo specialistams teigiant, kad darbo rinkoje yra graibstomi specialistai, mokantys ne tik pačias populiariausias anglų ir rusų užsienio kalbas, universitetai siūlo naujas studijų galimybes lingvistikos srityje. Šiuo metu ir ateityje dvi ir daugiau kalbų mokantys specialistai turės puikias galimybes įsidarbinti, drąsiai tvirtina darbuotojų atrankos agentūros „Alliance for Recruitment” partneris Andrius Francas.

Prieš kelerius metus įdiegęs klientų aptarnavimo standartą Lietuvos paštas didelį dėmesį skiria darbuotojų mokymams ir klientų aptarnavimo gerinimui. Gerėjančią Lietuvos pašto aptarnavimo kokybę patvirtino ir slaptojo pirkėjo tyrimus atliekančios bendrovės „Dive Lietuva“ tyrimas. „Šiandienos klientų lūkesčiai gerokai didesni nei anksčiau – nebeužtenka vien tik suteikti paslaugą.

  Rugsėjo pirmąją šiandien švenčia ne tik 343 tūkst. mokinių ir jų mokytojai. Mokslo metus pradeda ir įmonių darbuotai iš daugiau nei 230 šalies bendrovių. Per šiuos metus įvairių sričių profesionalai ketina apsilankyti daugiau nei pusėje (56 proc.) mokyklų visoje Lietuvoje. Tai profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!” savanoriai, visus metus konsultuosiantys vaikus, kaip pasirinkti profesiją.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbėja Vilkyškių pieninė šiemet pirmąjį pusmetį gavo 192 mln. litų konsoliduotų pajamų - 22 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Įmonės konsoliduotas pelnas šiemet, palyginti su pernai sausiu-birželiu, išaugo 2,1 karto ir siekė 3,8 mln. litų, per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė. Bendrovės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) šiemet siekė 8,5 mln. litų - 32,8 proc. daugiau nei pernai.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nesibaigiant mūšiams Rytų Ukrainoje, šaliai grimztant į krizę, turistai iš užsienio vis rečiau užsuka į Karpatų kurortus. Nors turistų Karpatų kurortuose mažėja, bet didžiausiame vietos kalnų gyventojų guculų turguje Jeremčios kurorte jų dar netrūksta. Vietiniai džiaugiasi galėdami bent šiek tiek prisidurti pajamų. „Parduodu medų, nes turiu bityną.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pasaulis yra varomas nafta, o „Islamo valstybės“ grupuotė vogtos naftos turi labai daug, pastebi teroristines organizacijas tyrinėjantis Leipcigo universiteto mokslininkas Christopheris Gunteris. Savo ruožtu Laisvosios Europos radijo ekspertas Sergėjus Daniločkinas priduria, kad dabar, kai naftos kaina labai aukšta, neįmanoma sustabdyti džihadistų naftos prekybos, kuri kasdien jiems atneša 3 mln. dolerių.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Klausimas. Mano miręs tėvas turėjo butą, tačiau buvo prisiėmęs įvairių kreditų iš bankų ir greitųjų kreditų bendrovių, buvo didelių skolų už šildymą. Dabar galėčiau paveldėti jo butą, tačiau girdėjau, kad paveldėsiu ir jo skolas.

Už keleto mylių nuo Škotijos sostinės Edinburgo yra vietos ūkininko ūkis, kurį atranda vis daugiau miesto gyventojų. Ūkio originalumas slypi jo paprastume: nori šviežių vaisių ar daržovių – prisirink pats. Suprantama, už tam tikrą mokestį. Vaikams – nemokamai Škoto ūkis – apie 10 ha, toks mūsiškai būtų vadinamas natūriniu ūkiu. Jame auginamos daržovės, vaisiai, uogos, mūkia karvės, kudakuoja vištos, gagena žąsys, ganosi arkliukai, ožkos, avys.

Vyriausybė kaip mantrą kartoja, kad bus skatinama naujų eksporto rinkų paieška. Perdirbėjai ir žemdirbiai apgailestauja, kad tik ekstremalios sąlygos verčia imtis veiksmų ir priimti sprendimus, kurie galėjo būti priimti daug anksčiau.

Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, siekdama didinti valstybės valdomo turto vertę ir gerinti paslaugas klientams, nuo šių metų pradžios aktyviai plėtėsi į naujas veiklos sritis. Įsigijusi AB „Lietuvos dujos“, o taip pat grupės valdomai UAB „Litgas“ tapus paskirtuoju tiekėju, užtikrinančiu nepertraukiamą suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklą, grupė tampa pagrindine dujų tiekimo rinkos dalyve šalia esamų elektros energijos gamybos, skirstymo, tiekimo veiklų.

