Verslas

Dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose auganti naftos kaina ir toliau Lietuvoje brangino kurą. Mažmeninės benzino ir dyzelino vidutinės kainos šalies degalinėse per savaitę pakilo atitinkamai 3,8 proc. ir 2,7 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, kovo 9–15 dienomis Brent naftos vidutinė kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį (USD/bbl) ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę.

Besitęsiant karui Artimuosiuose Rytuose stebimas ne tik kuro, bet ir trąšų kainų augimas, tačiau, kaip sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis, tai nekelia grėsmės dėl galimo konkurencijos Lietuvos žemės ūkio sektoriuje iškraipymo. Anot jo, trąšos dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Izraelio pradėtų karinių veiksmų Irane brangsta visame pasaulyje.

Apie energijos kainų šoką dėl karo Artimuosiuose Rytuose įspėjęs Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pablogino euro zonos ekonomikos augimo šiais metais prognozę ir padidino infliacijos prognozę. ECB ekspertai dabar prognozuoja, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026-aisiais augs 0,9 proc., nors gruodžio prognozėje buvo numatytas 1,2 proc. augimas. Šių metų infliacijos prognozę jie padidino nuo gruodį numatytų 1,9 proc. iki 2,6 procento.

Vienos didžiausių Baltijos šalių kelionių organizatorių bendrovės „Novaturas“ akcininku pernai pavasarį tapusiam Turkijos turizmo verslininkui Nesetui Kockarui, valdančiam 23,2 proc. akcijų, Konkurencijos taryba leido įsigyti papildomų 10 proc. įmonės akcijų. Taryba ketvirtadienį pranešė leidusi isigyti 9,99 proc. bendrovės „Novaturas“ akcijų, kurios kartu su N. Kockaro jau turimomis akcijomis iš viso sudarys 33,2 proc., ir perimti vienvaldę įmonės kontrolę.

Nedarbas Jungtinėje Karalystėje (JK) tebesilaiko aukščiausiame per penkerius metus lygyje, parodė ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) duomenimis, nedarbo lygis lapkričio–sausio mėnesiais sudarė 5,2 proc., o darbo užmokesčio augimas sulėtėjo. Britų verslo atstovai įspėja, kad ekonominės pasekmės, susijusios su karu Artimuosiuose Rytuose ir dirbtinio intelekto diegimu, gali dar labiau susilpninti įdarbinimą.

Naftos ir dujų kainų kilimui dar padidinus nuogąstavimus, kad karas Artimuosiuose Rytuose pakurstys infliaciją ir slopins ekonomikos augimą, Europos akcijų indeksai ketvirtadienį toliau smunka. Frankfurto indeksas DAX nuo sesijos pradžios smuko 3 proc., Londono FTSE 100 – 2,9 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 2,3 procento. Auksas ir sidabras atpigo atitinkamai daugiau nei 6 proc. ir 13 proc.

Skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“ investuoja 1 mln. eurų į savo virtualios debesijos platformos „Bitės Cloud“ plėtrą. Investicija skirta antrajam platformos plėtros etapui – įsigyjama nauja „Dell“ serverių ir duomenų saugojimo infrastruktūra, ketvirtadienį pranešė „Bitė Lietuva“. „Bitės Lietuvos“ generalinis direktorius Arūnas Mickevičius sako, kad nauja infrastruktūra leis klientams naudoti debesijos paslaugas dvejuose duomenų centruose, o prireikus lengvai atkurti duomenų kopijas...

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant naftos kainoms, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė toliau paliekantis galioti 2 proc. palūkanų normą. Vasario mėnesį infliacija euro zonoje siekė 1,9 proc. ir atitiko ECB nustatytą tikslų intervalą, tačiau didėja susirūpinimas, kad dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu gali staigiai išaugti kainos. Palikdamas galioti 2025 m. liepos mėn. nustatytą 2 proc.

Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Aumovio“ (buvusiai „Continental“) nusprendus trauktis iš Lietuvos, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas tikina, kad Vyriausybė padarė viską, kad bendrovė toliau veiktų šalyje. Jis pažymėjo, kad šiuo klausimu buvo nuolat komunikuojama su įmonės atstovais ir šis sprendimas tėra susijęs su pasikeitusia bendrovės strategija.  „Galiu patikinti, kad iš Vyriausybės pusės padarėme viską, kad įmonė pasiliktų.

