„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas sako, jog „Orlen Lietuvai“ pateikus naują poziciją, derybos pateko į aklavietę. Anot jo, geležinkeliai negali sutikti su „Orlen“ prašoma didžiule nuolaidų suma - palyginti su pavasariu, ji padidėjo 3-4 kartus. Jis pripažįsta, kad tokios sumos Lenkijai nemokės ir šalies Vyriausybė. Todėl tikėtina, jog bendrovėms ir šį kartą nepavyks susitarti ir jų ginčai toliau bus nagrinėjami teismuose.
Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Vyriausybė nesutiks su nepagrįstais „Orlen“ reikalavimais, jeigu tai lems nuostolingą geležinkelių veiklą - anot jo, tai būtų nusikaltimas.
„Tie reikalavimai turi būti pagrįsti skaičiavimais. Jeigu, aišku, jie keliami tokie, kad geležinkeliai turėtų dirbti su nuostoliu, tikrai niekas tokių sprendimų nepriims, tai čia būtų nusikaltimas. Ir niekas nerizikuos dėl tokių sprendimų“, - BNS trečiadienį sakė premjeras.
A.Šimėnas tikino, jog šalių pozicijos derybose labai skiriasi, todėl nėra jokių galimybių pasirašyti naują sutartį.
„Šiuo metu šalys labai aiškiai įvardijo savo pozicijas dėl sutarties iki 2024 metų perspektyvos. Mes įvardijome labai aiškiai pozicijas, kaip turėtų būti reglamentuoti santykiai iki 2024 metų. Šiame etape pozicijų, įvertinus jas aiškia ekonomine išraiška, skirtumas yra labai didelis, ir jam esant nėra galimybių pasirašyti naujo susitarimo, tai yra, pasiliekame su galiojančia sutartimi ir toliau klausimai pereina į teismų rankas mūsų ginčo sprendimui“, - BNS sakė A.Šimėnas.
„Galiu pasakyti tiesiai, tarifų sumažinimas būtų bendras mūsų pajamų sumažinimas ir jis būtų labai ženklus, lyginant net su tuo, kuris buvo iki ginčo (...). Dabar labai aišku, kokios kompensacijos lenkai prašo, kad būtų įgyvendinti energetikos projektai. Jeigu jie gauna, koks skirtumas, ar jie gauna per „Orlen“, ar tiesiai“, - pridūrė vienas geležinkelių vadovų.
A.Šimėnas neįvardijo konkrečios nuolaidų už 2016-2024 metus, kai baigs galioti 2009 metais bendrovių pasirašyta sutartis, sumos, kurios prašo „Orlen Lietuva“, tačiau teigė, kad ji siekia dešimtis milijonų eurų ir „daugiau“.
„Kadangi dabar derybinės pozicijos yra aiškios, jos turi aiškią vertinę nuolaidos išraišką, tai tokiu būdu gaunasi, kad jeigu geležinkeliai sutinka su prašymu ir patiria nuostolių, tai tada neva eitų gerai energetikos projektas. Kitaip sakant, aišku, kokią finansinę naudą turi gauti per „Orlen“ Lenkija, kad pasirašytų energetikos projektą. Tai, mano nuomone, yra alternatyva. (...) Vyriausybė perveda tą sumą iš biudžeto tiesiai ir (Lenkija - BNS) nepainioja dviejų ūkio subjekto ginčų su energetika“, - BNS teigė A.Šimėnas.
A.Butkevičius sako, kad su Lenkijos vyriausybės atstovais buvo sutarta, jog „Orlen“ taikomas tarifas bus išgrynintas, be jokių papildomų paslaugų.
„Aš esu labai aiškiai suformulavęs užduotį, tai užduočiai pritarė tiek Lenkijos, tiek Lietuvos pusė - kad būtų aiškiai išgrynintas tarifas krovinių pervežimui Lietuvos geležinkeliais, nes dabar į tą tarifą, kuris taikomas „Orlen“, įtrauktos ir kitos paslaugos - kitos paslaugos turi būti aiškiai išskirtos.
