Verslas

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Latvijoje nuo 2017 metų padidėjo 10 eurų iki 380 eurų. Nacionalinės statistikos žinybos duomeninis, minimalų ar dar mažesnį atlyginimą gauna 177,8 tūkst. žmonių, iš jų 144,5 tūkst. dirba privačiame sektoriuje. Minimalaus mėnesio atlyginimo pakėlimas 10 eurų darbdavių išlaidas vienam darbuotojui padidins 12,36 euro. Nuo 2016 metų MMA Latvijoje padidėjo taip pat 10 eurų.

Naujasis valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Mantas Bartuška neatmeta galimybės pavaduotojus rinktis konkurso būdu. Tačiau jo buvęs bendradarbis „Klaipėdos naftoje“ Gerimantas Bakanas, kuris jau dirba jo patarėju, turėtų tapti pavaduotoju be konkurso, nes įmonei reikia greitų sprendimų.

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių. Lietuvos rodiklis – mažiausias. Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa? Pažvelgus į 2012–2014m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc.

Tokia tvarka piktinasi knygas antram gyvenimui prikeliantys ir jas parduodantys prekybininkai. Jie sako, kad utilizuojami ir itin vertingi leidiniai, tad bibliotekos taip pinigus leidžia vėjais. Tačiau bibliotekos atkerta – verslininkai tesiekia naudos už valstybės pinigus. Štai taip pasenusios knygos utilizuojamos užsienyje. Ši literatūra jau surūšiuota ir į popieriaus smulkintuvus pakliūva tik tos knygos, kurių niekam nereikia.

Ar lietuvius vilioja galimybė pirkti skolon ir gauti trokštamą daiktą tuojau pat? Pasirodo, per šventes tautiečiai netgi dovanas masiškai perka į skolą – šluojama buitinė technika, telefonai, televizoriai ar net vaikiški žaislai. Tačiau ar tokius pirkinius sugebame ne tik įsigyti, bet ir laiku išsimokėti? Pasak specialistų, Lietuvos gyventojams skolos dar neapkarto, mat Lietuvoje vartojimo kredito ir lizingo rinka reguliuojama griežčiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse.

Neįtikėtinas lietuvių uolumas – metus tautiečiai į taromatus krovė maišus vienkartinių gėrimų pakuočių. Tačiau ar toks sąžiningas rūšiavimas neatsisuks prieš pačius gyventojus? Mat brangstant taromatuose sukauptų pakuočių perdirbimui, ketinama didinti ir gėrimų kainas. Maža to, nors tarą grąžiname pavyzdingai, kitas atliekas mėtome kur papuola. Štai šis taromatas, įrengtas šalia didžiulio prekybos centro, nė minutei nelieka tuščias.

Panevėžio centriniame turguje vitrinos lūžta nuo prekių gausos – rūkyti, bei virti mėsos gaminiai, šviežia mėsa ir kiti gardumynai. Tačiau  paviljone pirkėjų ne tiek ir gausu, ir tie neskuba išlaidauti. Vis dėlto švęsti nusiteikę žmonės turguje dairosi  kiaulienos, šventėms skanesnės mėsos gabalo ieško ir senjorai. Prekybininkai tikina, kad paprastai žmonės gausiau apsiperka prieš Kalėdas.

BNS apžvelgia pagrindinius mokesčių pakeitimus 2017 metais. Gyventojų pajamų mokestis Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) didėja nuo 200 iki 310 eurų. Maksimalus mėnesio NPD bus taikomas, jei gyventojo pajamos neviršys 380 eurų – minimalios algos (MMA). Jei pajamos viršys MMA, pagrindinis NPD bus atitinkamai mažinamas. Šeimoms, auginančioms vaikus, papildomas NPD didėja nuo 120 iki 200 eurų už kiekvieną vaiką.

