Verslas

Paskirtoji finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad ekonomikos augimo nestabdantys nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčiai Lietuvoje anksčiau ar vėliau turės būti įvesti. „Aš galvoju, kad, žinoma, ne iki rinkimų, bet po rinkimų reikės peržiūrėti mokesčių sistemą, plėsti mokestinę bazę tikriausiai teks. Yra per daug apmokestinama darbo jėga. Kaip tarptautiniai ekspertai pažymi, gali būti įvesti mokesčiai, kurie nekenkia ekonomikos augimui.

Minimalios algos (MMA) didinimas turėtų sustoti, teigia paskirtoji finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė. Pastaraisiais metais itin dažnai didinta MMA nuo liepos padidės dar 30 eurų iki 380 eurų.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo finansų ministre paskyrė buvusią Lietuvos atstovę Europos Audito Rūmuose socialdemokratę Rasą Budbergytę.   Prezidentės patarėja Lina Antanavičienė pirmadienį žurnalistams pranešė, kad R.Budbergytę finansų ministre skiriama nuo birželio 21 dienos.

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį patvirtino, kad nuo liepos minimalus darbo užmokestis didės iki 380 eurų, nors tam nepritaria kai kurie darbdaviai. „Nuo liepos 1 dienos minimali mėnesinė alga didės iki 380 eurų“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas. Pasak jo, šiemet minimali mėnesinė alga (MMA) daugiau nebus didinama. Trišalė taryba gegužės viduryje nepriėmė vieningos nuomonės dėl MMA didinimo.

Lietuvos ūkio augimo tempai jau gerokai atsiliekia nuo tų, kuriuos šalies ekonomika demonstravo iki 2008-2009 m. krizės. Ir nors nuo krizės padarinių jau išsivadavome, tačiau dabar kyla pavojus būti užliūliuotiems vidutinių augimo tempų. Lietuvos ūkio raidos analizė iki 2025 m. rodo, kad jau dabar būtina įgyvendinti struktūrinius pokyčius, orientuotus į darbo rinką, taip pat mokesčių ir švietimo sistemą, investicijas ir inovacijas.

Praėjusią savaitę Seimo socialinių ir darbo reikalų komitetas pritarė siūlymui įpareigoti įmones darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip ketvirtadalį jų uždirbto pelno. Ar iš pirmo žvilgsnio darbuotojams patraukli idėja atneštų norimą rezultatą? Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių stebima daugeliui nemaloni realių pajamų pokyčių tendencija.

Lietuviai palyginti daug investavo į moderniausias bulvių auginimo technologijas, kad tik galėtų pirkėjams pasiūlyti anksčiausią jų derlių. Tačiau dėl didžiulės savikainos ūkininkai dabar abejoja, ar investicijos grįš – prekyviečių lentynos lūžta nuo piečiau nei Lietuva esančių Lenkijos ir kitų šalių produkcijos. Nuvylė gamtos išdaigos Lietuvoje ankstyvąsias bulves šiuo metu kasa dar tik du prekiniai ūkiai – kėdainiškių Rimanto Žebarausko ir Sauliaus Dambrausko.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Kyšio davimo Klaipėdos uosto vadovybei įtariamas ir sulaikytas „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas nušalintas nuo pareigų. „Latvijas tilti“ BNS pranešė, kad įmonės stebėtojų taryba nusprendė dėl G.Kamkalovo pradėti tarnybinį patikrinimą. „Yra gauta informacija apie atsakingo bendrovės darbuotojo Genadijaus Kamkalovo sulaikymą Lietuvoje. Deja, šiuo metu turima informacija yra nepakankama ir negali būti pagrindu jokioms konkrečioms išvadoms.

