Verslas

Europos Komisijai pareikalavus Lietuvos pasiaiškinti dėl 2017 metų biudžeto projekto, finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad Komisija nori papildomos informacijos dėl Vyriausybės prašomos išimties - didesnio deficito, nuo kitų metų įgyvendinant naują socialinį modelį. Tuo metu Finansų ministerija teigia, jog Komisija neprašo papildomų paaiškinimų dėl biudžeto ir nekomentuoja spalio 17 dieną jai pateikto projekto.

Kol naujai išrinkti politikai buria koalicijas ir derina būsimos vyriausybės programos nuostatas, pakalbėkime apie kirpėją – kirpėją Liusią. Kaip suprantate, kirpėja Liusia nėra kokia verslo magnatė, oligarchinės struktūros savininkė ar vartotojus drožianti monopolininkė. Tačiau nepaisant to, kad atstovauja patį smulkiausią verslą ir užsiima individualia veikla, kirpėja Liusia tapo kone valstybės biudžeto ir visos Lietuvos griovėja.

Naujo būsto pasiūlos pokyčiai stebimi ne tik daugiabučių pastatų, tačiau ir individualių bei sublokuotų namų rinkoje – didėjančios gyventojų pajamos ir augantis didesnio gyvenamojo ploto poreikis, pastaruoju metu plėtotojus paskatino nukreipti dalį investicijų ir į namų gyvenviečių plėtrą. Ypač akivaizdūs pokyčiai fiksuojami šalies sostinėje.

Pasaulio banko kasmet skelbiamas „Doing business” indeksas atskleidė, kad bendros sąlygos verslui veikti per metus Lietuvoje nepagerėjo. Pagal verslo sąlygas Lietuva pasaulyje yra 21-a. Vertinant pagal atnaujintą metodologiją, praėjusiais metais Lietuva buvo toje pačioje vietoje. „Dauguma šalių supranta, kaip svarbu yra užtikrinti palankias verslo sąlygas norint pritraukti ir išlaikyti investicijas, tad įgyvendina įvairias reformas ir didina savo patrauklumą.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį numato diskutuoti dėl pataisų, kurias priėmus tektų registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Tokias pataisas yra parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM). Ji tikisi, kad naujovė padėtų kovoti su telefoniniais sukčiais. VRM nurodo, kad dauguma operatorių pritaria siūlomam reguliavimui, o jam priešinasi tik bendrovė „Tele 2“, kuri sako, kad registravimas nebūtų efektyvi priemonė kovai su nusikaltimais, apsunkintų verslo sąlygas.

Pasaulio banko reitinge „ Doing Business 2017“ Lietuva užėmė 21-ąją poziciją tarp 190 šalių - tai viena vieta žemiau, nei pernai. Pernykščiame reitinge Lietuva užėmė 20-ąją vietą iš 189 vertintų pasaulio valstybių. Ūkio ministras Evaldas Gustas pabrėžia, kad sudarydamas reitingą Pasaulio bankas atliko tam tikrų rodiklių vertinimo metodikos pakeitimus, kurių pagrindu buvo perskaičiuotos visų šalių pozicijos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) laikydama būsimos koalicijos vairą savo rankose, turės didžiulę galią įgyvendinant kai kuriuos savo sprendimus. Pavyzdžiui, valstybinio monopolio kūrimą pardavinėjant alkoholį. Tačiau prekybos ekspertai pastebi didžiules grėsmes, kurios neišvaduotų Lietuvą nuo alkoholizmo, o nustumtų į dideles finansines ar narkotikų problemas. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas šią idėją vadina iš utopinės operos.

Mobiliojo ryšio bendrovės nevienareikšmiškai vertina Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymus privalomai registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Vienų įmonių atstovai teigia, kad naujovės sumažins konkurenciją ir padidins mobiliojo ryšio paslaugų kainas, kiti tvirtina, jog privalomas SIM kortelių registravimas įtakos kainoms neturės, be to, kartu padės mažinti nusikalstamumą.

Oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje „Wizz Air“ ir toliau plečia savo skrydžių tinklą Lietuvoje. Aviakompanija nuo kitų metų rugsėjo 18 dienos pradės keturis kartus per savaitę skraidyti į Varšuvą. „Šiais metais jau pranešėme apie keturias naujas „Wizz Air“ kryptis iš Vilnius, todėl džiaugiamės galėdami mūsų augantį skrydžių tinklą papildyti dar vienu patraukliu maršrutu.

Valstybė neturėtų steigti komercinio banko, nes šiuo metu bankų sektoriuje yra tinkamai veikianti konkurencinė aplinka, kurioje valstybės dalyvavimas galėtų turėti neigiamų pasekmių visai sistemai, mano analitikai. Vieni tai vadina utopija, nes toks bankas nesuvaldytų rizikos, kiti sako, jog tokiam bankui pirmiausia reikia didelio kapitalo, treti pritaria idėjai sukurti regionų finansavimo platformą, kurios pagrindas galėtų būti Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

Šių metų vasarą atnaujintos valstybės valdomai bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos „Orlen“ valdomo naftos koncerno „Orlen Lietuva“ derybos dėl krovinių pervežimo tarifų vėl nutrūko. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad ginčą tikriausiai bus bandoma spręsti teisme. „Jos dabar nevyksta, kiek man žinoma, nepavyksta surasti konsensuso, tai tiesiog nežinau, matyt, artėsime prie to, kad teisinis kelias bus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojos pareigų atleido į Seimą išrinktą Ingridą Šimonytę. Konservatorių kandidatė išrinkta vienmandatėje Antakalnio apygardoje pirmajame rinkimų ture. Prezidentūra pranešė, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimu pasirašė dekretą, kuriuo nuo spalio 31 dienos atleido I.Šimonytę iš pareigų. Buvusi finansų ministrė I.Šimonytė LB pirmininko pavaduotoja pradėjo dirbti 2013 metų liepą.

Briuselis artėja prie susitarimo su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ dėl penkerius metus trunkančio antimonopolinio tyrimo dėl per didelių dujų kainų, kas gali nepatikti Rytų Europos šalims, nes Rusija gali išvengti baudos, rašo „The Financial Times“. Europos Komisija ir „Gazprom“ jau suderino technines susitarimo detales dėl antimonopolinio tyrimo nutraukimo, tačiau bylą komplikuoja politika ir prastėjantys ES ir Rusijos santykiai dėl Sirijos ir Ukrainos.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius uždirbo 74 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų. Didesniu pelnu džiaugėsi ir Šiaulių bankas. „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius fiksavome kertinės banko veiklos srities ‒ skolinimo ‒ augimą. „Swedbank“ paskolų portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo keli faktoriai.

Iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų paveldėtojams atsiranda vis daugiau šansų tikėtis per krizę sumažintų pensijų kompensacijų. Baigiantis kadenciją Seimas ėmėsi net dviejų projektų, kuriais siūlomos pataisos, leisiančios tokias kompensacijas. Pataisas antradienį svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Kai kurie jo nariai abejoja, ar reikia jam pritarti, esą tegu spręs naujoji valdžia.

„Western Union“ tarptautinė piniginių transakcijų kompanija Lietuvoje savo veiklą pradėjo prieš 6 metus. Prieš kelias dienas lankęsis šios kompanijos vykdantysis viceprezidentas Johnas R. Dye‘us neslėpė simpatijų Lietuvai ir jos žmonėms. Kompanijos jis be šios šalies neįsivaizduoja. Amerikietis Johnas R. Dye‘us turi ilgą darbo patirtį teisinėje sferoje, tačiau teigia, kad svarbiausias aspektas pritraukęs šią kompaniją į Lietuvą – kvalifikuoti darbuotojai.