Renkantis naujametinius patiekalus – Kūčių silkės ir žuvys vietą užleidžia krabų kojoms, austrėms ar krevetėms, taip pat baltai mišrainei bei vaisiams. Ir ypač, kaip sako prekybininkai, mėgstamas tampa ananasas. Vienas prekybos centras suskaičiavo, kad prieš pat naujuosius ananasų nuperkama kone pusšimtį kartų daugiau nei įprastai. Kai kas ne tik gomuriui pamaloninti perka šį egzotinį vaisių, bet ir norėdamas papuošti stalą.

Tikrai nestebina tai, kad dažnai pasirašydami vieną ar kitą sutartį gyventojai tik vangiai peržvelgia sutarties punktus ir skuba pasirašyti. Tačiau redakciją pasiekusi situacija įrodo, kad kiekvieną sutarties skyrelį vertą itin atidžiai išnagrinėti, nes galite likti be kompensacijos. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Tadas (pavardė redakcijai žinoma), papasakojęs savo problemas dėl transporto priemonės Kasko draudimo.

Šiemet Vilniuje benzino, dyzelino ir dujų kainos pagrindiniuose degalinių tinkluose didėjo. Benzino kaina penktadienį, palyginti su praėjusių metų gruodžio viduriu, „Lukoil“ tinkle pabrango 6,7 cento iki 1,117 euro už litrą, „Orlen“ kaina didėjo 7 centais iki 1,126 euro, o „Statoil“ kaina didėjo 7,1 cento iki 1,127 euro.

Didžiausia pasaulyje internetinė mažmenininkė „Amazon“ pateikė paraišką užpatentuoti milžinišką skraidantį sandėlį-dirižablį, iš kurio prekes į specialius taškus pristatytų bepilotės skraidyklės. BBC pažymi, kad paraiška buvo pateikta dar 2014 metų pabaigoje, tačiau apie tai sužinota tik dabar. Savo ruožtu pati bendrovė nesureagavo į prašymą pakomentuoti tokius pranešimus.

Lietuvos eksporto žemėlapis 2017 metais neturėtų drastiškai keistis - bendrovės toliau didžiausią dėmesį skirs Europos Sąjungos bei Rusijos rinkoms. Tuo metu Azijos rinkos bus aktualios tik pavieniems eksportuotojams, mano ekonomistai. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad didžiausias eksportuotojų dėmesys kitais metais bus nukreiptas į eksporto apimčių išlaikymą Europoje.

Nuo šiol išskristi besiruošiantys keleiviai rankiniame bagaže nebegalės gabenti medicininio termometro, kuriame yra gyvsidabrio. Šis reikalavimas, įvestas vadovaujantis pasikeitusiomis Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Pavojingų krovinių taisyklėmis, pasaulio, įskaitant ir Lietuvos, oro uostuose įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d. „Nors gyvsidabrio termometrų nebegalima pardavinėti jau keletą metų, tačiau iki šiol jų nebuvo draudžiama saugiai įpakavus gabenti rankiniu bagažu.

Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausias Lietuvos verslo, energetikos ir finansų sritis, kurios šiais metais bus agentūros dėmesio centre. Kaip seksis vykdyti 2017 metų biudžetą Seimo patvirtintas kitų metų biudžetas yra pakankamai įtemptas, todėl kyla daug klausimų, kaip seksis rinkti pagrindinius mokesčius - visų pirma pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir akcizus, kurių prognozė padidinta dėl nuo kovo didinamų akcizų alkoholiui.

Pagrindinis vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ akcininkas Algirdas Pažemeckas palieka įmonės valdybos pirmininko postą ir traukiasi iš valdybos. Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad ketvirtadienį įmonės stebėtojų taryba patenkino A.Pažemecko prašymą nuo šių metų gruodžio 31 dienos atleisti jį iš užimamų valdybos nario ir valdybos pirmininko pareigų.