Iškilus grėsmei kitą antradienį nepradėti naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūros, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį rinksis į neeilinį posėdį, kuriame planuoja pabaigti kodekso svarstymą ir pateikti Seimui išvadą. „Kad nestabdyti proceso, Dagys (konservatorius Rimantas Jonas Dagys - BNS), Sysas (socialdemokratas Algirdas Sysas - BMS) ir Miškienienė (socialdemokratė Kristina Miškinienė - BMS) registravo pasiūlymą dėl ilgalaikių išmokų.

Europos Komisija teigiamai įvertino Vilniaus vakarinio aplinkkelio projekto trečiąjį etqapą, kuriam iš Europos Sąjungos fondų tikimasi gauti 80 mln. eurų paramos. Susisiekimo ministerija pranešė, kad EK techninės pagalbos priemonės „Jaspers“ ekspertai teigiamai vertina projektą. „Vilniaus vakarinis aplinkkelis – vienas iš prioritetinių šio ES finansinio laikotarpio infrastruktūros projektų, dėl didelės projekto vertės jo finansavimas derinamas su Europos Komisijos ekspertais.

Nelegali cigarečių rinka Lietuvoje mažėja, tačiau vis dar išlieka viena didžiausių Europoje. Pagal į šalį įvežamų neapmokestintų cigarečių kiekį Lietuva yra ketvirta po Latvijos, Norvegijos ir Graikijos, rodo naujausias visoje Europoje atliekamas KPMG tyrimas. Pernai nelegalios cigaretės Lietuvoje sudarė 18,7 proc. visos  tabako gaminių rinkos - 9,6 procentinio punkto mažiau nei 2014 metais, kai nelegalios rinkos dalis siekė 28,3 procento.

Gyvybės draudimas Lietuvoje vis dar laikomas kone prabangos paslauga. Tuo tarpu užsienyje tai yra savaime suprantama investicija į savo ir šeimos ateitį. Pastebima, kad Vakaruose žmonės ne tik dažniau draudžiasi gyvybę, tačiau ir atidžiau renkasi draudimo sumą. Bendrovės „Bonum Publicum“ draudimo direktorė Liudmila Damulienė pasakoja, kad Vakaruose gyvybės draudimas yra savaime suprantamas ir tapęs pirmos būtinybės produktu. „Bendravau su lietuve, dirbusia JAV Pasaulio banke.

Nors nelegali cigarečių rinka Europoje ir Lietuvoje pamažu mažėja, pagal į šalį įvežamų neapmokestintų cigarečių kiekį Lietuva išlieka ketvirta po Latvijos, Norvegijos ir Graikijos, skelbiama naujausio visoje Europoje atliekamo KPMG SUN tyrimo rezultatuose. Lyginant su 2014 m., kai nelegalios cigaretės Lietuvoje užėmė 28,3 proc. visos tabako gaminių rinkos, praėjusiais metais nelegalių gaminių sumažėjo 9,6 procentiniais punktais, ir nelegalios cigaretės sudarė 18,7 proc.

Rusijos energetikos milžinės „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas pareiškė, kad bendrovė svarsto parduoti savo gamyklas Italijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Nyderlanduose, praneša rbc.ru. Maža to, šiandien buvo paskelbta, kad bendrovė traukiasi iš Saudo Arabijos, o Rumunijoje jos darbuotojams yra iškelta byla dėl pinigų plovimo. Svarsto trauktis iš Europos „Lukoil“ svarsto galimybę parduoti savo verslą Europoje, leidiniui patvirtino V. Alekperovas.

Liko savaitė iki Didžiojoje Britanijoje rengiamo referendumo dėl piliečių apsisprendimo likti ar pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), ir nerimas tarp investuotojų, politikų ir gyventojų auga vis greičiau. Kaip įprasta, vienos iš pirmųjų reagavo valiutų ir akcijų biržos, kuriose per pastarąsias dienas pastebėta, kad silpnėja svaras sterlingų ir smarkiai krenta bendrovių akcijų kainos.

