Verslas

Vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje praėjusį mėnesį buvo 18,6 proc. mažesnė nei pernai gegužę - 182,4 euro už toną, pranešė Latvijos centrinė pieninių sąjunga. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) pieno supirkimo kainos Latvijoje nukrito vidutiniškai 1,3 procento. Pranešime pieno supirkimo apimtys nenurodytos. Ši organizacija vienija 13 pieno perdirbimo įmonių bei keturis jų partnerius, realizuojančių apie keturis penktadalius šalyje perdirbamų pieno produktų.

Suomijos statybos grupės YIT Lietuvoje valdoma „YIT Kaustos“ grupė pernai patyrė 3,015 mln. eurų audituotų konsoliduotų grynųjų nuostolių - 10,5 proc. mažiau nei 2014 metais, kai grupės nuostoliai buvo 3,367 mln. eurų. Grupės pardavimo pajamos per metus sumažėjo 16 proc. iki 44,644 mln. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „YIT Kaustos“ 2015 metų veiklos ataskaitoje. Grupės statybos projektų pajamos per metus padidėjo 9,1 proc. iki 34 mln.

Lietuvos verslo atstovai jaučia nerimą dėl kurstomo nepasitikėjimo ir įžvelgia pastangas supriešinti valstybės piliečių grupes – darbdavius ir darbuotojus. Tačiau verslininkai tiki, kad triukšmas neužgoš pažangos vizijos ir netaps kliūtimi šalies ekonomikos raidai. Verslo organizacijos ragina vadovautis ilgalaikės perspektyvos gairėmis ir nepasiduoti vienadienėms emocijoms.

Statybos, remonto ir buities prekių tinklą Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“ (buvęs „Senukų“ prekybos centras) praėjusiais metais uždirbo 15,382 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno - 12 proc. daugiau nei 2014 metais, kai įmonių grupės pelnas buvo 13,74 mln. eurų. Bendrovės konsoliduotos pardavimo pajamos per metus ūgtelėjo 0,4 proc. iki 438,808 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje „Kesko Senukai Lithuania“ 2015 metų ataskaitoje.

Londono Sitis, vienas svarbiausių pasaulyje finansų centrų, turės atsisakyti savo vaidmens tvarkant operacijas eurais, kai Britanija pasitrauks iš Europos Sąjungos, trečiadienį perspėjo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Pasak jo, kiti Europos finansų centrai turėtų būti pasiruošę perimti tas operacijas iš Londono, kuriame veikia daug tarpuskaitos namų, vykdančių operacijas eurais.

Lietuva pastaruoju metu vis daugiau eksportuoja inžinerinių paslaugų, rašo „Verslo žinios“. „Lietuva tampa inžinerinio eksporto valstybe. Apie pusę rimčiausių Lietuvos statybininkų konstruktorių jau dirba užsienio rinkoms, o ateityje tokių bus dar daugiau“, - dienraščiui sakė Šveicarijos inžinerinio projektavimo bendrovės „CSD Engineers“ filialo Lietuvoje „CSD Inžinieriai“ vadovas Simonas Barsteiga.

Ketvirtadienį prekybos Azijoje metu naftos kainos mažėja, tarp investuotojų atsinaujinus nerimui dėl naftos pertekliaus. Naftos kainos pastarąsias dvi dienas kilo ir viršijo psichologiškai svarbią 50 JAV dolerių ribą, kuomet naftos gamintojams jau finansiškai apsimoka didinti gavybos apimtis. Iki tol nafta pigo dėl pasaulinių finansų rinkos smukimo po britų sprendimo praėjusią savaitę išstoti iš Europos Sąjungos.

Jungtinių Valstijų federalinio rezervo sistema trečiadienį pranešė, kad Vokietijos banko „Deutsche Bank“ ir Ispanijos banko „Santander“ padaliniai JAV neišlaikė vadinamojo bankų streso testo, kuomet vertinamas banko pasirengimas atlaikyti ekonominį šoką, kaip, pavyzdžiui, rimtą recesiją. JAV centrinis bankas nurodė, kad šiuose padaliniuose yra problemų, susijusių su kapitalo planavimu ir rizikos valdymu.

Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) gali pakenkti startuolių plėtrai ir atsiradimui Lietuvoje, rašo „Verslo žinios“. „Vargu ar galima tikėtis, kad, esant tokioms aplinkybėms, investuotojai bus linkę atsigręžti į ir taip rizikingą sritį – pradedančiųjų verslus. Tikėtina, kad artimiausiu metu investicijų į startuolius, o ypač iš ekonominės krizės purtomos Jungtinės Karalystės, nebus. Iš startuolių atimta gyvybiškai svarbi galimybė pritraukti lėšų plėtrai.

Po Europos Komisijos (EK) signalų, kad Lietuvos taikomos sankcijos dviem rusiškoms televizijoms gali neatitikti Europos Sąjungos teisės, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) apribojimus atšaukė. „Pakeitėme savo sprendimą, ir retransliuotojai yra laisvi pasirinkti, ar palikti mokamuose paketuose, ar perkelti į buvusius.

„Sodros“ reforma, kuria numatyta nustatyti socialinių įmokų lubas, greitų rezultatų neduos, nes pirmaisiais metais lubos išliks aukštos, sako Investuotojų forumo vadovė. Pasak Rūtos Skyrienės, dėl lubų įvedimo atlyginimų augimo įmonėse galima tikėtis tuomet, kai šios sumažės iki 60 vidutinių atlyginimų per metus. Seimas trečiadienį nutarė, kad pirmaisiais metais (2017-aisiais) „Sodros“ lubos siektų 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) - apie 7,48 tūkst.

Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2018 metų pakeisti pensijų skaičiavimo būdą, naujai reglamentuoti valstybinės socialinio draudimo pensijos finansavimo šaltinius, didinti būtinojo stažo reikalavimą. Už pagrindinio įstatymo pakeitimus trečiadienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 19, susilaikė 13 parlamentarų.

Seimas trečiadienį galutinai leido nuo 2017 metų pradėti socialinio draudimo sistemos reformą, numatančią „Sodros“ įmokų lubas ir bazinės pensijos finansavimą iš valstybės biudžeto.  Už tai numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą balsavo 62 Seimo nariai, prieš - 3, o susilaikė šeši parlamentarai. Taip pat pritarta ir naujai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijai: už balsavo 72 Seimo nariai, prieš 19, susilaikė 13 parlamentarų.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ šiemet tikisi uždirbti apie 25 mlrd. JAV dolerių pelno iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) – beveik penktadaliu mažiau nei pernai. „Šių metų EBITDA, vertinant JAV doleriais, bus 15-20 proc. mažesnis. Koks šis rezultatas bus rubliais, sunku prognozuoti“, – žiniasklaidai sakė koncerno valdybos pirmininko pavaduotojas Andrejus Kruglovas. Pernai „Gazprom“ EBITDA siekė 1,875 trln. rublių, arba 30,9 mlrd. JAV dolerių.

Po mirtininkų išpuolio Turkijos Stambulo oro uoste antradienį lietuviams kilo problemų keliauti, sako Lietuvos ambasadorius Ankaroje. Pasak Audriaus Brūzgos, per ataką nenukentėjo nė vienas lietuvis, nors keli jų buvo oro uoste. „Nukentėjusiųjų nėra, bent jau dabar neturime žinių, kad būtų lietuviai nukentėję, bet kai kurie pataikė būti (oro uoste) tuo metu, – BNS sakė ambasadorius.

 Reaguodamos į Stambule įvykdytą teroristinį išpuolį, telekomunikacijų bendrovės „Teo“ ir „Omnitel“ skelbia, jog mobiliojo ir fiksuotojo ryšio skambučiai bei SMS iš „Omnitel“ ir „Teo“ tinklų į Turkiją ir iš Turkijos į Lietuvą nuo birželio 28 d. 22 val. iki birželio 30 d. 24 val. yra neapmokestinami. „Bitės“ klientams skambučiai ir SMS į Lietuvą iš Turkijos birželio 29 d. bus kompensuoti“, - taip pat rašoma ir „Bitės“ pranešime spaudai.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. UAB „Tele-3“, valdanti televizijas TV3, TV6, TV8, interneto televiziją TV3Play bei naujienų ir pramogų portalą tv3.lt, keičia savo pavadinimą į UAB TV3. Kanalą TELE3 1997 m. įsigijo tarptautinis žiniasklaidos koncernas MTG, kuriam Švedijoje taip pat priklauso kanalas pavadintas TV3. MTG pakeitė kanalo vardą Lietuvoje į TV3, tačiau iki šių dienų juridinis pavadinimas buvo „Tele-3“. „Pakeitus juridinį pavadinimą į TV3 bus daugiau aiškumo ir atpažįstamumo.

