Verslas

 Skalūnų dujos ir valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi vieną bendrą bruožą – milžiniško potencialo naudą ribojantį valdančiųjų neryžtingumą. Keli milijardai litų, plėtrai imlesnis verslas, efektyvesnis valstybės aparatas ir didesnės investicijos. Ne, tai nėra rinkimų alchemijos šūkis. Tai kapitalo rinkų Eldoradas. Dar vienas neišnaudotas Lietuvos resursas. Deja, Lietuvos kapitalo rinkai trūksta net pavadinime užkoduoto ištekliaus – kapitalo.

 Vilniaus savivaldybės kontroliuojamos įmonės „Start Vilnius“, kuri netiesiogai valdo beveik 69 proc. skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ akcijų, kapitalą ketinama didinti beveik 10 mln. litų - nuo 66,965 mln. litų iki 76,768 mln. litų. Miesto taryba trečiadienį ketina svarstyti siūlymą didinti „Start Vilnius“ kapitalą 6 mln. litų piniginiu įnašu bei 3,8 mln. litų vertės nekilnojamuoju turtu. Paskutinį kartą bendrovės įstatinis kapitalas beveik 5,9 mln. litų padidintas rugsėjo viduryje.

 Ekonomiškai neaktyviems Europos Sąjungos (ES) piliečiams, kurie į kitą valstybę narę atvyksta vien siekdami gauti socialinę paramą, gali būti nesuteikiama teisė į tam tikras socialines išmokas, antradienį paskelbė ES Teisingumo teismas.

Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių lyderiai išreiškė palaikymą Kinijos siūlomai iniciatyvai įkurti milžinišką laisvosios prekybos zoną, antradienį pareiškė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas). Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo dalyviai „patvirtino planą, kaip APEC skatins bei realizuos Azijos ir Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos zoną“, Xi Jinpingas sakė per Pekine vykusio forumo uždarymą Kinijos lyderis pridūrė, kad šis žin...

 Darbdavys savo darbo vietoje emociškai ir fiziškai jaučiasi kur kas geriau nei jo darbuotojai – tokius rezultatus atskleidė draudimo kompanijos „Aviva“ 2013 m. Airijoje atliktas darbdavių ir darbuotojų sveikatos indekso tyrimas. Apklausus 350 darbdavių ir 463 darbuotojus paaiškėjo, kad du trečdaliai darbdavių savo darbo vietoje jautėsi puikiai, tačiau tam pritarti galėjo mažiau nei pusė darbuotojų – iš dešimties tik keturi. Airijoje 79 proc.

Finansų grupės „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad Šią savaitę skelbiamus bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius tiek Rytų Europa, tiek euro zona pasitiks „minorinėmis“ nuotaikomis. Rytų Europos BVP augimas mažėja, o euro zonos BVP rodiklis nepaliks nulio zonos. Rytų Europoje ūkio varikliai stoja Rusija trečiojo ketvirčio BVP rodiklius paskelbs pirmoji – ketvirtadienį. Prognozuojamas 0,3 proc. ketvirčio augimas, apie 0,50 proc.

 Kol bandoma išsiaiškinti Rusijos taikomų sankcijų žalą Lietuvos ekonomikai, šalies pramonė ne tik nesustoja, tačiau net ir didina gamybą. Tai rodo centralizuotai tiekiamo vandens suvartojimas. Didžiųjų miestų vandens tiekimo įmonių duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius šalies pramonei patiekta 13,5 proc. daugiau vandens nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Mėsos lietuviai suvartoja daugiau nei kaimynai latviai ar estai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dažniausiai vietos lietuvio skrandyje randa kiauliena, tuo metu suvartojama žvėriena nė nepatenka į statistiką. „Žvėrienos kokybė kur kas aukštesnė. nei naminių ar pramoniniu būdu užaugintų gyvulių, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. – Tačiau lietuviai neturi įpročio vartoti žvėrieną, be to, jos kainos dvigubai ar trigubai didesnės.

Rita Miliūtė, LRT Televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Lietuvių maiste yra per daug riebalų, cukraus, druskos ir trūksta maistinių skaidulų. Dėl to šalies gyventojai kenčia nuo nepalankaus sveikatai maisto sukeliamų ligų.

