Verslas

Škotijos Kirkcaldy mieste kilo skandalas po to, kai vietiniame „Lidl“ prekybos centre dirbantiems lenkams buvo uždrausta darbo metu tarpusavy ir su klientais kalbėtis gimtąja kalba ir nurodyta bendrauti tik angliškai. Kaip rašo „The Daily Mail“, darbuotojus toks draudimas papiktino. Savo vadovybei jie aiškina, kad daugelis klientų kalba tik lenkiškai ir angliškai nesupranta.

 Vokietijos traukinių mašinistų profesinė sąjunga penktadienį pranešė, kad sutrumpina planuotą šalį paralyžiavusį keturių dienų streiką ir grįžta į darbą šeštadienį, kai prasidės Berlyno sienos griūties 25-ųjų metinių minėjimo renginiai. Profesinės sąjungos GDL lyderis Clausas Weselsky (Klausas Veselskis) netikėtai Frankfurte penktadienį pranešė, kad streikas baigsis šeštadienį 18 val.

 Simonas Bendžius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvos miestams trūksta bendrų vizijų, kaip jie turi atrodyti, ir tai gadina jų veidus. Taip mano Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto urbanistikos katedros vedėja dr. doc. Dalia Dijokienė. Anot jos, bendros vizijos neturėjimas miesto veido kūrimą atiduoda į valdininkų rankas. „Negalima sakyti, kad kas ką nori, tas tą daro.

 Rusijos centrinis bankas ėmėsi veiksmų sustabdyti staigų nacionalinės valiutos kurso kritimą paskelbdamas esąs pasirengęs intervencijai į valiutų rinką. Rublis penktadienį nukrito iki naujų rekordinių žemumų – vienas doleris kainavo 48,7 rublio, tačiau po pranešimų apie banko tarybos skubų susirinkimą jo vertė vėl ėmė kilti. Kai bankas paskelbė savo pranešimą, rublio vertė stabilizavosi ties 46,4 rublio už dolerį lygiu.

Bedarbiai gali taip ir nesulaukti jiems kitais metais pažadėtų didesnių nedarbo išmokų. Kai kuriems Seimo nariams atrodo, kad tai prasilenkia su sveiku protu. Darbo birža  Stojo piestu Netekusiesiems darbo sužibo viltis, kad darbo paieškų laikotarpiu bus lengviau pragyventi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad jau nuo kitų metų sausio nedarbo išmoka galės siekti 1040 litų. Dabar didžiausia bedarbio pašalpa yra 650 litų, mažiausia – 350 litų.

Biržų rajono apylinkės teismas pirmadienį turėjo paskirti globą ir globėją neįgaliam žmogui. Teisme suabejota, ar galima tą padaryti neturint išsamaus socialinės globos specialistų paaiškinimo ir nežinant ligonio nuomonės, su kuo jam būtų geriau gyventi. Tik formalumu norėtoje laikyti teismo byloje advokatas paprašė atkreipti dėmesį į neveiksniu laikomo žmogaus interesus.

Valiutų rinkose situacija jau artėja prie panikos būsenos, kuri grasina visos finansų sistemos stabilumui,“ – perspėjo vyriausiasis „VTB 24“ investicinio departamento analitikas Stanislavas Kelščevas, rašoma vesti.ru. Maskvos biržoje 2014-ųjų lapkričio 7 dienos rytą euro kursas viršijo psichologiškai svarbią 60 rublių žymą ir „pagerino“ naują rekordą, praneša „TASS“. Euro kursas pabrango dar 2 rubliais ir 22 kapeikomis. Naujas keitimo kurso maksimumas nustatytas tie 60,27 rublio žyma.