Seimui svarstant naują socialinį modelį ir siūlant vis dosnesnes išmokas gyventojams, prezidentė ragina politikus nerealiais pažadais neapgaudinėti žmonių prieš rinkimus. Kalbėdama apie siūlymus didinti tėvystės išmokas, skirti darbuotojams mažiausiai 25 proc. įmonių pelno ir kitus Darbo kodekso ir socialinio modelio siūlymus, Dalia Grybauskaitė teigė, kad finansinio pagrindimo neturintys pažadai partijų neišgelbės.

Paskutinius metus matytas atlyginimų augimas pastebimas visose ekonominėse veiklose. Tačiau vienur jis buvo dosnesnis, kitur mažesnis. Deja, ekonomistams tenka pripažinti, kad duomenis gali iškreipti ir Lietuvos neapleidžianti šešėlinė ekonomika. Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o didžiausias augimas per paskutinius metus pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 12 proc.

„Swedbank“ su įmone „Reitan Convenience Lithuania“, valdančia „Lietuvos spaudos“ kioskus ir „Narvesen“ parduotuves, susitarė dėl kortelių skaitytuvų tinklo atnaujinimo. Šiose prekybos vietose jau šių metų rudenį bus galima atsiskaityti bekontaktėmis banko mokėjimo kortelėmis. Jomis už nedidelės vertės pirkinius galima sumokėti tiesiog priglaudus kortelę prie skaitytuvo. Visų tipų bekontaktes mokėjimo korteles „Swedbank“ taip pat planuoja pristatyti šį rudenį.

Lietuvos ir Latvijos ekonomikos auga panašiu tempu, tačiau šalių verslininkų nuotaikos skiriasi. Pirmą kartą šiemet Lietuvoje apklausti verslininkai demonstruoja atsargų optimizmą, tuo tarpu Latvijos verslo atstovai jau antrus metus iš eilės nesugeba išsivaduoti iš pesimistinių nuotaikų, rodo „Citadele“ banko verslo nuotaikų ir pasitikėjimo indekso tyrimas.

Seimas ketvirtadienį nepradės naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūros - projekto svarstymas parlamento valdybos sprendimu išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Tačiau Kodeksą kritikuojančios profesinės sąjungos neatsisako planų ketvirtadienį surengti protesto mitingą.

Bitininkai jau suka pirmąjį vasaros medų. Bitininkaujantys pamaryje gausiu derliumi pasigirti negali – bitėms darbuotis trukdo gan vėsūs orai. Tad šiemet pirmasis medus, nors ir labai vertingas bei skanus, brangesnis nei pernai. Nors bitininkai dar parduoda ir pernykštį medų, pirkėjai jau ieško šviežio. Pirmąjį, pavasarinį, atbundančios gamtos medų labiausiai vertina ir patys bitininkai.

Maisto kainomis piktinasi dažnas, tai atskleidė ir vykęs parduotuvių boikotas, ir eilės prie „Lidl“. Visgi ekonomistai apžvelgdami situacija tikina, kainų augimas yra mažas, o nuo kitų šalių niekuo nesiskiriame. Lietuvos banko konferencijoje kalbėta, kad bendras kainų lygis praėjusiais metais krito 0,7 proc., o šiais metais per pirmuosius penkis mėnesius kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc. Prognozuojama, kad kainos toliau tik augs. Šiemet kainų lygis kils 0,9 proc.

Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ perka antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvoje valdomus pensijų fondus. „Swedbank“ Lietuvoje neseniai perėmė „Danske Bank“ Lietuvos filialo mažmeninės bankininkystės verslą. „Swedbank“ pranešė, kad banko antrinė įmonė „Swedbank investicijų valdymas“ pasirašė sutartį su „Danske Bank“ dėl 100 proc. jos antrinės įmonės „Danske Capital investicijų valdymas“ akcijų pirkimo.

