Verslas

Europos statybos pramonės federacijos (FIEC) vadovai, gruodžio mėnesį susitiko su Lenkijos statybos ir konsultuojančių inžinierių kompanijų atstovais ir išreiškė susirūpinimą dėl kaimyninės šalies statybos investicinių programų, daugiausia kelių statybos, neefektyvumo ir žemos socio-ekonominės vertės. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) atkreipia dėmesį, kad dabar vykstantis modernizacijos procesas Lietuvoje taip pat rizikuoja sukelti panašias pasekmes.

Valdančiųjų socialdemokratų koalicijos partneriai švelnina reikalavimus dėl euro įvedimo. Darbo partijos vadovė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, jog jos ankstesni pasisakymai dėl privalomos 1509 litų minimalios mėnesinės algos įvedant eurą buvo "partijos startinė derybinė pozicija". L.Graužinienė neseniai pareiškė nepalaikysianti euro įvedimo, nesutarus dėl to koalicijoje.

Programinės įrangos, naudojamos bendrovių darbuotojų darbo užduotims atlikti, pažeidžiamos vietos – pagrindinė bendrovių vidinių kibernetinio saugumo incidentų priežastis.

Vieno Latvijos prekybos centrų „Rimi“ atstovė Inga Reizniece pasakojo, kad pasiruošimas valiutų pokyčiams vyko sklandžiai: „Verslui buvo duota pakankamai laiko persiorientuoti. Dar nuo 2013 metų spalio pradėjome keisti kainas prekių etiketėse. Didesniu šriftu pradėjome ryškinti kainas eurais, o mažesniu – latais.“ Pirmas dvi 2014-ųjų savaites žmonėms buvo sudarytos sąlygos mokėti už prekes tiek latais, tiek eurais, tačiau grąža buvo atiduodama jau tik naująja šalies valiuta.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis viešai išreiškė pritarimą Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko mintims, kad svarstymai, ar mums reikia euro, tik juokina pasaulį, nes dėl jo įvedimo Lietuva apsisprendė dar tada, kai stojo į Europos Sąjungą. Socialiniame tinkle „Facebook“ N. Mačiulis, kuris čia turi nemažą ratą gerbėjų, papildė V. Vasiliausko teiginius ir sulaukė šimtų žmonių palaikymo (kalba neredaguota – balsas.

Akibrokštas - laikais, kuomet, atrodo, galime gauti visko, ko tik užsigeidžiame, surasti geros kokybės žaliavų gali tapti misija neįmanoma.   Europos Sąjungoje paplitus genetiškai modifikuotoms sojoms bei kukurūzams, norint gyvulių pašarams surasti genų inžinerijos nepaliestos žaliavos tapo ganėtinai sunku.

Pernai 200 tūkst. eurų investiciją iš rizikos kapitalo bendrovės „Practica Capital“ pritraukusi turinio valdymo sistema „ImpressPages“ pristato savo elektroninę prekyvietę „Theme Market“. Joje sistemos vartotojai, kurių šiuo metu yra daugiau nei 20 tūkst., nuo šiol galės įsigyti temų bei jas pritaikyti savo tinklalapiams. „Theme Market“ taip pat atveria plačias galimybes temų kūrėjams, kurie savo kūrinius galės pardavinėti „ImpressPages“ vartotojams iš viso pasaulio.

SEB bankas suteikė 11 mln. litų paskolą įmonių grupės „Eika“ nekilnojamojo turto projektams Vilniuje įgyvendinti. Beveik 7 mln. litų iš suteiktos paskolos įmonių grupė „Eika“ skirs mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai kvartale „Santariškių namai“, o kiek daugiau negu 4 mln. litų paskolos – naujo devynių aukštų daugiabučio Pilaitėje statybai. „Augant naujos statybos butų paklausai, dalyvaujame įgyvendinant perspektyvius nekilnojamojo turto projektus ir didinant kokybiško naujo būsto pasiūlą.

Rusijoje, Sankt Peterburge, AB „Hanner“ užbaigė pramonės logistikos parko „Nord Way“ antrąjį etapą ir šiuo metu pradeda ruoštis tolimesniam komplekso plėtojimui. Trečiojo etapo statybos darbai prasidės 2014 m. pavasarį. Pirmojo ir antrojo etapo metu į projektą investuota 177 mln. litų. Logistikos parke iki šiol pastatyta 84 tūkst. kvadratinių metrų sandėliavimo patalpų. Iki 2015 m. iš viso numatyta pastatyti 105 tūkst. kvadratinių metrų.