Spalio 31 d. baigėsi paraiškų rinkimo laikas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“. Pasibaigus paramos paraiškų surinkimo terminui pagal šią veiklos sritį gautose paraiškose prašoma 507 tūkst. litų (146 tūkst. eurų) paramos.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad penktadienį bus draudžiamas eismas J. Savickio gatvėje, o pirmadienį ir antradienį eismas bus ribojamas ir Priegliaus gatvėje.   J. Savickio gatvėje eismas bus draudžiamas ties sankryža su Kražių gatve dėl vykdomų krano montavimo darbų. Į Kražių gatvę įvažiuoti bus galima iš Gedimino prospekto pusės per Ankštąją gatvę.   Tuo tarpu Priegliaus gatvėje lapkričio 10 ir 11 d. bus ribojamas transporto eismas gatvės dalyje ties pastatu Nr.

„Valstiečių laikraštis“ spalio mėnesį išspausdino du straipsnius apie šinšilų auginimo verslą: „Nauja niša rinkoje gali išgelbėti smulkiuosius ūkininkus“ (2014 09 20, Nr. 76) ir „Brangiakailes auginti verta“ (2014 10 01, Nr. 79). Straipsniai susilaukė didelio žemdirbių, ypač turinčių smulkius ir vidutinius ūkius, dėmesio. Ūkininkai, matyt, ėmė svarstyti galimybes imtis šio perspektyvaus verslo – auginti brangiakailius žvėrelius.

Brazilijos rinka yra viena iš eksporto rinkų, kuriomis domisi Lietuvos gamintojai. Žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius, Žemės ūkio ministerijoje susitikęs su Brazilijos žemės ūkio, gyvulininkystės ir apsirūpinimo maistu ministerijos federalinių ir veterinarijos inspektorių bei Europos Komisijos Prekybos direktorato atstovų delegacija, pastebėjo, kad Brazilija ir Lietuva turi puikias, tačiau dar neišnaudotas galimybes bendradarbiauti žemės ūkio, veterinarijos ir mokslo srityje.

 „Swedbank“ nekeičia šių metų prognozės ir mano, kad BVP augimas sieks 3,0 procento, tačiau 0,2 procentinio punkto iki 3,3 proc. sumažina 2015 metų prognozę. Kaip ir anksčiau, „Swedbank“ ekonomistai mano, jog augimą slopinančių išorinių ir vidinių trikdžių ekonomika nebejaus 2016 metais, kuomet BVP augimas paspartės iki 3,8 proc., o vidutinis darbo užmokestis didės net 7,0 procento.

Nors svajonių šalimi emigracijai ir toliau išlieka Didžioji Britanija, lietuvius masina ir darbas Šveicarijoje, Prancūzijoje ar Nyderlanduose. Beveik pusė tautiečių jau turi gyvenimo ir darbo užsienyje patirties, o apie 60 procentų susigundytų gavę pasiūlymą padirbėti svetur.

 Lietuvos gyventojams gali prireikti nemažai laiko, kol jie pripras savo išlaidas ir pajamas skaičiuoti eurais, neperskaičiuodami į litus. Remiantis „Eurobarometro“ tyrimu, anksčiau eurą įsivedusiose šalyse dar ne vienus metus gyventojai, prieš nuspręsdami įsigyti prekių, jų kainas eurais verčia į atitikmenį buvusia nacionaline valiuta. Nauja stambesnė valiuta gali sukurti klaidingą mažesnių kainų iliuziją ir daryti įtaką gyventojų pirkimo įpročiams.

 Banko „Snoras" bankroto administratorius pervedė dar 150 milijonų litų antrosios eilės kreditoriui – VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas". Po šios transakcijos šiam kreditoriui sugražintų lėšų suma pasiekė 1,875 mlrd. litų, o bendra gražintų lėšų suma, įskaitant ir pirmosios eilės kreditorius, jau siekia 1,884 mlrd. litų. „Lėšos gražinamos laikantis teismo patvirtinto plano.

Įsigydami ir norėdami nugriauti seną sutręšusį namą įsitikinkite, kad tai nėra kultūros paveldo statinys: priešingu atveju jis gali atsieiti ir dvigubai, įspėja Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis. Savo ruožtu Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio padalinio vedėjas Vidas Narbutas pažymi, kad privatūs asmenys tokius objektus turi prižiūrėti, tvarkyti, o dalies lėšų už tvarkybos darbus gali tikėtis iš valstybės. Į LRT.

