Verslas

„Maxima grupei“ priklausanti bendrovė „Maxima Bulgaria“ įsigijo 12 parduotuvių, priklausiusių Vokietijos prekybos tinklui „Penny Market“. Dar šiemet jos taps „T Market“ tinklo dalimi. Po šio sandorio „T Market„ tinklas Bulgarijoje padidės nuo 48 iki 60 parduotuvių, o „Maxima“ partneriai - Lietuvos gamintojai galės eksportuoti savo produkciją į šias parduotuves. Įmonės investicija į šių naujų parduotuvių įsigijimą, rekonstrukciją ir įrengimą sudaro 7,6 mln. eurų.

Per laikotarpį tarp pasaulį sukrėtusio, bet dabar jau tarsi savaime suprantamo ir nebegąsdinančio „Brexit“ sprendimo ir galimo naujo sukrėtimo, jei lapkritį JAV prezidentu būtų išrinktas Donaldas Trumpas, gresia dar vienas galvos skausmas, kuris šiuo metu lyg ir nustumtas į naujienų paraštes, – Italijos bankų sektoriaus sisteminė krizė.

Statistikos departamentui paskelbus, kad žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, ekonomistai netruko pastebėti, kad ši tendencija kartojasi metai iš metų. Tokie skaičiai aiškinami ne tik prasta mokestine sistema, bet ir tuo, kad rodiklis parodo tik oficialias pajamas. Skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 proc., o iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų.

Lietuvos aplinkos apsaugos ministras sako, kad į Astravo atominės elektrinės (AE) statybvietę pirmiausia turėtų patekti tarptautinės atominės energetikos agentūros TATENA ekspertai, o ne Lietuvos politikai. Anot „tvarkiečio“ Kęstučio Trečioko, jeigu Lietuvos valdžios atstovai vyktų įsitikinti Astravo AE saugumu ir jį aptarinėtų su Baltarusijos prezidentu, šalis tai išnaudotų savo naudai - „rezultatas būtų tik propagandinis“. „Labai norėtų jie šito.

Žurnalo „The Economist“ teigimu, pasaulio visuomenė skyla į dvi dalis. Vienoje pusėje atsiduria žmonės, turintys pinigų, bet stokojantys laiko. Kitoje pusėje – turintys laisvo laiko, tačiau neturintys pakankamai pinigų. Įmonės, kurių veikla paremta dalijimosi ekonomikos principais, elektroninių platformų dėka suteikia galimybę abiems grupėms patenkinti savo poreikius.

Palanga tikrai nebeturi, kuo skųstis – kurortą užplūdo atostogaujantys lietuviai ir svečiai iš užsienio. Daugybė žmonių ir Basanavičiaus gatvėje, prisipildė ir kavinės. Poilsiautojai pripažįsta, kad dažniausiai į kurortą gena nostalgija. Nors birželį ir liepą Palangoje poilsiautojų buvo akivaizdžiai mažiau, renkamo pagalvės mokesčio duomenys rodo ką kita. „Suskaičiavę birželio mėnesio rezultatus galime pasakyti, kad šiais metais buvo suteikta 88 tūkst. 72 nakvynės, kas yra dviem 2 tūkst.

Kalbant apie Šventosios kurortą galioja viena taisyklė, kuri pasitvirtina jau keletą dešimtmečių. Tai – ramiam šeimų poilsiui skirta vieta. Tikėtis Palangai būdingo šurmulio čia tikrai neverta. Bet labiausiai akį rėžia ne apytuštės Šventosios gatvės (gal tik išskyrus savaitgalio dienas), o iki šiol visai šalia jūros pūpsantys medinukai. Nors daugumos jų senatvę slepia šviežias dažų sluoksnis, bet esmės keli patepliojimai nekeičia.

Birželis prekybininkams buvo sėkmingas – Lietuvoje mažmeninės prekybos apyvartos, palyginti su praėjusiais metais paaugo 6,2 proc. Prasidėjus vasarai, galima pastebėti maisto ir gėrimų pardavimų pagyvėjimą, tuo tarpu apsipirkimai specializuotose parduotuvėse, kuriose dažniausiai prekiaujama aukštesnės klasės maisto produktais, gan stipriai nukrito. Ne maisto prekių apyvartos augimas taip pat sulėtėjo.