 Akvilė Pušinskaitė Ne vienas buvo pažadintas ankstų rytą arba sutrukdytas ramų vakarą, gavęs reklaminę žinutę į savo mobilųjį telefoną. Atrodo, kad negalioja jokios etiketo ir privatumo taisyklės – tokias žinutes žmonės gauna įvairiausiu paros metu ir dažnai lieka nepatenkinti. Problema padvigubėja, jeigu asmuo nedavė sutikimo gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymų į savo asmeninį telefoną.

Dažnai kavinėse maistą renkamės iš skaniausiai atrodančių patiekalų paveikslėlių ar gerai skambančių pavadinimų. Tačiau kas slypi už įmantriai surašytų valgiaraščių? Juos narplioti šį antradienį pasiryžusi LRT televizijos laidos „Specialus tyrimas“ komanda. Ar tikrai žinome, kokį maistą valgome? Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kavinėms ir restoranams siūlo visą tiesą atskleisti valgiaraščiuose. „Valgiaraščiuose būtų galima pažymėti, kuris patiekalas šviežias, o kuris tik atšildytas.

Tomas Kavaliauskas, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Regionų verslas skundžiasi, kad gauti pinigų iš bankų jiems tampa prabanga. Esą inkasavimo įmonės pelnosi iš euro įvedimo, nors viešai deklaruojama, kad euras – ne priežastis kainoms kelti. Inkasatoriai tvirtina, kad inkasavimo paslaugos nebrangsta, tačiau eurų išvežiojimas – papildoma paslauga ir todėl kainuoja ir jiems, ir pinigus gaunančiam verslui.

Žinių radijas Šįkart laidoje „Ačiū, kad atėjote“ svečiavosi ekonomistė, publicistė ir akademinės visuomenės atstovė Aušra Maldeikienė. Nors pokalbių apie ekonominius reikalus netrūko, tačiau pašnekovė „Žinių radijuje“ prisipažino, jog jos vyras turbūt nėra skaitęs nė vieno jos parašyto straipsnio apie ekonomiką. „Žmonėms atrodo, kad žmogus turi būti toks pat. Namuose aš esu rami namų šeimininkė, kuriai labai patinka plauti lėkštes, aš gi nemokau savo vyro ekonomikos.

Ilgos diskusijos ir vakarai, ėjimas nuo vienos idėjos prie kitos, konkurentų analizė – tai patyrė Karolis Ščerbauskas su bendraminčiais, kol atrado savo unikalią verslo idėją „Autodaktaras.lt“. Daugiau nei prieš metus verslininkas su savo kolegomis pamatė didelį potencialą vystant registracijų sistemas, kai žmonės sujungiami su paslaugų ar prekių pardavėjais.

Buvusiam aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui pasirašius įsakymą, kuriuo nuo kitų metų sausio uždraudžiama verslinė žūklė visuose ežeruose, išskyrus specializuotąją seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žūklę, politikai pasišiaušė. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas su bendraminčiais iš pradžių buvo pasišovę priversti atšaukti ministro įsakymą, o įsakymui nepaklusus ėmėsi gudrybės.

Elektros skirstymo ir tiekimo bendrovė LESTO daugiau nei pusę – apie 2 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) – elektros energijos poreikio šiemet įsigis „Nord Pool Spot“ elektros biržoje. Daugiau elektros įsigydama biržoje, LESTO šiemet jau sutaupė beveik 44 mln. litų vartotojų lėšų. Tai ateityje leis mažinti elektros kainą vartotojams.

Per dvi savaites po naujų „Bitės“ planų, leidžiančių nemokamai naudotis „Facebook“, pristatymo, šiame socialiniame tinkle išnaudojamų duomenų kiekis bendrovės mobiliuoju internetu išaugo per 40 kartų. „Kaip ir tikėjomės, pasirinkę naujuosius planus klientai pradėjo kur kas aktyviau naudotis „Facebook“ tinklu. Jie savęs neriboja ir nebeieško bevielio tinklo stotelių – socialinį tinklą tikrina tada, kada jiems reikia.

