Verslas

  Vienos didžiausių verslo grupių Lietuvoje, vadinamosios VP grupės pagrindinis akcininkas, turtingiausias Lietuos žmogus Nerijus Numavičius, kurio turtas vertinamas apie 1,3 mlrd. eurų, laikinai negalės disponuoti ir dalimi grupės įmonių akcijų, kurias valdo per susijusias įmones. Nuo 2015-ųjų rugpjūčio yra areštuota ir dalis N.Numavičiaus tiesiogiai valdomų grupės įmonių akcijų.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog dėl serverių remonto gyventojai bei įmonių atstovai laikinai negali prisijungti prie „Mano VMI“ sistemos. Šiuo metu mokesčių mokėtojai VMI paslaugas galės gauti apsilankę VMI aptarnavimo padaliniuose.  Vykstant remonto darbams galimi ir kai kurių kitų VMI sistemų trumpalaikiai trikdžiai.

Nuo šio lapkričio 1dienos draudžiama skelbti apie svaigalų karnų sumažinimą, nors alkoholinių gėrimų nuolaidos parduotuvėse galės būti taikomos. Prekybininkai sako kol kas neradę būdo, kaip atkreipti klientų dėmesį į prekes, kurių kainos sumažintos, rašo „Verslo žinios“. Smulkieji prekybininkai teigia, kad naujoji tvarka yra jiems naudinga.

Šiuo metu vieno iš paklausiausių nekilnojamojo turto (NT) rinkoje sostinės rajonų - Naujamiesčio transformaciją iš pramoninio į naujų daugiabučių namų kvartalą architektai numatė beveik prieš dvidešimt metų.

Teismas beveik 2 mln. eurų iki 17,104 mln. eurų sumažino Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai šilumos gamintojai „Vilniaus energija“ Konkurencijos tarybos skirtą baudą. Su ja susijusiais Estijoje registruotai biokuro tiekėjai „First Opportunity“ (buvusiai „Bionovus“) bauda sumažinta 352,9 tūkst. eurų iki 3,176 mln. eurų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nepratęsęs Seimas netęsi pažadų. „Aš tiesiog manau, kad visi mes, žiūrovai dabar to pažadų spektaklio, vertiname vienodai – na kas betiki šios valdančiosios daugumo pažadais?“, – žurnalistams trečiadienį sakė Suomijoje viešinti prezidentė.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) neleido Radviliškio savivaldybei pirkti brangiausios komplektacijos „Volswagen“ mikroautobuso ir lengvojo automobilio. Radviliškio savivaldybės administracijos vadovė aiškina, jog pirkimo techninę specifikaciją rengė savivaldybės vairuotojai.

Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė ketina paskolinti dar 89,782 mln. eurų. Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad paskola už nulines palūkanas būtų skirta „Sodros“ skoliniams įsipareigojimams dengti, fondas ją turėtų grąžinti iki 2018 metų lapkričio 30 dienos. Gautas lėšas „Sodra“ ketina skirti „Swedbank“ ir DNB banko suteiktoms paskoloms, kurių vertė yra atitinkamai 17,377 mln. eurų ir 72,405 mln. eurų, grąžinti.

Baltarusija teigdama, kad kreipsis į Lietuvą dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo problemų, siekia nukreipti dėmesį nuo Astrave statomos atominės elektrinės, mano Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis. Jis BNS teigė kol kas negavęs užklausų iš Baltarusijos atstovų ir teigė, kad tai laiko pastarųjų gudravimu. „Aš asmeniškai kol kas klausimų negavau, ant mano stalo jų nėra, bet girdėjome, kad tokie klausimai bus išsiųsti.

Premjeras Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad antradienį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui Seime nepavyko pratęsti, nes parlamentarai užsiima rinkiminėmis agitacijomis. Tačiau jis tikina, kad bet kuriuo atveju geriau lengvatą būtų pratęsti kartu su biudžeto projektu, o ne atskirai. „Tie, kurie dalyvauja toliau rinkimuose, yra viena pagrindinių priežasčių. Aš manau, kad PVM lengvata šildymui turi būti priimta, būtų gal net geriau kartu su biudžetu, kad neiškiltų interpretacijų.

Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą už šildymą galima būtų panaikinti tik tuo atveju, jei būtų sukurtas šildymo kainų kompensacijos mechanizmas mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, sako Seimo vadovė Loreta Graužinienė. „Jeigu kartu su biudžetu būtų pateikti konkretūs argumentai ir sistema, kaip būtų kompensuojama kitaip žmonėms už šildymą, tada aš kalbėčiau apie PVM padidinimą, nes ta dabartinė schema nėra labai socialiai teisinga.