Pietų Korėjos vyriausybė ir įmonės svarsto galimybę importuoti rusišką naftą, pranešė Seulo pramonės ministerija. Šis svarstymas atsirado dėl to, kad valdžios institucijos stengiasi užtikrinti energijos tiekimą esant eskaluojančiam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Šis klausimas susijęs su ekonominių sankcijų Rusijai sušvelninimu, ministerija nurodė tekstinėje žinutėje.

Švedijos centrinis bankas (Riksbankas) ketvirtadienį nepakeitė savo pagrindinės palūkanų normos, kuri, kaip ir anksčiau, sudaro 1,75 proc., tačiau pažymėjo, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose jo prognozės tampa „labai neaiškios“. Centrinis bankas „nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri sudaro 1,75 proc., ir ši norma dar kurį laiką turėtų išlikti šiame lygyje“, teigiama banko pranešime. „Tačiau šios prognozės dėl karo Artimuosiuose Rytuose tampa labai neaiškios“, – pridūrė bankas.

Kovas keliuose – tai sustiprintos eismo dalyvių kontrolės mėnuo, orientuotas į saugumą ir atsakingą elgesį. Visoje Lietuvoje bus vykdomos tikslinės eismo dalyvių kontrolės priemonės, kurių pagrindinis tikslas – saugesnės kelionės visiems.

Europos Parlamentas (EP) žengė svarbų pirmąjį žingsnį siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimą su JAV – pritarė muitų amerikiečių prekėms mažinimui. Procesas buvo sustabdytas po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino daugelį prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų. EP Tarptautinės prekybos komitetas balsavime pritarė ES muitų mažinimui kai kurioms amerikiečių prekėms, kaip numatyta rugpjūčio susitarime, kurio Briuselis pažadėjo laikytis.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai ES šalyse, skelbia Eurostatas. Šios sąnaudos Lietuvoje spalį–gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2024 metais, augo 9 proc., vidutiniškai ES – 3,7 proc., o euro zonoje – 3,4 procento. Latvijoje sąnaudos per metus augo 7,4 proc., Estijoje – 5,2 procento.

Nuo 2026 m. birželio 7 d. planuojama įgyvendinti Europos Sąjungos skaidraus darbo užmokesčio direktyvą, kurios tikslas – užtikrinti vienodą atlyginimą už tokį patį ar vienodos vertės darbą ir mažinti vyrų bei moterų darbo užmokesčio skirtumus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Įgyvendinant šiuos pokyčius, svarbų vaidmenį atliks „Sodra“, kuri bus atsakinga už duomenų surinkimą, apdorojimą ir rodiklių apskaičiavimą.

Vilniaus Santaros klinikos ir gydytojų profesinės sąjungos pasiekė susitarimą dėl darbuotojų darbo užmokesčio didinimo šiais metais. Po derybų su Valstybine ligonių kasa klinikoms pavyko papildomai išsiderėti 25 mln. eurų finansavimą, iš kurio 11 mln. eurų bus skirti darbuotojų atlyginimams didinti. Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša sako, kad, pagal pasiektą susitarimą, Santaros klinikų darbuotojų atlyginimai augs apie 4 proc.

Susisiekimo infrastruktūros įmonės „Fegda grupė“ grynasis pelnas pernai mažėjo 70 proc. ir siekė 11,6 mln. eurų. Tuo metu įmonės pajamos 2025 metais mažėjo 27 proc. iki 215,3 mln. eurų. Pasak „Fegda grupės“ generalinio direktoriaus Gedimino Gribulio, po gausių infrastruktūros projektais 2024-ųjų, pernai situacija rinkoje drastiškai pasikeitė.  „Pernai beveik nebeliko didelės apimties projektų, kuriuos įprastai įgyvendina visos didžiausios šalies infrastruktūros statybų bendrovės.