Kiek tiksliai pinigų turi savo mokėjimo kortelėje, žino vos 28 proc. kortelių naudotojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. 66 proc. gyventojų savo kortelės likutį gali įvardinti su dešimčių ar šimtų litų paklaida. Tuo tarpu likusi gyventojų dalis (5 proc.) teigia net nenumanantys, kiek pinigų šiuo metu yra jų mokėjimo kortelėse. Banko duomenimis, kasdien dėl nepakankamos kortelėje esančios sumos yra atmetama daugiau nei 4 tūkst.

Žinių radijas Nesurandantys programuotojų verslininkai tikina „gaudantys“ net pirmųjų kursų studentus. Tai „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ patvirtino Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto dekanas profesorius Aleksandras Targamadzė: „Pradedam rekomenduoti studentus, kurie mokosi antrame kurse. Jie su darbdaviais bendrauja, rašo kartu baigiamuosius, firmoms atlieka tam tikrus darbus.

Vilniaus interaktyvus pastatų šilumos suvartojimo žemėlapis sulaukė įvertinimo Miunchene įvykusioje Europos miestų sąjungos asamblėjoje „Eurocities 2014“. Bendras Vilniaus savivaldybės ir miestą šildančios „Vilniaus energijos“ projektas buvo paskelbtas geriausiu inovacijos kategorijoje. „Projektas, leidžiantis palyginti šilumos suvartojimą skirtinguose miesto daugiabučiuose, sulaukė milžiniško konferencijos dalyvių susidomėjimo.

 Marija Rudzevičiūtė Radijas „Laisvoji banga“ Lietuviams besidairantiems verslo perspektyvų Europos pietuose jau kurį laiką siūlomos išskirtinės sąlygos. Italijos-Lietuvos prekybos rūmai – tai vienintelė organizacija, gavusi Italijos vyriausybės bei užsienio reikalų ir ekonomikos ministerijų oficialų leidimą atstovauti dvišalius ekonomikos ir verslo santykius. Todėl megzti verslo ryšius tarp šių šalių – ypač geros sąlygos.

Premjeras pareiškė, kad minimalios algos bei mažiausiai uždirbančiųjų darbo užmokesčio didinimui Vyriausybė neketina ieškoti 500 mln. litų, kurių, pasak Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, trūksta jos įsipareigojimų vykdymui. Pasak Algirdo Butkevičiaus, ši suma gali siekti apie 100 mln. litų. „Tikrai 500 mln. litų mes nesurasime ir tokios sumos neieškosime, nes tai yra neįmanoma pasiekti. Kalbame apie 102 mln. litų.

Šiuolaikiniame pasaulyje, vis dažniau žmonių vartojimo ypatumus nulemia religijos įtaka. Musulmonams draudžiama kiauliena ir alkoholis, o jautiena netoleruojama induizme bei budizme. Arabų kalboje yra vartojamas terminas Halal, kuris reiškia tai, kas teisėta arba leistina islamo ir šie standartai dažniausiai taikomi ne tik mėsos, bet ir kitų maisto produktų, kosmetikos, buities priemonių bei medicinos prekių gamyboje.

Rusijos dujų tiekimas į Kinijos liaudies respubliką gali viršyti Europos rinkai skirtų dujų rinką, pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris. Tačiau tam dar reikės pasistatyti papildomą dujotekį, kainuosiantį ne mažiau 30 mlrd. dolerių, o iš pradžių skelbta kontrakto suma – 400 mlrd. dolerių krito iki 300 mlrd. Taip nutiko todėl, kad naftos kaina, į kurią remiasi dujų kaina, nuo kontrakto sudaryto dienos nukrito beveik ketvirčiu, praneša gazeta.ru.

Š.m. spalio mėn. vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje (NPS LT) siekė 18,58 ct/kWh (5,38 Eur ct) ir buvo 6,4 proc. mažesnė, palyginus su š.m. rugsėju (19,85 ct/kWh (5,75 Eur ct)), bei net 16 proc.

