Verslas

Vilniaus savivaldybei gavus naują Italijos bendrovės „Gemmo“ pasiūlymą dėl miesto apšvietimo tinklų modernizavimo, administracija nagrinės galimybes bendradarbiauti su investuotoju. Savivaldybės taryba bendru sutarimu trečiadienį pritarė, kad administracija bei teisininkai per dvi savaites išnagrinėtų pasiūlymą.

Didelės vertės uždarymo projektus įgyvendinanti Ignalinos atominė elektrinė (IAE) turės iš naujo įvertinti 2,472 mln. eurų (su PVM) vertės Didžiosios Britanijos teisinės bendrovės „DLA Piper“ pasiūlymą konsultavimo paslaugų konkursui, nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Tarnyba antradienį įpareigojo IAE panaikinti pernai spalį komisijos priimtą sprendimą konkurso nugalėtoju pripažinti „DLA Piper“ ir iš naujo įvertinti pasiūlymą.

 Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetas nutarė nuo kitų metų pradėti mokėti kompensacijas senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010–2011 metais dirbo ir dėl to jiems konservatorių ir liberalų vyriausybės sprendimu buvo papildomai sumažintos gaunamos pensijas, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. Siūloma 2016 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti 10 proc. praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo.

 Praėjusią savaitę trišalė taryba vėl svarstė, kiek, kaip ir kada pakelti minimalią algą. Pritarta minimalios mėnesinės algos didinimui nuo šių metų liepos 1 dienos iki 325 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sausio mėnesį vidutinė alga Lietuvoje, atskaičius mokesčius, siekė 554 eurus. Ji buvo trečdaliu mažesnė nei Estijoje ir dešimtadaliu mažesnė nei Latvijoje.

Viena didžiausių pasaulyje draudimo kompanijų „American International Group“ (AIG) Vilniuje įsteigė savo paslaugų centrą, kuris tapo AIG tinklo, aptarnaujančio Europos, Vidurinių Rytų ir Afrikos rinkas, dalimi. AIG centras Vilniuje bus atsakingas už draudimo polisų aptarnavimą, draudiniminių reikalavimų valdymą ir išmokų priežiūrą. Vilnius kompanijai pasirodė tinkamiausia vieta tokiam paslaugų centrui.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

Ūkio ministras Evaldas Gustas konferencijoje „LEAN 2015: verslo strategija – efektyvumas“ kalbėjo apie LEAN strategijos reikšmę įmonių valdymui, taip pat Ūkio ministerijos inicijuotas reformas ir valstybės institucijų vaidmenį gerinant verslo sąlygas. Pasak ūkio ministro E. Gusto, vis daugiau įmonių savo veikloje renkasi LEAN strategiją. Šios įmonės drąsiai imasi pokyčių, kurie skatina ne tik jų plėtrą, bet ir visos ekonomikos augimą.

 Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ ir Europos Sąjungos (ES) Inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūra (INEA) pasirašė sutartį dėl ES finansinės paramos magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybai. Pagal šią sutartį projektui bus skirta 27,6 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF), rašoma pranešime spaudai.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

 Lietuva pamažu tampa ne tik krepšinio, bet apskritai aktyvaus laisvalaikio šalimi. Tai rodo ir kasmet didėjantis dviratininkų būrys Lietuvos miestuose. Tačiau Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai pastebi, kad populiarėjant šiai transporto priemonei daugėja ir patiriamų traumų skaičius. Vidutinė dviratininkų patiriama žala siekia apie 350 eurų, bet pasitaiko ir kur kas brangesnių. Vis daugiau žalos žmonės patiria ne tik dėl savo, bet ir dėl kitų dviratininkų kaltės.

Vakaruose jau seniai egzistuoja supratimas, kad investicijos į darbuotojo emocinę būseną, sveikatą atsipirks, nes darbuotojo savijauta aiškiai atspindi jo darbo rezultatus. Tačiau Lietuvoje vadovai nelinkę į tai investuoti. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimų duomenimis savo darbu nepatenkinti net 29 proc. lietuvių, kurie dirba daugiau valandų ir prastesnėmis sąlygomis nei vakariečiai, o su stresu darbe susiduria net 51 % darbuotojų.