Pavyzdžiui, kroviniams iš Baltarusijos geležinkelio tarifas yra toks. „Orlen“ atveju irgi turi būti aiškiai pasakyta - geležinkelio tarifas yra toks: infrastruktūra, darbo užmokestis. O jeigu ten yra cisternų plovimas, cisternų priežiūra, remontas - tai turi būti išskirta kaip kitos paslaugos“, - BNS sakė Vyriausybės vadovas.
Jis pranešė, kad kitą antradienį rengia pasitarimą, kuriame geležinkelių vadovai pristatys „Orlen“ reikalavimus: „Jau per daug ilgai užsitęsė tie pokalbiai ir derybos, nes mano duotas terminas buvo iki rugpjūčio 15 dienos“.
A.Butkevičius anksčiau pripažino, kad bendrovėms susiderėjus, Lietuvai būtų paprasčiau kalbėtis su Lenkija apie energetikos projektus. Tai, kad
Lenkijos pareigūnų keliamas geležinkelių tarifų „Orlen“ gamyklai klausimas daro įtakos ir energetikos projektams, praėjusią savaitę BNS pripažino ir energetikos ministras Rokas Masiulis, o „Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis teigė, kad dėl to gali strigti derybos dėl elektros sistemų sinchronizavimo.
Pasak A.Šimėno, bendrovės vadovybė kol kas nėra priėmusi galutinio sprendimo nutraukti derybas, be to, tolesnį procesą gali lemti ir teismų sprendimai - jeigu „Orlen“ ir geležinkelių ginčus nagrinės Lietuvos teismai, „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi bylas laimėti, tačiau jei jie persikeltų į arbitražą, jo sprendimai gali būti palankesni „Orlen“.
„Mes manome, kad mūsų pozicijos yra teisėtos ir tikime teismų objektyvumu, ir jeigu sprendimas bus priimamas Lietuvos teismuose, mus tenkina ta alternatyva. Bet mums nerimą kelia bylų perkėlimas į arbitražą, kur mes vieną kartą 2009 metais skaudžiai pralaimėjome. Tikrai arbitražu turime pagrindo abejoti, jų pakankamu įsigilinimu į problemą“, - teigė geležinkelių atstovas.
Arbitražo sprendimu geležinkelių bendrovė „Orlen Lietuvai“ tuomet sumokėjo 26,8 mln. JAV dolerių - 7 kartus mažiau nei pastaroji reikalavo. Pasak
A.Šimėno, bauda buvo sumokėta už tai, jog geležinkeliai iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą kitos bendrovės užsakymu pervežė krovinį, pritaikęs nuolaidą, didesnę nei taikė „Orlen Lietuvai“. Tokiu būdu esą buvo pažeista sutartis su naftos bendrove.
Po šio arbitražo sprendimo „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ 2009 metais pasirašė naują krovinių vežimo sutartį, kuri galioja iki 2024 metų. Tačiau 2014 metais bendrovių santykiai vėl pašlijo - tai lėmė Vyriausybės sprendimas pakeisti mokesčio už infrastruktūrą skaičiavimą - jis padidėjo pavojingiems kroviniams, tarp jų ir naftos produktams.
Anot geležinkelių, „Orlen Lietuva“ nuo 2014 metų pradžios vienašališkai moka mažiau nei pateikiama sąskaitose. Savo ruožtu „Orlen Lietuva“ tvirtina, kad geležinkeliai neteisingai skaičiuoja paslaugų kainas, priskaičiuodami papildomus mokesčius. „Lietuvos geležinkeliai“ dėl to pateikė ieškinių teismams, o „Orlen Lietuva“ - arbitražui.
Po šių metų pavasarį nepavykusio naujo derybų etapo „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ pokalbius vėl atnaujino rugpjūčio pradžioje, po Lietuvos premjero ir Lenkijos vyriausybės atstovų susitarimo liepos mėnesį. Tuomet A.Butkevičius nurodė, kad derybos turi būti baigtos per mėnesį.
Lietuva ir Lenkija kartu įgyvendina dujų jungties projektą, taip pat Baltijos šalys siekia sinchronizuoti elektros tinklus su Europa per Lenkiją.