Ryškiaspalvės akcijos, patraukiančios akį ir viliojančios pirkti svaigiuosius gėrimus, ilgai nebesitęs. Jau po savaitės šių parduotuvėse nebeliks, o atėję nusipirkti alaus ar vyno, pirkėjai nesužinos, ar jis parduodamas su nuolaida, ar ne. Specializuotoje parduotuvėje dirbantis barmenas Gintaras pripažįsta, kad dauguma jų pirkėjų – tai akcijų medžiotojai.

Seimo rinkimus triuškinančia persvara laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sukėlė daugiau klausimų nei pateikė atsakymų, ko galime tikėtis ateinančius keturis metus. Koalicija vis dar neaiški, kurie punktai taps derybų objektais – taip pat. Tai kelia nerimą ir Lietuvos verslininkams. Arvydas Avulis: verslininkai tikrai susirūpinę Nekilnojamojo turto projektų vystymo įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis neslepia, kad rinkimų rezultatai jį nustebino.

Lietuvos architektams siekiant išsaugoti buvusį Kelių policijos pastatą Vilniuje ir visuomenėje kilus ginčams dėl jo išliekamosios vertės, pastatą nugriauti siekianti jo savininkė, Vokietijos kapitalo prekybos tinklo valdytoja bendrovė „Lidl Lietuva“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga paskelbė 40 mln. eurų vertės biurų parko šioje teritorijoje architektūros konkursą - jis ir nulems pastato likimą.

Elektra Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turėtų būti ribojama, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į energetikos ministrus įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys. V.Poderys neatmeta galimybės elektros importą iš Astravo AE riboti fizinėmis priemonėmis, neleidžiant jai apskritai patekti į Lietuvą.

Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančio Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė sako kol kas nežinanti, ko tikėtis iš Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), tačiau ji neigiamai vertina partijos lyderių kalbas apie galimybę stabdyti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą. „Girdėjome pakankamai tokių kontroversiškų pasisakymų, taip pat labai sunku suvokti, kokia bus koalicija - gal jos apskritai nebus.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad labiausiai nepatenkinti atlyginimais yra lietuviai. Jų per pastaruosius tris metus padaugė, kai kitur sumažėjo.  Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad atlyginimai netenkina 80 proc. Lietuvos, 60 proc. – Latvijos, 65 proc. – Estijos gyventojų, teigiama bendrovės „CV-Online Latvia“ pranešime.

Pastaruoju metu į sukčių akiratį vis dažniau patenka ne tik gyventojai, bet ir verslo įmonės. Sukčiai kruopščiai renka informaciją, kaip vyksta darbas įmonėje, kokių ir kokiose šalyse įmonė turi užsienio partnerių, kokia joje organizacinė struktūra. Banko saugumo ekspertai atkreipia dėmesį į dvi šiuo metu dažniausiai pasitelkiamas pinigų išviliojimo schemas ir pataria, kaip jų išvengti.

Vaistai – antra pagal populiarumą prekė emigrantų krepšelyje, kurį jie prieš išvykimą susikrauna Lietuvos prekybos vietose. „Synopticom“ apklausos duomenimis, prieš išvykdami emigrantai apsiperka vidutiniškai už 195 eurų, kas antras Lietuvoje įsigyja ir vaistų. Pasak farmacijos specialistų, Didžiajai Britanijai pasirinkus prognozuojamą „kietą“ pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) kelią, dar daugiau išlaidas planuojančių emigrantų vaistais apsirūpins išvykų į Lietuvą metu.

Analitikai ir ekonomistai sutaria, kad Lietuvoje reikia įgyvendinti esmines struktūrines švietimo, sveikatos apsaugos bei mokesčių reformas, tačiau jų įgyvendinimą naujoje Vyriausybėje gali apsunkinti valdančiųjų partijų nenoras priimti nepopuliarius sprendimus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVZS) kandidatu į finansų ministrus įvardijamas Stasys Jakeliūnas, kuris yra buvęs dabartinio premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus patarėju, teigia, kad rimtai svarstytų pasiūlymą užimti šias pareigas, dėl kurių jam gali tekti atsisakyti rinkimuose laimėto parlamentaro mandato.

