Verslas

Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi galimybe grąžinti pakuotes moderniai – per pirmąją savaitę, kai pradėjo veikti taromatai, jau grąžinta daugiau nei 300 tūkst. pakuočių. Kol kas absoliuti dauguma grąžintų pakuočių – stikliniai alaus ir giros buteliai, dalyvaujantys daugkartinių pakuočių užstato sistemoje. Neabejojama, kad kai prekybos lentynose padaugės vienkartinių gėrimų pakuočių su užstato ženklu, kiekvieną savaitę taromatais bus surenkama dar daugiau taros.

Lietuvos eksportas pernai siekė 22,984 mlrd. eurų, importas - 25,397 mlrd. eurų, arba atitinkamai 5,7 proc. ir 1,9 proc. mažiau nei 2014 metais. Lietuvos užsienio prekybos deficitas pernai, palyginti su 2014-aisiais, padidėjo 57,9 proc. iki 2,413 mlrd. eurų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Be mineralinių produktų, eksportas pernai sumažėjo 4,3 proc., o importas padidėjo 1,8 procento.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) vadovai kovai su narkomanija siūlo pasitelkti naktinių klubų ir barų vadovus. Jie turėtų stebėti, kad pasilinksminimo vietose nebūtų vartojami narkotikai, o už prievolės nevykdymą grėstų baudos. Tokias Alkoholio kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo SRK pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mikutienė ir jos pavaduotojas konservatorius Antanas Matulas.

Atsistatydina Švedijos finansų grupės „Swedbank“ prezidentas ir generalinis direktorius Michaelis Wolfas (Mikaelis Volfas), antradienį paskelbė Švedijos bankas, nustebinęs rinkas.  Paskelbus šią žinią, banko akcijų kursas smuko daugiau kaip 4 procentais. Bankas pranešė, kad valdyba ir M. Wolfas „pasiekė susitarimą“, pagal kurį pastarasis nedelsiant pasitrauks iš pareigų.

Lietuvos gyventojai vieninteliai Baltijos šalyse, kurių nuotaikos paskutinįjį 2015 metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, pastebimai smuko. Mūsų šalies vartotojų pasitikėjimo indeksas per tris mėnesius nukrito 7 balais ir pasiekė 81. Tai yra žemiausias taškas per pastaruosius dvejus metus. Tokias tendencijas atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas.

Lietuvos gyventojai savo darbdavius dažniausia vertina stipriu septynetu, rodo atliktas tyrimas. Aukščiausią 9 ir 10 balų įvertinimą savo organizacijoms suteikė trečdalis (34 proc.) apklaustų respondentų, beveik pusė (47 proc.) savo darbdavius vertino vidutiniškai – 6-8 balais, o penktadalis (19 proc.) skyrė 5 balus ar žemesnį įvertinimą. „Šio tyrimo rezultatai parodė, kad bent trečdalis dirbančių lietuvių džiaugiasi savo darbo vieta ir savo įmone ar organizacija.

Dėl tarptinklinio ryšio reguliavimo įstatymų, kurie leis visose ES šalyse naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis nepakitusiais savo operatoriaus tarifais, Lietuvos operatorių sąnaudos augs, nes mobiliojo ryšio bei interneto tiekimo paslaugų sąnaudos užsienyje yra didesnės nei Lietuvoje, ir tai gali lemti mobiliojo ryšio paslaugų brangimą, rašo žiniasklaida.

Prancūzija tapo pirmąja šalimi pasaulyje priėmusi įstatymą, jog didieji prekybininkai besibaigiantį galioti maistą atiduotų labdaringoms organizacijoms. Šį įstatymą siūloma išplėsti ir visoje Europos Sąjungoje, tačiau Lietuvoje veikiantys prekybos centrai įsitikinę, kad įstatymų nereikia, viskas turi būtų vykdoma pačių prekybininkų valia.