Lietuvos krovinių vežėjai Vilniuje rengia protesto akcijas prie Vokietijos, Belgijos ir Prancūzijos ambasadų. Vežėjai tikina, kad šiose šalyse priimti teisės aktai riboja mūsų vežėjų konkurencingumą, o tokį reguliavimą taip pat galima laikyti įsikišimu į kitų valstybių vidaus reikalus.

 2015-ųjų metų pradžia Lietuvos komercinių patalpų sektoriuje buvo pakankamai rami ir išsiskyrė nebent tuo, kad sostinės modernių biurų plėtotojai toliau gausino projektuojamų ir greitu laiku planuojamų pradėti įgyvendinti verslo centrų gretas. Vienas didžiausių naujų projektų – tai „Hanner“ plėtojamas verslo centras „City“ Žalgirio gatvėje, kurį planuojama baigti 2016 metų antrojoje pusėje ir rinkai pasiūlyti apie 20 000 m2 modernių biuro patalpų.

 Kitoms šalims atsisakius prisidėti prie elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ prašo Europos Komisijos finansinės paramos. „Litgrid“ Finansų departamento direktorius Rimantas Busila sako, kad paramos siekiama norint sumažinti projekto kaštų įtaką elektros perdavimo tarifui: „Pirmiausia paramos prašome turbūt todėl, kad projektas yra brangus.

Remiantis neaudituotais duomenimis, specializuoto paskolų banko „Bigbank AS“ Lietuvos filialo paskolų portfelis 2015 m. pirmą ketvirtį pasiekė 38,7 mln. EUR ir, lyginant su 2014 metų atitinkamu ketvirčiu, augo 15 proc. Grynasis banko pelnas šių metų pirmą ketvirtį sudarė 108,8 tūkst. EUR. „Banko paskolų portfelis išlaikė spartų augimą tiek 2014 pabaigoje, tiek 2015 metų pirmą ketvirtį.

 Vidutinė elektros kaina Lietuvos ir Latvijos kainų zonose praėjusią savaitę nukrito dar 1 proc. Tuo tarpu Estijos kainų zonoje kaina 1 proc. augo. Kainų pokyčiams Lietuvoje ir Latvijoje įtakos turėjo išaugusi vietinė elektros gamyba, o Estijoje – adekvatus kainos augimas Suomijoje. Elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje vėl susilygino Po tris savaites trukusių kainų skirtumų visose Baltijos šalyse, praėjusią savaitę kainos Lietuvoje ir Latvijoje susilygino ir nukrito iki 31,53 EUR/MWh.

 Vyriausybė tarsis dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pritaikymo kongresų centrui projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Komisijos vadovės nuomone, parengus reikiamus teisės aktus, derybos dėl Sporto rūmų įsigijimo turėtų prasidėti ne anksčiau kaip gegužės viduryje. Planuojama, kad įsigijus Sporto rūmus su sklypu, jų atnaujinimas galėtų prasidėti 2016-ųjų rudenį. Vyriausybė čia numato įrengti Kongresų centrą su konferencijų ir koncertų salėmis.

 Ar gali būti, kad dėl SGD terminalo bankrutuos viena didžiausių gamyklų Lietuvoje – AB „Achema“ Jonavoje? Ši gamykla pernai jau patyrė beveik 100 milijonų litų nuostolį. Bendrovės generalinis dirktorius teigia, kad SGD terminalo išlaikymo kaštai ilgainiui guls ant vienos bendrovės – „Achemos“ pečių. Bendrovė kol kas neperka dujų iš terminalo, tačiau yra verčiama mokėti tik už „galimybę“ pirkti dujas. Energetikos ministas Rokas Masiulis teigia, kad bendrovė elgiasi nesąžinigai.