Rinkimus didele persvara laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga galės primesti savo ekonominę darbotvarkę ir kelti klausimus dėl didesnio valstybės kišimosi į ekonomiką, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Tačiau jis tikisi, kad valstybės monopolis nėra principinė valstiečių-žaliųjų nuostata. „Pirmiausia tai reiškia, kad valstiečiai-žalieji įgyja galimybę pasiūlyti savo koalicijos partneriams ne tik savo politinę dienotvarkę, bet net ir įgyvendinimo priemones.

Sudarinėjami tarptautiniai reitingai vienaip ar kitaip formuoja užsieniečių požiūrį į Lietuvą. Itin reikšmingas Pasaulio konkurencingumo reitingas tarsi šviesoforo signalas verslininkams nurodo, kur jų lauks žalia šviesa, o kur, deja, teks strigti kamštyje prie raudono signalo. Pasaulio konkurencingumo reitinge buvo įvertinos 138 šalys. Tarp jų Lietuva – 35. Kaip ir viskas atrodytų gerai, tačiau žvilgtelėjus atidžiau matyti, kad yra ne viena sritis, kurioje Lietuva užima žemesnę nei 80 vietą.

Apsimetus įmonės vadovu siųsti pavaldiniams reikalavimą pervesti pinigus – Lietuvoje visai šviežias sukčiavimo būdas, kaip teigiama, nereikalaujantis ypatingų kompiuterinių žinių. Sukčių laišką, kaip ir daug kitų Lietuvos įmonių, gavo ir TV3. Laiškas neva buvo išsiųstas iš įprastai štai čia esančios direktorės elektroninio adreso. Bet kaip tik tuo metu jos nebuvo, ji buvo išvykusi į užsienį ir su ja buvo sunku susisiekti. O nukeliavo laiškas į finansų skyrių.

Po vasaros štilio, kaip reikiant panervinusio analitikus, pramonė vėl rodo puikius rezultatus. Du trečdaliai pramonės produkcijos yra parduodama ne Lietuvoje. Tarsi feniksas iš pelenų kylanti pramonės produkcija byloja apie teigiamus pokyčius eksporte, kurio silpnėjimas pastaruoju metu kėlė nemažai abejonių dėl tvarios Lietuvos ūkio plėtros galimybių.

Vilniaus bendrajame plane išliekant reikalavimui, kad buvusio sostinės „Žalgirio“ stadiono teritorijoje turi būti pastatyta futbolo arena, gali įstrigti dalis nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ 200 mln. eurų vertės plėtros planų, o plano pakeisti neskubančiai sostinės savivaldybei gali tekti aiškintis teisme.

Estijos ir Suomijos dujų jungties projektas „Balticconnector“ suteiks naujų galimybių Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, teigia energetikos ministras Rokas Masiulis. Energetikos ministerijos išplatintame pranešime jis teigia, kad jungtis suteiks naujų galimybių ir Klaipėdos SGD terminalui. Anot jo, Suomijoje dujų suvartojama daugiau nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus, tad ir potenciali rinka SGD tiekėjams išaugtų daugiau nei dvigubai.

Skaičiuojama, kad nuo 2013 m. Lietuvoje jau atnaujinti 1207 senos statybos daugiabučiai namai. Šiuo metu daugelis neabejoja daugiabučio atnaujinimo nauda, nes renovacija leidžia ne tik mažiausiai 40 proc. sumažinti šilumos sąnaudas, bet ir džiaugtis tvarkingesne aplinka bei geresne gyvenimo kokybe. Be to, kaip pastebi jau kurį laiką atnaujintuose namuose gyvenantys žmonės, renovacija turi ir daugiau teigiamų pusių.

Kaip ir tikėtasi, Europos Centrinis Bankas nusprendė nekeisti palūkanų normų ir kiekybinio skatinimo programos tempo. Po ECB pinigų politikos nustatymų sprendimo, rinkų dalyviai laukė spaudos konferencijos, kurioje žurnalistai stengėsi išgauti iš Mario Draghi bent mažą užuominą apie kiekybinio skatinimo programos ateitį. 80 mlrd. eurų per mėnesį į euro zonos ekonomiką įliejančią programą yra planuojama užbaigti kitų metų kovą.

