Verslas

 Klaipėdos uostas, kuris iki 2021 metų laivybos kanalą ketina pagilinti iki 17 metrų, pradeda jo gilinimo iki 15 metrų etapą. Pirmuosius 5 mln. eurų vertės darbus atliks Austrijos statybos milžinė „Strabag“. Klaipėdos uosto direkcijos atstovė spaudai Dovilė Ringis BNS sakė, jog pirmajame kanalo gilinimo etape jis bus pagilintas puse metro - nuo 14,5 iki 15 metrų. Darbai turėtų būti baigti šių metų rudenį. „Šie darbai - pirmas žingsnis Klaipėdos uoste pasiekti 17 metrų gylį.

 Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Paskolų verslas Švedijoje paskutiniais metais augo itin sparčiai. Valstybinis antstolių biuras jau kelerius metus iš eilės stengiasi atkreipti šalies politikų dėmesį į augančią problemą – per lengvai suteikiamas paskolas ir per dideles palūkanas, kas dažniausiai jaunus žmones įklampina į skolas. Kaip problematiškiausios įvardijamos greitųjų kreditų įmonės.

 Graikijos finansuotojai Europoje mėgina tildyti kalbas, kad jie kuria planus potencialiam Graikijos pasitraukimui iš euro zonos, ir reiškia viltį, kad neseniai Atėnams reikšta kritika paskatins šalį pasistūmėti planuojant ekonomikos reformas, kurių reikia norint atrakinti pagalbos paskolų fondus.

 Brazilijai paskelbus, kad „Žemaitijos pienas“ pirmasis iš Lietuvos pienininkų gali eksportuoti sūrį į šią šalį, kitos bendrovės taip pat laukia Brazilijos rinkos atsivėrimo. Pasak Vilkyškių pieninės ir „Rokiškio sūrio“ atstovų, ši rinka yra patraukli. „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa sako, kad bendrovė pati nebando patekti į Braziliją, tačiau stengiasi patekti į kitas šalis. „Mes irgi tai darome, bet ne Brazilijoje.

 Svetimų ir savų sukurtomis nepalankiomis aplinkybėmis žemės ūkio produkcijos rinkose negailestingai plakami žemdirbiai šiemet jaučiasi patekę ir į naujų žaliųjų reglamentų spąstus.

 Parengus projektą vieno ar dviejų butų namo statybai, iškyla daugiabučiai ten, kur pagal planavimo dokumentus to daryti negalima. Tokių atvejų itin padaugėjo Palangoje, kituose kurortuose, Vilniuje. Kaip pažaboti įstatymų spragomis besinaudojančius statytojus, aiškintasi Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Gavus savivaldybės leidimą statyti kone tūkstančio kvadratinių metrų vienbutį, Palangoje atsirado ne prabangi vila, o daugiabutis.

Po šių metų liepos 1 d. verslo atstovams nebeliks įpareigojimo prekių bei paslaugų kainas skelbti dviem valiutomis. Lietuvos vartotojus ginančių organizacijų atstovai ragina verslo bendruomenę pratęsti kainų nurodymą litais bei eurais bent iki 2016 m. sausio 1 d. Anot Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentės ir euro įvedimą stebinčio projekto Pranešu.

 Jau trečią dieną „Litexpo“ parodų centre vykstanti 22-oji tarptautinė paroda „Resta“kasdien sulaukia vis daugiau lankytojų, besidominčių statybų ir remonto naujienomis. Per porą pirmųjų dienų parodoje apsilankė apie 20 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos ir užsienio šalių. Nemaža jų dalis – nuolatiniai šios parodos lankytojai, į „Resta“atvykstantys kasmet. Tai statybos inžinieriai, statybininkai, projektuotojai, dizaineriai ar studijuojantys šias profesijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 Koks yra Lietuvos ekonominis identitetas – Vakarų šalių produkcijos surinkimo fabrikas, o gal paslaugų centrų superžvaigždė, inovatorė, naujųjų fizikos, chemijos ir biologijos technologijų kūrėja? Po truputį kylant šalies pragyvenimo lygiui, atitinkamai keičiasi ir ūkio struktūra. Visiems žinoma, kad išsivysčiusios šalys pasižymi vyraujančiu paslaugų sektoriumi ir menka žemės ūkio dalimi.

