Verslas

Jasu pirmąjį pusmetį Lietuvoje sulaukta 11 proc. daugiau užsienio turistų. Norima, šį skaičių dar labiau padidinti, tad pradedama įgyvendinti 4 metus truksianti turizmo rinkodaros strategija.

Lietuvai tarptautinėse rinkose ketvirtadienį pavyko pasiskolinti labai geromis palūkanomis, o tai lėmė ir pasirinktas tinkamas euroobligacijų platinimo laikas, teigia analitikai. „DNB Markets“ įmonių finansų ir skolos kapitalo rinkų vadovo Mindaugo Matulaičio teigimu, galutinis naujos 450 mln. eurų emisijos pajamingumas - 1,132 proc.

Kapinių puošyba – nuo seno lietuviams aktuali tema. Kol vieni renkasi sodinti našlaites, kiti linkę kapą užkloti plytelėmis ar dirbtine žole. Tačiau nenorintiems daug vargti prižiūrint kapus, siūloma naujovė - 3D fotojuostos. Unikalių antkapių ir paminklų verslu užsiimantis Darius Kondratavičius pasakoja, kad pats norėjo kažką gražaus artimiesiems padaryti, o į įgyvendinus idėją nuspręsta ja pasidalinti ir su kitais. Lietuvoje ši idėja gyvuoja jau apie metus laiko.

Vilniuje tęsiantis komunalinių atliekų krizei, aplinkos ministras pareiškė, jog dėl galbūt neteisėtų Vilniaus savivaldybės veiksmų svarstoma kreiptis į teisėsaugą. Tačiau Kęstutis Trečiokas pabrėžia, jog pirmiausia bus bandoma problemą spręsti civilizuotai. „Aš manau, kad pagal tą informaciją, kurią turime, reikia ją sudėlioti - tikėtina, negaliu sakyti, kad tikrai, bet perduosime tai, ką turime teisėsaugos institucijoms.

Kartais gali būti nelengva sutarti ir leistis į geriausio sprendimo paieškas su kasdien matomais kolegomis, sėdinčiais gretimame kabinete. Tačiau verslui vis dažniau veikiant globaliose rinkose, darbuotojams vis dažniau tenka dirbti globaliose komandose ir dalintis užduotimis bei nuomonėmis su kolegomis, matomais tik kompiuterio ekrane.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose ketvirtadienį 450 mln. eurų nominalia verte papildė pernai išleistą 20 metų trukmės emisiją, už kurią mokamos 2,125 proc. metinės palūkanos. Iki papildymo šios emisijos dydis siekė 750 mln. eurų, dabar – 1,2 mlrd. eurų. „Siekėme išnaudoti palankią padėtį finansų rinkose tam, kad kuo ilgesniam laikui fiksuotume žemas palūkanas.

Pirminio Darbo kodekso kūrimo darbo grupėje dalyvavusi teisininkė Ieva Povilaitienė teigia mananti, kad Seimo priimtas naujasis Darbo kodeksas iš esmės yra subalansuotas. Anot jos, pirminis kodekso variantas kai kuriomis nuostatomis netgi buvo griežtesnis darbuotojams.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pasirašė 25 mln. eurų paskolos sutartį su Europos investicijų banku (EIB). Tai yra pirmoji dalis iš bendros EIB suteiktos 50 mln. eurų paskolos. Antrosios paskolos dalies sutartis turėtų būti pasirašyta 2017 metais. „Galiu patvirtinti, kad ši paskola yra ne todėl, kad Vilnius yra desperatiškoje padėtyje, o todėl, kad galėtume žengti drąsų žingsnį.

Ginče su buvusiu pagrindiniu žlugusio banko „Snoras“ akcininku Vladimiru Antonovu Lietuva ketina pasinaudoti valstybės imunitetu, kurį garantuoja tarptautinė teisė. Apie tokią Lietuvos poziciją ketinama informuoti V.Antonovo ieškinį nagrinėjantį Maskvos arbitražo teismą ir Rusijos teisingumo ministeriją, rašoma Vyriausybės pasitarimo protokolo projekte, kurį parengė Teisingumo ministerija.

Tokių kasos kvitų per dieną prispausdinama nesuskaičiuojama daugybė. Tik daugelio pirkėjai nė nepačiupinėja. Imti čekį ar ne – pirkėjo pasirinkimas. Tačiau didžioji blogybė – kad daugelis servisų, avalynės taisyklų ar kitų paslaugų teikėjų kvitų nė neišmuša. Pinigai skendi šešėlyje, kuris Lietuvoje sudaro devynis milijardus eurų. Už tiek būtų galima visus šalies moksleivius visiems 12-ai metų aprūpinti mokyklinėmis prekėmis. O daugiau kaip pusė lietuvių šešėlinę prekybą toleruoja.