Lietuvoje gerėjant gyvenimo lygiui žmonės vis dažniau santaupas investuoja į gyvybės draudimą. Vis dėlto net pajamoms viršijus išlaidas lietuviai dažnai vengia draudimo, tikindami, kad su rizika susiduria retai. Kasdien linksniuojama tiesa, kad sveikata yra brangiausias turtas, mūsų gyventojų imtis veiksmų neskatina. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje net 63 proc. lėšų, sumokamų už draudimą, yra skiriama ne gyvybės draudimui.

Po trejų metų pertraukos vidutinės senatvės pensijos augimo tempas pagaliau truputį priartėjo prie vidutinio darbo užmokesčio augimo tempo. Nors pensijos padidėjo, pensininkai sako, kad pagerėjimo nejaučia. Trys iš keturių neseniai pensinio amžiaus sulaukusių žmonių SEB banko atliktoje apklausoje sako, kad prie pensijos prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių, kurie, deja, nėra neišsenkami.

Lietuvos bankas nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau sumažino kitų metų ūkio raidos prognozę. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs 2,6 proc., o kitais metais - 3,3 procento. „Šie metai yra stipresnio ekonominio augimo metai nei praėję metai, kai ekonomikos sulėtėjimas buvo sietinas su tarptautinė aplinka.

Lietuvos banko ekonomistai įsitikinę, Lietuva išsiskirs iš Baltijos valstybių ir čia ekonomika augs sparčiausiai, viršydama praeitų metų augimą.  Visgi problemų yra. Pasak ekonomistų, vis svarbiau stebėti pokyčius daro rinkoje, kur darbo užmokestis jau 3 metus didėja sparčiau negu darbo našumas. „Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi.

Lyginant su 2015 metų pradžia, 2016 pradžioje veikiančių ūkio subjektų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 93 017 iki 99 790. Pastebimas ir iniciatyvų, skatinančių smulkųjį ir vidutinį verslą Lietuvoje, augimas. Tačiau smulkiojo verslo atstovai skundžiasi, kad juos labiausiai stabdo apyvartinių lėšų stoka ir bankų nenoras skolinti pinigus.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.

Seimas linkęs nuo 2018 metų pakeisti vaiko priežiūros iki dvejų metų išmokų iš „Sodros“ skaičiavimo tvarką bei numatyti ilgesnį ligos pašalpas mokėjimą tiems, kurie slaugys sunkius ligonius. Seimas antradienį 48 balsais už, vieninteliam opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui - prieš, o 17-kai susilaikius po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektui, siūlančiam didinti vaiko priežiūros iki dvejų metų išmokas.

Lietuvos įmonės, eksportuojančios į Rusijos maisto embargo sąrašą pakliuvusius produktus, pakankamai sėkmingai susidoroja su iškilusiais iššūkiais. Nors skaičiai „ant popieriaus“ rodo stiprų eksporto susitraukimą, tačiau tokie nominalūs pokyčiai viso labo maskuoja didelius kainų svyravimus. Iki šiol geriausiai su embargu susidorojo mėsos produktų eksportuotojai, kurie sugebėjo net didinti pardavimus. Pieno pramonės praradimai taip pat gerokai mažesni nei Rusijos dalis eksporte iki embargo.

Vyriausybė iki liepos 1-osios turėtų priimti galutinį sprendimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo 30 eurų iki 380 eurų, nors kai kurie darbdaviai toliau nepritaria jos didinimui. Trišalė taryba, kuri gegužės viduryje nepriėmė vieningos nuomonės dėl MMA didinimo, iki liepos daugiau šio klausimo nesvarstys. Birželio 21 dieną numatyto jos posėdžio darbotvarkėje šio klausimo nėra.

