Verslas

Šiltnamio efektas, tirpstantys ledynai, siaučiančios audros ir cunamiai – visa tai tik maža dalis žmogaus žalos gamtai pasekmių. Pastaraisiais metais vienas iš svarbiausių daugelio organizacijų, įmonių ir kitų subjektų tikslų – draugiška aplinkai veikla, kuri net jei padarytos žalos ir nesumažintų, tai bent jau nepadarytų jos dar didesnės. Ne išimtis ir ūkininkai, kurie savo veikloje turi įvairių galimybių ne tik naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, bet iš to dar ir uždirbti.

Seimas nutarė nuo kitų metų įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Lubos būtų pasiektos palaipsniui per šešerius metus. „Čia mes kalbame apie tuos, kurių atlyginimai yra apie 10 tūkst. eurų“, - teigė premjeras Algirdas Butkevičius. „Tai nėra skausminga netektis „Sodros“ biudžetui“, - teigė liberalas Eugenijus Gentvilas. Seimas pritarė „Sodros“ įmokų lubų dydžiams, kokius siūlė socialinį modelį kurę mokslininkai.

Seimas, priėmęs naują Darbo kodekso (DK) redakciją, patvirtino ir naują nedarbo draudimo išmokų mokėjimo tvarką, kuri yra gerokai dosnesnė dirbantiesiems nei šiuo metu galiojanti. Tokiu būdu buvo ne tik įtvirtinti lankstesni darbo santykiai, bet ir užtikrintas didesnis finansinis saugumas darbo netekusiems darbuotojams. Kitas žingsnis, kurį turi žengti valdžia, yra įgyvendinti naujajame Užimtumo įstatyme užsibrėžtus uždavinius ir padėti darbo netekusiems greičiau susirasti darbą.

 Seimo priimtame naujajame Darbo kodekse prezidentė Dalia Grybauskaitė įžvelgia taisytinų dalykų ir mano, kad reikės rasti balansą tarp darbdavių ir darbuotojų. „Turėsiu, turbūt, būti taikytoja tarp darbdavių ir darbuotojų. Iš tikrųjų, matyt, reikės rasti tą balansą, nes matosi, kad balansas nebuvo rastas tarp darbdavių ir darbuotojų socialinio saugumo ir interesų.

Visą Darbo kodekso svarstymą netilo verslininkų pasipiktinimai, jog kodekse įvyko per daug pakeitimų, stengiamasi per greitai priimti. Visgi Darbo kodeksas – priimtas. Ir nors verslininkai pabrėžia, kad ne viskas tobula, šis kodeksas – tikrai ne blogiausias variantas. Atsiradusios naujos darbuotojų veiklos rūšys, kaip „Uber“, skatino priimti naują darbo santykių tvarką.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasipriešino valdančiųjų frakcijų vadovų siūlymui atsisakyti idėjos valstybei labiau remti dvynukų ar trynukų susilaukusius tėvus. Komitetas trečiadienį įtikino „darbietį“ Kęstutį Daukšį ir socialdemokratę Ireną Šiaulienę atsiimti pataisas, kuriomis jie siūlė tokios finansinės pagalbos Išmokų vaikams įstatyme nenumatyti. Teigta, kad ji pažeistų konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes išmokos negautų pamečiui gimę vaikai.

Lietuvai nepalankų Stokholmo arbitražo sprendimą lėmė iš dalies ir tai, kad „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimo Rusijos koncernui „Gazprom“ sutartis buvo per daug abstrakti - pagal ją nebuvo įmanoma pasakyti, kas yra teisinga dujų kaina, sako „Swedbank“ vyriausias ekonomistas. „Manau, kad nėra netikėtas sprendimas. Įrodymų konkrečių, kokia tai yra teisinga kaina, surasti yra labai sudėtinga, jei ji aiškiai nėra nurodyta sutartyje, ir tai labai aiškiai pasakė arbitražo teismas.

Seimas antradienį galiausiai priėmė įvairių nuomonių sulaukusį naująjį Darbo kodeksą, kuris palies kiekvieno dirbančiojo gyvenimą. Siūlome jums susipažinti su tuo, kas konkrečiai keisis ir kaip tai paveiks dirbančiuosius. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas tv3.lt sakė, kad labiausiai jį džiugina tai, kad su naujuoju Kodeksu atsiranda daugiau darbo sutarčių rūšių ir suminė darbo laiko apskaita.