 Visų šalių mokslininkai atlieka daugybę mokslinių tyrimų, tačiau net apie ploną dirvožemio sluoksnelį iš esmės žinome kur kas mažiau nei apie kosmosą. Dažnai sakoma, kad žmogus dėl užimtumo labai retai pakelia akis į dangų, žvaigždes ar saulę. Pasak Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos nario prof. Antano Svirskio, dar mažiau nei apie kosmosą išmanome apie mikrokosmosą – t. y. apie tai, kas vyksta po mūsų kojomis.

  Jie turtingi ir įtakingi, rodos, ko daugiau galėtų trūkti. Štai Billui Gatesui pritrūko vos vieno milijardo, kad ir šiais metais atsidurtų pirmoje turtingiausiųjų dešimtuko vietoje. Nors beveik visi asmenys šiame sąraše yra vyrai, sąrašo apačioje atsidūrė milijardieriaus sutuoktinio turtus paveldėjusi sėkminga prodiuserė Christy Walton (therichest.com).   1. Carlosas Slimas Meksikietis verslo magnatas, investuotojas ir filantropas, kurio turto vertė net 81 milijardas dolerių.

 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas Juozas Steponavičius sakė, kad dėl nagų ligų viena melžiama karvė gali pridaryti iki 1 035 Lt nuostolių per metus. Sutvarko pats Pagėgių rajono ūkininkas Giedrius Ališkevičius prižiūri 170 gyvulių. Ūkininkas nėra baigęs veterinarijos mokslų, bet pats tvarko savo karvėms nagas.

Šiemet žemės savininkai ir ūkininkai turės plačiau atverti pinigines. Kai kuriuose rajonuose žemės ūkio paskirties žemės mokestis ūgtelėjo iki trečdalio, o valstybinės žemės nuomos – net kelis kartus. Jau pernai nuogąstauta, kad žemės mokestį pradėjus skaičiuoti nuo vidutinės rinkos vertės, mokesčiai stipriai kirs per kišenę. Tačiau, išskyrus pavienius atvejus, žemės mokestis drastiškai neišaugo.

Rublis smuko žemiau pastarųjų laikų istorinių minimumų: doleris – daugiau nei 44 rubliai, euras – 55 rubliai. Nei pagyvinta prekyba valiuta, nei bazinės palūkanų normos pakėlimas nesustabdė kritimo. Tai matydamas Rusijos centrinis bankas nusprendė saugoti šalies rezervus ir apribojo valiutos pardavimą – tai reiškia, kad, kaip praneša gazeta.ru, rublio kursas svyruos dar stipriau.

 Verslininkai investuos į darbuotojų lojalumą Daugiau negu du trečdaliai Lietuvos mažųjų ir vidutinių įmonių kitais metais tikisi apyvartos augimo. Tačiau palyginti su 2014 metais, šie lūkesčiai sumažėjo: pernai apyvartos augimo šiais metais tikėjosi 88 proc. įmonių, o šiuo metu augimo kitais metais tikisi 69 proc.

Mažo kalibro amuniciją gaminanti Giraitės ginkluotės gamykla per tris ketvirčius gavo 7,385 mln. litų pajamų – 2,8 karto mažiau nei pernai sausį–rugsėjį, kai jos buvo 20,955 mln. litų. Bendrovės grynasis pelnas šiemet smuko 37,5 proc., iki 1,63 mln. litų. Tai nurodoma gamyklos trijų ketvirčių ataskaitoje. Įmonės pardavimo savikaina per metus sumažėjo 3,8 karto, iki 4,2 mln. litų, veiklos sąnaudos – 33,2 proc., iki 1,5 mln. litų.

 Kai kurių darbuotojų CV mirgėte mirga nuo darbų įvairovės, o kiti gali pasigirti dirbę vos vienoje ar keliose įmonėse. Kas geriau – nuolat keisti darbo vietą ar sėsliai dirbti vienoje darbovietėje? O galbūt pakeistų darboviečių skaičius nėra tas kriterijus, pagal kurį būtų galima vertinti darbuotojo kompetenciją ir gebėjimą susitvarkyti su patikėtomis užduotimis? Darbo portalo CVbankas.