Prieš prasidedant 2017 – iesiems, naujasis Seimas skubėjo patvirtinti „Sodros“ biudžetą. Jis – pirmą kartą nedeficitinis po dešimties metų pertraukos. Tačiau didžiulė skola nelieka užmaršty. O mažos pensijos – vis dar slegia senjorus. Visgi kitais metais žadamas ne vienas pakeitimas šioje srityje. Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio pensijos bus didinamos apie 20 eurų. Didesnes pensijas gaus apie 593 tūkst. senatvės pensininkų, 202 tūkst.

Daugiausiai lietuvių būriuojasi prie drabužių parduotuvių kasų. Skundžiamasi artimųjų dovanotais per siaurais ar plačiais megztiniais, marškiniais. Niurzga net ir dėl nepatinkančios spalvos. Būtent aprangos bei avalynės parduotuvėse po Kalėdinio savaitgalio buriuojasi daugiausiai klientų, mat po eglute palikti rūbą ar garderobo detalę lietuviai išties pamėgo. Žmonės prie kasų zuja norėdami grąžinti ar pasikeisti dovanotus megztinius, marškinėlius, batus.

Neabejotinai vienas svarbiausių Naujųjų sutiktuvių atributas – fejerverkai. Jiems pinigų nepagaili nei patys Lietuvos gyventojai, nei kai kurios savivaldybės. Atvykstančių svečių laukia ir didmiesčiai, ir Lietuvos kurortai. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kaip laikrodžiui išmušus 00 val. miestai ruošiasi nustebinti visus atvykusiuosius bei kas fejerverkams skirs daugiausia.

Buvusio Kelių policijos pastato sostinės Giraitės gatvėje tikriausiai nepavyks išsaugoti, tačiau naujajame komerciniame komplekse turėtų būti atkartoti jo sprendiniai. Tai aiškėja, pasibaigus Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ ir Lietuvos architektų sąjungos skelbtam 40 mln. eurų vertės biurų parko architektūros konkursui. Vis dėlto lemiamą sprendimą teks priimti kultūros paveldo ekspertams.

TV3 prekės ženklas – mėgstamiausias žiniasklaidos prekės ženklas Lietuvoje. Baltijos šalyse atliktas „DDB Brand Capital 2016 m.“ prekių ženklų tyrimas rodo, kad TV3 yra vienas iš penkių mėgstamiausių prekių ženklų šalyje, rašo portalas vz.lt.

Iš „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų šalių susitarimu atleidžiamam pagrindiniam įmonės strategui Albertui Šimėnui bus išmokėta septynių mėnesių jo atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija. BNS skaičiavimais, jam bus išmokėta ne mažiau kaip 40,3 tūkst. eurų (iki mokesčių). „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus patarėjas Mantas Dubauskas BNS sakė, jog dėl kompensacijos dydžio susitarta derybose su A.Šimėnu.

  Likus mažiau nei pusmečiui iki Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties pabaigos, Vilniaus savivaldybė ir jos valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ketina pateikti ieškinį Stokholmo arbitražui - juo bus prašoma „Vilniaus energijos“ atlyginti padarytą žalą. Abiem įmonėms nesutariant dėl turto vertintojų, į šį arbitražą jau kreipėsi „Vilniaus energija“.   „Mes savo ruožtu rengiame pilną ieškinį, kuris Stokholmo arbitražui turėtų būti pateiktas sausio mėnesį.

Verslininkai 2017 metus pasitinka atsargiomis nuotaikomis. 53 proc. mažų ir vidutinių įmonių prognozuoja, jog kitais metais verslo pajamos liks 2016 m. lygyje, 25 proc. tikisi augimo, o kas šešta įmonė nuogąstauja dėl pajamų sumažėjimo. „Citadele“ banko užsakymu bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių, paaiškėjo, kad 2017 metais pilnesnių verslo aruodų labiausiai tikisi gamybininkai, taip pat daugiau nei 50 darbuotojų turinčios bendrovės.