Greitųjų kreditų bendrovė „Moment Credit“ už pažeidimus 1,5 tūkst. eurų bauda nubausta pagrįstai, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį priėmė įmonei nepalankią nutartį. VAAT atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS sakė, kad, teismo vertinimu, Lietuvos banko skirta bauda yra adekvati pažeidimui. Jos teigimu, bankas įmonei „Moment Credit“ skyrė kur kas mažesnę baudą negu vidurkis, todėl nėra priežasčių ją mažinti.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs įstatymas privertė vaistines mažesnes nei 60 kv. metrų susimąstyti. Joms arba teko pakratyti pinigines ir persitvarkyti, arba užsidaryti. Mūšio lauke atsidūrusios Konkurencijos taryba ir Lietuvos vaistinių asociacija mano, kad ne tik tai kenkia konkurencingumui, bet ir mažina prieinamumą, tačiau Sveikatos ministerija įsitikinusi, kad šis pakeitimas vaistinėms leis teikti kokybiškesnes paslaugas.

Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ antradienį pradeda buvusios Lietuvos elektrinės (dabar „Lietuvos energijos gamyba“, LEG) smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimo procesą. Bendrovė pranešė, kad visi smulkieji įmonės akcininkai per 90 dienų - iki gegužės 9 dienos turi kreiptis SEB banką ir pareikalauti, kad „Lietuvos energija“ išpirktų jų akcijas. Nustatant išperkamų akcijų kiekį, bus naudojamas FIFO (angl.

Didžiausia gamtinių dujų vartotoja Lietuvoje - Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ turi sumokėti 11,6 mln. eurų skolą dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ už suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą, galutinai nutarė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 5 dieną atmetė „Achemos“ skundą ir paliko galioti pernai liepą Apeliacinio teismo priimtą nutartį, pagal kurią „Achema“ turi sumokėti 11,073 mln.

Baigta statyti ir bandomuoju režimu veikianti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ pirmadienį išbandoma maksimalia 700 megavatų (MW) galia. Bendrovė per „Nord Pool“ elektros biržą sekmadienį pranešė, kad pirmadienį bandymų metu maksimalia galia elektra bus perduodama iš Lietuvos į Švediją, o vėliau - atvirkščiai. Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ duomenimis, 686 MW galia iš Lietuvos į Švediją pasiekta pirmadienį 12 val.

Generalinė prokuratūra tirs maisto skurstantiems pirkimą, kai maisto produktai buvo pirkti labai brangiai. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad tyrimas vasario 4 dieną pradėtas dėl galimo sukčiavimo, o jį pavesta organizuoti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Pasak E.Martinonienės, Žemės ūkio ministerijos paprašyta pateikti papildomos informacijos.

„Lukoil“ degalines valdančią Rusijos kapitalo įmonę „Lukoil Baltija“ perkant Austrijos fondui, jos vadovas Ivanas Paleičikas sako, kad jam nebeįdomus degalinių verslas ir jis pasitrauks iš šios veiklos. Pasak I.Paleičiko, būsimas bendrovės „Lukoil Baltija“ akcininkas - Austrijos „Amic Energy Management“ yra fondas, kurio investuotojai jam nėra žinomi ir jis neturi apie juos daug informacijos.

Penktadalis Lietuvos interneto vartotojų pernai turėjo saugumo problemų internete, skelbia Eurostatas. 19 proc. lietuvių nurodė pernai buvę apkrėsti virusu ar kita kenkėjiška programa - 15 procentinių punktų mažiau nei 2010 metais (34 proc.), rodo pirmadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Nepaisant saugumo problemų, lietuviai aktyviai naudojosi interneto paslaugomis. Vos 6 proc.

Ryšių reguliavimo tarnyba patvirtino galutinius 4G ryšio tinklo plėtrai svarbių radijo dažnių aukciono rezultatus.Jo nugalėtoja paskelbta mobiliojo ryšio bendrovė „Omnitel“, kuri už teisę naudotis pasirinktais dažniais sumokės 14,3 mln. eurų. Po jos seka bendrovė „Tele2“ (13,7 mln. eurų) ir „Bitė Lietuva“ (10,1 mln. eurų). „RRT baigė dar vieną etapą, kuris Lietuvai užtikrins galimybes toliau siekti pačios aukščiausios technologinės pažangos ir paslaugų kokybės.

Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam jaunimo neaktyvumui yra mažiausiai penkios priežastys, kurias būtų nesunku pašalinti. Pastaraisiais metais ne kartą teko girdėti diskusijas ir susirūpinimą dėl jaunimo nedarbo lygio. Tačiau šios problemos Lietuvoje nėra ir nebuvo. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šiuo metu tik 6,6 proc.

Skolinimasis ne tik suteikia galimybę pagerinti gyvenimo sąlygas, bet ir gali tapti našta. Kad taip neatsitiktų, pateikiami 5 pagrindiniai patarimai, kurių laikydamiesi, galėsite pasiskolinti ne tik atsakingiau, bet ir pigiau.  1. Apgalvokite paskolos sumą  Pirmas dalykas, kurį reikia apgalvoti, nusprendus imti vartojimo paskolą, yra paskolos suma.

Naujų alternatyvaus kuro automobilių registracija Lietuvoje praėjusiais metais išaugo beveik dukart, tačiau jų skaičius išlieka vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). 2015 metais naujų elektromobilių, hibridinių ar gamtinėmis dujomis varomų automobilių Lietuvoje įregistruota 326 - 97,6 proc.

Praėjusią savaitę į keturių mėnesių aukštumas JAV dolerio atžvilgiu pabrangęs euras, jei tendencija tęsis, nieko gero nežada mūsų eksportuotojams. Ekonomistai sako, kad dolerio kursas būtų skausmingas Lietuvos eksportuotojams, jeigu jis nuvertėtų iki 1,20–1,25 JAV dolerio už eurą, tačiau yra ir kita medalio pusė: lietuviams pinga JAV doleriais skaičiuojamos prekių transportavimo jūra sąnaudos į Kiniją, kitas pasaulio šalis, rašo žiniasklaida.

Su ekonomine krize kovojančios Rusijos vyriausybės planus privatizuoti kai kurias jos valdomas įmones SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda iš principo vertina kaip teisingą kelią, kuriuo turėtų eiti ir kitos apverktinoje makroekonominėje padėtyje atsidūrusios valstybės, rašo žiniasklaida.

Lietuviai dirba, daug nudirba, bet neuždirba. Tai geriausiai atskleidžia skaičiai: pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva nuo Estijos atsilieka vos vienu procentu, o 2013 metais net pirmavo tarp Baltijos šalių. Užtat lietuvių vidutinė alga „į rankas“ mažesnė trečdaliu. Kodėl taip yra? Pasak ekonomistų, problema ta, kad darbdaviai turi mokėti didžiulius mokesčius, todėl daug patraukliau su žmogumi sudaryti paprastą paslaugų teikimo sutartį, o ne darbo sutartį.

Vieno sėkmingiausių Lietuvos startuolių vented.lt įkūrėja Milda Mitkutė sako, kad mokykloje tikrai negalvojo, kad sugebėtų būti verslininke. Ką ten verslininkė – tuomet Milda net negalėjo pagalvoti, kad jai išvis pavyks dirbti mėgstamą darbą. Vėliau viską pakeitė spontaniška idėja. „Iki 22-ejų labai bijojau kalbėti viešai: raudonavau, drebėdavau, mikčiodavau, balsas strigdavo – buvo labai baisu peržengti save.

Vyriausybės narių atlyginimai kelia įspūdį? Manote, jog Seimo narių algos yra didelės? Galbūt. Vis dėlto, kai kurių valstybės valdomų įmonių (VVĮ), uždirbančių milijoninius pelnus, vadovų uždarbis gali išversti iš kojų. Jiems pavydėti galėtų ne tik ministrai, parlamentarai, bet ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė su premjeru Algirdu Butkevičiumi.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas atmeta prielaidas, kad vadinamasis Vijūnėlės „dvaras“ Druskininkų centre yra jo nuosavybė. Tačiau užsimena, jog jei atsirastų galimybė - rimtai svarstytų įsigyti šį 600 kvadratinių metrų ploto namą. „Ten tikrai ne mano namas. O ar gyvensiu – laikas parodys. (…) Jeigu jis nebus parduodamas, jei nebus įmanoma jo įpirkti ir taip toliau – aš niekada jame negyvensiu“, - TV3 žinioms penktadienį sakė Druskininkų vadovas.