Švedijos centro-kairiųjų vyriausybė praėjusį penktadienį susitarė su opozicija dėl tolesnio branduolinės energetikos vystymo šalyje, atsisakant ankstesnių planų pamažu atsisakyti atominės energijos. Kai kurie apžvalgininkai mano, jog toks švedų sprendimas gerokai apsunkins už Rusijos paskolas statomos Astravo AE galimybes parduoti elektrą „Nord Pool Spot” rinkoje. Naujas susitarimas leidžia šalyje statyti naujų atominių reaktorių, kurie pakeis senuosius, jau atitarnavusius.

Darbo pokalbis būtų daug paprastesnis, jei iš anksto žinotume, ko darbdavys mūsų paklaus. Deja, minčių skaityti negalime, tačiau galime pasiruošti dažniausiai pasitaikantiems darbdavių klausimams. Darbo portalas CVbankas.lt paruošė ir apžvelgė 10 dažniausiai per darbo pokalbius užduodamų klausimų. 1. Kokios Jūsų stiprybės? Atsiminkite, darbdaviui aktualios tik tos savybės, kurios bus reikalingos Jums dirbant savo darbą.

Rusnė vejasi tokias lietuvių pamėgtas atostogų kryptis, kaip Nida, Palanga ar Druskininkai, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Kas dešimtas (8 proc.) apklausos dalyvis nurodė, kad rinktųsi poilsį didžiausioje Lietuvos saloje. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė neslepia, kad didžiausia Lietuvos sala per kelerius metus turi ambicijų tapti viena iš trijų populiariausių atostogų krypčių Lietuvoje.

Pramonininkai pasigenda atsakymų, kaip naujoji Nacionalinė energetikos strategija (NES) gali prisidėti pritraukiant investicijas, didinant Lietuvos konkurencingumą ir užtikrinant ne tik pramonės, bet visos šalies ekonomikos plėtrą. Energetikos ministras sutinka, kad Lietuvoje našta pramonei, palyginus su kitomis ES valstybėmis, yra žymiai didesnė. Tai neabejotinai mažina ir šalies konkurencingumą.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 61 mln. eurų pelno - 7,5 proc. daugiau nei 2015-ųjų sausio-kovo mėnesiais, kai jis buvo 56,8 mln. eurų. Šiemet pelningai veikė 11 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolį patyrė 2 rinkos dalyviai, pranešė Lietuvos bankas.

Valstybei priklausančių įmonių daug, tačiau vienoms dar ir suteiktos papildomos privilegijos – nemokėti nė euro į valstybės biudžetą. Nors kalbama, kad tokios įmonės atlieka svarbią socialinę misiją, kai kurios ne tik, kad dirba nuostolingai, bet ir kelia klausimus: kam valstybei reikalingi poilsio namai? Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje atskleidė, kad tokių, dividendų nemokančių įmonių – 39. „Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegi...

„Microsoft“ ir „LinkedIn“ paskelbė pasiekę susitarimą. Visgi šis milijardinis sandoris vertinamas įvairiai. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad svarių ir logiškų priežasčių, nerasta. Sandorio vertė – 26 mlrd. dolerių. „LinkedIn“ išlaikys savo išskirtinį ženklą, principus ir nepriklausomybę. Kompanijos generaliniu direktoriumi išlieka Jeffas Weineris. Visgi nuo šiol jam atsiskaityti reikės Satya Nadelui, „Microsoft“ generaliniam direktoriui.