Lietuviškų bulvių supirkimas gegužę mažėjo, o visų daržovių supirkimas padidėjo. Gegužės mėnesį, palyginti su pernai geguže, bulvių supirkimas valgymui sumažėjo 26,3 proc. iki 929 tonų, o perdirbimui - 19,1 proc. daugiau iki 423 tonų, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Tuo metu daržovių supirkimas gegužę padidėjo 43,4 proc. iki 2,85 tūkst. tonų, nes šiemet kopūstai ir morkos buvo parduodamos ilgiau. Agurkų supirkimas sumažėjo 3,3 proc. iki 1,32 tūkst.

Lietuvos bankas (LB) siekia palengvinti ir padaryti visuomenei labiau prieinamus elektroninius mokėjimus. Centrinis bankas parengė Nacionalinę mokėjimų strategiją, kurios principai, anot LB specialistų, turėtų padidinti šalies konkurencingumą. „Lietuvoje dominuoja grynieji atsiskaitymai, kurie buvo ir išliks pagrindine atsiskaitymo priemone ilgus metus. Mūsų dėmesys sukoncentruotas į elektroninius mokėjimus, pasistengiant juos padaryti pigius, patogius ir prieinamus.

Tarptautinė vertybinių popierių (VP) rinka jau neteko 3 trln. JAV dolerių (daugiau kaip 4 proc.) kapitalizacijos per dvi prekybos sesijas po britų referendumo, kuriame pergalę šventė Didžiosios Britanijos atsiskyrimo nuo ES šalininkai, rašo „Financial Times“. Pasak analitikų, per pirmąją prekybos sesiją (penktadienį) rinką valdė emocijos, tuo tarpu per antrąją (pirmadienį) – nuotaikos ir lūkesčiai dėl „Brexit“ ilgalaikių pasekmių.

Antradienį į Klaipėdą atplaukia naujas Norvegijos koncerno „Statoil“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys. Klaipėdos SGD terminalo operatorės bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovė Indrė Milinienė BNS informavo, kad apie 140 tūkst. kubų dujų gabenantis dujovežis „Arctic Aurora“ į uostą turėtų atplaukti antradienį per pietus. Tai bus jau dešimtas „Statoil“ krovinys šiais metais. Paskutinį kartą jis atplaukė birželio pradžioje.

Kol vieni protestuoja, kitiems dėl Darbo kodekso pakeitimų visai neskauda galvos. Dešimčių tūkstančių valdininkų kodeksas visiškai nepalies. Jų atostogos liks ilgesnės, išeitinės didesnės, o ir iš darbo netikėtai niekas negalės išmesti. Nors daug metų kalbama, kad biurokratinis aparatas šalyje išpūstas ir neefektyvus. Ekspertai tvirtina, kad ir eiliniai darbuotojai, ir valdininkai turėtų dirbti pagal vienodas sąlygas.

Kartais kompensacijos už atidėtą skrydį tenka laukti ilgiau nei metus. Ekspertai pataria, ką daryti, kad niekada neatsidurtumėte tokioje situacijoje. Visų pirma, būtina išsaugoti bilieto šaknelę ir įlaipinimo kortelę. „Po atostogų grįždami į Vilnių skridome su žmona ir vaiku iš Dominikos Respublikos Punta Kanos oro uosto į Briuselį „Jet airfly“ lėktuvu. Nors tai buvo užsakomasis reisas, mes keliavome kaip savarankiški keliautojai.

Pirmąją po Didžiojoje Britanijoje vykusio referendumo prekybos dieną Stokholmo akcijų birža krito 8,4 proc. ir dienos smukimas buvo didžiausias nuo 1986 metų, kuomet buvo sudarytas indeksas OMXS30. Britams ketvirtadienį vykusiame referendume pasisakius už vadinamąjį „Brexit“ – pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), – pasaulio akcijų rinkos didžiausią smūgį patyrė penktadienį, kai Stokholmo birža dėl Joninių neveikė.