Rusijos naftos koncernas „Lukoil“ jo valdomus degalinių tinklus Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje parduota Austrijoje registruotai įmonei „Amic Energy Management“, pranešė „Lukoil“.  „AMIC Energy“ valdo buvusias „Lukoil“ degalines Ukrainoje - 2014 metais už 300 mln. JAV dolerių (267,713 mln. eurų) iš „Lukoil“ ji įsigijo 240 degalinių bei šešias naftos produktų bazes Ukrainoje. Su Vienoje įsikūrusios įmonės atstovais BNS kol kas susisiekti nepavyko.

Bendrovė „Lidl Lietuva“ skuba informuoti lietuvius, kad šiuo metu nevykdo ir paslaugų teikėjams nėra užsakiusi atlikti jokių nuomonių apklausų, bei prašo gyventojus būti budrius, jeigu namuose sulauktų įmonės įgaliotais atstovais prisistatančių asmenų. 2016 m. vasario 4 d. bendrovę pasiekė informacija, kad viename iš šalies didmiesčių gyventojai namuose sulaukia apklausų atlikėja prisistatančios moters vizitų.

  Norvegijos dujų koncernas „Statoil“ ir Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ Lietuvos rinkoje tapo realūs konkurentai, teigia energetikos ministras. Rokas Masiulis mano, jog norvegams pasiūlius skaidresnę kainodarą, tai leis lengviau prognozuoti dujų kainas ir jų nedidinti vartotojams.   „Lietuvos dujų tiekimo“ sutartis su „Statoil“ rodo, kad SGD ir vamzdinės dujos yra labai realūs konkurentai. „Statoil“ pasiūlė pigiau negu „Gazprom“ ir dėl to buvo pasirinktas „Statoil“ pasiūlymas.

Lietuva pagal turimas aukso atsargas vasario mėnesį yra 81-a pasaulyje, rodo naujausi Pasaulinės aukso tarybos (angl. World Gold Council) duomenys. Vasarį, palyginti su sausio mėnesiu, Lietuva smuko viena pozicija žemyn. Lietuvos turimas fizinis aukso kiekis nesikeičia - jis toliau siekia 5,8 tonos.

Lenkams ir rusams bandant susitarti dėl dvišalių leidimų kvotos abiejų šalių vežėjams, diskusiją akylai stebi Lietuvos verslas. Tikėtina, kad Lenkijos išsikovotos lengvatos turėtų įtakos ir Lietuvai, praneša žiniasklaida. „Jeigu lenkai išsikovos kokių nors įstatymo pakeitimų, jie turėtų būti taikomi visiems, jokios diskriminacijos neturėtų būti. Tiesa, pasakyti, kaip pasielgs Rusija, sunku“, - sako Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Lietuvių lazerių bendrovė „Altechna R&D“, valdanti prekių ženklą „Workshop of Photonics“, pardavė savo išrastos stiklo pjaustymo technologijos licenciją JAV bendrovei „Corning“, kurios sukurtais „Gorilla Glass“ stiklais dengiami šimtai milijonų išmaniųjų įrenginių, praneša žiniasklaida. „Tai yra Lietuvos kaip inovatyvios šalies pripažinimas.

Valstybės valdoma dujų importo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT), iki šiol pirkusi dujas tik iš Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, jas pirks ir iš Norvegijos „Statoil“. Tai jau trečia Lietuvos bendrovė, keičianti iki 2015-ųjų buvusį vienintelį dujų tiekėją Lietuvai „Gazprom“ į alternatyvų šaltinį - „Statoil“. Bendrovė pranešė, kad pasirašė sutartį su „Statoil“, pagal kurią iki šių metų spalio ji įsigis daugiau kaip pusę šių metų dujų poreikio - apie 300 mln. kubų.