Energetikos ministerijai pristatant naują nacionalinės energetikos strategijos gaires, pramonininkai nori daugiau aiškumo dėl išteklių vartojimo ateityje ir jų kainų. „Jeigu mes iššokam virš mūsų kaimynų, tai praktiškai tiek pramonės plėtra, tiek investicijų pritraukimas yra didžiulis klausimas. Manau, kad čia nuo to reikėtų pradėti pešti scenarijų.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumui dėl šalies ateities Europos Sąjungoje, ekonomistai svarsto kaip vienoks ar kitoks scenarijus atsilieptų Lietuvai. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, nukentėtų ne tik mūsų eksportas, bet ir nekilnojamojo turto bei mažmeninės prekybos rinka. Savo „Facebooko“ paskyroje ekonomistas pirmiausia įžvelgia pasikartojančią situaciją. Milijardierius George Sorosas jau anksčiau pasinaudojo susidariusia panašia situacija.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų SEB nuo pirmadienio pabrangino grynųjų pinigų operacijas ir pakeitė kitų paslaugų įkainius. Grynųjų banknotų įmokėjimas į savo sąskaitą banke dabar kainuoja 1,5 euro ir 0,15 proc. sumos (buvo - 87 centai), monetų, kai suma viršija 12 eurų, - 1,5 euro ir 4,5 proc. (87 centai ir 4,5 proc.). Valiutos keitimo mokestis padidėjo nuo 87 centų iki 1,5 euro. Pabrango ir pinigų išėmimas iš kitų bankų, išskyrus DNB, bankomatų. Kaip ir dabar, jis kainuos 2 proc.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus pabrango tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže, pakilo 0,5 proc., Latvijos ir Estijos - nukrito atitinkamai 0,8 proc. ir 0,9 procento. Mėnesio infliacija gegužę Lietuvoje buvo nulinė, Latvijoje ir Estijoje - atitinkamai 0,6 proc. ir 0,1 procento.

Tarp trijų Baltijos šalių gyventojų daugiausiai papildomai užsidirbti linkę Lietuvos gyventojai, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Tai atskleidžia, kad lietuviams labiausiai trūksta lėšų pragyvenimui. Pusė Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių užsiėmė papildoma veikla, siekdami gauti daugiau pajamų. Per tą patį laikotarpį Latvijoje papildomai uždarbiavo 44 proc. gyventojų, o Estijoje ši dalis buvo mažiausia ir sudarė 39 procentus.

Nors eksporto augimas daugiausiai sietinas su žemesnės palyginamosios bazės efektu, džiugu kad eksporto apimtys nestovi vietoje ir po truputį atsigauna. Didžiausią nerimą šiais metais kelia „Brexit“ scenarijus, kuris galimai padidintų Europos Sąjungos eksportuotojų konkurenciją taip pabloginant ir Lietuvos padėtį. Vis dėlto, eksportuojančios įmonės skinasi kelius į naujas rinkas – toks persiorientavimas yra stipri varomoji jėga.

Gyvybės draudimas šiandien yra bene realiausias garantas, kad po nelaimingo atsitikimo ar sunkios ligos artimieji neliks bėdoje, o pačiam sveikti bus lengviau, nes finansinių rūpesčių bus mažiau. Vis dėlto, prieš renkantis gyvybės draudimą, verta pasigilinti atidžiau. Gyvybės draudimo produktai dažnu atveju skiriasi, taigi labai svarbu suprasti, kokią riziką kiekvienas padengia ir kokią naudą teikia.

Pažvelgus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą matyti, kad vis dar esame tarp tų šalių, kurios daugiau gauna nei įneša. Visgi jau kurį laiką netyla kalbos, kad Lietuvai ateina juodas metas. Neišmokus gyventi be ES lėšų, po kelių metų jas sumažinus, Lietuvoje gali itin suprastėti viešųjų paslaugų teikimas. Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes.

Paskelbtame „gerųjų“ šalių reitinge įvertinta ir Lietuva. Vertinant atsižvelgiama ne tik į tai ar šalis rūpinasi savo piliečiais, bet ir ar prisideda prie kitų šalių gyventojų gyvenimo pagerinimo. Pasirodo, iš Baltijos šalių kitais rūpinamės mažiausiai. Reitingas sudarytas atsižvelgiant į 7 kriterijus. Vertinamas indėlis į kultūrą, planetos išsaugojimą, mokslą ir technologijas, sveikatą, pagalbos suteikimą kitoms šalims, savanoriavimą, prisidėjimą prie pasaulinės taikos.