 Pirkėjai, ieškantys naujos statybos būsto Klaipėdoje, pastaruoju metu didesnį dėmesį skiria vidutinės ir aukštesnės klasės butams. Būtent pirkėjų dėmesys šiam segmentui bei rinkai pasiūlyti nauji projektai tapo tuo veiksniu, kuris pirmąjį šių metų ketvirtį įnešė daugiausiai gyvybės į Klaipėdos naujos statybos būsto rinką.

Graikija galėtų pasimokyti iš Lietuvos, kaip vykdyti reformas per krizę, užuot tik siekusi paramos iš išorės, penktadienį pareiškė finansų ministras Rimantas Šadžius, atvykęs į euro grupės susitikimą Rygoje. „Žinoma, kad galime matyti (Lietuvos) analogijų su Graikija.

 Šalies muziejuose ir teatruose pernai lankėsi daugiau žiūrovų nei ankstesniais metais, bibliotekų skaitytojų ir kino teatrų lankytojų skaičius beveik nepakito, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Pernai metais muziejuose iš viso apsilankė 3,8 mln. lankytojų - per metus šis skaičius padidėjo 170 tūkst., arba 4,4 procento. Kaip ir kasmet, daugiausia lankytojų sulaukė Lietuvos jūrų muziejus (468 tūkst.), Lietuvos nacionalinis muziejus (299 tūkst.

 Kasmet paskutinį balandžio šeštadienį visame pasaulyje minint Veterinarijos dieną, prisimenama, kokia svarbi ši profesija. Apie tai, kokius iššūkius šiandien reikia įveikti veterinarijos gydytojams, pokalbis su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorium dr. Jonu Miliumi. – Nemaža dalis žmonių mano, kad veterinarijos gydytojas tik skiepija ir gydo šuniukas ar kačiukus.

 Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkų nepasirašyti jokių dokumentų, kuriais reikalaujama skirti paramą pieno perdirbėjams. Ministerija teigia gavusi skundą, neva pasirašyti verčiami pieno gamintojai rajonuose ir sako pradedanti tyrimą. Pasak pareigūnų, įtarimų keliantis parašų rinkimas neturi jokios įtakos nei paramos skyrimui, nei pieno supirkimo kainų sureguliavimui. Ūkininkai raginami apie galimą piktnaudžiavimą pranešti ministerijai arba kreiptis į policiją.

 Užsienio investicijos Centrinės Rytų Europos regione mažėja jau kelis metus iš eilės. Lietuva regione yra lyderiaujanti šalis, tačiau greitai teks susidurti su rimta konkurencija. “Lietuva pernai pagal 1 mln. gyventojų tenkančias užsienio investicijas pirmavo Centrinėje Rytų Europoje. Pabandėme paskaičiuoti pritrauktas investicijas pagal vertę. Kiekviena įmonė sukuria ne tik darbo vietas, bet kuriasi ir kitos įmonės, kurios aptarnauja tas bendroves.

Euro zonos vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) penktadienį pareiškė, kad Graikijai „baigiasi laikas“ sudaryti susitarimą su savo skolintojomis. Vykdamas į pasitarimą su 19 narių turinčios euro zonos kolegomis, J.Dijsselbloemas sakė, kad visos šalys suvokia „didelį skubos jausmą“ siekiant susitarimo. Tačiau jis teigė nesitikintis, kad toks susitarimas bus pasiektas per euro zonos finansų ministrų susitikimą Latvijos sostinėje Rygoje.

 „Wizz Air“, didžiausia mažų sąnaudų skrydžių bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje, toliau plečia savo maršrutų tinklą Lietuvoje ir pradeda vykdyti naujus skrydžius į Belfastą, Frankfurtą ir Malmę. Balandžio 22 dieną aviakompanijos orlaivis pakilo į Belfastą, į kurį reguliariai skris du kartus per savaitę, o nuo ketvirtadienio prasidėjo tris kartus per savaitę vyksiantys skrydžiai į Frankfurto Hano oro uostą.