Teismas trečiadienį iškėlė bankroto bylą buvusiai keraminių plytelių gamintojai „Dvarčionių keramika“, kuri nuo 2011 metų nemoka skolų bankui ir kelis kartus nesėkmingai bandė persitvarkyti, BNS pranešė sprendimą priėmusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė. „Pagrindinis motyvas - įmonės turtą sudaro 9,5 mln. eurų, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 6,5 mln. eurų. Tai yra, jie viršija daugiau nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

Iš kredito unijos „Amber“ galėjo būti pasisavinta 2,7 mln. eurų jos turto, antradienį sulaikytas vienas šios unijos vadovų. Vilniaus apygardos prokuratūra pranešė, kad antradienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarybos (FNTT) pareigūnai atliko kratas kredito unijos apskaitą tvarkančios įmonės atstovės namuose bei vieno iš unijos vadovų namuose bei transporto priemonėje.

Didžiausio pasaulyje socialinio tinklo „Facebook“ operatorės rinkos kapitalizacija per artimiausius pusantrų metų gali sumažėti 150 mlrd. dolerių, sparčiai populiarėjant „Pokemon Go“ žaidimui ir „Snapchat“ momentinių pranešimų programai, rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi rinkos tyrimų bendrovės „Citron Research“ prognozėmis. Šiuo metu „Facebook Inc.“ rinkos kapitalizacija siekia 350 mlrd. dolerių. „Gali būti, kad po pusantrų metų „Facebook“ kainuos 200-250 mlrd. dolerių.

Didelę dalį elektros importuojančiai Lietuvai reikia ieškoti būdų, kaip pasigaminti daugiau elektros, mano energetikos ministras Rokas Masiulis. Tačiau jis pabrėžia, kad didinant vietos generacijos apimtį, reikia išlaikyti dabartines elektros kainas. Interviu BNS R.Masiulis teigia, kad vietos gamybą galima didinti, pramonei mažinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčius savo pasigamintai elektrai, taip pat - Europos Sąjungos lėšomis subsidijuojant vėjo gamybą.

Nuolatos kalbama, kad lietuviai darbštūs ir talentingi, tačiau savo šalyje vis dar neturime nei vieno verslo, kuris galėtų bent iš toli savo mastu ir globalumu prilygti „Google”, „Microsoft” ar kitiems pasauliniu mastu žinomiems vardams. Tad ko mums trūksta? Kodėl didžioji dalis Lietuvos verslo klesti tik nacionaliniu lygmeniu? „Dažniausiai pritrūksta vieno esminio elemento – krypties, žinojimo kur link einama.

Nors prie „Lidl“ parduotuvių eilių nebematyti, tačiau atvykus į parduotuvę pasitinka tuščios lentynos. Atrodo, kad akcijų rojus ir toliau vilioja pirkėjus. Tačiau šie pastebi, kad praėjus tik valandai po parduotuvės atidarymo, kai kurių prekių jau nebėra. Į tv3.lt portalą kreipėsi skaitytoja (redakcijai vardas, pavardė žinomi), kuri teigia, kad atvykusi į parduotuvę valandą po atidarymo jau neberado siūlomų trešnių už 1.44 eur/kg. „Nuvažiavau į „Lidl“ tik dėl trešnių.

Žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, per metus skurstančiųjų padaugėjo. Statistikos departamentas pranešė, kad skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 procentinio punkto. Iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba pernai buvo 259 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 574 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Vėl išaugus emigracijai darbą baigianti vyriausybė patvirtino emigracijos mažinimo ir reemigracijos skatinimo planą. Nepaisant kritikos dėl ketinimų permesti atsakomybę kitai vyriausybei, vėluojančios reakcijos, jau anksčiau girdėtų priemonių bei plane slypinčių grėsmių, jis visgi turi potencialo pakylėti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę ir pagerinti ilgalaikes Lietuvos darbo rinkos perspektyvas.