Buvusiam aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui pasirašius įsakymą, kuriuo nuo kitų metų sausio uždraudžiama verslinė žūklė visuose ežeruose, išskyrus specializuotąją seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žūklę, politikai pasišiaušė. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas su bendraminčiais iš pradžių buvo pasišovę priversti atšaukti ministro įsakymą, o įsakymui nepaklusus ėmėsi gudrybės.

PVM lengvatos šildymui atsisakymo istorija, kaip ir ankstyvą pavasarį siūlytas visuotinis automobilių mokestis, ekspertų vertinimu, yra eilinis nesusipratimas. Vyriausybė žmonėms paprastai ir deramai nepaaiškino, kodėl tai daroma, nebuvo ir aiškaus įsipareigojimo, kad pakėlus vienus mokesčius bus sumažinti kiti, rašo „Verslo žinios“. „PVM lengvatos atsisakymo istorija – vienas didelis nesusipratimas.

Pirmadienį Nacionaliniame dramos teatre Lietuvos teatro sąjunga inicijuoja scenos meno kūrėjų suvažiavimą. Susitikime ketinama aptarti Kultūros ministerijos parengtą naują Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektą, leidžiantį repertuarinius teatrus paversti viešosiomis įstaigomis. Prieš kurį laiką Kultūros ministerijai pareiškus ketinimą biudžetines kultūros įstaigas reorganizuoti į viešąsias, sukilo aktoriai ir dainininkai.

 Antra pagal dažnumą įvardijama sveikatos problema Europoje – stresas, dėl kurio sukeliamų psichikos sveikatos sutrikimų kenčia ne tik darbuotojai, bet ir verslas: kasmet dėl to įmonės patiria beveik 830 mlrd. litų nuostolių. Iškalbingus skaičius patvirtina ir sveikatos specialistai, tačiau Lietuvoje apie tai vis dar kalbama puse lūpų, o efektyvių prevencijos priemonių iki šiol nėra. „Nuo senų laikų žmonės linkę stresą malšinti SPA procedūromis: aromaterapija, masažu, joga ir pan.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kartu su Latvijos, Estijos ir Suomijos ministrais Briuselyje susitinka su Bendrijos žemės ūkio komisaru dėl pagalbos pieno sektoriui. V. Baltraitienė sako, kad dėl užsidariusios Rusijos rinkos pieno supirkimo kainos labiausiai nusmuko Lietuvoje, todėl siekiama, kad būtų kompensuota dalis nuostolių. Dėl Rusijos embargo Lietuvos pieno sektorius patyrė vienus didžiausių nuostolių Europos Sąjungoje.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Dėl dvigubos pilietybės Seimo Pirmininkė debatus žada pradėti po Kalėdų, o štai dėl biudžeto valdantiesiems teks susitarti iki Kalėdų. Nors po šios savaitės valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio susitarimas nebuvo pasiektas. Darbo partija su „Tvarka ir teisingumu“ iškėlė sąlygą, kad jame turi būti numatytos lėšos minimalios mėnesinės algos ir mažiausias pajamas gaunančių uždarbiams didinti.

Nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) jau pasiekė prieškrizinį lygį, tikėtis, kad ateityje šalies ekonomika augs praeito dešimtmečio ar bent panašiais tempais, neverta, sutaria ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aušra Maldeikienė. Ekonomikos augimo sulėtėjimas pastebimas visame pasaulyje. Dauguma BVP augimą prognozuojančių institucijų nuolat priverstos savo spėjimus koreguoti į neigiamą pusę.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt   Po Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sankcijų praradimus patyręs mūsų verslas ieško naujų rinkų ir toli nuo Lietuvos, ir kaimynystėje. Baltarusija jau seniai Lietuvai ekonomiškai svarbi, deja, kartu ir politiškai itin problemiška partnerė. Baltarusija – autoritarinė, nelaisva šalis. Jau 20 metų valdančio Aleksandro Lukašenkos režimas apsunkina Baltarusijos dialogą ne tik su Lietuva, bet ir visa ES.

Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įvedus eurą, žmonės bus priversti užsiimti proto mankšta ir išjungti autopiloto režimą – šiek tiek paskaičiuoti, pasvarstyti, kiek kas kainuoja, ar visko reikia, negraibstyti prekių iš parduotuvių lentynų automatiškai. Tai yra sveika, ypač – vyresnio amžiaus žmonėms, mano psichologas Marius Daugelavičius. Anot jo, psichologinė adaptacija prie naujos valiutos ilgai netruks, daugiausiai – porą mėnesių.

 Daiva Savickienė Šalyje kasmet įsteigiama tūkstančiai įmonių, tačiau didelei daliai žmonių tai atrodo neįgyvendinamas dalykas. Nors nedarbas didelis, tačiau kurti nuosavą verslą išdrįsta ne kiekvienas. Steigti savo įmonę dažniausiai ryžtasi jau subrendę žmonės. Eina pramintais takais „Swedbank“ Verslo aptarnavimo kokybės departamento vadovas Aivaras Janušauskas sako, kad kasmet šalyje įsteigiama apie 13 tūkst. naujų įmonių.

Lietuvoje kasmet maždaug kas 125-as žmogus surašo testamentą. Anksčiau manyta, kad tokiu dokumentu dera pasirūpinti senyviems ar sunkios ligos nualintiems žmonėms. Notarai jau prieš kelerius metus pastebėjo, kad tradicija keičiasi. Testamentus rašo vis jaunesni, net turto nespėję užgyventi dvidešimtmečiai. Šią tendenciją notarai sieja su šių dienų pagrindinėmis realijomis: emigracija, daugėja nesusituokusių, bet kartu gyvenančių žmonių.

Smulkias metalo atliekas galima mesti į stiklo ar plastmasės konteinerį, tereikia pasidomėti pas savo atliekų tvarkytoją, kuris konteineris tam tinkamas. Taip sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė. LRT radijo klausytojas skundžiasi, kad nėra galimybės rūšiuoti metalo atliekas ir klausia, kaip teisingai su jomis elgtis. „Šiuo metu gyventojai turi galimybę rūšiuoti tik trijų rūšių atliekas.

Stimulas pradėti savo verslą gali būti ne tik noras nepriklausyti nuo darbdavio, bet ir nuolat šąlančios kojos ar vaiko liga. Būtent nuo to prasidėjo panevėžietės Neringos Sirtautienės pasakų kūrimo, vilnietės Daivos Zgrabskės stilingų veltinių batų verslas. Prieš trejus metus dovanų parduotuvę, kurioje dominuoja natūralių medžiagų produktai, atidariusią Akvilę Ašakėnę iš Panevėžio bičiuliai atkalbinėjo, sakydami, kad tokia krautuvėlė gali pasiteisinti tik sostinėje.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  ikrų auginantis aštriašnipius eršketus, jau augina ir pirmuosius eršketų reproduktorius. Ikrus iš jų specialistai tikisi išgauti po 8–10 metų. Natūraliai gamtoje eršketai subręsta per dvigubai ilgesnį laiką. Praėjusią žiemą Rusnės žuvivaisos poskyrio baseinėliuose užauginta 1,2 tūkst. aštriašnipių eršketų. Dabar jų – daugiau kaip 2 tūkst.

Turtuoliai visame pasaulyje statosi namus varžydamiesi dėl to, kieno namas brangesnis. Tačiau nė vienas iš jų nevertas tiek, kiek būtų sumokėta už Buckinghamo rūmus – oficialią Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II rezidenciją. Žinoma, jei jie būtų parduodami. Būtent Britanijos karalienės Londono rezidencija, pastatyta XVIII-ame amžiuje, ekspertų buvo pripažinta brangiausiu namu pasaulyje. Jo vertė viršija 1 mlrd.svarų sterlingų.

 Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybė dar neapsisprendė dėl požeminės dujų saugyklos statybos Telšių rajone, Syderių kaime. Pirminiais skaičiavimais, jos įrengimas kainuotų apie 1 mlrd. Lt. Todėl šio projekto būtų imtasi, tik nepavykus susitarti su latviais dėl per SGD terminalą gautų dujų saugojimo Inčukalnyje ir užsitikrinus ES finansavimą.