Skaičiuojant paskutines metų dienas pats laikas įvertinti, kokie jie buvo Lietuvos namų ūkiams. Statistikos duomenys rodo, kad šalies gyventojams šie metai buvo išties neblogi – mažėjo nedarbas, kilo vidutinis darbo užmokestis, infliacija išliko neįprastai žema. Dėl šių priežasčių didėjo ir namų ūkių vartojimas. Tačiau kaip visa tai atsispindi tipinės Lietuvos šeimos finansuose? Tarkime, kad Petraičiai yra statistinė šių dienų Lietuvos šeima.

Turint galvoje 2016-aisiais pasaulį purčiusius ir stebinusius įvykius, tenka pripažinti, kad jie tvirtai nusipelnė Beždžionės metų titulo. Kas mūsų laukia 2017 metais? Pradėkime nuo to, kad tai bus Gaidžio metai.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos gamintoja „Vilniaus energija“, kuri nesutinka su Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) parinktais miesto šilumos ūkio vertintojais, prašo Stokholmo arbitražo paskirti nepriklausomą turto techninės būklės vertintoją. „Taip, toks kreipimasis yra pateiktas gruodžio pradžioje.

Dar niekur prieš tai neskelbtas Lietuvos milijonierių šimtukas parodo, kad sunkiu darbu ir strateginiu vadovavimu verslą Lietuvoje įmanoma taip išvystyti, kad užsidirbtum ne vieną milijoną. Kol vieni milijonieriai su žiniasklaida bendrauti atsisako, kiti mielai dalinasi savo istorijomis kuriant verslą bei negaili patarimų. Štai „Topo grupės“ įkūrėjas Aurelijus Rusteika atsako, jog žmogui sukti į verslą ar ne, parodo asmeninės savybės.

Saujelė išrinktųjų, kuriems vienas kitas šimtas tūkstančių nieko nereiškia,  kasmet pralobsta visų mokesčių mokėtojų sąskaita. 71 turtuolis, pervedantis į gyvybės draudimą po daugiau nei 100 tūkst. eurų, kasmet iš valstybės vidutiniškai susigrąžina net po 238 tūkst. eurų mokesčių. Tokio pelno sunku tikėtis kitose srityse, tad šie žmonės pernai iš valstybės gavo net 16 mln. eurų grąžinto pajamų mokesčio.

Žinoti savo teises reikia, o kartais net reikėtų sakyti, kad būtina. Priešingu atveju galite būti apgauti net ir atrodytų nesudėtingoje situacijoje. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Birutė, kuri pabandė grąžinti prekybos centre „Ermitažas“ pirktą nekokybišką elektrinę girliandą.

Žiniasklaidos ir teisėsaugos akiratyje atsidūrusių valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ nauja valdyba kol kas susipažįsta su įmonės padėtimi ir skubotų sprendimų priimti neketina, teigia jos pirmininkas Romas Švedas. „Savo vertinimą taip iš karto spontaniškai pateikti kol kas būtų ir per ankstyva, ir neatsakinga. Mes jį pateiksime, taip, bet vėliau (...) Per artimiausią laikotarpį galėsime tik konstatuoti faktą, kad susipažįstame su įmonės padėtimi“, - BNS sakė R.Švedas.

  Ilgametis valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas, laikytas pagrindiniu įmonės strategu ir Stasio Dailydkos dešiniąja ranka, atleidžiamas iš pareigų. Tai pirmas iš keturių pavaduotojų, kuris atleidžiamas, „Lietuvos geležinkelių“ vadovu gruodžio 16 dieną paskyrus Mantą Bartušką.   Pareigas 66 metų A.Šimėnas paliks nuo sausio 2 dienos.