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ Lietuvoje ir kitose Europos šalyse galėtų parduoti daugiau lietuviškos produkcijos, sako jo vadovas. Tačiau Radostinas Roussevas-Peinas teigia, jog tam reikia atlikti tyrimus. Žemės ūkio ministrė stebisi, jog tinklui neįtinka Lietuvos mėsos gamintojai. „Mes kalbėjome, kad norėtume padidinti produktų apimtis iš lietuviškų tiekėjų.

2016 metų antrąjį ketvirtį būsto rinkos aktyvumas išlaikė aukštas apsukas ir atrodo, nežada sustoti. Butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis didesnis ne tik palyginus su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir aukštesnis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 19 proc. daugiau butų ir beveik 7 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu.

Verslas įžvelgia naujos krizės grėsmę ir šiuos metus lygina su 2006 metais, kai ūkis mėgavosi augimu, NT kainos ėmė pūstis kaip ant mielių, o darbuotojų atlyginimai pradėjo kopti i ligi tol nematytas aukštumas. Verslas neatmeta, kad šios ryškėjančios tendencijos gali būti artėjančios naujos krizės pranašės, rašo „Verslo žinios“. „Buvo 1998 metų ekonominė krizė, buvo 2008 metų krizė, o 2018 metais bus dar viena.

Automobilių ir kitų lengvųjų transporto priemonių pardavėjams rinkos ekspertai žada lengvesnius laikus. Pastaruoju metu šio sektoriaus apyvartos kreivės smaigalys nukreiptas aukštyn, o sėkmingas pirmasis šių metų pusmetis rodo, kad verslas apyvartą didins ir šiemet, rašo „Verslo žinios“. „Atlyginimai auga ir tiems, kurie neemigruoja, tad vidaus rinkoje naudotų lengvųjų automobilių pirkimai bus stabilūs“, - teigė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vykdo mokestinius tyrimus dėl trijų politikų turto Bulgarijoje, netrukus žada pradėti ir ketvirtąjį. „Trys tyrimai pradėti ir vyksta, dar vienas tuoj bus pradėtas. Visi tyrimai dėl skirtingų, nesusijusių šeimos ryšiais, asmenų“, - rašoma BNS pateiktame VMI atsakyme. Inspekcija patvirtino, kad tyrimai vyksta dėl Lietuvos politikų turto, tačiau neatskleidė jų pavardžių. Portalas 15min.

Milijoninius turtus Lietuvoje sukaupę ne vien politikai ar verslininkai. Tokios vertės nuosavybę deklaravo ir Lietuvos teisėjai. Tiesa, įvestas euras atsiliepė ir milijonieriams – jų sumažėjo. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2015 metais turintys virš 1 mln. eurų turto deklaravo 4 teisėjų šeimos. Lentelėje pateikiama bendra deklaruota sutuoktinių turto vertė. Pirmojoje vietoje Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė.

Palangoje poilsiautojų srautai auga – apibendrinus dar negalutinius birželio mėnesio duomenis paaiškėjo, jog, palyginti su praėjusių metų birželiu, šiemet analogišku laikotarpiu svečių kurortas sulaukė daugiau. Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus duomenimis, šiais metais birželį Palangoje suteiktos 88 tūkst. 72 nakvynės, ir tai yra daugiau nei 2 tūkst. nakvynių daugiau, nei analogišku praėjusių metų laikotarpiu.

Prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė palieka įmonę, o šias pareigas nuo rugpjūčio 1 dienos laikinai eis komunikacijos vadybininkė Milda Januškevičienė. Šiuo metu bendrovė ieško naujo komunikacijos vadovo, pranešė „Maxima LT“. „R.Saulytė reikšmingai prisidėjo prie bendrovės komunikacijos ir įvaizdžio formavimo“, – pranešime spaudai sakė bendrovės generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.

Minimalaus konkursinio balo kilstelėjimas nuo 1 iki 2 suveikė: tokio ryškaus pirmakursių, įstojusiųjų į mokamas vietas, sumažėjimo nebuvo jau seniai. Palyginti su 2015 m., už studijas pasiruošusių mokėti studentų į universitetus priimta 17 proc. mažiau. Kai kurie universitetai, ypač smarkiai priklausomi nuo už mokslą mokančių ir prastesnius stojamuosius balus turinčių studentų, buvo priversti susitaikyti su beveik dvigubai mažesniu pirmakursių skaičiumi. Universitetai stengiasi tik dėl 50 proc.