Amerikiečiai dėl euro atžvilgiu pabrangusio dolerio Europoje atostogaus pigiau, o štai lietuviai, vykdami į savo pamėgtas šalis, išleis kiek daugiau, sako kelionių ekspertai. Savo ruožtu asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė teigia mananti, kad pokyčiai valiutų kursuose kelionių mėgėjų planų greičiausiai nepakoreguos. Pasak „West Express“ turizmo vadybininkės Sigitos Samoškaitės, pabrangęs doleris padidino lietuvių kelionių išlaidas.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors Europos Komisija (EK) skelbia, kad vienas lietuvis per metus vidutiniškai sunaudoja 466 vienkartinius plastikinius maišelius, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako, kad šis skaičius iš tikrųjų yra daugiau nei perpus mažesnis.

 Gimtadienio proga – šūsnis loterijos bilietų. Tokią dovaną savo mamai susitarė įteikti Kaune gyvenantys du broliai ir sesuo. Praėjus savaitei po gimtadienio šventės, per motinos dieną, šeima vėl susiburs – šįkart prie šampano taurės jie spręs, kur išleisti loterijoje „Eurojackpot“ laimėtus 291 tūkst. eurų (daugiau kaip milijoną litų). Antradienį į loterijos būstinę iš Kauno su sūnumi atvykusi senjora vis dar negalėjo patikėti, kad ją aplankė sėkmė.

Patvirtinus Klaipėdos uosto plėtros planą, jis padidins savo konkurencingumą prieš kitus regiono uostus, nes galės aptarnauti didesnius laivus bei kartu didinti savo krovą, teigia Klaipėdos uosto vadovas. Pasak Arvydo Vaitkaus, iš viso į uosto plėtrą numatoma investuoti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Uosto plėtros galimybės aptartos antradienį Klaipėdoje vykusiame Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje.

 Kitąmet antrines žaliavas iš atliekų vežėjų surenkamų buitinių atliekų rūšiuos ir perdirbėjams pardavinės atliekų rūšiavimo gamyklų operatoriai. Ši paslauga bus įskaičiuojama į atliekų tvarkymo kainą, nors lig šiol verslas tai daro nemokamai. Atliekų vežėjai žada orientuotis į antrinių žaliavų surinkimą ir perdirbimą, rašo „Verslo žinios“. „Mums bus uždrausta patiems rūšiuoti komunalines atliekas, visas srautas nukreipiamas į mechaninio–biologinio apdorojimo įrenginius.

Internetas jau yra tapęs kasdieniu įrankiu daugelyje gyvenimo sričių. Daugybė žmonių ir darbo ieško internetu – peržiūrėdami internete publikuojamus darbo skelbimus ir kandidatuodami. Apie 90 procentų internetą laiko pagrindiniu darbo paieškos būdu – darbo paieškos vis labiau įsitvirtina virtualioje erdvėje, nukonkuruodamos kitus kanalus. Dauguma – netgi 90 procentų – darbo portalo CVbankas.lt respondentų paskutinį kartą darbo ieškojo, peržvelgdami skelbimus internete.

 Gyventojų pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą kovo mėnesį padidėjo 1 mln. EUR ir laikotarpio pabaigoje sudarė 1,043 mlrd. EUR. Skolininkų skaičius praktiškai nepakito, rodo gyventojų savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys. Didžiausi gyventojų skolų sumos pokyčiai – bankiniame sektoriuje.

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos vairuotojai į automobilių bakus pylėsi daugiau degalų. Vieno užsukimo į „Neste Oil“ degalinę metu vairuotojai vidutiniškai įsipildavo penktadaliu daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Atitinkamai 20 proc. išaugo „Neste Oil“ degalų pardavimai, o dyzelino – net 23 proc. Augo klientų skaičius „Nuo metų pradžios pastebime tendenciją, kad vairuotojai pilasi daugiau degalų – tokius įpročių pokyčius daugiausiai lėmė 20 proc.