Valdančiosios Darbo partijos pirmininkė, parlamento vadovė Loreta Graužinienė šeštadienį partijos suvažiavime Vilniuje tarp „darbiečių“ pasiekimų vardijo minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą, taip pat žadėjo, jog minimumas dar didės ir nuo kitų metų liepos. „Lietuvos žmonių gerovė ir socialinės atskirties mažinimas yra mūsų prioritetas. Pradėtas minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo procesas, šis tikslas ir toliau išlieka mūsų prioritetu.

Ramunė RAMANAUSKIENĖ Nesėkmės persekioja 15 metų veikiančią bendrovę „Stragutės mėsa“. Trečiadienį firminėje šios bendrovės parduotuvėje Tauragės mieste tikrintojai aptiko arti 100 kg netinkamų, jų teigimu, nei vartoti, nei parduoti mėsos gaminių. Tai jau trečias maisto specialistų šioje bendrovėje nustatytas pažeidimas pastarąjį mėnesį. Neapsikentęs įvairių institucijų patikrinimų, bendrovę paliko jos įkūrėjas ir ilgametis vadovas Arvydas Armonas.

Vidurio ir Pietų Lietuvoje šeštadienio rytą sudėtingiau vairuoti dėl tvyrančio rūko – matomumas vietomis sumažėjęs iki 300 metrų, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šalies magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos drėgnos. Šiuo metu silpnai lyja Ignalinos, Molėtų, Jonavos ir Jurbarko rajonuose, kitur – be kritulių. Oro temperatūra nuo 4 iki 7 laipsnių šilumos.

Oksana LAURUTYTĖ Į renovuotinų daugiabučių sąrašą patekusio Šiaulių Varpo g. 27-ojo daugiabučio gyventojai nuleidžia rankas. Pasišovusių renovuoti daugiabutį gyventojų norą atšaldė suvokimas, kad renovavus namą pagal parengtą projektą jie lėšų nesutaupys, o iš vykdomos renovacijos daugiausiai naudos gaus statybininkai ir paskolą administruojanti agentūra. Pastarajai per 20 metų teks atseikėti per 0,5 mln. Lt.

Žinių radijas Daržovės, kurių Lietuva negalėjo eksportuoti į Rusiją dėl embargo, jau keliauja pas nepasiturinčius gyventojus, taip pat į vaikų darželius, mokyklas, kalėjimus. Kaip „Žinių radijui“ pasakojo „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius, pavyko susitarti su keliais ūkininkais, o su kitais dar deramasi:   „Šią savaitę 144 tonos kopūstų ir morkų priėmėme Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Raseiniuose, Visagine su ūkininkais tarėmės dėl pastovaus vežimo.

Pakartotinai nustačius, kad duoną, pyragus ir kitus konditerijos kepinius kepančioje įmonėje grubiai pažeidinėjami higienos ir sanitarijos reikalavimai, laikinai sustabdyta Šiaulių konditerijos įmonės AB ,,Kavos suktė“ (Tilžės g. 225, Šiauliai, viename prekybos centre) veikla, kurią atnaujinti ji galės tik visiškai pašalinusi nustatytus trūkumus.

Milžiniškos eilės socialiniam būstui gauti jau kitąmet turėtų keliskart sumažėti, nors pačių būstų tiek nepadaugės. Savivaldybės prognozuoja, kad eiles gerokai praretins laukiantiesiems socialinio būsto bei jame jau įsikūrusiesiems nuo sausio įsigaliosianti prievolė kasmet deklaruoti pajamas ir užgyventą turtą. Vidutiniškai po 70 centų už kv. m iš Panevėžio savivaldybės socialinius būstus išsinuomojantys varguoliai neretai valdininkus pašokdina reikalaudami išskirtinių sąlygų.

Mokesčių inspekcijos atsiųstos žemės mokesčio deklaracijos nemažai gyventojų privertė susiraukti – šiemet reikės labiau papurtyti piniginę, nors naujų valdų neįsigijo. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Panevėžio skyriaus vedėja Sandra Mociškienė sako, kad žemės mokestis padidėjo jau pernai dėl įsigaliojusios naujos Žemės mokesčio įstatymo redakcijos ir palaipsniui gali didėti iki 2017 metų. Žemė.