Tarp įmonių, investavusių į saulės energetikos plėtrą Lietuvoje, yra ir norvegų kapitalo investicinė bendrovė „Siva Scaninvestment“, valdanti pramonės parką Panevėžyje. Įmonės direktorius Geir Reiersen teigia, kad labai džiaugėsi ir sveikino Lietuvos iniciatyvą pasukti atsinaujinančios - „žaliosios“ - energetikos kryptimi, o dabar permainingais lyg pavasario orai politikų sprendimais yra taip nusivylę, kad stabdo jau suplanuotas investicijas Lietuvoje.

Prekybos tinklą „Iki“ valdanti UAB „Palink“ į savo tinklo plėtrą Lietuvoje 2013 metais investavo daugiau nei 80 mln. litų. Atidarytos penkios naujos ir rekonstruotos trisdešimt aštuonios parduotuvės, Klaipėdoje veiklą pradėjo nauja regioninė konditerijos ir duonos gaminių kepykla. Vykdydama tinklo plėtrą UAB „Palink“ pernai įdarbino daugiau nei 250 naujų darbuotojų.

Miesto stiliaus centras „Europa“ į 2014-uosius įžengė su 12 proc. išaugusia nuomininkų apyvarta. 2013 m. miesto stiliaus centro „Europa“ nuomininkų apyvartos vidutiniškai augo 12 proc., kai 2012 m. – 7 proc. Ryškiausias apyvartos augimas – 21 proc. – pastebimas drabužių sektoriuje, kuris „Europoje“ išsiskiria prabangiomis ir kokybiškomis prekėmis. Per metus centro išnuomotumas nepakito – liko beveik 100 proc. Pernai „Europoje“ apsilankė 4,1 mln. pirkėjų.

Kelerių metų atostogas sukaupusiems darbuotojams dar ne vėlu pagalvoti, kaip jas išnaudoti. Nuo 2015 m gruodžio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimas, numatantis, kad išeinantis iš darbo darbuotojas galės gauti kompensaciją tik už trejų metų nepanaudotas atostogas. Valstybinės Darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis sako, kad darbdavys neprivalo per metus darbuotojui suteikti ilgesnes atostogas nei numatyta Darbo kodekse - tai esą tik šalių susitarimo reikalas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Baltarusijos žiniasklaida išplatino informaciją apie įtarimus, kad nustatytas naujas afrikinio kiaulių maro protrūkis Smurgainių rajone, Bojarski kaime, netoli Lietuvos sienos. Ligos židinys įtartas privačioje fermoje auginamoms dviem kiaulėms. Pasak kaimyninės šalies žiniasklaidos, reaguodama į susidariusią situaciją, Baltarusijos veterinarijos tarnyba ėmėsi apsaugos priemonių – židinio vietoje sudegintos visos kiaulės.

Atlikėjų teises ginanti gretutinių teisių asociacija AGATA šiandien mini 15 metų įkūrimo sukaktį. Be gretutinių teisių priežiūros, asociacija užsiima kūrinių retransliavimo apmokestinimu, sprendžia teisinius, mokestinius klausimus, kurie yra aktualūs atlikėjams.  Asociacijos direktorė Agnė Masalskytė Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ paaiškino esminį skirtumą tarp dviejų asociacijų – AGATA ir LATGA.

Latvijos gyventojai eurą priėmė geriau negu tikėtasi, ir perėjimas prie bendros ES valiutos buvo labai sėkmingas, pareiškė šalies finansų ministras. Andrio Vilko nuomone, Latvijos patirtis bus labai naudinga Lietuvai. „Matome, kad žmonės iš tikrųjų priėmė eurą ir net geriau negu tikėtasi. Per daug gąsdinome save, kad procesas bus sudėtingas ir žmonėms nauji pinigai nepatiks, bet dabar mes matome, kad procesas įvyko sklandžiai ir žmonės priėmė eurą.

Analizuojant bendrovės „Viena sąskaita“ indekso duomenis paaiškėjo, kad 2013 m. rudenį Vilniaus gyventojai kas mėnesį už elektrą vidutiniškai mokėjo daugiausiai iš visų Lietuvos didmiesčių – apie 73 Lt, t. y. 7–11 Lt daugiau nei Kauno, Klaipėdos ar Šiaulių gyventojai. Tačiau visuose miestuose mokesčiai už elektrą gyventojams sudarė panašią vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dalį – apie 4 %. 2013 m. rudenį už elektros energiją mažiausiai mokėjo kauniečiai – vidutiniškai apie 62 Lt.