Varšuvoje vykusiuose Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimuose Vilnius gavo pagrindinį prizą ir buvo pripažintas dinamiškiausiai besivystančiu paslaugų centrų miestu regione. „Nasdaq Vilnius Services“ apdovanotas kaip unikaliausių paslaugų teikėjas ir geriausias naujas paslaugų centras regione. „Labai didžiuojuosi šiuo įvertinimu, nes Vilnius demonstruoja fantastišką augimą ir turi daug galimybių nurungti daugelį kitų Vidurio ir Rytų Europos miestų.

Nors šalyje nedarbas mažėja, o darbo pasiūlymų gausėja, neatsiranda tokių specialistų, kurie galėtų šias laisvas vietas užpildyti. Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija kelia problemų ne tik darbdaviams, bet ir šalies ekonomikai. Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių vyr. specialistas Gytis Darulis pasakoja, kad šiuo metu ypač daug dėmesio skiriama profesiniam žmonių mokymui, ir ne tik jaunimo. „Skatinam ir jaunesnius, ir tuos, kuriems yra virš 50 metų.

Lietuvos savivaldybės ateityje bus reitinguojamos pagal korupcijos lygį. Viešoji įstaiga Projektų valdymo ir mokymų centras kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) rengia tam būtiną metodiką. „Viso projekto esmė - sukurti korupcijos rodiklio identifikavimo ir matavimo metodiką. Kada turėsime tą metodiką, mes galėsime pamatuoti indikatorius, kurie labiausiai lemia socialinius ir ekonominius rodiklius savivaldybėse, kaip kyšiai daro įtaką tiems rodikliams.

Lietuvos priklausomybė nuo energijos išteklių importo 2014 metais buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuva užpernai importavo 77,9 proc. visos šalyje suvartotos energijos, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Labiau priklausomos ES buvo tik Malta (97,7 proc.), Liuksemburgas (96,6 proc.), Kipras (93,4 proc.), Airija (85,3 proc.) ir Belgija (80,1 proc.). Eurostato duomenimis, mažiausiai energijos (41,6 proc.

  Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc., o 2017 metais ekonomikos plėtra paspartės iki 3,4 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Tokio pat BVP augimo EK analitikai tikėjosi ir pernai lapkritį.   Ketvirtadienį paskelbtose EK prognozėse teigiama, kad pernai Lietuvos ekonomikos augo 1,6 proc. (lapkritį prognozuotas 1,7 proc. augimas). „Europos Komisijos prognozės Lietuvai iš esmės yra palankios.

Seimui svarstant naują socialinį modelį, prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo koncentruotis į pensijų indeksavimą bei darbo santykių lankstumą, kad iki rinkimų būtų priimta nors dalis Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisų.

Rusijos koncerno „Lukoil“ valdomas Lietuvos degalinių tinklas „Lukoil Baltija“ gali būti parduotas vasarį, sako tinklo vadovas Ivanas Paleičikas. „Ne aš vadovauju šitam procesui, todėl kažkokių naujienų negaliu dabar pasakyti. Žinau, kad procesas vyksta, kai bus kažkas padaryta, tai bus padarytas pranešimas iš savininkų pusės. (...) Turbūt, kad šį mėnesį turėtų įvykti“, - BNS sakė I.Paleičikas. Verslininkas paneigė, kad pirkėjas yra jis ar jo šeimos kontroliuojamos įmonės.

Pernai tiek Lietuvos ekonomika augo lėčiau nei pastaruosius kelerius metus, tiek ir nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo mažiau aktyvi nei 2014 metais. Labiausiai tokius rezultatus nulėmė ypatingai vangi 2015 metų pradžia. Visgi, antroje metų pusėje NT pirkimo-pardavimo sandorių padaugėjo maždaug 25 proc., rinka grįžo į normalų ritmą. Padidėjęs rinkos aktyvumas išaugino antrinės butų rinkos pardavėjų lūkesčius bei suteikė impulsą kainų ūgtelėjimui didmiesčiuose 4-8 proc.

Sporto principų naudojimas asmeninių finansų valdyme nėra naujas dalykas. Pagrindinės sėkmę nulemiančios taisyklės – orientacija į rezultatą, disciplina ir motyvacija – yra identiškos tiek norint pagerinti fizinę formą ar sveikatą, tiek pakeisti finansinius įpročius ar sutaupyti konkretiems tikslams. Vadinasi, jei sėkmingai galite deginti kalorijas, tirpdyti kilogramus ar auginti kietesnius raumenis, yra didelė tikimybė, kad jums pavyks džiaugtis ir geresne finansine situacija.