Vyriausybei trečiadienį pritarus, kad nuo kitų metų sausio pensijos būtų didinamos vidutiniškai 20 eurų, premjeras Saulius Skvernelis žada, kad pensijos maždaug tokia pat suma didės ir 2018 metais. „Yra ne planai didinti pensijas, o tai susiję su mūsų ekonomikos augimu. Jeigu viskas vyks, kaip dabar prognozuojama, tai pensijos turėtų didėti 20-23 eurais 2018 metais“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Mobiliojo ryšio operatorė „Tele2“ trečiąjį šių metų ketvirtį užėmė 41,12 proc. Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos, kitiems operatoriams - „Omnitel“ ir „Bitė Lietuvai“ - pagal pajamas teko atitinkamai 30,13 proc. ir 26,37 proc. rinkos. Vien alternatyvių operatorių - „Eurocom“, „Teledema“, „CSC Telecom“ ir „Mediafon“ - bendros pajamos siekė 1,47 mln. eurų ir sudarė 2,39 proc. rinkos, rodo trečiadienį paskelbti galutiniai Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys.

Investicijų nauda šaliai – nepaneigiama. Atėjusios didžiulės kompanijos prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie gyventojų piniginės pagausėjimo – sukuriamos naujos darbo vietos, konkurencija skatina padidinti atlyginimus. Valstybinė įstaiga „Investuok Lietuvoje“ sudarė reformų gaires, kurias įgyvendinus Lietuva taptų konkurencingesne ir labiau patraukli investuotojams. Išskiriamos kelios prioritetinės sritys: švietimas, talentų pritraukimas ir migracija, inovacijos, regionų plėtra.

Nuo sausio duomenys apie daugiau kaip 3 darbuotojus turinčių įmonių darbo užmokesčio vidurkį bus skelbiami viešai. Tokia nuostata įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

Koks buvo išskirtiniausias 2016-ųjų metų bruožas? Gal tai pergalingo populizmo ir protesto prieš elitą banga? O gal niekingas ir niokojantis ekstremizmas bei terorizmas? Arba skurdą sumažinusios, bet pajamų nelygybę padidinusios globalizacijos pažeidžiamumas ir status quo trapumas? Tikrai taip, tačiau yra kai kas, kas praeinančiais metais vienijo visus šiuos reiškinius. Prisiminkime kai kurias praeinančių metų naujienų antraštes.

Prestižinio verslo leidinio „Forbes“ sudaromame ir verslo sąlygas vertinančiame reitinge Lietuva per metus iš 17 vietos pakilo į 15 vietą. Kasmet sudaromame palankiausių verslui šalių reitinge Lietuva aplenkė tokias valstybes kaip Šveicarija, Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis ir kitas. Per trejus metus „Forbes“ sudaromame sąraše Lietuva pakilo net per 10 pozicijų.

Visi žinome įprastinę drabužių nuomą, tačiau lietuvės sukurtas startuolis keičia rinką ir pateikia alternatyvą. Vienoj senų modelių suknelių – galimybė pasipuošti dizainerių kurtu rūbu. Geriausiu metų startuolio nuo 40 titulas atiteko „Rent Boutique“ įkūrėjai kaunietei Žaklinai Aišparienei. Interviu metu moteris papasakojo, kuo šis startuolis inovatyvus ir kaip nuomojantis pasikeičia stiliaus tendencijos.

Valstybiniam Rusijos paštui vienašališkai keičiant į Rusijos Federacijos teritoriją atkeliaujančių tarptautinių pašto korespondencijos siuntų priėmimo tvarką – galimi siuntų pristatymo sutrikimai, praneša Lietuvos paštas. Pereinamuoju laikotarpiu, kol galutinai paaiškės siuntų į Rusiją pristatymo sąlygos, gyventojams Lietuvos paštas rekomenduoja į Rusiją siunčiamas pašto korespondencijos siuntas registruoti, kad būtų maksimaliai užtikrintas saugus ir kokybiškas jų pristatymas adresatams.

Jau šiais metais buvo fiksuojama svyruojanti, iki 1 proc. infliacija. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad kitais metais kainos kils dar labiau. Pigs nebent tos paslaugos, kuriomis ir taip nesinaudojame itin dažnai. Paskutiniais Lietuvos banko duomenis, vidutinė metinė infliacija yra 0,6 proc.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa bei Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas bus vieni svarbiausių naujojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbų. Tačiau jis tikina, kad šie klausimai tarpusavyje nebus susieti - derėdamasi dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo, Lietuva nešvelnins savo pozicijos dėl Astravo AE. „Baltijos šalių tikslas - atsiskirti nuo šitos sistemos.