Vida Kaluza, LRT Radijas, LRT.lt Vokietija rengiasi ilgiausiam šalies istorijoje geležinkelių darbuotojų streikui. Keturias dienas truksiantis streikas ypač sutrukdys savaitgalį vyksiančius renginius Berlyno sienos griūties 25-mečiui.Pastaraisiais mėnėsiais ne kartą vykę streikai susilaukia žmonių pasipiktinimo. Krovininių traukinių eismas Vokietijoje del streiko sustos jau trečiadienį, o keleiviniai traukiniai nevažiuos nuo ateinančios nakties iki ankstyvo pirmadienio ryto.

Prasiskolinusioms ir piktybiškai nemažinančioms skolų savivaldybėms dar papildomai skolintis kitais metais siūloma leisti tik tada, jeigu tam pritars Finansų ministerija. Atitinkamą pataisą Seime registravęs Ekonomikos komiteto narys liberalas Remigijus Šimašius tikisi, kad tokie pakeitimai visų pirma pažabos besaikį Vilniaus skolinimąsi.

LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius, dalyvaujantis Lietuvos-Baltarusijos ekonomikos forume, tvirtina, kad Lietuvos verslininkams turi būti sudarytos sąlygos investuoti kitose šalyse, nepaisant tų šalių politinės situacijos. Politologo Vyčio Jurkonio teigimu toks tariamas atšilimas gali būti ne demokratėjimo, o artėjančių rinkimų ženklas. „Šį tariamą atšilimą galima sieti su artėjančiais prezidento rinkimais 2015 metais.

Bendrovės „Mineraliniai vandenys“ specializuotos gėrimų parduotuvės keičia pavadinimą: nuo šiandien parduotuvės klientų lauks su naujuoju vardu ‒ „Bottlery“. Iki š.m. lapkričio 14-osios duris atvers 11 „Bottlery“ parduotuvių Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Investicijos į parduotuvių atnaujinimą siekia daugiau kaip 500 tūkst. litų.

Jei norime sustabdyti klimato kaitą, turėsime atsisakyti valgyti mėsą. Tokia mintis sukirba galvoje, išgirdus, kad maistas ir gėrimai – tos namų ūkio sritys, kurios turi didžiausią poveikį aplinkai.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Grūdų eksportuotojai teigia, kad vis dar išlieka naujų eksporto rinkų paieškos problema. Užsivėrus Rusijos rinkai, jie dairosi į kitas didžiąsias šalis, tokias kaip Brazilija, Kinija. Žemės ūkio ministrė sako, kad apie galimybes pirkti Lietuvos žemės ūkio produkciją Kinija dėl politinių motyvų net nekalba. Grūdus eksportuojančios įmonės per tris mėnesius į kitas šalis jau išvežė apie pusantro mln.

Klimato kaitos padariniai jau akivaizdžiai matomi visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Ypač matyti temperatūros kilimas žiemą, kai vis dažniau jaučiame, kad minusinę temperatūrą keičia 0 arba pliusinė temperatūra. Tačiau mes galime būti ne tik pasyvūs gamtos stebėtojai, o imtis veiksmų, kurie padėtų sušvelninti klimato kaitą.

Klimato pokyčiai ir viso pasaulio oro temperatūros kilimas nėra ateities gąsdinančios prognozės, šie procesai, pasak mokslininkų, vyksta jau dabar. Tai šių dienų įvykiai, kurie aiškiai rodo, kad mūsų planetoje kintanti temperatūra daro įtaką kitiems gamtos reiškiniams, pavyzdžiui, daugėja potvynių, plečiasi dykumos, vis dažniau susiduriama su miško gaisrais. „Vienas iš klimato kaitos požymių pastebimas visame pasaulyje ir Lietuvoje – jūros lygio kilimas.