 Praėjusių metų viduryje Energetikos ministerija teigė, kad Lietuvai nutiesus elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, galėtų būti visiškai atverta Lietuvos elektros rinka namų vartotojams – nebeliktų reguliuojamų elektros kainų. Jungčių statybos vyksta pagal grafiką ir pradėti jas eksploatuoti žadama jau 2015 metų pabaigoje.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas balandžio 24–25 dienomis dalyvaus Rygoje vyksiančiame neformaliame ES Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame ES centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai tarsis dėl ES kapitalo rinkų sąjungos kūrimo. Posėdyje taip pat bus tariamasi, kaip paskatinti ekonomikos augimui būtinas struktūrines reformas ir šalinti joms iškylančias kliūtis.

 Gražvyda Grigaitė, LRT Radijas, LRT.lt Penktadienį visi didieji Lietuvos miestai, išskyrus Kauną, baigia šildymo sezoną. Kauniečiai nusprendė pastatų nešildyti nuo kito pirmadienio. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiluma šiemet vidutiniškai pigo daugiau kaip 7 procentais. Mažiausiai už šildymą mokėjo tie miestai, kurie kūreno biokuru. Premjeras teigia, kad šį šildymo sezoną dar labiau mažinti šilumos kainas galimybių buvo, tačiau jomis nepasinaudota.

 Lietuvos startuoliai žengia į kitą lygį. Rinkoje ėmė trūkti nebe programuotojų ar gerų idėjų turinčių vadybininkų, o specifinių sričių ekspertų, kurių tradiciniams verslams net ir neprireikia. Nors šalies mokymų įstaigose ruošiami puikūs specialistai tradiciniams verslams, startuoliams reikia kiek kitokių darbuotojų. Mat startuoliuose kai kurie procesai veikia kitaip nei tradiciniame versle, plėtra būna gerokai spartesnė, o darbuotojų pareigos bei specializacija visuomenei mažai girdėta.

 Paklausti jūsų dėvimo drabužio gamintojo, ar jis žino, kur ir kaip buvo pasiūtas jo parduodamas apdaras. Toks pagrindinis naujos globalinės akcijos tikslas, priversiantis stileivas susimastyti ir daugiau klausti. Kas pasiuvo tavo drabužius? Tokį klausimą kelia „Mados revoliucijos“ judėjimas, pirmus žingsnius žengiantis Lietuvoje ir mados vartotojų bendruomenė, vienijantys daugiau nei 60 šalių pasaulyje. Jų tikslas – sisteminė mados gamybos grandinės revoliucija, inicijuota vartotojų.

Pagreitį įgavusi Europos centrinio banko (ECB) kiekybinio euro zonos ekonomikos skatinimo programa superkant euro zonos vyriausybių obligacijas gali prieiti liepto galą, prognozuoja „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, rašo „Verslo žinios“. Dėl kovą pradėtos obligacijų supirkimo programos euro zonos vyriausybių vertybinių popierių (VVP) pajamingumas, jau ir iki tol buvęs itin žemas, susitraukė dar labiau, o saugiausių vyriausybių VVP pajamingumas tapo neigiamas.

 Tos šalys, kurios panaikino savo reabilitacines įstaigas, dabar vargsta, o jų piliečiai ieško, kur nuvykti, pastebi LRT.lt pašnekovai. Lietuvoje 1995-aisiais buvo 38 sanatorijos ir reabilitacijos įstaigos, šiandien jų – 18. Kas nutiko Lietuvos sanatorijoms, kurias iki šiol vertina užsienio piliečiai, ir kokius laikus jos išgyvena šiandien? Lietuvos kurortus, apaugusius sausais pušynais ir turinčius puikius paplūdimius, tautiečiai ir užsieniečiai vertina nuo seno.