Lietuvoje prasidėjo javapjūtė – vis daugiau kombainų pasirodo žieminių pasėlių laukuose. Ūkininkai užsiėmę grūdų nuėmimo, transportavimo ir saugojimo darbais. Tuo pat metu kyla klausimai, kiek grūdų iškart parduoti supirkėjams ir kokiam kiekiui nustatyti pardavimo kainą. Dar liepos pradžioje grūdų supirkimo kaina Lietuvoje buvo žemiausia, palyginti su to paties laikotarpio kaina per pastaruosius šešerius metus. Ūkininkų nuotaika ėmė gerėti tik prieš savaitę.

Telefoniniai sukčiai savo atakoms ruošiasi kruopščiai ir veikia labai įtaigiai. Tuo praėjusią savaitę įsitikino kelių bendrovių apskaitą tvarkanti finansų specialistė. Išgavę prisijungimo prie elektroninės bankininkystės paskyros duomenis, sukčiai iš jos valdomos sąskaitos jau buvo spėję pasisavinti 30 tūkst. eurų, tačiau operatyviai sureagavus banko saugumo specialistams, sukčiai liko nieko nepešę ‒ pinigai grąžinti į bendrovės sąskaitą.

Baltarusijoje, vos 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) galimai įvyko dar vienas incidentas. Baltarusijos interneto erdvėje pasklido informacija, jog liepos 10-ąją atliekant reaktoriaus įrengimo bandymus, 330 tonų svorio agregatas krito iš 2-4 metrų aukščio. Įvykio vieta aptverta, stebima ir ypatingai saugoma.

Vis dažnėjančios teroro atakos tapo rimtu iššūkiu ir didžiule grėsmei pasaulinei ekonomikai, pabrėžta Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų vadovų susitikime. Besitęsiantys teroristiniai išpuoliai ne tik pakenkia nukentėjusių šalių vidaus ekonomikai, tačiau it banga nuvilnija ir per kitų šalių ekonomikas. Ekonomistai mano, kad itin reikšmingi išpuoliai Vokietijoje, mat ši šalis – svarbi Lietuvos eksporto partnerė.

Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas skeptiška vertina Rusijos dujų giganto „Gazprom“ galimybes tiekti dujas Lietuvos rinkai. Be to, Dalius Misiūnas teigia, kad Lietuva greičiausiai nepirktų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) iš Rusijos, jei „Gazprom“ ir „Shell“ pasistatytų dujų skystinimo gamyklą Suomijos įlankoje.

Jungtinių Valstijų telekomunikacijų milžinė „Verizon Communications“ perka interneto kompaniją „Yahoo“ už 4,83 mlrd. JAV dolerių, kas žymi 20 metų trukusiios „Yahoo“, kaip nepriklausomos kompanijos, istorijos pabaigą. Remiantis sandorio sąlygomis, bus įsigytas „Yahoo“ interneto turtas ir nekilnojamasis turtas. „Verizon“ rengiasi išsaugoti „Yahoo“ prekės ženklą. Manoma, kad sandoris bus baigtas ateinančių metų pirmąjį ketvirtį. „Yahoo“ priklauso vienas labiausiai lankomų JAV interneto portalų.

  Finansų ministrė pareiškė, kad valdantieji kol kas neketina svarstyti naujų mokesčių, nors pramonininkai norėtų, kad būtų įteisintas naujas nekilnojamo turto (NT) mokestis. Tačiau Rasa Budbergytė žada diskutuoti apie pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui.   „Naujų mokesčių Lietuvoje tikrai nereikia, neketiname ir neplanuojame.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus deklaruotą politikų turtą, akys nukrypo į įtakingiausiuosius. Tačiau ne tik ministrų ar prezidentės nuosavybė skaičiuojamas keliais šimtais tūkstančių. Kai kurie Seimo nariai gali pasigirti dar didesniais – milijoniniais turtais. Štai prezidentės Dalios Grybauskaitės turtas pernai siekė 809 tūkst. eurų, o premjero Algirdo Butkevičiaus šeimos santaupos ir turtas išaugo iki 249 tūkst. eurų.