Kainų komisija penktadienį nusprendė, kad pernai šešios bendrovės sudarė nenaudingus biokuro sandorius ir neįsigijo biržoje privalomo 50 proc. kuro kiekio. Dėl to bus mažinama šių įmonių tiekiamos šilumos kaina.

Dažnai kalbant apie valdininkų skaičiaus mažinimą, vietoj to veikiau imamasi algų kėlimo. Tai atsispindi ir kitų metų biudžete, kuriame šalies išlaidos vėl viršys pajamas. Pažvelgus į 2017 metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą matyti, kad visose ministerijose numatytas lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, augimas. Ypač dideli pasikeitimai matomi Krašto apsaugos ministerijoje. Kai 2016 metais 125 mln. eurų buvo skirti darbo užmokesčiams, kitais metais bus skirta 30 mln. eurų daugiau.

Dėl nežinomos priežasties elektros jungtimi su Švedija „NordBalt“ penktadienį neteka elektra. Švedijos elektros perdavimo operatorė „Svenska Kraftnat“ per elektros biržą pranešė, kad elektra neteka dėl nežinomų priežasčių, taip pat neaišku, kiek laiko tai truks. „Lietuvos energijos gamybos“ atstovas valentas Neviera BNS informavo, kad sugedus jungčiai, apie 11.30 val. pradėjo veikti 400 megavatų galios Kruonio hidroakumuliacinės jėgainės rezervas.

Šalies vartotojai jau nuo 2017 m. sausio 1 d. galės sužinoti, iš kokioje šalyje primelžto pieno Lietuvoje pagamintus pieno produktus jie valgo. Pieno perdibėjai sprendimu - nesužavėti.  Europos Komisija leido šalims narėms papildyti pieno gaminių ženklinimo nuostatas. Prancūzija, Italija ir Lietuva pasirinko dvejus metus papildomai informuoti vartotojus apie pieno produktų žaliavos kilmę.

Jau trečią dešimtmetį stovinčio „Respublikos“ viešbučio-vaiduoklio Kauno miesto centre neliks jau netrukus. Simboliška, kad vienas didžiausių ir moderniausių biurų pastatų šalyje vietoj senojo monstro iškils būtent 2018 m. – Lietuvai švenčiant atkūrimo 100-metį. Tai spalio 21 d. į „Respublikos“ vaiduoklyje surengtą pristatymą susirinkusiems žurnalistams patvirtino projektą įgyvendinančios „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis.

Rusijos geležinkeliams planuojant pervilioti Baltarusijos naftos krovinius iš Baltijos šalių ir nukreipti juos į Suomijos įlanką, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi, kad išlaikys krovinių vežimo apimtis. „Dėl konkurencijos ir Rusijos geležinkelių ketinimų ketvirtadaliu sumažintų savo kainas, laikas parodys. Mūsų pozicija dirbti su kiekvienais klientais nepriklausomai nuo politikos ir panašių veiksnių. Manome, kad rasime išeiti bei būdus būti lyderiais savo regione.

Nuomininkai su keturkojais augintiniais – nepageidaujami. Vaikinams – nenuomojame. Dirbančioms poroms – pirmenybė. Mažamečiams vaikams – ne. Tai tik keletas sąlygų, kurias nekilnojamojo turto skelbimuose būsimiems nuomininkams kelia nuomotojai. „Pagrindinė priežastis, kodėl būsto šeimininkai skelbimuose nurodo labai konkrečius pageidavimus būsimiems nuomininkams, yra siekis apsidrausti.

Lenkijos privataus kapitalo investicijų bendrovės „MCI Management“ valdoma Baltijos šalių elektroninės prekybos bendrovės „Pigu.lt“ Vilniuje lapkričio pradžioje atidaro pirmąją fizinę parduotuvę, o ekspertų vertinimu, elektroninės ir fizinės parduotuvės turėjimas sukuria tam tikrą sinergiją, iš kurios galima gauti dar daugiau naudos, praneša „Verslo žinios“. Bendrovė turi prekių atsiėmimo punktus Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, todėl „Pigu“, valdančios internetinę parduotuvę „Pigu.