Sankcijiniam sūriui iš Lietuvos nepavyko patekti į Sankt Peterburgo parduotuvių lentynas: 22 tonos mūsų gamintojų produkcijos buvo konfiskuota Rusijos pareigūnų patikros metu. Pasienio poste „Gavan“ Baltijos pasienio pareigūnai patikros metu aptiko didžiulį „aštriai sūdytos marinuotos tofu“ krovinį, kuris patikrinus pasirodė esąs 22 tonos „Svalios“ sūrio kontrabanda.

Jauni darbuotojai vienoje įmonėje vidutiniškai išdirba apie 17 mėnesių, kai vyresnio amžiaus dirbantieji vienai darbovietei yra atidavę daugiau nei 80 mėnesių savo gyvenimo. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs gyvenimo aprašymų analizę. „Asmenų nuo 18 iki 29 metų įdarbinimas – vienas iš populiariausių klausimų, užduodamų politikams. Jaunimo nedarbo lygis – vienas iš labiausiai sekamų ekonomikos rodiklių, - pasakoja cvmarket.

 Pieno supirkimo kainų ateitis kol kas miglota. Pasaulyje pieno gaminama mažiau, tad vasarą jis gali pabrangti, tačiau rinkos dalyviai kol kas to garantuoti negali, rašo „Verslo žinios“. „Pieno kainų ateitis kol kas miglota, tačiau matome, kad šiemet, palyginti su praėjusių metų pradžia, pieno ES ir Naujojoje Zelandijoje pagaminama mažiau.

 Jau pusmetį Rusija taiko apribojimus Lietuvos žemės ūkio produkcijai. Dėl to sumažintos Lietuvos ekonomikos augimo prognozės. Ar Lietuvos verslas rado naujų rinkų? Kaip Rusijos veiksmai ir nesaugumas regione pakeitė Lietuvos verslo planus? Apie tai – pokalbis su ūkio ministru Evaldu Gustu, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.

 Tyrimas rodo: daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano turintys antsvorio. Didžioji dalis jų nenori nei sportuoti, nei tiesiog pasitelkti valią ir nepersivalgyti. Šią bėdą spręsti puolė verslas – siūlosi į jūsų namus atvežti dietologo parinktą maistą. Tiesa, kol kas ši paslauga jos teikėjams – papildoma veikla šalia kitų. 8 iš dešimties – tiek lietuvių siekdami atsikratyti svorio rinktųsi keisti mitybą. Šiuo metu sveika gyvensena tampa svarbiausiu žmonių rūpesčiu.

 Jei politikai iš tiesų norėtų į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų, daugiau dėmesio skirtų realiai kovai su korupcija, o ne indeksams, kuriuose į šią problemą net neatsižvelgiama. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT.lt teigia, kad užsieniečiams skaidrumas svetimoje valstybėje yra netgi svarbesnis už šiuo metu plačiai aptarinėjamus darbo santykius. Taip pat mano ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas.

 Artėjanti vasara retina bedarbių gretas. Pajūryje sezoniniai darbuotojai paklausiausi paslaugų sektoriuje. Tačiau darbdaviai sako, kad, nors pasiūla didelė, išsirinkti gerą darbuotoją nėra paprasta. Darbo vietų pasiūla tradiciškai pradeda didėti pavasarį, nes šylant orui daugėja nekvalifikuotų darbų. Iš 700 dabar Klaipėdos darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų apie 40 proc. – paprastiems, specialių įgūdžių nereikalaujantiems darbams. Sezoniniai darbai gerokai sumažina nedarbą.

Komerciniams šalies bankams užmintas galvosūkis – kaip išsaugoti dabartines slaptažodžių kodų korteles ir atitikti europinius saugumo reikalavimus. Anksčiau Lietuvos bankas teigė, kad slaptažodžių kortelės nepatikimos, todėl nuo lapkričio mėnesio šias turėtų pakeisti kodų generatoriai. Tačiau pasipylus priekaištams, bankai ėmėsi ieškoti būdų, kaip paprastas kodų korteles apsaugoti nuo sukčių.