Klimatas nuolat kinta, įrodyta, kad jis šyla. Atrodytų, kad šį šiltėjimą turėtume pajusti ir mes, pavyzdžiui, sutrumpėjusiu šildymo sezonu. Jei klimatas pradėjo drastiškai šilti, tai ir šildymo sezonas turėtų kasmet prasidėti vis vėliau, o baigtis anksčiau, bet ar taip yra? Palyginkime dešimt šildymo sezonų ir sužinosime, ar klimatas sutrumpina mūsų šildymo sezoną. Šiais metais šildymo sezonas jau prasidėjo, šildomės dar tik pora savaičių, nuo spalio 6 dienos.

Kone kiekvieno statistinio lietuvio aplankytame pramogų komplekse HBH netoli Palangos dabar – ramybė. Aikštelėje vos keli automobiliai išduoda, kad klientų nedaug. Tačiau vasaromis čia tenka laukti eilėse. Prieš porą metų stebint devynis įmonės veiklos mėnesius tų klientų buvo tiek daug, kad bendrovei pavyko nuslėpti 1 mln. 200 tūkst. eurų pajamų ir nesumokėti beveik 580 tūkst. eurų mokesčių.

Kiekvienas keliautojas ieškodamas, kur apsistoti svečioje šalyje susiduria su gausybe pasirinkimų. Tačiau vieni išsiskiria iš kitų. Svajojote gyventi bokšte, Drakulos pilyje ar miške namelyje medyje? Visa tai – tikrai realybė. Būsto nuomos skelbimus talpinančiame dalijimosi ekonomikos puslapyje „Airbnb“, daugybė neįprastų pasiūlymų. Pavyzdžiui, už 170 eurų per naktį galima apsistoti laikrodžio bokšte Londone, kuris pastatytas 1868 metais.

Seimas po pateikimo pritarė „Sodros“ biudžetui. Įstatyme numatyta, kad pensijos nuo kitų metų būtų indeksuojamos – kiltų tiek, kiek kiltų atlyginimai. Tiesa, pensijų klausimas nueinančiam Seimui, po pirmo rinkimų turo jau nepasirodė toks aktualus. Seimo salėje buvo vos 35 Seimo nariai. Už įstatymą balsavom vos 23 jų. Premjeras aiškina, kad galimybė indeksuoti pensijas atsirado dėl išaugusių atlyginimų.

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.

Iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų paveldėtojai gali tikėtis per krizę sumažintų pensijų kompensacijų - Seimas antradienį pradėjo svarstyti pataisas, kurios leistų tokias kompensacijas. Seimas svarstyti priėmė net du projektus - vienas numato tik patį grąžinimo faktą, o kitas - aplinkybes, kuriomis remiantis šios išmokos bus paskirtos.

2017 metų „Sodros“ biudžetas planuojamas nedeficitinis - „Sodros“ pajamos sieks 3,738 mlrd. eurų, o išlaidos - 3,675 mlrd. eurų, arba atitinkamai 9 proc. ir 5,3 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Pasak „Sodros“ biudžeto projektą Seimo nariams pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, paskutinis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas buvo suplanuotas prieš 10 metų. Kitais metais „Sodros“ pajamos išlaidas turėtų viršyti 62,6 mln. eurų.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo kitiems metams būtų nustatomas politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų atlyginimus lemiantis jų bazinis dydis. Vyriausybė siūlo 2017 metais darbo užmokestį šioms kategorijoms asmenų skaičiuoti naudojant tą patį bazinį dydį, kaip ir šiemet, tai yra 130,5 euro. Vyriausybė prašė, kad projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, tačiau parlamentas su tuo nesutiko.

Baltarusijos prašymas suteikti oficialios informacijos apie Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo eigą yra susijęs su Lietuvos keliamais klausimais dėl kaimyninėje šalyje statomos Astravo AE, teigia Aplinkos ministerijos atstovas. „Mes elektroniniu paštu jų raštą gavome ir žiūrėsime, ko jie prašo. Čia jie daro veidrodinį atvejį. Jeigu mes prašome kažko, tai jie tada pasižiūri, kas pas mus. Tai pilnai susiję su Astravo klausimu.