Vyriausybė ketvirtadienį nepritarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus veiklos ataskaitai, žurnalistams pranešė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Šiuo metu yra priimtas sprendimas: pirma - nepritarti pono Miliaus, kaip vadovo, pateiktai veiklos ataskaitai, antra - yra pavesta žemės ūkio ministrei paruošti Vyriausybės nutarimą ateinančiam Vyriausybės posėdžiui dėl pono Miliaus atleidimo iš iš pareigų“, - sakė A.Butkevičius.

Latvijos kapitalo „Citadele“ banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Skirmantas Jareckas traukiasi iš pareigų. S.Jareckas nuo gruodžio 1 dienos nebevadovaus bankui, o jį pakeis dabartinė valdybos narė ir verslo vadovė Dace Priede, pranešė bankas. D.Priede valdyboje dirba nuo šių metų sausio, o nuo 2008 metų ji yra „Citadele“ grupės Baltijos šalių verslo stebėjimo tarnybos, atsakingos už banko veiklą Lietuvoje bei Estijoje, vadovė.

Europos Komisijai šią vasarą Lietuvos pieno gamintojams skyrus 13,3 mln. eurų paramos, Vyriausybė ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms skirs dar tiek pat. Iš viso šiemet jiems bus išdalyta 26,6 mln. eurų. Parama skirta stabilizuoti padėtį šalies pieno sektoriuje, sušvelninti pieno gamintojų nuostolius dėl Rusijos pieno produktų embargo, kvotų panaikinimo ir išaugusios pasaulio pieno gamybos, pranešė Finansų ministerija. Ministerijos atstovė Teresė Staniulytė BNS pranešė, kad 7 mln.

Vienas Baltarusijos energetikos ministerijos vadovų patvirtino, jog netoli Lietuvos sienos statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) šiemet įvykusius incidentus lėmė darbo saugos bei kitų taisyklių nesilaikymas. „Iš viso buvo trys incidentai. Per pirmąjį incidentą krito pagalbinių patalpų stogo klojinio konstrukcijos.

Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, 5 proc. padaugėjo žmonių, per pastaruosius trejus metus pasiėmusių dvi-tris vartojimo paskolas ir tiek pat sumažėjo tokių, kurie minėtu laikotarpiu turėjo tik vieną kreditą. 7 iš 10 besiskolinusių žmonių paskolą ėmė iš to paties kreditoriaus ir ilgesniam terminui nei pernai. Tokius duomenis atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atlikta apklausa.

Didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas sprendimą su trauktis iš biržos priėmė neturėdamas teisės balsuoti bendrovės akcininkų susirinkime, teigia Investuotojų asociacija. Trečiadienį A.Pažemeckas pranešė, kad kartu su susijusiais asmenimis valdo 66,74 proc. „Žemaitijos pieno“ balsų, taip pat kad įstatyme numatytos ribos kirstos 2008-2010 metais.

Neringos miesto savivaldybėje šią savaitę buvo svarstoma galimybė keisti įvažiavimo į kurortą tvarką – vadinamojo ekologinio mokesčio sistemą, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Pagal siūlymą, Alksnynės poste 20 eurų susimokėjęs poilsiautojas, išvykęs iš Neringos savivaldybės, antrą kartą per tris paras mokesčio nebemokėtų. Pagal dabar galiojančią tvarką 20 eurų mokėti reikia kiekvieną kartą, kai išvykęs iš savivaldybės teritorijos žmogus automobiliu grįžta į ją – net ir tą pačią dieną.

Gyvūnų teisių gynėjai užsimojo atskleisti paslapties šydą ir parodyti, kaip iš tiesų audinių fermose yra laikomi žvėreliai. Nors slaptas vaizdo įrašas, įrodantis egzekucijas su gyvūnais, abejonių niekam nekelia, audines auginantys verslininkai vadina tai surežisuotu šmeižtu. Kraupų vaizdą užfiksavo gyvūnus ginančios organizacijos savanorė.

Karolina Mackevičiūtė Gali atrodyti, kad mūsų šalis su kosmosu turi mažai ką bendra. Tačiau yra priešingai: mūsų pramonė ir mokslas sėkmingai dirba su NASA, Europos kosmoso agentūra (EKA) ir kitomis kosmoso srityje veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, o šalies „kosminį“ potencialą gerai vertina ir užsienio ekspertai.