Užsienio investicijos kelia bendrąjį vidaus produktą, padeda kurti darbo vietas, gerina skolinimosi galimybes bei didina pasitikėjimą šalimi, todėl tiesioginės užsienio investicijos (TUI) laikomos vienu svarbiausių valstybės sėkmės rodiklių. Lietuvoje jau porą metų fiksuojant TUI mažėjimą, Norvegijos įmonių investicijos šalyje nuosekliai didėja ir 2014 metais vėl paaugo – sukauptos TUI praėjusiais metais pasiekė 803 mln. eurų.

Lietuvos bankų asociacija ragina atsakingas institucijas numatyti reikšmingesnį kredito įstaigų vaidmenį finansuojant verslui skirtas finansų inžinerijos priemones. Asociacija atkreipia dėmesį, kad svarstant 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo planus, kredito įstaigų galimybės dalyvauti tokių programų finansavime nepelnytai nuvertinamos, neatsižvelgiant į itin palankias šiuo metu rinkoje esančias skolinimo sąlygas bei bankų sistemos finansines galimybes.

Bendrovės „Voyage-Voyage” vadovas ir vienintelis akcininkas D. T. Valstybiniam turizmo departamentui (toliau – VTD) balandžio 21-ąją pateikė informaciją apie įmonės prisiimtus įsipareigojimus turistams. Jo pateiktais duomenimis, kurie šiuo metu dar tikslinami, „Voyage-Voyage” yra sudariusi sutartis su 184 turistais, jiems padaryta nuostolių suma viršija 285 tūkst. eurų.

 Nepaisant 2015 metais smukusio bendro būsto rinkos aktyvumo Lietuvoje, dabartiniai rodikliai ir pagrindiniai teigiami bei neigiami veiksniai, lemiantys tolimesnę šio sektoriaus plėtrą, atsveria vienas kitą ir sudaro prielaidas tolimesniam tvariam šio sektoriaus gyvavimui. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 21% mažiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX atlikta verslo bylinėjimosi tendencijų apžvalga rodo, kad verslo byloms priskiriamų bylų kasmet mažėja, tačiau bendras civilinių bylų skaičius auga, taigi Lietuvos verslas į teismus kreipiasi rečiau, o gyventojai – vis dažniau. Verslo bylinėjimosi tendencijos Lietuvos pirmosios instancijos teismai 2014 m. sulaukė 198 tūkst. civilinių bylų, tai yra net 7 proc.

 Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

Lietuviško biokuro gamintojai niršta ant valdžios, kuri žadėjo pelną, bet paliko likimo valiai. Iš Baltarusijos plūstanti pigi žaliava kai kuriuos šalies biokuro gamintojus privertė atsidurti ties bankroto riba, rašo „Lietuvos rytas“. „Padėtis tapo apverktinai juokinga. Mes turime prašyti pinigų iš ūkininko, iš kurio laukų išvalome krūmynus ir juos panaudojame biokurui gaminti, jei norime nors truputį sumažinti nuostolius.

Nieko keisto, kad darbuotojai priešinasi liberalesnius darbo santykius įteisinti turinčiam Darbo kodeksui, o darbdaviai jį palaiko. Nuostaba kiltų, jei būtų atvirkščiai. Tačiau didžiausia bėda ta, kad nė viena pusė nenori savęs įsivaizduoti kitos vietoje. Antradienį posėdžiavusi Trišalė taryba bene pirmą kartą rado kompromisą svarstomame naujo Darbo kodekso projekte. Sutarimas pasiektas dėl išeitinių išmokų atleistiems darbuotojams mokėjimo iš specialaus fondo, kurį kauptų visi darbdaviai.

 Auganti ekonomika, verslo plėtra ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas šalyje daro Lietuvą vis patrauklesne šalimi iš ne Europos Sąjungos valstybių atvykstantiems specialistams. Pirmąjį šių metų ketvirtį teisę dirbti Lietuvoje įgijo 60 proc. daugiau itin aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių nei per tą patį laikotarpį pernai – rodo Lietuvos darbo biržos duomenys.