Turtingiausių europarlamentarų pozicijas išlaiko Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, su šeima turintis per 39 mln. eurų ir buvęs liberalas Antanas Guoga su sutuoktine sukaupęs turto už daugiau nei 30 mln. eurų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Pateiktose turto deklaracijose, kurias pirmadienį skelbia VMI, Viktoro Uspaskicho ir jo sutuoktinės turtas, įskaitant suteiktas paskolas, viršija 39 mln. eurų - beveik tiek pat, kiek ir ankstesniais metais.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis išlieka vieninteliu Vyriausybės nariu, kurio šeimos turtas ir santaupos viršija milijoną eurų, rodo pirmadienį skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) preliminarūs duomenys. Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vienintelis ministrų kabineto narys iki šiol nepateikęs deklaracijos. VMI pateiktoje pernai metų turto deklaracijoje „darbiečio“ Š.Biručio šeimos turtas siekia beveik 1,51 mln. eurų - tai yra beveik 150 tūkst.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės turtas pernai siekė 809 tūkst. eurų, rodo penktadienį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiami turto deklaracijų duomenys.  Šalies vadovės turtas per metus išaugo beveik 50 tūkst. eurų - 2014-aisiais jos turto ir santaupų vertė siekė 761 tūkst. eurų. Duomenys rodo, jog šalies vadovės nekilnojamojo turto ir žemės vertė, kaip ir ankstesniais metais, sudarė 124 tūkst. eurų: 101 tūkst. eurų siekė nekilnojamojo turto, dar beveik 23 tūkst.

Nekilnojamojo turto kainos kopia į viršų, ar negresia Lietuvai dar vienas kainų burbulas? Kai kurie ekspertai tvirtina – tam tikrų perkaitimo užuomazgų rinkoje galima pastebėti. Esą šiuo metu į nekilnojamąjį turtą žiūrima kaip į saugiausią investiciją ar pajamų šaltinį. Tuo tarpu ekonomistai ramina – esą kol kas jokio pagrindo nekilnojamojo turto kainų burbului nėra. Naujas beveik 78 kvadratinių metrų butas sostinės Antakalnio rajone su vidutine apdaila kainuoja beveik 200 tūkstančių eurų.

Lietuviai gali pasigirti vienu greičiausiu ir pigiausiu internetu Europos Sąjungoje bei didžiuotis, kad daugiau nei 72 proc. gyventojų juo naudojasi. Tačiau žmonių apsipirkėjinėjimas internete vis dar auga nuosaikiai.  Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais 57 proc. Lietuvos gyventojų naudojosi internetu tam, kad rastų informacijos apie prekes ar paslaugas, bet tik 32 proc. jas pirko.

Netrukus studentai sužinos stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus – nemažai jaunuolių teks apsigyventi kitame mieste. Remiantis nekilnojamojo turto portalo skelbimų statistika apžvelgiama, ką ir už kokią kainą galima išsinuomoti didmiesčiuose. Butų nuomos kainos didesnės nei pernai Šiemet butus nuomojančių savininkų lūkesčiai didesni nei pernai – už nuomą prašoma bent keliais procentais didesnės sumos.

Vasaros metas dažniausiai asocijuojasi su pramogomis ir atostogomis, tačiau vis dažniau jaunas žmogus šiuo laikotarpiu siekia užsidirbti savų pinigų. Galimybių pilna: nuo darbo Lietuvos kurortuose iki tarptautinių programų leidžiančių išvykti į JAV. Kalbintieji jaunuoliai pasakoja, kad nors išvykus dirbti į užsienį gali daugiau pakeliauti, sąlygos tikrai nėra auksinės.

Naujasis žaidimas „Pokemon Go“ užkariavo ne tik amerikiečių širdis ir protus, bet skverbiasi ir į europiečių. Ne išimtis – Lietuva. Vien išėjus į miesto centrą, pagrindines pokemonų gaudymo vietas, matyti būriai žmonių įlindę į mobiliuosius telefonus. Amerikoje verslai suskubę panaudoti šią maniją marketingui, jau skaičiuoja padvigubėjusius pelnus. Šiuo pavyzdžiu bando sekti ir Lietuvos verslininkai.