Lietuviai labiausiai norėtų dirbti ne daugiausiai besireklamuojančiose ir ne pačiose didžiausiose kompanijose. Anot balsavusiųjų „CV Market“ tyrime „Patraukliausias darbdavys 2016“, juos labiausiai traukia stabilios ir patikimos kompanijos, galinčios pasiūlyti stabilų ir patrauklų atlyginimą bei karjeros galimybes. Tyrimas atskleidė, kad svajonių darbovietėmis Lietuvoje ir toliau išlieka čia veikiančios tarptautinės kompanijos.

Naujasis Darbo kodeksas įvedė aiškesnę atostogų skaičiavimo tvarką, „Žinių radijui“ sakė „Valiūnas ellex“ partneris, advokatas Ramūnas Petravičius. „Pagal senąjį Darbo kodeksą, darbuotojas gaudavo 28 kalendorines atostogų dienas. Pagal kodeksą, atostogos yra neskaidomos ir tik vienos, abi šalys sutinka atostogas išskaidyti. Bet dabar įvestos 20 atostogų dienų – nei daugiau, nei mažiau nei 28 kalendorinės dienos atostogoms.

Didžiosios Britanijos verslas ketina dalį savo veiklos perkelti už šalies ribų, teigia viena verslo asociacija. Direktorių institutas pirmadienį pranešė, kad 20 proc. jo narių planuoja dalį savo veiklos perkelti už Jungtinės Karalystės ribų dėl praėjusį ketvirtadienį šalyje įvykusios referendumo, kuriame dauguma žmonių nubalsavo už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos. Tūkstančio įmonių apklausa parodė, kad trys iš keturių įmonių sako, jog Britanijos išstojimas iš ES pakenks jų veiklai.

Sekmadienį, „Teleloto“ Joninių žaidimo metu, laimėtas didžiausias Aukso puodas per dvidešimt šios loterijos metų. Beveik milijoną eurų siekusią sumą – net 875 145 eurus – laimėjo žaidėjas ar žaidėja su Šiauliuose, prekybos centre „Akropolis“, pirktu bilietu. Kas šį kartą laimėjo kelis mėnesius augusį, didžiausią visų laikų „Teleloto“ Aukso puodą, loterija tikisi sužinoti netrukus, todėl laimėtojo jau laukia centrinėje būstinėje Vilniuje.

Po praėjusį penktadienį pasaulines finansų rinkas sukrėtusio šoko, Didžiajai Britanijai referendume pasisakius už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES), pirmadienį stebimi stabilizavimosi ženklai, tačiau staigaus atsigavimo BNS kalbinti analitikai neprognozuoja. Anot jų, rinkas atgaivinti galinčių gerų žinių artimiausiu metu nelaukiama, todėl manoma, kad kritimas gali tęstis.

Seimo Užsienio reikalų komitetas palaiko Vyriausybės siūlymus lengvinti kvalifikuotų užsieniečių įsidarbinimą bei leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procedūras, tačiau siūlo reikalauti, kad startuolius steigiantys užsieniečiai darbuotojams mokėtų ne mažesnį nei du vidutiniai darbo užmokesčiai atlyginimą. Anot Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko Audronio Ažubalio, komitetas nusprendė atsisakyti prieš dvejus metus įvestos prievolės įdarbinti tris darbuotojus.

Sunkusis Damoklo kardas penktadienio rytą, paskelbus Didžiojoje Britanijoje vykusio referendumo dėl šalies likimo ES rezultatą, krito ant britų galvų. Panašu, kad nemažai už pasitraukimą balsavusių britų, pamatę reakciją pasaulio finansų rinkose ir kilusią politinę sumaištį, galinčią suskaldyti pačią Jungtinę Karalystę, pradėjo suprasti ne tik teorinius, bet jau ir pajuto pirmuosius „Brexit“ balsavimo atneštus nuostolius.