Seimui antradienį nepavyko ypatingos skubos tvarka dar vienam šildymo sezonui - iki 2017 metų birželio 1-osios - pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Priimti sprendimą pritrūko parlamentarų - norint priimti įstatymą, reikia, kad balsavime dalyvautų mažiausiai 71 Seimo narys, tačiau 17 val. plenarinių posėdžių salėje jų tebuvo likę apie 40. Svarstymo stadijoje pataisas palaikė visi 30 iš 140 Seimo salėje likusių narių.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks beveik 1,57 mlrd. eurų ir bus 8,9 proc. (128 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Antradienį parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiam PSDF biudžetui. Toliau Seime jis turėtų būti svarstomas lapkričio 25 dieną. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – per 1 mlrd. eurų – pajamų surinks iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Seimui antradienį nepavyko patobulinti nuo sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso. Pakeitimus buvo bandyta priimti skubos tvarka. Balsavime turėjo dalyvauti bent 71 parlamentaras, bet salėje Seimo narių buvo mažiau, todėl pataisų priimti nepavyko. Už siūlomas pataisas balsavo įvairioms frakcijoms priklausantys 63 Seimo nariai, įskaitant ir premjerą Algirdą Butkevičių, susilaikė vienintelis konservatorius Pranas Žeimys, balsuojančių prieš nebuvo.

Spalio viduryje prekybos tinklas „Maxima“ pradeda intensyviausią plėtros etapą. Informuojama, kad bus atidaroma po kelias parduotuves per savaitę. Šiandien Vilniuje, Pilaitės rajone, atidaroma atnaujinta „Maxima X“ formato parduotuvė ir pradedamas intensyviausias šių metų plėtros etapas. Per kelias ateinančias savaites bendrovė atidarys 2 atnaujintas ir 2 naujas parduotuves, o iki metų pabaigos duris atves dar 7 atnaujintos ir 3 naujos tinklo parduotuvės.

  Finansų ministrė nepritaria idėjai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo galiojančių 21 proc. iki 18 proc., koks jis buvo iki finansų krizės. Pasak Rasos Budbergytės, mažinti PVM tarifo neleidžia ekonominė situacija.

Lietuvoje nieko nekeičiant po kiek daugiau nei dešimtmečio ims trūkti elektros energijos ir vien jungčių apsirūpinti energija nepakaks, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, Lietuvoje būtina svarstyti apie dujinių arba branduolinių elektrinių statybas. Lietuvos energetikos konferencijoje antradienį R.Masiulis prognozavo, kad 2030 metais Lietuvoje energijos trūkumas gali siekti daugiau negu 500 megavatų.

Elektros kainoms Lietuvoje ir ketvirtojoje Švedijos elektros zonoje suvienodėjus, energija jungtimi su Švedija „NordBalt“ teka iš Lietuvos į Švediją. Tačiau elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovskis teigia, kad tai - pavienis atvejis.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės teikiamas kitų metų biudžeto projektas yra pusfabrikatis, kurio nereikėtų rimtai vertinti, teigia Seimo opozicijos atstovai.

Jungtinei Karalystei sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) bei sudėtingais išliekantys ES ir Rusijos ekonominiai santykiai kelią didžiausią grėsmę Lietuvos ekonomikos augimui, tvirtina finansų ministrė Rasa Budbergytė. „Viena iš pagrindinių šiek tiek lėtesnio ekonomikos augimo priežasčių yra Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius teigia balsuosiąs už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimą šildymui. „Aš balsuosiu, kad PVM lengvata būtų pratęsta“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius. Tuo metu jo vadovaujamos Vyriausybės teikiamame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad 2017 metais PVM lengvatos šildymui nebebus. Premjeras tvirtino, kad PVM lengvata niekuomet nebūdavo įrašoma į biudžeto projektą.

Daugiau kaip trečdalis Lietuvos dirbančiųjų algas, nepavejančias šuoliuojančių kainų, prašys kilstelėti dar iki Naujųjų, o beveik penktadalis ketina tai padaryti jau artimiausią mėnesį, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt „Nors anot statistikų, kainos po euro įvedimo pūtėsi nestipriai, o vidutinė mėnesinė alga netgi optimistiškai ropštėsi įkalnėn, pastebime, kad ketinančių eiti pokalbio su darbdaviu dėl atlyginimo padidinimo daugėja, - sako cvmarket.