Bylinėjimasis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ Stokholmo arbitraže dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už dujas Lietuvai per ketverius metus kainavo apie 9 mln. eurų, BNS informavo energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija trečiadienį kreipėsi į teismą dėl leidimo statyti Maskvos namus panaikinimo. „Statybų inspekcija kreipėsi į teismą dėl 2008 metais išduoto leidimo panaikinimo“, – Vilniaus miesto savivaldybėje žurnalistams sakė sostinės meras Remigijus Šimašius. Pasak jo, savivaldybė teisme pritars, kad statybos leidimas būtų panaikintas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) sutinka, kad būtų nustatytos išeitinių išmokų lubos darbdavio iniciatyva atleistam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusiam penkerius ir daugiau metų - iš specialaus fondo būtų mokama maksimali vieno mėnesio išmoka neturėtų viršyti trijų minimalių algų. Nuo liepos ši suma siektų 1140 eurų. Šios išmokos nebūtų mokamos biudžetinių įstaigų, Lietuvos banko darbuotojams, politikams, teisėjams ir valstybės tarnautojams.

Nuo liepos pirmos iki 380 eurų didėsiantis minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) atskleidė ne tik lėtai didėjantį vidutinį atlyginimą, bet ir beveik neaugančias pensijas. Pasak ekonomistų, toks spartus MMA didinimas nėra sveika, nes šį didinant visiškai užmirštamas pensijų bei vidutinės algos dydis. Ekonomistai skaičiuoja, kad kasmet MMA augo apie 15 proc, tuo tarpu vidutinis atlyginimas – apie 6 proc. Tai buvo blogiausias rodiklis Baltijos šalyse.

Ketverius metus trukusį Lietuvos Vyriausybės ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už Lietuvai tiektas brangias dujas nagrinėjęs Stokholmo arbitražas neįžvelgė Rusijos bendrovės kaltės, pareiškė energetikos ministras Rokas Masiulis.  „Stokholmo arbitražas, žinome, kad neįžvelgė Rusijos koncerno pažeidimų“, - trečiadienį žurnalistams sakė R.Masiulis.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo liepos didės 30 eurų iki 380 eurų. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Tai bus jau penktas kartas, kai dabartinė Vyriausybė didina minimalią algą. „380 eurų minimali mėnesinė alga būtų taikoma apie 350 tūkst. darbuotojų, tarp jų - apie 80 tūkst. yra biudžetinių įstaigų darbuotojai. 2016 metų biudžete tam jau yra rezervuota 21,1 mln.

Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Pigu“ skleidė kvepalų ir buitinės technikos reklaminius pasiūlymus, kurie klaidino vartotojus ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį. Tai jau antras Bendrovės pažeidimas per pastaruosius dvejus metus. Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, UAB „Pigu“  interneto svetainėse bei naujienlaiškiuose skleista reklama apie 80 proc. akcijas kvepalams ir buitinei technikai, klaidino pirkėjus.

Lietuvos bankas atliko Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Atsakydamos į klausimus, finansų įstaigos kaip didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai nurodė ilgai trunkančio mažų palūkanų laikotarpio galimą neigiamą poveikį pelningumui. Pasak finansų sistemos dalyvių, rizikos dėl geopolitinės padėties Europos Rytuose galimas poveikis yra sumažėjęs, tačiau yra išaugusi kibernetinių nusikaltimų tikimybė.

Trys Baltijos šalys pirmadienį susitarė, kaip bus skirstomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos darbus. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičiu sako, kad PVM už Lietuvoje atliktus darbus liks šalyje. „Rail Baltica“ darbams tęsti Lietuva gaus beveik 191 mln. eurų. Už gautus 191 mln.

Vienu perspektyviausių startuolių laikoma JAV bendrovė „Cujo“, vystanti namų apsaugos technologiją, steigia pirmąjį savo padalinį už JAV ribų - įmonė pradeda veiklą Kaune. „Lietuvą pasirinkome dėl kelių priežasčių. Viena vertus, Lietuva yra konkurencinga lokacija kaštų prasme, o tai svarbu jaunai bendrovei.