Irano sprendimas uždaryti Hormūzo sąsiaurį gali turėti pasekmių Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos pieno produktų eksportui, teigia pienininkų asociacija „Pieno centras“. Anot jos, karas Artimuosiuose Rytuose jau trikdo pagrindinius tarptautinės prekybos maršrutus, kuriais europietiška produkcija pasiekia Persijos įlankos šalis bei Azijos rinkas.

Estijos vyriausybė ketvirtadienio posėdyje patvirtino, kad nacionalinė minimalioji mėnesinė alga (MMA) 2026 metais sieks 946 eurus, o minimalus valandinis darbo užmokestis sudarys 5,67 euro, o tai reiškia, kad nuo balandžio 1 dienos minimalus darbo užmokestis padidės 60 eurų. Pasak ekonomikos reikalų ir pramonės ministro Erkki Keldo, Estija su kiekvienais metais vis labiau artėja prie tikslo, kad minimalus darbo užmokestis sudarytų bent pusę nacionalinio vidutinio darbo užmokesčio.

Iškastinio kuro kainos toliau sparčiai kyla, o naftos kaina šįryt, prasidėjus karui su Iranu, pasiekė kaina, kurios nebuvo nuo 2022 metų, rašo „Sky News“. Šiek tiek po 11.30 val. „Brent“ naftos barelio kaina trumpam pakilo iki 118,74 JAV dolerių – tokio lygio ji nebuvo pasiekusi nuo 2022 m. birželio, t. y. beveik prieš ketverius metus. Dujų kainos Europoje pašoko 35 proc.

Stambiai Vokietijos automobilių komponentų tiekėjai „Aumovio“ (buvusi „Continental“) pranešus apie traukimąsi iš Lietuvos, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad ministerija teikė siūlymus ir bandė įtikinti įmonę likti Lietuvoje. Jis pridūrė, kad „Aumovio“ pasitraukimas susijęs su strateginiais sprendimais, pasikeitusia verslo logika ir globaliomis tiekimo grandinėmis. „Tai yra susiję su įmonės strateginiais sprendimais, jų pasikeitusia verslo logika.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad 80 tūkst. tonų kuro rezervą Lietuva išnaudos ilgiausiu leistinu terminu – iki birželio pabaigos, taip siekdama padaryti didesnę įtaką šokinėjančioms kuro kainoms. Ministro teigimu, toks sprendimas galutinę degalų kainą gali sumažinti maždaug dešimčia centų.

Automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda netoli sostinės esančio Gariūnų viaduko pradedami 6,5 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbai, o nuo kovo 30 dienos šiame ruože keisis eismo organizavimas. Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė sako, kad viaduko rekonstrukcija svarbi ne tik dėl jo prastos būklės, bet ir kaip strateginis žingsnis – jis bus pritaikytas karinio mobilumo reikmėms.

Naudoto automobilio pirkimas Lietuvoje išlieka viena rizikingiausių investicijų, o praėjusių metų statistika rodo, kad rasti visiškai sveiką transporto priemonę darosi vis sunkiau. Remiantis automobilių duomenų bendrovės „carVertical“ atlikta analize, net 57,2 proc. visų šalyje tikrintų automobilių turėjo užregistruotų apgadinimų. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė pirkėjus dominusių modelių jau buvo patekę į eismo įvykius, o vidutinė vienos žalos vertė siekė 4 186 eurus.

Trečiadienį planuotas įsilaužimas į „Artea“ banko skyrių Vilniuje Žemynos gatvėje esančiame prekybos centre nepavyko – įsibrovėlis neįėjo į patalpą ir nepaėmė nei klientų ar banko dokumentų, nei turto ar pinigų, nes banko darbuotojai profesionaliai laikėsi saugumo procedūrų. Per bandymą įsilaužti nuo ašarinių dujų nukentėjo „Artea“ banko darbuotojas, kuriam prireikė medikų pagalbos. Jo būklė gerėja. Šiuo darbuotoju nuolat rūpinasi ir banko komanda.