Grybus ir uogas superkančios įmonės kasmet perdirba ir patiekia prekybos tinklams vis mažiau lietuviškų miško gėrybių. Pasak bendrovių vadovų, Lietuvoje nuolat mažėja žmonių, užsidirbančių iš jų rinkimo, todėl žaliavos ieškoma kitur, dažniausiai Rusijoje. Šiemet grybų ir uogų supirkėjai prognozuoja uždirbsiantys mažiau negu pernai, nes dėl didesnio derliaus sumažėjo supirkimo kainos, be to, didėja konkurencija. Kai kurie supirkėjai ketina dalį veiklos iškelti į Rytus, kiti jau pertvarkė verslą.

Itin specifinė, bet gana populiari verslo niša Palangoje – prekyba paveikslais – išgyvena sunkius laikus. Bent taip tvirtina Basanavičiaus gatvės prieigose įsikūrę prekeiviai. Už galvos juos griebtis verčia ne tik sumenkę poilsiautojų srautai, bet ir beatodairiškas taupumas. Žmonės linkę itin stipriai derėtis, o nesulaukę pardavėjų palankumo tik numoja ranka ir dar vieną kitą riebų žodį lepteli. Susimąstė apie emigraciją 16 vasarų iš eilės, tiek suskaičiuoja 62 metų prekeivė Liudmila.

Netylant diskusijoms apie nuolat augančias kainas nemaža dalis tėvų nerimauja skaičiuodami kiek gi šiemet teks išleisti vaikų mokyklinėms prekėms. Prekybininkai tikina, kad kainos, lyginant su praeitais metais, beveik nesikeitė. Tad kiek gi šiemet šeimai kainuotų aprūpinti svarbiausiais reikmenimis du savo vaikus, tarkime, einančius į pirmą ir penktą klasę? „Urmas“ prekybininkai abiem mokinukams sudarė po būtiniausių reikmenų krepšelį, orientuodamiesi į kokybiškas ekonominės klasės prekės.

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą penktadienį apžiūrėjusi Kroatijos prezidentė patvirtino, kad jos šalis bendradarbiaus su Lietuva, statant tokį pat SGD terminalą Kroatijoje. „Šis projektas (Klaipėdos SGD terminalas - BNS) labai svarbus energetinio saugumo žemėlapyje, ir, tikiuosi, jog mes įgyvendinsime tokios pat technologijos projektą Kroatijoje, kur SGD terminalas yra vis dar trūkstama energetinio saugumo žemėlapio dalis.

Sukčiai, apsimesdami pastatų priežiūros specialistais, sugalvojo naują būdą, kaip mulkinti patiklius daugiabučių namų gyventojus. Jie skambina butų savininkams ir siūlosi ateiti patikrinti langų būklę. Tiek daugiabučių namų administratoriai, tiek policijos pareigūnai įspėja gyventojus būti budriais ir nepasitikėti nepažįstamų asmenų siūlymais.

Vieną didžiausių Lietuvoje verslo grupių valdanti bendrovė „Vilniaus prekyba“ sieks iš smulkiojo vadinamosios VP grupės akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus atgauti 81,25 mln. eurų nuostolių už ilgą laiką stabdytą prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį. M.Marcinkevičius įsitikinęs, kad šiuo ieškiniu yra piktnaudžiaujama teise.

  Būsimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sukūrė didelį neaiškumą verslo aplinkai, ir tai kenkia ES bei Lietuvos verslininkams - jie negali numatyti savo elgsenos, sako Lietuvos nuolatinė atstovė ES. Pramonininkai perspėja, kad esant neaiškumui, Lietuvos eksportas ir naujų partnerių paieška bei abipusės investicijos turėtų sustoti.

Įmonės už paskolas ir prekinius kreditus, kai apmokėjimas už paslaugas atliekamas po jų suteikimo ar pristatymo, šiuo metu vėluoja apmokėti 1,121 mlrd. Eur. Tai yra 17% mažiau nei metų pradžioje, rodo kredito biuro „Creditinfo“ duomenys. Vėlavimas atsiskaityti blogina kredito istoriją, todėl ribotomis tampa įmonių galimybės gauti finansavimą kredito įstaigoje ar mokėjimo atidėjimą iš verslo partnerio.