Praėjusiais metais nekilnojamojo turto rinka buvo itin aktyvi, o būsto kainos kilo nežymiai. Vilniuje parduodamo buto vieno kvadratinio metro kaina pakilo apie 200 litų iki 4,2 tūkst. litų, t.y. apie 4 proc., rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenys. Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose kainos ūgtelėjo mažiau nei sostinėje – Kaune apie 170 litų iki 2,36 tūkst. litų, Klaipėdoje – apie 50 litų iki 3,05 tūkst. litų už kv. m. Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.

II pakopos pensijų fonduose kaupiančių gyventojų pensijų sąskaitos dėl sėkmingos fondų investicinės veiklos ir „Sodros“ įmokų per 2013 m. pasipildė 625 mln. litų. Gausėjo ir papildomai III pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų turtas. II pakopos pensijų fondų, kuriuose kaupia daugiau nei 1,117 mln. Lietuvos gyventojų, investicinių vienetų vertės padidėjo vidutiniškai 4,28 proc.

Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, dėl euro įvedimo Lietuva apsisprendė dar tada, kai stojo į Europos sąjungą, todėl dabar svarstymai, ar mums reikia euro ar ne, tik prajuokintų pasaulį. „Nereikia juokinti nei Lietuvos, nei viso pasaulio tokiais svarstymais. Euro įvedimas nėra vienos dienos darbas, jis neįvyksta spragtelėjus pirštu. Tai ilgo pasirengimo reikalaujantis procesas. Jam rengiasi verslas, valdžios institucijos, centrinis bankas, pertvarkomos sistemos.

 Londone duris atvėrė kavinė, kurioje lankytojai moka ne už kavą, arbatą, sausainius ar sumuštinius, bet ... už laiką, kurį praleidžia kavinėje. Atidaryti tokių kavinių tinklą kilo vienam jaunam rusui, rašo britų dienraštis „The Independent“. Pirmoji „Ziferblat“ tinklo kavinė Londono Shoreditch'o rajone buvo atidaryta lapkričio pabaigoje. Šį tinklą, kuriam priklauso dešimt kavinių Rusijoje bei viena Ukrainoje, įkūrė 29 metų Ivanas Mitinas.

Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Jungtinėje Karalystėje atsirado nauja darbuotojų rūšis - darbuotojai-akcininkai. Verslininkams bei darbuotojams pravartu susipažinti su šia naujove bei apsvarstyti galimybę ja pasinaudoti. Darbuotojai-akcininkai tai darbuotojai, kuriems išduota įmonės (ar jos motininės įmonės) akcijų, vertų bent £2,000. Tokios akcijos turi mokestinių privalumų darbuotojui.

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdoma įmonių grupė „Arvi ir Ko“ pernai gerino savo rezultatus, o šiemet planuoja produktus eksportuoti į tolimąsias rinkas. V.Kučinskas sako, kad grupės apyvarta ir pelnas pernai augo kelis kartus. „Tikrai dirbome tris kartus geriau negu 2012 metais, aš taip galvoju. Dabar tiksliai negaliu pasakyti, bet dvigubai tai tikrai geriau, bet man atrodo, kad trigubai. Ir apyvartos išaugo, ir pelnai išaugo.

Šiaulių mokesčių mokėtojai į miesto iždą sunešė daugiau pinigų negu buvo planuota, nors ir pervedama mokesčių dalis sumažėjo, ir atlyginimai šalies vidurkio nesiekia. Tačiau tai kompensavo padidėjęs dirbančiųjų skaičius ir minimalus darbo užmokestis. Mokesčių administratoriai suskaičiavo, kad pernai Šiaulių mokesčių mokėtojai į miesto biudžetą sunešė apie 130 milijonų litų. Tai yra įvykdė planą 106-iais procentais, su kaupu – viršplaninių pajamų gauta daugiau negu septyni su puse milijono litų.

