Lietuvos užsienio prekybos deficitas pernai, palyginti su 2014-aisiais, padidėjo 57,9 proc. iki 2,413 mlrd. eurų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.
Be mineralinių produktų, eksportas pernai sumažėjo 4,3 proc., o importas padidėjo 1,8 procento. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas sumenko 2,4 proc., o be mineralinių produktų - padidėjo 2,7 procentais.
Investicinių prekių eksportas sumenko 7,8 proc. iki 2,746 mlrd. eurų (11,9 proc. viso eksporto), importas išaugo 7,3 proc. iki 3,896 mlrd. eurų (15,3 proc. viso importo).
Anot statistikų, eksporto smukimui įtakos turėjo sumažėjęs naftos produktų (12,4 proc.), antžeminio transporto priemonių (25,7 proc.), katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių (10,7 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė sumenkęs naftos (19,5 proc.) ir valgomųjų daržovių (27,3 proc.) importas
Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričio mėnesiu) eksportas sumažėjo 8,4 proc. iki 1,882 mlrd. eurų, importas - 1,3 proc. iki 2,093 mlrd. eurų. Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumenkęs naftos produktų (13,5 proc.), optikos, fotografijos, matavimo, tikrinimo prietaisų ir aparatų, jų dalių (35,1 proc.), baldų (16,4 proc.) eksportas. Importo smukimą lėmė sumažėjęs optikos, fotografijos, matavimo, tikrinimo prietaisų ir aparatų, jų dalių (39,9 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (8,1 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas per mėnesį sumenko 7,3 proc., importas - 7,6 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas per mėnesį sumažėjo 9,7 proc., be mineralinių produktų – taip pat 9,7 procento.
Statistikos departamento duomenimis, svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės pernai buvo Rusija (13,7 proc.), Latvija (9,8 proc.), Lenkija (9,7 proc.), Vokietija (7,8 proc.), importo – Rusija (16,9 proc.), Vokietija (11,5 proc.), Lenkija (10,3 proc.) bei Latvija (7,6 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (10,6 proc.), Latviją (7,9 proc.), JAV (7,3 proc.), Lenkiją (6,7 proc.), Jungtinę Karalystę (6,6 proc.).
Europos Sąjungos (ES) šalims teko 61,3 proc. (tik euro zonai - 38,2 proc.), o NVS šalims - 23,9 proc. Lietuvos eksporto. Importas iš ES šalių sudarė 67 proc. (iš euro zonos - 45,2 proc.), o iš NVS šalių - 22,6 proc. viso Lietuvos importo.
Pasak statistikų, didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (16,6 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (14,8 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (10,8 proc.). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (21,4 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (17,9 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (12,1 proc.)
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (22,1 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (8,9 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (7,8 proc.).