Jungtinei Karalystei ateityje pasitraukus iš Europos Sąjungos, dabartiniai prekybos santykiai tarp šalies ir Bendrijos turėtų išlikti, su sąlyga, jei Britanija sutiks išlaikyti laisvo darbo jėgos judėjimo principą, mano SEB banko prezidento patarėjas. Anot Gitano Nausėdos, laisvas darbo jėgos judėjimas ES yra principinė vertybė, tad Jungtinei Karalystei gali tekti nusileisti šiuo klausimu, siekiant išlaikyti laisvą prekybą.

Kai tik visiems atsibodo ir iš akiračio dingo akronimas „Grexit“ bei po juo slypinčios bėdos, atsirado naujas – „Brexit“. Ko galima tikėtis dabar? Alternatyvių scenarijų dabar yra tiek daug, kad būtų galima parašyti knygą, todėl įvertinkime tik du – blogiausią ir labiausiai tikėtiną. Svaro sterlingų kritimas, akcijų nuvertėjimas ir dideli svyravimai visose finansų rinkose rodo, kad toks istorinio referendumo rezultatas buvo netikėtas ir gali turėti rimtų pasekmių.

Lietuva šią savaitę Europos Komisijai pateiks savo poziciją dėl „Lietuvos geležinkelių“ pertvarkos. Anot susisiekimo ministro atstovo, pateikus dokumentus, toliau tęsis derybos. „Mes pateiksime savo matymą, kaip pagal 4-jį geležinkelių paketą, vertinant Vokietijos ir Austrijos pavyzdžius, pertvarkyti geležinkelius“, - BNS sakė susisiekimo ministro atstovo spaudai Ričardas Slapšys.

TV3 pasidomėjus, kaip veiks naujasis Darbo kodeksas, aiškėja, kad atotrūkis tarp paprastų žmonių ir išrinktųjų dar padidės. Štai 30 metų darbo Seime ir baldų fabrike. Atlyginimas skiriasi 3 kartus. Negana to, naujasis Darbo kodeksas iš lojalių darbuotojų atims ne tik papildomas atostogų dienas, bet ir sumažins išeitines išmokas. O štai parlamentarams niekas nemažėja.

Siekiant pažaboti alkoholio vartojimą Lietuvoje, Seime atsidūrė projektas, skatinantis ne tik visiškai uždrausti alkoholio reklamą, jo vartojimą festivalių metu, bet ir nustatyti naują mažčiaus cenzą, kuomet jaunuolis gali įsidarbinti ir pardavinėti alkoholį. Verslininkai griebiasi už galvų: sezoniniams darbams darbuotojų trūksta, o pakėlus amžiaus limitą potencialių darbuotojų dar labiau sumažės.

Seime antradienį priimto naujojo Darbo kodekso, kuris, jei jam pritars prezidentė Dalia Grybauskaitė, įsigalios nuo 2017 metų pradžios, svarbiausi pakeitimai. Darbo sutartys (BUS) Naujajame Darbo kodekse numatytos devynių rūšių darbo sutartys - neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo.

Užsiimant žemės ūkio veikla, neišvengiamai lieka organinės kilmės atliekų: augalų liekanų, gyvulių ir paukščių mėšlo. Visa tai pūva ir išskiria metano ir anglies dvideginio dujas – skaičiuojama, kad žemės ūkio biodujos sudaro apie 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šios dujos gali būti ir naudingos – įsirengus biodujų jėgainę, jas galima paversti ne tik šilumos ir elektros energijos šaltiniu, bet ir ūkyje vertingomis trąšomis.

Siekdama plačiau informuoti visuomenę apie naujas ir šiemet pradėjusias veikti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ ketina kurti informacinius filmus apie „NordBalt“ bei „LitPolLink“. Bendrovė centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė filmų gamybos konkursą - jo laimėtojai kurs filmų scenarijus, filmuos ir montuos filmus.

Europos farmacijos kompanijos, tarp jų – ir veikiančios Lietuvoje, nuo liepos savanoriškai skelbs duomenis apie bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais ir organizacijomis. Internete bus viešai atskleista, kiek pramonė investuoja į sveikatos priežiūrą, medikų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimą, bendradarbiavimą su medikais vystant medicinos inovacijas.