Bankai už indėlius siūlo nulines metines palūkanas ir artimiausius porą metų jų ūgtelėjimo tikėtis neverta, sako LRT.lt kalbinti finansų ekspertai. Norintys, kad jų pinigai „dirbtų“, gali rinktis investicijas į obligacijas, akcijas ar dairytis į gyvybės draudimo rinką, o nenorintiems rizikuoti belieka džiaugtis, kad kol kas dėl infliacijos nebuvimo jų indėliai nenuvertės.

Vienas mėgstamiausių prekės ženklų Lietuvoje TV3 užkariauja ir interneto rinką. „Gemius Audience“ kovo mėnesio duomenimis, neseniai startavęs naujienų ir pramogų portalas tv3.lt buvo trečias Lietuvoje pagal pasiekiamumą. Jau pirmą veiklos mėnesį jis sulaukė beveik milijono unikalių vartotojų (909 931), pasiekdamas 47,8 proc. auditorijos internete. Pagal realių vartotojų skaičių, tv3.lt lenkia tokius į TOP 10 įeinančius ilgamečius žiniasklaidos portalus, kaip lrytas.lt, vz.lt, alfa.lt.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo bendrame ministrų kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje, kurio metu pristatė svarbiausias verslo politikos kryptis ir kartu su Lietuvos verslo atstovais aptarė šalies ekonominius klausimus.

  6 mln. eurų investicija ir 100 naujų darbo vietų Panevėžio gyventojams – taip vienu sakiniu naujausią veiklos etapą reziumuoja prieš metus įkurtos Panevėžio laisvosios ekonominės zonos valdytojai. Pritrauktas stambus investuotojas pirmąjį statybų etapą beveik 2 hektarų sklype planuoja pradėti šį birželį, o visiškai įsikurti Panevėžyje – per trejus metus. Atšvaitus ir medicinines priemones gaminanti bendrovė „Reflektorius“ naujose, beveik 8 tūkst.

 Pirmasis šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo pobaisis – BVP greičiausiai visai neaugo, butų sandorių skaičius buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus, lietuviškų prekių eksportas sugrįžo į 2011 metų lygį, o valstybės biudžeto pajamos gerokai atsiliko nuo plano. Tačiau tokios ekonomikos tendencijos nebuvo netikėtos ir ilgai užsitęsti neturėtų, todėl „Swedbank“ nekeičia prognozių ‒ šiemet BVP turėtų augti 2,3 procento, o kitais metais augimas paspartės iki 3,5 procento.

 Komercinis bankas pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatė nulines palūkanas už metų termino indėlį. Jei terminas kiek ilgesnis, galima gauti vos vienos ar kelių dešimtųjų procentų palūkanas. Finansų žinovai gyventojus, kurie turi keletą tūkstančių eurų juodai dienai ir ne itin išmano pinigų pasaulį, ragina nesiblaškyti ir palikti juos saugoti bankui.

Antradienį posėdžiausianti Trišalė taryba spręs dėl naujojo socialinio modelio, taip pat dėl minimalaus atlyginimo. Premjeras teigė, kad daugiausiai ginčų keliantys socialinio modelio siūlymai galėtų būti svarstomi atskirai, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikisi, kad taryba pritars minimalios mėnesio algos didinimui iki 325 eurų. Premjeras Algirdas Butkevičius siūlo, kad ginčų keliantys siūlymai dėl naujojo socialinio modelio būtų svarstomi atskirai.

 Nors pavasaris neskuba – ūkininkai laukti nebegali. Sodinamos ankstyvosios bulvės, morkos, kopūstai. Pernykštį derlių pardavę už savikainą arba išdalinę labdarai Kėdainių rajono ūkininkai vėl triūsia laukuose ir ieško naujų rinkų. Per žiemą labdarai išdalijęs daržoves, kėdainietis ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas nenuleidžia rankų. Vėl sodina morkas, bulves ir kopūstus. Daugiau nei keturiasdešimt tūkstančių kopūstų sodinukų ūkininkas apsodins 100 hektarų.