Dažnam lietuviui nusvyra rankos išgirdus, kad į Daniją ar Airiją išvykę tautiečiai ten uždirba 4 ar net 5 kartus didesnius atlyginimus negu Lietuvoje. Tuomet kyla pagrįstas klausimas: o kada ir mes Lietuvoje tiek uždirbsime? Atsakymas paprastas ir tuo pačiu sudėtingas – tada, kai pasivysime turtingesnes Europos šalis pagal darbo našumą. Atlyginimai lygu našumui Dažnai darome klaidą darbo jėgos našumą prilygindami darbuotojų darbštumui.

Lietuvos rinkoje vargu ar būtų galima rasti įmonę, kuri dar nebūtų susidūrusi su kvalifikuotų IT specialistų trūkumu. Nuolat augantis šios srities darbuotojų poreikis jau tapo ne tik IRT sektoriaus, bet ir kitų Lietuvos įmonių galvos skausmu. Visgi verslas tikisi bent iš dalies sumažinti atotrūkį tarp specialistų paklausos ir pasiūlos – gali būti, kad jau greitai Lietuvos aukštąsias mokyklas paliks vis daugiau studentų, rankose laikančių technologinių mokslų diplomą.

Beveik pusė Lietuvos perka baldus bent kas dvejus metus, atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Iconus“ atlikta gyventojų apklausa. Lietuviai teigia, kad įsigytą baldą saugo ir tikisi naudoti vidutiniškai 7–8 metus. Vis dėlto, baldų rinkos dalyviai pastebi, kad ši tendencija pamažu keičiasi kartu su naujais vartotojų poreikiais.   „Baldų rinka labai daug pasako apie šalies pragyvenimo lygį ir žmonių įpročius, nes atspindi, kaip kinta pati intymiausia – gyventojų namų – aplinka ir poreikiai.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad dėl ypač šalto oro šį sausį daugiabučiuose buvo suvartota vidutiniškai 35 proc. daugiau šilumos nei 2015-ųjų sausį. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Vilniuje buvo apie 7,5 laipsnio šalčio ir viršijo vidutinę daugiametę sausio temperatūrą, kuri sudaro 5,6 laipsnio šalčio. 2015-ųjų metų sausis pasižymėjo tik 1 laipsniu šalčio, gruodžio vidutinė temperatūra buvo apie 2,5 laipsnio šilumos. Pirminiais duomenimis, 60 kv.

Finansų įstaigas įpareigojus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pranešti apie savo indėlininkų sąskaitas, viršijančias 5 tūkst. eurų ir bendrą metinę apyvartą per 15 tūkst. eurų, nesiekiama sekti šalies gyventojų, kartoja finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, VMI matys tik dešimtadalio Lietuvos žmonių bankuose turimų indėlių duomenis. Tačiau ministras pastebi, kad tų asmenų indėliai sudaro 60 proc. visų Lietuvoje esančių laikomų indėlių sumos.

Neseniai pateiktas pasiūlymas, kaip būtų galima efektyviai išnaudoti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, atmestas. Vyriausybė ir toliau sąstingyje, įsivėlusi į ministrų skandalus, tačiau priimti sprendimų, kaip sumažinti švaistomus valstybės resursus, nesiimama. Paskutiniu metu pradėta vis dažniau kalbėti apie valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą (NT), kuris siekia 825 mln. kv. metrų.

Lietuvoje nėra kalnų, o ir sniego šiemet nesulaukta, tačiau nemažai daliai tai – ne problema. Kelionių agentūros gali tik džiaugtis ir skaičiuoti didėjantį pelną, nes kiekvienais metais vis daugiau žmonių renkasi vykti ne vien į paplūdimius, bet ir į kalnus slidinėti. „Ne tik mažieji, bet ir didieji organizatoriai kitais metais planuoja dar didesnį augimą – 10–15 proc.