Lietuva šiuo metu kuria produktus ir paslaugas, kurios naudojamos ir žinomos visame pasaulyje. Vis dėlto šalyje dirbantys specialistai dar negali pasidžiaugti tokiais atlyginimais kaip Vakarų Europoje, o investuotojai gerai apmokamas darbo vietas kuria nenoriai. Pagrindine šios problemos priežastimi laikoma aukšta darbo vietos įkūrimo ir jos išlaikymo kaina. Iš esmės ją sudaro darbdavio mokami socialinio draudimo mokesčiai.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad prezidentė pasirašys antradienį Seime priimtą naująjį Darbo kodeksą. „Aš manau, kad prezidentės veto nebus. Ji šitas abejones išsakė dėl pakeitimų, kurie buvo pateikti komitetų, ir buvo manoma, kad Seime už jas taip pat bus balsuojama“, - trečiadienį portalo 15min.lt internetinėje konferencijoje sakė A.Butkevičius.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) tiria neteisėtą bandymą gauti beveik 4 mln. eurų vertės Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos vienuolikai projektų, pranešė FNTT. Pasak pranešimo, tiriama 68 Lietuvos ir užsienio šalių įmonių veikla, atlikta daugiau kaip 40 kratų, jų metu rasta ir paimta tyrimui reikšmingų duomenų, įtarimai pareikšti 8-iems fiziniams asmenims.

Nekilnojamojo turto ar automobilių mokesčio įvesti neketinama, tikina premjeras. Tai Algirdas Butkevičius pareiškė po to, kai šią savaitę paskirtoji finansų ministrė Rasa Budbergytė užsiminė, kad šiuos mokesčius anksčiau ar vėliau reikės įvesti. „2017 metų biudžeto projektas yra paruoštas, preliminariai su ministrais atskirai diskutuojama, aptarinėjama.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai lankys pajūrio kurortų gyventojus, priimančius poilsiautojus – siekiama užtikrinti, kad vykdoma sezoninė veikla būtų tvarkingai registruota, gautos pajamos apskaitytos, mokesčiai sumokėti. Klaipėdos apskrities VMI trečiadienį pranešė, kad vasaros sezono metu aktyvina prevencines, stebėjimo, kontrolės priemones apgyvendinimo, visuomeninio maitinimo, kituose sektoriuose.

Retai taip būna, kad skaitytum įstatymo projektą, ir negalėtum patikėti tuo, ką matai. Kartą metuose, balandžio pirmąją, Melagių dieną, tokie dalykai nutinka. Šių metų melai jau išmeluoti. Seime svarstoma Darbo kodekso nuostata, kuria darbdavys bus įpareigotas ne mažiau kaip 25 procentus uždirbto pelno skirti darbuotojų skatinimui, yra tikra, nepramanyta. Dar daugiau - jai pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Seimui priimant Darbo kodekso naujoves, Darbo birža jau ruošiasi galimam bedarbių antplūdžiui. Birža diegia naujoves, kurios turėtų pagreitinti bedarbių aptarnavimą ir šie darbo pasiūlymą gautų jau per pirmąjį apsilankymą. Tiesa, iki šiol darbdaviai dažnai Darbo biržos vengdavo teigdami, kad gerų darbuotojų čia nesusiranda. Vilnietis Arūnas darbo biržos slenkstį mina jau trečius metus.

Investuoti Lietuvoje norintis verslas labai laukė naujojo Darbo kodekso - kitu atveju Lietuva sulauktų vis mažiau investicijų, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, naujasis kodeksas geriau apsaugos ir atleidžiamus darbuotojus. „Investitoriai laukė naujojo kodekso. Jeigu jis nebūtų priimtas, tikrai investicijų būtų pradėję mažėti“, - antradienį, Seimui priėmus naująjį Darbo kodeksą, BNS teigė A.Butkevičius. Pasak jo, naujojo kodekso rezultatas bus matomas po metų, pusantrų.

Seimas po pusmečio svarstymų antradienį priėmė daug ginčų sukėlusį naują Darbo kodeksą, kuris, jei jam pritars prezidentė Dalia Grybauskaitė, įsigalios nuo 2017 metų pradžios.  Už naują Darbo kodekso redakciją balsavo 65 Seimo nariai, prieš - 12, o susilaikė 14 parlamentarų. Naujasis Darbo kodeksas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio paketų, kuriuo siekiama tobulinti darbo santykių reglamentavimą.

Darbdaviai darbuotojų skatinimui neprivalės skirti iki 25 proc. įmonių pelno. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko svarstyti ir balsuoti dėl šios parlamentaro Vytauto Antano Matulevičiaus pataisos, kuriai buvo pritaręs Socialinių reikalų ir darbo komitetas. „Rinkėjai šitą Seimo sprendimą prisimins“, - po balsavimo teigė parlamentaras.

Ekonomistai teigia, kad kol kas sudėtinga vienareikšmiškai vertinti naująjį Darbo kodeksą, dėl kurio antradienį balsuoja Seimas, nes nėra aišku, kokie pakeitimai padaryti, palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu. Vieni ekspertai teigia, kad esant sudėtingoms sąlygoms ir ikirinkiminiam laikotarpiui, tokios svarbos ir masto pakeitimus derėtų palikti naujai išrinktam parlamentui.