Seimui atmetus prezidentės veto ir priėmus naująjį Darbo kodeksą, jau žvalgomasi kokie pokyčiai įvyks kiekvieno gyevntojo darbovietėje. Straipsnyje apžvelgiami svarbiausi pakeitimai. Kodeksas įsigalios nuo 2017 metų pradžios. Darbo sutartys Naujajame Darbo kodekse numatytos devynių rūšių darbo sutartys - neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo.

Seimui trečiadienį atmetus prezidentės veto dėl naujojo Darbo kodekso, darbuotojai nebus pakankamai apsaugoti ir nukentės, o tai galėjo lemti asmeninis prezidentės ir premjero konfliktas, sako profsąjungų vadovas.

Premjeras Algirdas Butkevičius žada ištesėti savo pažadus profesinėms sąjungoms ir naująjį Darbo kodeksą dar šioje Seimo kadencijoje pataisyti, kad jis būtų priimtinas visoms pusėms. Pasak Vyriausybės vadovo, kad pataisas tikimasi priimti iki spalio 23 dienos, kai įvyks antrasis rinkimų turas. „Aišku, pripažįstu, kad ruošiant tokį didžiulį socialinį modelį su 44 įstatymo projektais, neišvengėme klaidų. Pastaruoju metu man pavyko susitikti su profsąjungų lyderiais.

Sostinės savivaldybė planuoja išplėsti gaunančių 100 eurų kompensaciją už vaikų priežiūrą ir ugdymą ratą – miesto Taryba svarsto skirti po 100 eurų kas mėnesį ne tik einantiems į privačius darželius, bet ir tiems vilniečiams, kurių 2–6 metų amžiaus vaikai jau metus ir ilgiau negauna vietų valstybiniuose darželiuose.

Naujienų ir pramogų portalas tv3.lt „Gemius Baltic“ rugpjūčio mėn. duomenimis augo 4,5% ir iš viso sulaukė beveik milijono lankytojų. Tai – sparčiausias augimas tarp didžiųjų Lietuvos naujienų portalų. Ši tendencija tęsiasi jau antrą mėnesį iš eilės.

Didžiausias pasaulyje bendrovės DFDS iš „Lego“ kaladėlių pastatytas laivas aplankys tris didžiuosius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Beveik 3 tonas sveriantis keltas sausuma „plauks“ iš sostinės į pajūrį rugsėjo 16-18 dienomis. Apsilankymas Lietuvoje – dalis ilgos laivo kelionės po 24 Europos miestus, minint 150-ąsias įmonės įkūrimo metines. 12 metrų ilgio laivas iš „Lego“ kaladėlių kelionę per Lietuvą pradės rugsėjo 16 d., 13 val.

Seimo nariai trečiadienį atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso ir paliko birželį priimtą kodekso variantą, liberalizuojantį darbo santykius. Už tai balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 susilaikė.  Prezidentė siūlo leisti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui tik sutarus dėl jų kolektyvinėje sutartyje ir ne daugiau nei penktadaliui įmonės darbuotojų.

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomai naftos perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ derybose su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl krovinių vežimo tarifų paprašius dešimčių milijonų eurų vertės nuolaidų, vienas „Lietuvos geležinkelių“ vadovų sako, jog tokia galėtų būti Lietuvos „kaina“ už Lenkijos poziciją netrukdyti strateginiams energetikos projektams, pirmiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.

Pastaraisiais metais matome vis daugiau Lietuvos verslo plėtros užsienyje pavyzdžių. Apie žingsnius į kitų valstybių rinkas skelbia pačia įvairiausia veikla – nuo maisto išvežiojimo iki užsakomųjų skrydžių – užsiimančios kompanijos. Tiesa, naujų galimybių plėtrai Lietuvos įmonės žvalgosi dėl skirtingų priežasčių: vienos išaugo rinkas, kuriose jau veikė, o kitoms teko spręsti galvosūkius, ką daryti užsivėrus vartams į Rusiją.

Šių metų antrą ketvirtį Vilniaus gyventojai, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, galėjo įsigyti 29,5 kv. m ploto naujos statybos būstą savo mieste – didesnį negu Latvijos sostinės gyventojai, bet mažesnį negu Estijos, rodo SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis. Šiemet antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laiktoarpiu, vidutinį darbo užmokestį gaunančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 0,3 kv.

Tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožas nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos turėtų būti rekonstruotas iki 2023 metų - maždaug tuo patu metu šalių sieną pasieks ir keturių juostų kelias iš Lenkijos pusės. 40 kilometrų ruožo Lietuvoje atnaujinimas gali kainuoti apie 200 mln. eurų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas sako, kad projekto finansavimo modelis kol kas neaiškus. „Aš sakyčiau, kad jis nėra labai tolimas projektas.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įpareigojo valstybės įmonę „ Oro navigacija“ nutraukti 3,25 mln. eurų vertės ryšių, navigacijos ir stebėjimo techninės patalpos statybos sutartį. Tarnyba nustatė, kad įmonė turėjo organizuoti tarptautinį pirkimą, tačiau to nepadarė taip iš konkurso eliminuodama užsienio tiekėjus. Pati „Oro navigacija“ neįžvelgia pažeidimų ir sutartį nutraukti atsisako.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį nusprendė siūlyti parlamentui pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Už tai, kad Seime Pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtų priimamas su šalies vadovės pateiktomis pataisomis, balsavo šeši komiteto nariai, tyrs buvo prieš ir vienas susilaikė. Dėl įstatymo parlamento salėje bus balsuojama popiet.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovo konkursą. Naujasis VDI vadovas pakeis laikiną jos vadovą Arūną Lupeiką, kuris paskirtas liepos pabaigoje, mirus jai nuo 2015-ųjų balandžio vadovavusiam Gintarui Čepui.

Dažnai studijuoti į naują miestą atvykę studentai nesugeba tinkamai suvaldyti savo finansų. Pasitaiko atvejų, kuomet jau per pirmą savaitę jaunuoliai ištuština visą savo mėnesio biudžetą. Tad ką reikėtų daryti, kad piniginė taip greit nesuplonėtų? Finansų specialistai pateikia 7 patarimus studentams, kurie gali jiems padėti sutaupyti, neatsisakant mėgstamos veikos.

Daugiausia neplanuota pajamų surinkta iš pagrindinių mokesčiau, išskyrus pridėtinės vertės (PVM) mokestį. Būtent šis mokestis Finansų ministerijai kelia susirūpinimą.  Valstybės ir savivaldybių biudžetai per aštuonis šių metų mėnesius gavo 4,986 mlrd. eurų pajamų - 3,4 proc. (beveik 163 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 6,7 proc. (312 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį. Valstybės biudžeto pajamos šiemet siekė 4,026 mlrd. eurų ir buvo 2,2 proc. (85 mln.

Šių metų rugsėjo 26–spalio 1 d. pirmą kartą Lietuvoje rengiama „Inovacijų savaitė 2016“, kurią Ūkio ministerija organizuoja kartu su partneriais. Per šešias dienas Vilniuje ir Kaune įvyks daugiau kaip 50 nemokamų renginių, skirtų profesionalams – verslininkams, tyrėjams – taip pat visuomenei – pradedantiesiems verslininkams, studentams, inovacijomis besidomintiems žmonėms.

Finansų ministrė Ecofin susitikime paaiškino, kad investicijas padeda pritraukti paprasti, stabilūs ir aiškūs mokesčiai. Tikra tiesa, galinti tapti Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos moto. Dar investicijas padėtų pritraukti maži mokesčiai, net jei jie nebūtų nei paprasti, nei stabilūs, nei itin aiškūs. Tiek verslas, tiek bet kuris žmogus tikrai sutiktų padirbėti skaičiuodamas sudėtingus mokesčius, jei tai galų gale atsipirktų maža sumokamų mokesčių suma.

Nors spartus būsto kainų augimas fiksuojamas tiek Rygoje, tiek Vilniuje, kainos vis dar nepasiekė Talino lygio. Ten jos ne tik aukščiausios, bet ir didžiausias rinkos aktyvumas. Tuo tarpu Lietuvoje kainos auga ne tik sostinėje.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,4 proc.

Seimo nariai trečiadienį turėtų apsispręsti dėl darbo santykių reformos. Parlamentarai gali pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytoms pataisoms arba jas atmesti ir palikti birželį priimtą Darbo kodeksą.

Šiuo metu jau pastebimos žemesnės daržovių kainos prekybos centruose palyginti su praeitais metais. Ekspertų teigimu, tam įtakos turėjo geresnis derlius. Tačiau ar jo užteks ir žiemai, kuomet taip pat norėsis pigesnės lietuviškos produkcijos? „Šiais metais buvo geresnis derlius. Praėjusiais metais buvo sausringesnė vasara, todėl daržovių kainos, ypač lietuviškų morkų, buvo didesnės.