Jei turėtų daugiau pinigų, trečdalis lietuvių juos skirtų būsto remontui, 16 proc. – įsigytų naują automobilį, o 15 proc. – buitinės technikos. Tuo metu 41 proc. gyventojų teigia, kad šiuo metu buityje jiems nieko nestinga. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu kovo pradžioje atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Nors daugiausiai žmonių nurodė, kad norėtų atsinaujinti būstą ar įsigyti automobilį, taip pat nemažai gyventojų (12 proc.

Andrius Mamontovas nusifilmavo dviejuose vaizdo klipuose, kuriuose kviečia gerbti kūrėjus ir jų darbus. Apsipirkęs nedidelėje parduotuvėje bei užsipylęs kuro degalinėje jis užuot susimokėjęs tik paploja, – būtent plojimais, garbe ir reklama neretai Lietuvoje siūloma atsilyginti kūrėjams. Iš nelegaliai intelektualinę, kūrybinę produkciją įsigyjančių lūpų dažnai nuskamba pasiteisinimai, jog dėmesys ir populiarumas turėtų būti atsvara patiriamiems finansiniams nuostoliams.

Naujoji Kauno valdžia ketina koreguoti paskutiniajame kadenciją baigusios tarybos posėdyje patvirtintas automatinės dviračių nuomos sistemos operatoriaus parinkimo konkurso sąlygas, antradienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Dabar numatyta, kad laimėjusi įmonė Kaune turėtų įrengti ne mažiau kaip penkis dviračių nuomos punktus, kurių kiekviename būtų mažiausiai po penkis dviračius.

Europos Parlamentas antradienį turėtų pritarti siūlymams mažinti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimą. Sutariama, kad per penkerius metus tokių maišelių turi būti sunaudojama perpus mažiau nei dabar. Skaičiuojama, kad Lietuvoje maišelių sunaudojama penkiasdešimt kartų daugiau nei Danijoje, kur per metus vienas žmogus vidutiniškai sunaudoja tik keturis maišelius.

 Finansų krizę išgyvenę lietuviai pastaraisiais metais vis dažniau lankosi įvairiuose lošimo namuose bei lažybų punktuose. Dėl to kyla grėsmė, kad daugiau jų gali tapti priklausomi. Liūdniausia, kaip pastebi psichologė-psichoterapeutė Aušra Varneckienė, jog jokie įspėjimai apie azartinių žaidimų pavojų neveikia. 2013 metais Lietuvoje veikiančios azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo įmonės uždirbo beveik 292 mln. eurų. Tai yra maždaug 75 proc.

Klaipėdos uostas ketina plėstis jūroje ir sausumoje. Planuojama, jog šiaurinėje uosto dalyje atsirastų naujas giliavandenis uostas, o pietinėje – uosto infrastruktūra. Naujas teritorijas tikimasi spėti suformuoti Europos sąjungos lėšomis. Europinių pinigų Lietuva gaus iki 2021-ųjų. Teritorijos uostui turėtų būti numatytos bendrajame jo plane, kuriam rengti direkcija paskelbė konkursą.

 Per darbuotojų nuomos įmones žmonės įdarbinami nebūtinai tik trumpalaikiams darbams. Nemaža dalis tokių darbuotojų džiaugiasi galimybe įgyti naujų kompetencijų, o pademonstravę savo gebėjimus sėkmingai kyla karjeros laiptais. Pasak jų, viskas priklauso tik nuo pačių žmonių – geram darbuotojui joks darbdavys neparodys durų. Personalo nuomos paslaugas teikiančios bendrovės „Headex Group“ patirtis rodo, jog laikinieji darbuotojai netrunka įsitvirtinti vienoje ar kitoje darbovietėje.