 Vilniaus savivaldybės nustatytas reikalavimas pašalpų ir kompensacijų gavėjams turėti sąskaitą banke neprieštarauja įstatymams – tai konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). Teismas pranešė, jog šis sprendimas priimtas išnagrinėjus administracinę bylą pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ištirti dalį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo, nustatančio socialinių pašalpų mokėjimo tvarką.

 Vida Tavorienė Prekybos tinklas „IKI“ kviečia vartotojus įvertinti jų gaminamų kulinarijos ir konditerijos gaminių kokybę. Pirkėjai, suabejoję prekiniu ženklu „Pagaminta „IKI“ produkto kokybe, galės jį grąžinti. Taip pat visą mėnesį jie galės ragauti įvairių gaminių. O žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti susipažinti, kokiomis sąlygomis jie gaminami.

Galite baigti darbus keliomis valandomis anksčiau, tačiau su viena sąlyga – iškart važiuosite ne kur kitur, o namo. Su tokiu pasiūlymu lapkričio 20-ąją į savo darbuotojus ketina kreiptis nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ vadovai. Būtent šią dieną visoje Lietuvoje siūloma paskelbti Namų diena ir visus darbuotojus namo pakviesti anksčiau – 15 val. „Lapkritis yra vienas tamsiausių mėnesių. Į darbą dauguma ateina vos patekėjus saulei, o išeina – jai jau nusileidus.

Didžiosios Britanijos apeliacinis darbo tribunolas paskelbė precedento neturintį sprendimą, kuris yra itin svarbus visiems šalyje dirbantiems žmonėms. Teismo teigimu, skaičiuodami atostoginius darbdaviai turi įskaičiuoti ir darbuotojo dirbtus viršvalandžius, pranešė profsąjunga „Unite“. Kaip informuoja Jungtinės Karalystės žiniasklaidos priemonės, tai reiškia, kad visi savanoriškai viršvalandžius dirbantys darbuotojai turi teisę reikalauti atitinkamai didesnių atostoginių.

Žinių radijas  Verslauti dar studijų metais pradėjęs, dabar finansininkas, investicinės bankininkystės specialistas, bendrovės „Žabolis ir partneriai“ steigėjas ir vadovas Alvydas Žabolis „Žinių radijui“ sakė, jog geras verslas turi būti visuomeniškas. „Praėjo 20 metų kai verslininkai pradėjo savo karjerą ir per 20 metų atėjo supratimas, kad neužtenka suktis tik savo versle, neužtenka turėti tik tai, kas pas tave kieme. Nepakanka net savo šeimos, būtina išeiti už savo vartų.

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Europos Centrinis Bankas (ECB) pradeda vadovauti euro zonos bankų sąjungai. Istorinis finansų sistemos pertvarkymas pradėtas tam, kad visame regione būtų užtikrintas vienodas priežiūros standartas. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje ECB prižiūrės tris didžiausius čia veikiančius bankus.

Šiandien Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys Parlamento posėdžių sekretoriate užregistravo Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisas, ribojančias bankų galimybes didinti litais paimtų paskolų palūkanas nuo kitų metų sausio 1 d., kai mūsų šalis prisijungs prie Euro zonos.

Elektros kainos Baltijos šalyse antrą savaitę iš eilės stebino ryškiais pokyčiais. Vidutinė rinkos kaina Latvijoje išaugo iki 54,74 EUR/MWh, Lietuvoje – iki 54,85 EUR/MWh, o Estijoje mažėjo iki 33,15 EUR/MWh. Lietuvoje ir Latvijoje kaina augo Elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje augo 16 proc., lyginant su praėjusia savaite. Kaina šiose šalyse svyravo nuo 10,82 EUR/MWh iki 85,01 EUR/MWh. Augimą lėmė sumažėjusi elektros gamyba Lietuvoje ir Latvijoje, atitinkamai 25 ir 10 proc.