 Seimas turėtų atmesti šalies vadovės veto ir priimti pirminį Darbo kodekso variantą, o vėliau imti jį tobulinti, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Mano nuomone, prezidentės pasiūlymuose yra tenai ir dalykų, kurie pagerina Darbo kodeksą, bet mano akimis, yra ir dalykų, kurie pablogina. Tiksliau būtų priimti pirminį variantą ir tada vėliau jį tobulinti“, - LRT laidoje „Dėmesio centre“ antradienį sakė G.Nausėda.

Vilniaus savivaldybės su Europos investicijų banku (EIB) šią savaitę planuoja pasirašyti 25 mln. eurų paskolos sutartį. Tai bus pirmoji dalis iš bendros banko suteiktos 50 mln .eurų paskolos. Mero atstovas Aleksandras Zubriakovas BNS sakė, kad sutartį ketvirtadienį pasirašys Vilniaus meras Remigijus Šimašius, EIB pirmininko pavaduotojas Janas Vapaavuori ir savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.

Vadinamuosius „auksinius šaukštus“ Lietuvos kariuomenei pardavusi bendrovė „Nota Bene“ dalį lauko virtuvės įrankių, kuriuos tiekė itin aukšta kaina, pirko iš Vilniuje įsikūrusios bendrovės „Sangaida“. Tai BNS patvirtino virtuvės įrankiais bei įranga didmena ir mažmena prekiaujančios „Sangaidos“ viena savininkių ir vadovė Aleksandra Miller. „Manau, kad taip.

Elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos „LitPol Link“ poveikį aplinkai vertins Lietuvos ornitologų draugijos ir Gamtos fondo specialistai. Šios organizacijos laimėjo elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ skelbtą konkursą. „Teritorijas palei elektros liniją stebėti patikime patyrusiems aplinkos apsaugos specialistams. Galimas elektros jungties poveikis aplinkai buvo kruopščiai tiriamas dar prieš pradedant statybas, vėliau jų metu visa teritorija buvo prižiūrima.

Lietuvos ir Rusijos teisininkai skeptiškai vertina Lietuvos galimybes anuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimą Lietuvos Vyriausybės ginče su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl 1,4 mlrd. eurų vertės ieškinio už 2004-2012 metais per brangiai pirktas dujas. Pasak teisininkų, galimybė panaikinti arbitražo sprendimą yra labiau teorinė, ja bandoma išnaudoti visas įmanomas teisines galimybes. Kai kurie teisininkai mano, kad tokiu būdu Lietuva tikisi ginčą su „Gazprom“ baigti taikos sutartimi.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa gali strigti, Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ nuolat keliant krovinių pervežimo tarifų jos gamyklai Lietuvoje problemą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimai neskaidriais viešaisiais pirkimais Kupiškio rajono savivaldybės įmonėje UAB „Kupiškio vandenys“. Įtariama, kad savivaldybės įmonė „Kupiškio vandenys“ viešųjų pirkimų konkurse neteisėtai sudarė palankias sąlygas vienai uždarajai akcinei bendrovei. Už išskirtinai palankių sprendimų priėmimą galimai buvo atsilyginta kyšiu „Kupiškio vandenų“ direktoriui. Jis sulaikytas dviem paroms.

Dabartinis Darbo kodeksas įvardinamas kaip viena esminių ekonomikos vystymosi kliūčių, atlyginimų augimo stabdis, niekaip neprisidedantis prie emigracijos mažinimo, atvirkščiai – ją skatinantis. Modernizuoti darbo santykius Lietuvoje ragina Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, mūsų šalyje investuojančių įmonių vadovai, tą daryti ragina ir žinomi šalies ekonomistai – Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis, Rokas Grajauskas ir Žygimantas Mauricas.

Nuo liepos įsigaliojus reikalavimui didinti gydytojų atlyginimus, jį vykdyti suskubo ne visi. Nors išskirta, kad užmokestis augo visose ligoninėse, vienoje jis net sumažėjo.  Panevėžio tertortinės ligonių kasos (TLK) Informatikos ir statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Vesta Miliukienė  pastebėjo, kad gydytojų vidutinis mėnesio darbo užmokestis liepos mėn. buvo 1615 Eur (1 etato). Tai viršija ir visų Panevėžio TLK veiklos zonos įstaigų, ir šalies ASPĮ vidurkį.