Šiemet Lietuvos geležinkeliai, viena svarbiausių šalies transporto sistemų, mini dvi sukaktis. Geležinkeliams Lietuvoje – jau 155-eri, o Nepriklausomiems Lietuvos geležinkeliams – 95-eri. Rugpjūčio 30 dieną AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai ir jų šeimų nariai Ignalinoje švęs ilgametes tradicijas turinčią profesinę Geležinkelininkų dieną. Jos metu geriausiems šalies geležinkelininkams bus teikiamos atminimo dovanos, vyks įvairios sporto varžybos, koncertinė programa.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujineų tarnyba, LRT.lt Pirmą šių metų pusmetį Lietuvos tekstilės, odos ir drabužių eksportas, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo beveik aštuoniais procentais. Pramonininkai sako, užsakymų netrūksta, darbo vietų būtų, tik kvalifikuotų darbuotojų sunku rasti. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas sako, kad situacija Ukrainoje ir Rusijos sankcijos mūsų lengvosios pramonės beveik nepalietė.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičiaus, penktadienį Kaune lankydamasis bendrovėse „Liteksas“, „Kauno Baltija“, „Klasikinė tekstilė“, „Omniteksas“, „Audimas“ ir „Garlita“, susipažino su modernias, naujausias technologijas taikančiomis ir inovatyvias tekstilės bei aprangos prekes gaminančiomis įmonėmis. Po to premjeras susitiko su Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijai (LATIA) priklausančių įmonių vadovais atstovais, tarp kurių investuotojai iš Italijos.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainai su ES pasirašius ekonomikos ir prekybos susitarimą, vietos eksportuotojai gaus didesnę prieigą prie Europos rinkų, nors pati Ukraina savo rinkas atvers lėčiau. Vakarų Ukrainos verslas tikisi lengvatų, o žengti į ES rinkas verslininkai sako pradėję ruoštis jau anksčiau. Grivinai vis smunkant žemyn ir traukiantis gyventojų perkamajai galiai, verslas skaičiuoja nuostolius.

 Lietuviai aktyviai aukoja medikamentus, maistą ir drabužius, kurie bus skraidinami su humanitarinės pagalbos siunta į Ukrainą, penktadienį pranešė organizatoriai. „Žmonės nuolat eina ir neša paramą. Medikamentų jau surinkta labai daug, dabar sakome, kad reikia daugiau šiltų drabužių, miegmaišių“, - BNS sakė vienas iš paramos rinkimų savanorių Vytautas Budreika.

Šį savaitgalį prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ Vilniuje ir Klaipėdoje įvyks pirmojo lietuviško LEGO® miesto statybos. Į jas renginio organizatoriai kviečia ateiti ne tik šio konstruktoriaus gerbėjus, bet ir norinčius iš arčiau susipažinti su tikraisiais miesto herojais – Lietuvos policijos pareigūnais ir ugniagesiais. „Policininkai ir ugniagesiai yra vieni iš dominuojančių LEGO personažų. Todėl be jų neapsieis ir lietuviškas LEGO miestas.

Prekybos tinklas „Maxima“, atsižvelgdamas į šalies gyventojų poreikius, skatina dar aktyviau vartoti šalyje pagamintą produkciją ir tinklo parduotuvėse plečia jų pasiūlą. Prekybos tinklo parduotuvėse startavusi akcija „Didžiuojamės lietuviška kokybe“ gyventojus kviečia į pirkinių krepšelius dėtis daugiau lietuviškų produktų, patiems įsitikinti jų įvairove bei aukšta kokybe ir taip palaikyti vietos gamintojus.

Kasmetinės atostogos – kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, skirtas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Dirbant pirmuosius metus, atostogos paprastai suteikiamos po 6 mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje, o už antruosius – bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę.

Žinių radijas Opozicijos lyderis Andrius Kubilius „Žinių radijui“ sakė, kad Lietuva per Europos Sąjungą turėtų pasiūlyti ekonominės pagalbos Ukrainai planą, kuriuo šiai šaliai atitektų 3 proc. nuo visos Bendrijos paramos šalims narėms. „2014-2020 metų Europos Sąjungos parama, tame tarpe ir mums, sudaro apie 1000 mlrd. eurų, tai jeigu 3 proc. sumos atitektų Rytų kaimynystės politikai – Ukrainai, Moldovai ar Gruzijai – tai būtų apie 30 mlrd. eurų , kas yra nemaži pinigai.

Nijolė Druto, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lenkijoje vartotojų pasitenkinimą sukėlė pingantys drabužiai, švietimo paslaugos, maistas ir gėrimai. Tačiau ekonomistai susirūpinę – nesutramdyta defliacija makroskalėje gali stabdyti ūkio augimą. Liepą šalies Centrinis statistikos biuras pirmą kartą per keliasdešimt metų vietoj infliacijos užfiksavo defliaciją – vartojimo prekių ir paslaugų kainų nuosmukį 0,2 proc., palyginti su šia ir praėjusių metų liepa.