Europinė darbotvarkė verslui šiais metais buvo kaip niekada intensyvi, tačiau kitąmet Lietuvos ir visos Europos verslo laukia nauji iššūkiai, susiję su besitęsiančia migracijos krize ir augančiu politiniu nestabilumu. Populistinių jėgų stiprėjimas gali lemti protekcionizmo apraiškas, mažėjantį Europos patrauklumą investicijoms, stabdyti teisėkūros procesus, ekonominį augimą bei prekybos plėtrą.

Europos Centrinio Banko (ECB) įgyvendinama turto pirkimo programa, dar vadinama kiekybiniu skatinimu, vieną dieną turės būti užbaigta ir tos dienos negalima pernelyg ilgai atidėlioti, interviu olandų dienraščiui NRC pareiškė ECB valdančiosios tarybos narys Klaasas Knotas. „Ar tai nutiks 2018 metais? Neturiu krištolinio rutulio“, – pridūrė jis.

Akcijų ir nuolaidų prisotintoje mažmeninės prekybos rinkoje internetinės prekybos lyderis Lietuvoje imasi kardinalių kainodaros pokyčių. Nuo šiol „Pigu.lt“ e. parduotuvėje nebelieka procentinių nuolaidų – klientai matys vieną tuo metu galiojančią kainą. Pasak internetinės parduotuvės vadovo Dainiaus Liulio, iš esmės keisti kainodaros strategiją paskatino vis garsiau kritikuojamos prekybininkų vilionės didelėmis nuolaidomis ir besikeičiantys klientų poreikiai.

Specializuotos alkoholio parduotuvės Lietuvoje galėtų atsirasti 2018 metais, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „2018 metai, galėčiau galvoti, yra realus laikas, kad specializuotos parduotuvės galėtų atsirasti. Manau, metai – pusantrų yra pakankamai ir tam, kad atliktume skaičiavimus, ir verslui pasiruošti“, - interviu BNS sakė ministras.

Gruodis – tai tas metų mėnuo, per kurį lietuviai išleidžia daugiausiai pinigų. Štai vilniečiai Toma ir Arūnas šias Kalėdas pirmą kartą sutiko nebe dviese. Jiedu jau penkis mėnesius sūpuoja savo mažylį Danielių. Toma sako, kad kalėdinėms dovanoms ir šventiniam stalui šiemet jie  jau išleido mažiausiai 300-us eurų. Jaunai šeimai tai išties dideli pinigai. Be to, tenka susitaikyti, kad net ir per šventes šeima toli gražu ne viską sau gali leisti. „Žiūrim, kad kažkas būtų pigiau.

Atėjusi nauja valdžia beveik kiekvieną dieną stebina pasiūlymais keisti nusistovėjusią situaciją. Ne išimtis ir finansų sfera. Naujasis finansų ministras Vilius Šapoka TV3 studijoje atskleidė ne tik tai, kad bus peržiūri įvairūs finansuojami projektai ir mokestinės lengvatos, bet ateis laikas ir naujiems mokesčiams, kurie palies daugelį lietuvių. Artūras Anužis: Yra mokesčių, apie kuriuos nuolat diskutuojama, bet iki šiol nebuvo apsispręsta iki galo.

Ant šventinio stalo šiemet stintos bus retenybė, nes žvejų laimikiai iki šiol buvo menki - nuo 10 iki pusšimčio kilogramų, o kitos savaitės oro prognozės irgi nieko gero nežada, šeštadienį pranešė Lietuvos radijas. Uostamiesčio turgavietėse už stintas prašyta iki 8 eurų už kilogramą, o priekrantės žvejai jas atiduodavo maždaug po 5 eurus. Sinoptikai kitą savaitę prognozuoja audrą, todėl stintų gali ir visai nebūti.