Nerimaujant, kaip keisis stojimo į universitetus tvarka Jungtinėje Karalystėje, vyriausybė suskubo patvirtinti 2017-2018 m. stojančiųjų į Anglijos ir Velso universitetus priėmimo sąlygas. Panašu, kad kol kas visi turės galimybę studijuoti patinkančią studijų programą ir gauti lengvatinę paskolą studijoms kaip iki šiol.  Jungtinės Karalystės universitetų ministras Džo Džonsonas tikina, kad studentai iš viso pasaulio visapusiškai praturtina aukštąsias mokyklas ir įneša pasaulietiškumo.

Seimui pristatomas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kurį pradės svarstyti kadenciją baigiantys parlamentarai, o jį tvirtins jau kitos sudėties Seimas, todėl tikėtina, kad nauja valdžia svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą pakoreguos. Taip pat Seimui bus pateikti „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai.

Kiekvienais metais Pasaulio ekonomikos forumas perpjauna šalių ekonomiką ir apžvelgia, kokios vidinės problemos kamuoja vietos verslininkus. Šie įvardino ir Lietuvos didžiausias ydas. Nors bendrame reitinge Lietuva užima 35 vietą iš 138 valstybių, tai nereiškia, kad verslininkai čia jaučiasi it rojuje. Jie nurodė net 15 „ligų“, kurias reikėtų šaliai išsigydyti. Kaimyninėje Latvija korupcija – didesnė problema Vienas neigiamų aspektų šalyse – korupcijos lygis.

Mažų kainų aviakompanija „Ryanair“ nusprendė, kad jos keleiviai gyvena per daug gerai. Ir praneša apie politikos pokyčius, kurie gali tapti tikrais nepatogumais ir turėti rimtą finansinę išraišką. Ir šių pokyčių nepavyks išvengti nei vienam keliaujančiam, rašo mirror.co.uk. Pagal naujas taisykles, tie keleiviai, kurie į savo skrydį norės užsiregistruoti anksčiau nei prieš keturias dienas iki skrydžio, turės už tai susimokėti. Jei norėsite to išvengti, teks pasiplanuoti reikalus.

Didžiosios Britanijos pirmąkart per pastaruosius septynerius metus nėra patraukliausių investicijoms šalių pirmajame penkete, pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasis „Ernst & Young“ naujausia tyrimų ataskaita „Global Capital Confidence Barometer“. Didžiosios Britanijos audito ir konsultavimo paslaugų bendrovė perspėja, jog britų apsisprendimas trauktis iš Europos Sąjungos neabejotinai sumažins tarptautinių investicijų srautus į jų šalį. Didžioji Britanija šiame penkete buvo nuo 2009-ųjų.

Konkurencijos taryba turės iš naujo įvertinti šių metų pradžioje baigtą Švedijos koncerno „Telia Company“ valdomos integruotų telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ ir to paties koncerno valdomos mobiliojo ryšio bendrovės „Omnitel“ sandorį, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusį penktadienį patenkino Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos ir mobiliojo ryšio operatorės „Bitė Lietuva“ skundus, BNS informavo teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tvirtina, kad būtent Kultūros paveldo departamento (KPD) sprendimas įtraukti buvusius Kelių policijos pastatus į Kultūros paveldo registrą, sustabdė mažmeninės prekybos tinklo valdytojos „Lidl Lietuva“ planus statyti administracinį pastatą. Jie teigia palaikantys KPD siūlymą pastato vertingąsias savybes nustatinėti per architektūros konkursą. „Savivaldybės nuomone šiuo metu pastatas vertybė nėra, jo vertingosios savybės nenustatytos.

Suderinta metinė infliacija rugsėjį Lietuvoje buvo didesnė nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje bei euro zonoje, skelbia Eurostatas. Rugsėjį Lietuvoje buvo 0,6 proc. infliacija, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje buvo 0,5 proc. defliacija, Estijoje - 1,7 proc. infliacija. Europos Sąjungoje ir tik euro zonoje fiksuota 0,4 proc. infliacija. Didžiausia metinė infliacija praėjusį mėnesį buvo Belgijoje (1,8 proc.), didžiausia defliacija - Bulgarijoje (1,1 proc.

29,3 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje, rodo pirmadienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Palyginti su 2008-aisiais, pernai jų dalis sumažėjo 1 punktu. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (41,3 proc.), Rumunijoje (37,3 proc.), Graikijoje (35,7 proc.) ir Latvijoje (30,9 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 24,2 proc., o vidutiniškai ES - 23,7 procento.