Kasmetinės darbuotojų atostogos ateityje bus skaičiuojamos darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar, bet bendras jų skaičius nesikeis. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, nutarė, kad nuo kitų metų atostogos truks 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, ir 24 darbo dienas - jei dirbama šešias dienas. Dabar jos trunka 28 kalendorines dienas.

Nuo 2017 -ųjų bus galima dirbti ne daugiau kaip 180 valandų viršvalandžių per metus - 60 valandų daugiau nei dabar, tačiau kolektyvinėje sutartyje galėtų būti susitarta dėl ilgesnės jų trukmės. Už viršvalandžius darbdavys atsiskaitytų arba pinigais, arba atostogomis, ko dabar nėra. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, nepritarė konservatoriaus Dainiaus Kreivio pataisai naikinti maksimalią metinę viršvalandžių trukmę.

Seime galutinai žlugo idėja apriboti prekybos centrų veiklą per didžiąsias metų šventes. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko balsuoti už socialdemokračių Birutės Vėsaitės ir Orintos Leiputės siūlymą parduotuvėms uždrausti dirbti per šešias svarbiausias metų šventes - sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją bei pirmas Kalėdų ir Velykų dienas.

Seimas nusiteikęs įteisinti vadinamąsias tuščias - nenustatytos apimties darbo sutartis, kurioms labiausiai priešinasi profsąjungos - jos teigia, kad tai gali neigiamai paveikti darbo rinką. Parlamentarai, antradienį pradėjęs naujojo Darbo kodekso priėmimą, atmetė visus Seimo narių siūlymus neįteisinti tokių sutarčių. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė ir Trišalės tarybos narė Gražina Gruzdienė BNS yra sakiusi, kad tokias darbo sutartis turi tik dvi valstybės.

Seimas linkęs įteisinti terminuotos darbo sutartis nuolatiniam darbui bei leisti jas sudaryti ir tada, jeigu dėl to darbuotojai ir darbdaviai nesusitars kolektyvinėje sutartyje.

Maršrutinį autobusą Vilniaus gatvėmis vairuojanti ponia Karolina šį darbą dirba jau dešimti metai. Moteris į darbą išsiruošia tuo metu, kai dauguma miestiečių dar kietai miega – apie ketvirtą valandą ryto. Penktą ryte – ji jau prie vairo sveikinasi su pirmaisiais keleiviais. Autobuso vairuotojo darbo diena trunka devynias valandas, atlyginimų vidurkis – apie 700 € į rankas. Naujokai vairuotojo karjerą pradeda nuo 600 € algos, patyrę per mėnesį uždirba ir apie tūkstantį eurų.

Nuo 2017 metų ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusį vienerius ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o iki metų - pusės darbo užmokesčio išmoka.

Lietuvos valdžios skolos dalis užsieniui pernai buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių - ji sudarė 75,9 proc. visos skolos, skelbia Eurostatas. Daugiau užsieniui skolingos buvo tik Kipras (76,3 proc.) ir Suomija (76,1 proc.). Estijos ir Latvijos rodikliai siekė atitinkamai 66,5 proc. ir 71,9 procento, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. 78,9 proc.

Šios savaitės laukiamų įvykių apžvalgą reikėtų vadinti TOP1, nes finansų rinkos iš esmės ignoruos visus makroekonominių rodiklių skelbimus bei kitus menkesnius įvykius. Vienintelė savaitės pokalbių tema – ketvirtadienį vyksiantis Didžiosios Britanijos referendumas. Tarp milžiniško kiekio įvairiausių vertinimų bei spekuliacijų šia tema nesudėtinga ir pasimesti. Pabandžius suprantamai išsiaiškinti, kas vyksta, paaiškėja trys išvados.

Seimas pradėjo diskusijas, kaip mokėti išeitines išmokas darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams, vienoje darbovietėje dirbusiems penkerius ir daugiau metų. Už tai, kad Seimas svarstytų Garantijų darbuotojams, darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektą, balsavo 90 Seimo narių, o susilaikė 10. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį šioms trijų parlamentarų pataisoms nepritarė.