Giedrė Sankauskaitė Laukti penktadienio – kiekvienam pažįstamas jausmas, o prabėga ši diena visada itin greitai. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti vyriškų drabužių linijos „LostFriday“ kūrėjai Agnieta Jonikienė ir Darius Jonikas teigė kuriantys drabužius, kuriuos kasdien vilkėdami vyrai jaustųsi kaip penktadienį – pakiliai, lengvai ir džiugiai. Paprasta ekonominė tiesa, kad, esant paklausai, reikėtų ir pasiūlos, kuriant vyriškus drabužius nepasiteisina.

Rygos apygardos teismas priėmė nagrinėti 142,3 mln. eurų (beveik 500 mln. litų) vertės ieškinį „Maxima“ parduotuvės Rygoje griūties kaltininkams – bendrovėms „Maxima Latvija“, „Re&Re“, „Tineo“, „Homburg Zolitude“ ir Rygos savivaldybei. Milijardų paieška Vyriausybė pažadėjo kiekvieno žuvusiojo šeimai išmokėti po 10 000, o kiekvienam sužeistajam – po 5000 latų. Tie pinigai, dabar jau eurais, bus pradėti mokėti tik kovo ar balandžio mėnesį.

 Salomėja Pranatienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Statybų bumo metais išsiplėtęs į priemiesčius, Vilnius stengiasi atgręžti investicijas į miesto centre esančias teritorijas. Viena iš prioritetinių miesto plėtros krypčių – atgaivinti buvusias pramonės ir karines teritorijas. Vienas iš nedaugelio dabar Vilniuje įgyvendinamų pertvarkos projektų – Mindaugo gatvėje, netoli miesto centro ir stoties. Prieš kelerius metus čia buvo sandėliai, kitos gamybinės patalpos.

Rygoje sutiktas 21-erių Valters ir jo bendraamžė žmona Sabina sutiko atsakyti į keletą balsas.lt klausimų apie situaciją Latvijoje po to, kai šalis įsivedė eurą. Balsas.lt pašnekovai buvo nusiteikę optimistiškai ir teigė manantys, kad pokyčiai šaliai išeis į naudą. - Kaip galvojate, kokios yra Latvijos perspektyvos įsivedus eurą? – balsas.lt pasiteiravo jauno vyro. - Sunku tiksliai pasakyti, bet greičiausiai, kad dėl įvykusių pokyčių turėtų atsirasti daugiau investicijų iš užsienio.

Ryšių su visuomene agentūros „Publicum” vykdomąja direktore tapo buvusi technologijų įmonės „Hewlett-Packard” marketingo vadovė Baltijos šalyse Daiva Bumblytė. Bendrovės direktorius Ričardas Jarmalavičius BNS teigė, kad ir toliau bus bendrovės vadovu, tačiau dalį įmonės vadybos funkcijų perleis vykdomajai direktorei, o pats daugiau dėmesio ketina skirti strateginiams projektams bei plėtrai.

Billas Gatesas noriai dalijasi patirtimi ir atradimais, kurie atėjo kartu su ilgamete karjera „Microsoft“ bei veikla „Gates Foundation“. Puslapio LinkedIn paskyroje B. Gatesas pateikia tris dalykus, kuriuos išmoko iš vieno geriausių pasaulyje investavimo specialistų Warreno Buffetto. Tai ne tik investavimas. Pirmas dalykas, kurio visi išmoksta iš Warrenno, žinoma, yra investavimas.

 Vokietija trečiadienį paskelbs 2013 m. BVP rezultatą – prognozuojama, jog stambiausias euro zonos ūkis per metus paaugo 0,5 proc. Didžiausioje pasaulio ekonomikoje laukiama gruodžio mėnesio mažmeninės prekybos rodiklių. Didžioji Britanija skelbs gruodžio mėnesio infliacijos rodiklius. Prognozuojama, jog kainos per mėnesį kilo 0,5 proc., o, palyginus su tuo pačiu 2012 m. mėnesiu, augimas siekė 2,1 proc. ir buvo mažiausias per paskutinius ketverius metus.

 Sulaukus žiemiškų orų įsibėgėja „Kaminuko“ akcija. Jos metu pareigūnai tikrina, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Aplinkos viceministras Almantas Petkus sako, kad didžiausias dėmesys kreipiamas į mažas įmones, kurios neretai kurui naudoja sveikatai kenksmingas atliekas.