Rusijos ir Lichtenšteino bendrovės „Eksimeta“ valdomos pieno perdirbimo bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius „Verslo žinioms“ tvirtina, kad pieno rinkos atsigavimas priklausys nuo naftos kainos bei pieno gamybos mažėjimo Europos pietų šalyse ir Naujojoje Zelandijoje. Jo nuomone, dabar itin svarbu, kad augtų naftos kaina, nuo kurios smarkiai priklauso dalies daug produktų importuojančių valstybių pajėgumas.

Penktus metus iš eilės apdovanoti „Aon Best Employers“ titulus pelnę darbdaviai. Šių metų laimėtojais tapo programinę įrangą skaitmeninei reklamai kurianti kompanija „Adform“, Latvijoje įsikūrusi draudimo bendrovė BALTA, Baltijos šalyse veikianti ir moderniausias technologijas pasaulio statybų pramonei pristatanti grupė „Hilti“ bei biofarmacijos kompanija „AbbVie“. „Geriausių darbdavių organizacijos iš kitų įmonių išsiskiria ne tik motyvuotų ir įsitraukusių į organizacijos veiklą darbuotojų skai...

Europos Centrinis Bankas (ECB), kurio vadovas Mario Draghis (Marijus Dragis) vis labiau raginamas atskleisti savo būsimus planus dėl skatinimo, ketvirtadienį vykusiame posėdyje nepakeitė rekordiškai mažų pagrindinių palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, ECB valdančioji taryba pritarė pasiūlymui nekeisti pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, kuri šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., pranešė euro zonos centrinio banko atstovas spaudai. Taip pat nebuvo pakeista 0,25 proc.

Dėl atliekamų informacinių sistemų profilaktinių darbų ateinantį savaitgalį laikinai nebus galima naudoti SEB banko debeto kortelėmis, neveiks interneto bankas. Bankas savo klientus informavo, kad profilaktiniai darbai bus atliekami naktį iš penktadienio į šeštadienį. SEB banko debeto kortelėmis nebus galima naudotis nuo 1 iki 2.15 val., kredito kortelėmis bus galima naudotis netrukdomai.

Būsto rinkoje vis dar fiksuojamas atsigavimas bei lėtas kainų kilimas. Labiausiai išskiria Vilnius, tačiau kainų augimas pastebimas ir kituose didmiesčiuose.  Kaip kito parduodamų butų pasiūlos kainos ir kiek šiuo metu kainuoja įsigyti būstą apžvelgia nekilnojamojo turto portalas Aruodas.lt  Butų pasiūlos kainų pokyčiai Skelbimuose siūlomų kainų vidurkiai per metus pakito – pasiūlos kainos išaugo visuose trijuose didžiuosiuose šalies miestuose.

Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus vandenys“ kreipėsį į antstolius, prašydama iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos centralizuotos šilumos teikimo įmonės „Vilniaus energija“ išieškoti teismo priteistą 8,1 mln. eurų skolą. „Bendrovei tęsiant aktyvius veiksmus, kuriais siekiama išsireikalauti per septynerius metus susiformavusias „Vilniaus energija“ skolas, antstoliai trečiadienį areštavo „Vilniaus energijos“ turtą.

„Swedbank“ inicijuotos Lietuvos verslo apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis šalies verslininkų tikisi tvaraus įmonės pelno augimo. Tai nurodė 65 proc. apklaustųjų įmonių vadovų ar jų atstovų. Tikslą padvigubinti veiklos pelną yra išsikėlę 27 proc. Toliau rikiuojasi siekis būti žinomu tarptautinės rinkos dalyviu (25 proc.) ir būti namų rinkos lyderiu (21 proc.). Augimo tikslų nurodė neturinčios 10 proc. įmonių – jos pageidautų išlaikyti jau pasiektą lygį.