Pradedant darbą tikimasi, kad kylant karjeros laiptais kils ir mokamas atlyginimas. Nors daugumai būtent šitoks scenarijus ir pažįstamas, apklausos parodė, kad kai kurių darbo užmokestis menko.  Beveik kas penktas 26-40 metų lietuvis teigia, kad per savo karjerą algą išaugino daugiau nei dvigubai, tačiau kas septintas skundžiasi per karjerą netgi „atpigęs”, teigia specialistų portalas cvmarket.lt.

Didžiausią Baltijos šalių mažmeninį prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ ir šaldytos tešlos produktų gamintoja „Mantinga“ sieks atnaujinti ginčą teismuose su Konkurencijos taryba dėl milijoninių baudų už dešimtmetį trukusį kartelinį susitarimą. „Mes svarstome dabar visus variantus, nes, mūsų manymu, sprendimas neatitinka faktinės bylos aplinkybių.

Birželio 13-17 dienomis per pasaulį nuvilnijo Tarptautinė savanorystės savaitė, kurią inicijavo globali piniginių perlaidų kompanija „Western Union“. Savanorystės savaitė vyko 57 šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kurioje veikia didžiausias pasaulyje įmonės paslaugų centras EUROC. Tarptautinės savanorystės savaitės metu įmonės darbuotojai pakviesti prisijungti prie aibės savanoriškų veiklų.

Artėja Didžiosios Britanijos piliečių apsisprendimo metas: likti Europos Sąjungoje (ES) ar išstoti? Balsams einant koja kojon, pradedamas apsvarstyti liūdniausias scenarijus. „Brexit“ sukeltų drebėjimą ne tik kitų šalių ekonomikoje, bet ir emigravusių piliečių gyvenimuose. Didžiąją Britaniją renkasi tiek studentai, tiek geresnio uždarbio ieškantys tautiečiai.

Paskaičiuota, kad net trys iš keturių neseniai į pensiją išėjusių žmonių prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių. Saugodami vaikus, slaugydami ligonius ar augindami bei pardavinėdami daržoves senjorai sugeba užsidirbti dar bent pusę pensijos. Tokie darbštuoliai sako, kad bambantys dėl mažų pensijų kalti tik patys. Domeikavoje gyvenanti Liucija amžiaus neatskleidžia, bet neslepia, kad pensininkė jau senokai.

Kino teatrus didžiuosiuose šalies miestuose valdanti Suomijos kapitalo bendrovė „Forum Cinemas“ turi sumokėti 1,384 mln. eurų baudą už kartelinį susitarimą su bendrovėmis „Multikino Lietuva“ ir „Cinamon Operations“, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį atmetė „Forum Cinemas“ skundą ir pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos sprendimas yra pagrįstas, o skirta bauda proporcinga pažeidimo pavojingumui, pranešė Konkurencijos taryba.

Didžiausią Baltijos šalių mažmeninį prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ ir šaldytos tešlos produktų gamintoja „Mantinga“ už 10 metų trukusį kartelinį susitarimą privalės sumokėti milijonines baudas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį patvirtino, kad įmonės sudarė draudžiamą susitarimą, tačiau sumažino joms skirtas baudas. Iš dalies bendrovių skundus patenkinusio teismo sprendimu „Maxima LT“ privalės sumokėti 13,666 mln. eurų baudą - 3,1 mln.

Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo atšaukti Seime per svarstymą priimtą darbuotojams šiek tiek palankesnį siūlymą dėl Išeitinių išmokų fondo ir teikia Seimui naują. Komitetas pirmadienį neeiliniame posėdyje pritarė socialinį modelį kūrusių mokslininkų siūlytam išeitinių išmokų ilgalaikiams darbuotojams, atleistiems darbdavio iniciatyva, variantui, todėl socialdemokrato Algirdo Syso siūlymą, kuriam Seimas per svarstymą pritarė, siūlo atšaukti.

Prieš kelias savaites bendrovė „Lidl Lietuva“ tapo internetinių sukčių taikiniu, tačiau panašu, kad situacija ir vėl kartojasi. Savaitgalį bendrovei „Lidl Lietuva“ pastebėjus jos vardu sukčių sukurtą „Facebook“ paskyrą ir ją užblokavus, šiandien šiame socialiniame tinkle vėl pasirodė analogiška paskyra, kurioje neteisėtai naudojamas bendrovės vardas ir simbolika, o žmonės skatinami dalyvauti netikrame konkurse.

Klientus traukęs akcijomis, prekybos centras „Lidl“ keičia kryptį. Nepavykstant aprūpinti visų apsilankiusiųjų akcijinėmis prekėmis, jų parduodamas kiekis vienam pirkėjui bus ribojamas.