 Vilniaus oro uostas įdiegė naujovę – eilių valdymo informacinę sistemą, skirtą padėti aviacinio saugumo patikros laukiantiesiems aiškiai suplanuoti savo laiką. Sistema apskaičiuoja prie patikros stovinčiuosius ir nurodo, kiek laiko liko stovėti eilėje. Tokios sistemos įdiegtos daugelyje didžiųjų JAV oro uostų, teigiama Valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ pranešime spaudai.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pamaryje baigėsi stintmetis. Žvejai sako, kad stintų laimikiai šiemet buvę neblogi, tačiau uždarbis nuvylęs. Tinklus Rusnės žvejai šiemet pradėjo mesti kovo pradžioje – maždaug savaite anksčiau nei įprastai. Iš viso į juos papuolė apie 250 tonų tik pavasariais neršti į Nemuno žemupį suplaukiančių žuvų. Pernai pamaryje sugauta mažiau nei 70 tonų. Ir tai, pasak žvejų, buvę prasčiausi metai per pastaruosius tris dešimtmečius.

 Defliacinis periodas euro zonoje balandį galų gale baigėsi ir metinė infliacija šį mėnesį galėjo siekti 0,1 proc., prognozuoja „Danske Bank“ analitikai. Kovą buvo fiksuota 0,1 proc. defliacija. Infliacija toliau augs Prognozuojama, kad antroje metų pusėje infliacija euro zonoje toliau kils ir jau gali perkopti 1 proc. ribą. Įtaką infliacijos augimui darys kylanti naftos kaina eurais – nafta šiuo metu kainuoja 60 eurų už barelį, nors sausį kainavo eurų už barelį.

 Prekybininkų duomenimis, labiausiai Lietuvoje augančia preke jau kelerius metus iš eilės tampa mėsa, ypač vištiena – pastarosios pardavimai per metus išaugo apie 10-11 proc. ir sėkmingai kyla toliau. Nepaisant didėjančio populiarumo, žmonės vis dar retkarčiais suabejoja, ar mėsa iš tiesų yra sveikas produktas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų nuomone, nepagrįstos dvejonės dažniausiai kyla dėl gyvūnų auginimo, maitinimo ar mėsos apdorojimo sąlygų.

 Lietuva visas galimybes tapti patraukliu tarptautinių verslo ginčų sprendimo centru, pažymi Vilniuje pirmadienį diskutavę valdžios, valstybinių teismų ir privataus sektoriaus atstovai. Anot jų, arbitražui populiarėjant, bendradarbiavimo su valstybiniais teismais poreikis augs, tačiau arbitražo populiarumas priklausys nuo palaikymo iš teismų. „Visuotinai pripažįstama, kad alternatyvūs ginčai yra efektyvesni, greitesni, o kai kuriais atvejais ir pigesni.

 Klaipėdos miestas yra itin reikšmingas Lietuvos ekonomikai. Tai, kad miestas prie jūros, jau savaime diktuoja specifinių verslų kūrimąsi, kurių rodikliai demonstruoja aukštus rezultatus. Štai Klaipėdos apskrities žuvų eksportas per penkerius metus padidėjo 10,3 proc. ir 2014 m. jo vertė siekė 33,8 mln. eurų. Klaipėdos laivų statyklos eksportuoja produkciją į daugiau nei 10 valstybių. Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, Klaipėdos kraštas išties turi kuo pasigirti.

 Lietuvoje yra 5 tūkst., daugiausiai – 10 tūkst. gero vyno pirkėjų, „Žinių radijui“ sakė vynininkas Arūnas Starkus. „Mes labai mažytė rinka. Visame pasaulyje yra tas pats. Lietuvoje netgi vidutinė vyno butelio kaina yra aukštesnė negu Vokietijoje“, - laidoje „Ačiū, kad atėjote“ pirmadienį sakė A. Starkus. Anot jo, Vokietijoje vyno verslas yra itin nepelningas, reikalingas tik kitų produktų pardavimų papildymui. „Mes dar neblogai esame čia įsitvirtinę.