Rekordiniai šalčiai Jungtinėms Valstijoms pateiks ir nemažą sąskaitą, rašo CNBC. Dėl arktinio šalčio milijonai JAV gyventojų negalėjo vykti į darbus, verslo susikimus ar tiesiog apsipirkti. Sušalę žmonės priversti tūnoti namie ir laukti, kol termometro stulpelis pakils bent kiek aukščiau. „Mūsų skaičiavimai rodo, kad šalčio banga mums kainuos apie 5 mlrd. JAV dolerių (13 mlrd. litų), – CNBC pasakojo analitinės bendrovės „Planalytics“ vadovas Evanas Goldas.

Norvegijos centrinio banko pateiktais preliminariais duomenimis, nacionaliniame Pensijų fonde (buvusiame Naftos fonde) jau sukaupta 5,11 trilijonų kronų (598 mlrd. eurų). Šiuo metu Norvegijoje gyvena 5,096 milijonai žmonių. Tai reiškia, kad kiekvienam norvegui nacionaliniame Pensijų fonde jau sukaupta daugiau kaip 1 milijonas kronų (arba apie 120 tūkstančių eurų). Norvegijos pensijų fondas šiuo metu yra didžiausias pasaulyje, lyginant su kitų šalių panašiais „ateities kartų“ fondais.

Siekiant supaprastinti sodų masyvuose esančių įsiterpusių valstybės žemės sklypų pardavimą, siūloma juos pardavinėti už vidutinę rinkos kainą. Jų vertė bus apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius - tai turėtų paspartinti žemės pardavimo procedūras, nes nebereikės kreiptis į turto vertintojus. Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurgita Milieškaitė BNS teigė, kad taip siekiama suvienodinti žemės sklypų vertės nustatymo tvarką.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą statanti Lietuva deda viltis į būsimą JAV, Kanados ir Australijos SGD eksportą, kuris nuo 2017 metų padėtų sumažinti dujų kainas ir atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos. „Pasiūla pasaulio rinkoje po trejų ketverių metų gerokai padidės, nes atsivers JAV rinka, Kanadoje pradės veikti nauji statomi terminalai, o Australija padidins SGD gamybą“, - interviu agentūrai „Bloomberg“ pareiškė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Eilės prie kasų, pilnos kino teatrų salės, papildomi seansai ir sumušti visi rekordai – taip praėjusį savaitgalį startavo naujas režisieriaus Emilio Vėlyvio filmas „Redirected / Už Lietuvą!”. Vien per tris premjerinio savaitgalio dienas ši kino juosta į kino teatrus priviliojo 55 570 žiūrovų ir surinko beveik milijoną litų pajamų – 921 608. Pagal šiuos abu kriterijus filmas „Redirected / Už Lietuvą!” tapo absoliučiu rekordininku Lietuvoje – ir tarp lietuviškų, ir tarp užsienietiškų j...

 Europos centrinis bankas (ECB) pirmadienį pristatė naujus 10 eurų nominalo banknotus su graikų mitologijos veikėjos Europės atvaizdu, kurie bus paleisti į apyvartą rugsėjo pabaigoje. „Naujieji 10 eurų banknotai su Europės atvaizdu bus paleisti į apyvartą rugsėjo 23-iąją“, – rašoma ECB pareiškime. Naujuose eurų banknotuose panaudoti patobulinti apsaugos požymiai, palyginti su pirmųjų serijų banknotais, pasirodžiusiais prieš daugiau nei dešimtmetį.

 Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė vadovas ir pagrindinis akcininkas Gintaras Bertašius teigia, kad pernai įmonė gavo planuotas pajamas, nors Rusijos rinka ir buvo užverta paskutinį metų ketvirtį. „Galima sakyti, kad praėjusių metų pavasario pajamų prognozes pasiekėme“, – BNS sakė G. Bertašius. Pasak jo, jei Rusijos rinka pernai spalį nebūtų užsivėrusi, pajamos būtų dar didesnės.

 Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius sako, jog šią savaitę valdantieji turėtų išsiaiškinti dėl skirtingų nuomonių euro, minimalios mėnesinės algos (MMA) klausimais ir "sudėti visus taškus ant "i'. "Aš manau, kad šitą savaitę bus sudėti visi taškai ant "i". Rytoj dieną, aš manau, bus visi susitarimai įvykdyti, ir ši savaitė yra, kada valdančioji dauguma turi aiškiai pasakyt ir vieningai parodyt, kad strateginiai Lietuvos tikslai bus įgyvendinti kartu", - pirmadienį Seime žurnalis...