Beveik trečdalis - 30,8 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje, rodo antradienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Palyginti su 2011-aisiais, pernai jų dalis sumažėjo 2,6 punkto. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (48 proc.), Rumunijoje (40,4 proc.), Graikijoje (35,7 proc.), Latvijoje (35,1 proc.) ir Vengrijoje (33,5 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 23,5 proc., o vidutiniškai ES - 24,5 proc.

Žinių radijas Europos Komisija daugiau kaip puse procento sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimą. Prognozuojama, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,7 proc. Gegužę EK analitikai prognozavo, kad augimas šiemet sieks 3,3 procento. Vilniaus Universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis sako, kad mažėjanti BVP augimo prognozė susijusi su Rusijos įvestomis ekonominėmis sankcijomis.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) atliko tyrimą bendrovėje, kuri verčiasi didmenine kosmetikos, medicinos prekių, vitaminų ir maisto papildų prekyba. Prasklaidžius visus sveikuoliškus užmojus, paaiškėjo, kad bendrovė neteisėtai 700 tūkst. Lt pasididino nuostolį ir nuslėpė apie 100 tūkst. litų mokesčių. Vilniaus AVMI darbuotojams bendrovė vadovas niekaip negalėjo paaiškinti susidariusios šimtatūkstantinės sumos.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, už komunalines ir kitas kasdienių paslaugų sąskaitas tinklo parduotuvėse atsiskaitančių klientų skaičius sparčiai didėja – šiemet augo maždaug 15 proc. Šiuo metu apsiperkant už paslaugas „Maxima“ kasose susimoka maždaug kas penktas klientas. Dažniausiai atsiskaitoma už elektros, šilumos energijos bei dujų tiekimo paslaugas, tačiau rudens pabaigoje itin populiaria tampa ir žemės mokesčio surinkimo paslauga.

Nors nuo kitų metų Lietuva pereina prie euro, pašto ženklais, kurių nominalioji vertė nurodyta litais, už pašto paslaugas bus galima apmokėti dar dvejus metus – iki 2017-ųjų sausio 1 dienos. Tokia pat tvarka galios ir nurodant nominaliąją vertę ant tipografiniu būdu atspausdintų vokų ir atvirlaiškių pašto ženklų atvaizdų. Nominalioji vertė bus perskaičiuojama eurais taikant patvirtintą litų perskaičiavimo į eurus kursą: 3,45280 lito už 1 eurą, praneša Lietuvos paštas.

Beveik pusė lietuvių būsto remonto darbus stengiasi atlikti patys ir tik kas dešimtas kreipiasi į kvalifikuotus specialistus. Vis dėlto, be specialistų konsultacijų planuodami darbus lietuviai neišsiverčia. Tai parodė 20 metų veiklos Baltijos šalyse sukaktį švenčiančio vieno didžiausių statybos medžiagų bei jų sistemų gamintojo „Knauf“ iniciatyva atlikta apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi lietuvių būsto remontavimo įpročiai.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Mogiliove (Baltarusija) dalyvauja dešimtajame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, skirtame aptarti aktualiausius abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo klausimus. Forume ypatingas dėmesys skiriamas prekybos ir investicijų, transporto ir logistikos klausimams. „Lietuva visuomet buvo ir yra suinteresuota geros kaimynystės ir draugiškų santykių su Baltarusija plėtra.

Nemažai daliai jaunų žmonių kartu su studijomis prasideda ir kiti išbandymai. Vienas svarbiausių iššūkių – asmeninių finansų valdymas. Kaip parodė studentų apklausa, didžioji dalis jaunuolių būtiniausioms išlaidų kategorijoms skiria panašią savo biudžeto dalį kaip ir ne pirmo būtinumo prekėms ar paslaugoms.

Norintys Naujuosius metus sutikti kaime turės pasistengti rasti laisvą sodybą – lietuviai taip įprato viską planuoti iš anksto, kad vietas žiemos šventėms užsisako dar vasarą. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė LRT.lt teigia, jog viešbučiams šiemet taip gerai nesiseka – gerokai sumažėjo išankstinių rezervacijų iš Rusijos.