 Kuo dažniau spragsite kompiuterio pele, tuo didesnė tikimybė, kad rankoje, rieše, kakle ir petyje jausite skausmą, nutirpimą ir kitokius nemalonius pojūčius. Daugiau nei du trečdalius darbo laiko prie kompiuterių praleidžiantys žmonės dažniau kenčia rankų ir riešų skausmus.

Auditoriai konstatuoja, kad bankrotai yra skelbiami per vėlai, kai įmonės turi itin mažai turto. Dėl šios priežasties patenkinama tik apie 13 proc. kreditorių reikalavimų. Seimo Audito komitetui abejonių kelia ir bankrutuojančių įmonių turto pardavimo procesas. Anot Seimo Audito komiteto vadovės Jolitos Vaickienės, tokios išvados paaiškėjo apsvarsčius valstybinio audito ataskaitą. „Ką svarbiausio pastebėjo valstybės kontrolė, tai – ištįsę bankroto procedūrų terminai.

Tarptautinė informacinių technologijų korporacija „Dell“ skirs daugiau dėmesio Baltijos šalims – Vilniuje viešėję kompanijos vadovai patikino, kad sieks stiprinti lyderio pozicijas bei tapti patikima IT partnere ne tik Vidurio ir Rytų Europoje, bet ypač – visose trijose Baltijos šalyse. „Dell“ atstovų teigimu, orientaciją į Baltijos šalių, o ypač Lietuvos rinką paskatino tai, jog šalis – viena iš sparčiausiai augančių interneto vartotojų bei IT technologijų rinkų pasaulyje.

 Lyginant Baltijos šalių namų ūkių išlaidas, būtiniausiems savo poreikiams lietuviai skiria daugiau pinigų nei estai, tačiau daugiausiai šioms išlaidoms skiria Latvijos gyventojai. Keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute Vilniuje, maistui, būsto išlaikymui ir transportui skiria 513 eurų.

Siekdamas apsaugoti Kuršių mariomis neršti plaukiančius šlakius ir lašišas, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė verslinės žvejybos vidaus vandenyse taisykles, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai. Verslinės žvejybos taisyklės jau numato draudimą Kuršių mariose žvejoti lašišas ir šlakius ištisus metus, tačiau išvengti jų šalutinio laimikio sudėtinga.

Dar sovietmečiu Vilniuje, Lazdynų pakraštyje, pastatytas parodų kompleksas nepriklausomos Lietuvos laikais yra tapęs saugotina architektūrine ir kultūrine vertybe.

2020 metai gali būti labai sudėtingi Lietuvos ekonomikai, o tai lems dvi priežastys – gerokai sumažėsianti Europos Sąjungos (ES) parama ir gili demografinė duobė, rašo portalas 15min.lt. Apskaičiuota, kad kito dešimtmečio pradžioje darbo jėga trauksis trečdaliu, o pensinio amžiaus žmonių skaičius smarkiai augs. Tuo pat metu milijardinė ES parama ne tik sumažės kelis kartus, bet ant Lietuvos pečių guls ir visos už ES lėšas sukurtos infrastruktūros išlaikymas.

 Šią savaitę į Klaipėdos uostą atplaukia trečiasis komercinis suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, skirtas pirmajam Baltijos šalyse SGD terminalui. SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ atstovė spaudai Indrė Milinienė BNS patvirtino, kad su Bahamų salų vėliava plaukiantis dujovežis „Arctic Voyager“ į Klaipėdos uostą turėtų įplaukti ketvirtadienį. Pasak jos, laivas atgabens 140 tūkst. kubų suskystintų gamtinių dujų (apie 84 mln.

 Beveik kas penktas (19,8 proc.) pensinio amžiaus žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo riba. Pagal šį rodiklį esame tarp šešių daugiausia problemų turinčių ES šalių. Kone vienintelis šalies senjorų pajamų šaltinis senatvėje — valstybės mokama pensija, tačiau du iš trijų Lietuvos gyventojų — būsimųjų pensininkų — nesidomi ir nežino, kokia bus jų pensija ir kaip ją padidinti.