Per pastarąjį pusmetį telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ beveik padvigubino savo 3G tinklo padengiamą nuo 32,2 proc. iki 60 proc. Lietuvos teritorijos. Per šį laikotarpį bendrovė įrengė 70 naujų ir specialiai šalies regionams pritaikytų bazinių stočių. Iš viso per 2013 m. „Bitė“ įrengė 180 bazinių stotelių ir į tinklo tobulinimą investavo daugiau nei 31 mln. litų.

 Didžiosios Britanijos mobiliojo ryšio kompanija „Vodafone“ pasirašė kontraktą su tunelį eksploatuojančia bendrove „Eurotunnel“. Dabar keleiviai galės paskambinti namo ir iš jūros dugno, važiuodami traukini iš Londono į Paryžių „Eurostar“ traukiniu po Lamanšu.

SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2013 metų gruodžio mėnesį beveik pusė (46 proc.) apklaustų gyventojų teigė, kad būsto kainos, jų nuomone, artimiausiu laiku padidės. 31 proc. gyventojų manė, kad per ateinančius dvylika mėnesių būsto kainos liks tokios pat, o kas aštuntas (12 proc.) manė, kad būsto kainos Lietuvoje kris. Prieš metus, 2012 m. gruodį, manančių, kad būsto kainos didės, buvo 27 proc.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) 2013 m. antrojo pusmečio duomenys rodo, kad plačiausią 2G (GSM) mobiliojo ryšio tinklą Lietuvoje turi telekomunikacijų bendrovė „Tele2“. Jis šiuo metu dengia beveik visą šalies teritoriją – 98,9 procento. Ankstesnį tokį tyrimą RRT atliko praėjusių metų viduryje. RRT skaičiavimais, antrąjį 2013 m. pusmetį augo „Tele2“ 3G (UMTS) ryšio tinklas, leidžiantis naudotis mobiliuoju internetu. Šiuo metu jis apima 79,4 proc.

Paskutinį 2013 m. ketvirtį Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ pasiekė penkių metų punktualumo rekordą. Spalį 91,7 proc. oro bendrovės skrydžių tikslą pasiekė nevėluodami arba vėluodami ne daugiau nei 15 minučių. Lapkritį tokių skrydžių buvo 96,2 proc., o gruodį – 93,2 procento. „Klientų pasitenkinimas yra mūsų pagrindinis tikslas. Patogūs, patikimi ir punktualūs skrydžiai užtikrina, kad „airBaltic“ klientai savo kelionės tikslą pasieks laiku ar net anksčiau.

Nepaisant pernai rudenį pasirašytos trijų Baltijos šalių ministrų deklaracijos, Vilniaus prijungimą prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ maršruto Estija ir Latvija nori dar kartą svarstyti politiniu lygmeniu - tai stabdo trijų Baltijos šalių derybas dėl bendros įmonės steigimo. „Estijos nuomonė nesikeičia dėl Vilniaus statuso.

Gandais apaugusi istorija apie tunelį, išraustą iš Parlamento iki po Gedimino prospektu nutiesto kolektoriaus – ne lakios fantazijos vaisius. Slaptasis kelias 1991-ųjų sausį tikrai buvo išraustas. Vietą, kur jis baigėsi, „Balsas.lt savaitė“ žurnalistams pavyko surasti. O apie visa kita tegul pasakoja tų įvykių dalyviai ir liudininkai. Nežinojo net patikimi gynėjai Lietuva jau 23-ąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

 Lietuva turi galimybių tapti aukštųjų technologijų šalimi. Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ tai tvirtino aukštųjų technologijų įmonę „Brolis Semiconductors“ įkūrę broliai Dominykas ir Kristijonas Vizbarai.  „Tokiose srityse, kaip biotechnologijos ar šviesos technologijos mūsų įmonės yra gerokai pažengusios ir žinomos pasaulyje. Ir tas kiekybės bei kokybės santykis yra gana palankus Lietuvai.

 Finansų rinkos dalyviai įvertino euro įvedimą Latvijoje ir dabar šiai šaliai pasiryžę skolinti už istoriškai mažiausią kainą. Lietuva gi vertinama kaip rizikingesnė kaimynė ir jai nustatomos didesnės palūkanos, nors dar neseniai vertinimai buvo priešingi. „Akivaizdu, kad kaimynai jau ilgokai gauna naudą iš euro įvedimo – rinkos dalyvių vertinimai sudaro prielaidas tarptautinėse rinkose pasiskolinti pigiau.