Ilgiausiai iš visų šalių delsę pasirašyti europinės vėžės „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį ir dėl to iš Europos Komisijos (EK) sulaukę įspėjimų, kad gali netekti 320 mln. eurų finansavimo, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos. Šalies vadovė teigia, kad projektų vilkinimas ir „Lietuvos geležinkelių“ savivalė kenkia šalies reputacijai.

Į prezidentę su prašymu kreipęsis „Lidl“ liko be atsakymo. Bendrovė dar praeitais metais įsigijo pastatą su viena  paskirtimi, tačiau iš karto po privatizacijos nuspręsta, kad apleistas statinys gali būti kultūrinė vertybė. Tad jau metus laiko „Lidl“ negali nei griauti, nei tvarkyti aplinkos šalia  buvusio Lietuvos Kelių policijos pastato Giraitės gatvėje.

Finansų rinkos trečiąjį šių metų ketvirtį nudžiugino investuotojus gerais rezultatais. Augo akcijų ir obligacijų kainos. Tai leido pasiekti teigiamas grąžas ir pensijų fonduose. Nors dėl kylančių rinkų nuotaikos turėtų būti labai geros, tačiau pensijų fondų valdytojai dideliu optimizmu nesigiria. „Šiuo metu konservatyviau investuojame obligacijų rinkose ir mažiname akcijų dalį fonduose.

Šiandien gyvename pašėlusiu tempu. Daugybė reikalų verčia greitai priimti sprendimus ir prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių. Visgi ne visada pavyksta numatyti, kokių išlaidų patirsime, spręsdami staiga iškilusias problemas. Rezervą „juodai dienai“ irgi turime ne visi, tai kokia išeitis? Atsakymą žino jau 15 metų sėkmingai rinkoje dirbanti įmonė „Lateko lizingas“. Kaip visada turėti papildomų pinigų nenumatytiems atvejams? Sugedo automobilis, o iki atlyginimo dar dešimt dienų.

Vienas po kito į Lietuvą žengia dalijimosi ekonomikos ir FinTecho verslai. Jie kelia nerimą ne tik bankams, bet ir kitiems tradiciniams verslams, kurių paslaugos gali būti pakeistos. Investuotojas ir verslininkas Ilja Laursas pasakoja, kad naujoji Z karta gyvens visai kitomis tradicijomis. Verslininkas pasakoja, kad yra aiški kartų skirtis. Štai naujoji Z karta išaugo su vakarietiškomis vertybėmis, bendravimu ir patirtimi. Dėl vakarietiško mentaliteto jie lengviau priima dalinimosi ekonomiką.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena atsigavimo laikotarpį. Žmonės būstą pasirenka, kaip saugią investiciją, auga pasiūla ir paklausa, auga ir kainos. Pasirodo, kad Baltijos šalyse kainos auga sparčiau nei kitose Europos šalyse. Naujausiais Eurostato duomenimis, per antrąjį ketvirtį kaina labiausiai augo Latvijoje – 6,6 proc. Tačiau neatsiliko ir Estija bei Lietuva – 3,1 proc. Tuo tarpu Italijoje, Vengrijoje, Kipre ir Kroatijoje, kainos krito. Labiausiai stebina Latvijos kainų pokytis.

Pasauliui minint Boso dieną, pakalbėkime apie šių dienų lyderystę. Kokius reikalavimus keliame vadovams šiandien? Jie turi būti organizuoti, komunikabilūs, lankstūs, atviri naujovėms... Visa tai neginčijama tiesa, tačiau neretai į akis krinta tai, jog apie lyderystę kalbame, lyg mes visi dirbtume kažkokioje bejausmėje ir emociškai sterilioje aplinkoje.

Gruodį Italijos piliečiai balsuos, ar priimti dabartinės vyriausybės pasiūlytas konstitucines reformas. Italijos ministro pirmininko Matteo Renzi inicijuotos reformos siekia pertvarkyti parlamentą ir sustiprinti šalies politinę sistemą. Deja, kaip ir Brexit balsavimo atveju, Italijos gyventojai gali pasirinkti išreikšti savo nepasitenkinimą ekonomika ir gyvenimo kokybe, balsuodami prieš bet kokius vyriausybės siūlomus pokyčius.

Švedijos telekomunikacijų koncerno „Telia Company“ valdoma integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų bendrovė „Teo LT“ galės teikti momentinių mokėjimų paslaugas Lietuvoje. Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, jog Lietuvos bankas nusprendė „Teo LT“ išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, suteikiančią teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti momentinių mokėjimų paslaugas.