Nuo 2017 metų sausio siūloma lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu apmokestinti paslaugas tais atvejais, kai sandoriai vyksta tarp žemės ūkio kooperatyvo narių. Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti atitinkamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kurios, jeigu jas Seimas priimtų, neleistų tokios lengvatos taikyti kitų kooperatyvų nariams.

Ilgasis ir karštasis savaitgalis daug kam jau prasidėjo. Būriai lietuvių kaip tik šiuo metu traukia į pajūrį. Palanga rimtai nusiteikusi pirmajam šiemet poilsiautojų rekordui. Tad kur ir už kiek kurorte galima rasti nakvynę? Vos įvažiavus į kurortą jus pasitinka būstą siūlantys palangiškiai. Štai Ignas kviečia apsigyventi jo viloje. Iš viso Ignas nuomoja 10 kambarių, sako turintis ir pigesnių, po 25 eurus, bet be virtuvės. Ieškome pigiau.

Europos Vadovų Tarybai nusprendus dar metams pratęsti sankcijas Rusijai, įvestas dėl Minsko susitarimo nesilaikymo ir agresijos prieš Ukrainą, Europos Sąjungai (ES) ir Rusijai tenka toliau dorotis su sukeltais sunkumais. Nors neneigiama, kad sunkumų patyrė abi pusės, neabejojama, kad Rusijai jos – skaudesnės. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tv3.lt portalui pasakojo, kad vis dėlto sankcijos turi didesnę geopolitinę reikšmę nei ekonominę. Ir šiuo metu nėra kitokių poveikio priemonių.

Nesant kvorumo, Seimas kol kas nepriėmė galutinio sprendimo dėl „Sodros“ reformos. Priimti ją numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą Seime ketvirtadienį pritrūko kvorumo ir ketvirtadienį po pietų - užsiregistravo vos 46 parlamentarai, o reikia mažiausiai 71. Prieš pietus įstatymo priėmimą blokavusi parlamentinė opozicija žadėjo po pietų dalyvauti balsavime, tačiau nesiregistravo nei lenkai, nei konservatoriai, nei Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai.

Naujoji finansų ministrė Rasa Budbergytė pareiškė, jog anksčiau ar vėliau automobilių mokestis Lietuvoje turės būti įvestas, mat apie tai mums vis primena tarptautiniai ekspertai. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai kritiškai vertina ministrės idėją, mat, anot jų, automobilių mokestis šalia kitų mokesčių sukeltų net trigubo ar keturgubo apmokestinimo efektą, smarkiai smogtų ne tik senjorams, bet ir didesnėms šeimoms.

105 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo statybos gali būti baigtos jau šiemet - tikimasi, kad aplinkkelis iš karto bus atidarytas eismui, sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Su darbais ne tik pagal grafiką einame, bet ir prieš grafiką. Jeigu viskas vyks sklandžiai, tai šiemet turėtų įvykti viso aplinkkelio etapo atidarymas. Su finansavimu visi klausimai irgi vyksta visiškai sklandžiai ir savivaldybė atsiskaitinėja su savo kofinansavimu.

Diskusijose apie atlyginimus Lietuvoje nuolat girdime, koks svarbus minimalaus atlyginimo dydis, darbo santykių reguliavimas, mokesčiai ir dar daugybė kitų aspektų. Tačiau pagrindinis ir svarbiausias ingredientas yra beveik visada užmirštamas. Tolimesnis Lietuvos ekonominis progresas ir tvarus gyventojų pajamų augimas įmanomas tik pasitelkus inovacijas ir kuriant aukštesnės pridėtinės vertės prekes bei paslaugas.

Seimas nusprendė priimti išmokų fondui, iš kurių darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams būtų skirta kompensacija. Visgi ją gautų ne visi, o tik įmonėje išdirbę mažiausiai 5 metus. Ekonomisto vertinimu, žengtas žingsnis sveikintinas, tačiau realios naudos iš jo ne daug. Darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos vidutinės algos išmoka, 10-20 metų - dviejų, daugiau negu 20 metų - trijų atlyginimų išmokos.

Lietuva trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu beveik nepajustų neigiamos įtakos, jei Didžiosios Britanijos piliečiai ketvirtadienį referendume nuspręstų pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), tačiau ilguoju laikotarpiu Lietuva galėtų pajusti neigiamas vadinamojo „Brexit“ pasekmes.