Dabartinis Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, kurį prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti antrai kadencijai, sako, kad šalyje dar reikėtų įrengti maždaug pusšimtį bankomatų. „Tam, kad situacija būtų geresnė, reikia iki 50 naujų bankomatų“, – ketvirtadienį demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariams teigė G. Šimkus. Pasak jo, šiuo klausimu su bankais bus kalbama ir toliau. „Šios temos nepamesime“, – žadėjo jis.

Stambiai Vokietijos automobilių komponentų tiekėjai „Aumovio“ (buvusi „Continental“) pranešus apie traukimąsi iš Lietuvos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad dėl augančių atlyginimų darosi sunkiau pritraukti investicijas ir išlaikyti įmones Lietuvoje. „Verslas moka skaičiuoti. Lietuvoje darbo jėgos trūkumas, antra, darbo jėgos kaina išaugo. Kodėl pas mus investicijų buvo savo laiku atėję daugiau? Tai pigi darbo jėga buvo. Dabar darbo jėgos kaštai išaugę.

Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ investuos 30,3 mln. eurų į tris naujas baterijų sistemas Kelmėje ir Šilalėje esančiuose vėjo parkuose. Anot bendrovės, užbaigus projektus jos valdoma kaupiklių galia Baltijos šalyse išaugs beveik du su puse karto – nuo 29 iki 75 megavatų (MW).  Į kaupimo sistemų plėtrą Lietuvoje bendrovė investuos 30,3 mln. eurų, iš kurių 5,3 mln. bus finansuojama Modernizavimo fondo lėšomis.

Lietuvai priėmus sprendimą atlaisvinti kuro rezervus, o prezidentui ir politikams vardinant galimas kitas priemones degalų kainų mažinimui, ketvirtadienį ministrė pirmininkė Inga Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas susitiko aptarti situaciją ir galimus sprendimus. Siekdama sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuva atlaisvins ir naftos, ir degalų atsargas.

Dabartinis Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, kurį prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti antrai kadencijai, sako, kad toliau vadovaudamas LB sieks didesnio finansų sistemos atsparumo, paslaugų prieinamumo, konkurencingumo ir inovacijų. Pasak G. Šimkaus, šalies finansų sistema bus atspari, jeigu sugebės prisitaikyti prie įvairiai susiklostančių aplinkybių.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, kurį prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti antrai kadencijai, sako pasigendąs galvojimo ir sprendimų, kaip pensijų sistema veiks ateityje.

Ketverius metus nepavykstant nugriauti vadinamųjų Maskvos namų Vilniuje bei sostinės merui siūlant įstatymo pataisas, kuriomis verslui būtų sudaryta galimybė pastatą nugriauti visuomeniniais pagrindais, aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, kad ministerija galėtų kreiptis į teismą ir trišaliu susitarimu pareigą nugriauti pastatą perduoti vienai iš savivaldybės įmonių. „Šiuo metu yra vykstantis teismas.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kylant degalų kainoms, aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, kad būtų galima trumpuoju laikotarpiu mažinti CO2 dedamąją kuro akcize, tačiau pabrėžė, kad Lietuva turi ilgalaikių įsipareigojimų Europos Sąjungai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. „Tai ne Aplinkos ministerija inicijuoja tos dedamosios mažinimą. Suprantame žmones, kurie patiria tiesiogiai tuos kainų šuolius, kurie pilasi degalus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pradėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų grąžinimą gyventojams, pateikusiems pajamų deklaracijas. 13 tūkst. gyventojų jau grąžinta daugiau nei 8 mln. eurų permokų. GPM permokos grąžinamos į gyventojų nurodytas banko sąskaitas, rašoma pranešime spaudai. Gyventojams, kuriems pagal pateiktas deklaracijas susidarė permoka, lėšos bus pervedamos automatiškai – jokių papildomų veiksmų imtis nereikia.

Dėl naujų išpuolių prieš svarbią energetikos infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose padidėjus nuogąstavimams dėl pasaulinių naftos ir dujų tiekimo sutrikimų, naftos kainos ketvirtadienį kopia aukštyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ketvirtadienio ryte pašoko daugiau nei 5 proc., priartėjusi prie 113 JAV dolerių už barelį ribos, o WTI rūšies naftos kaina paaugo 1,06 proc. iki 97,34 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 450 tūkst. nesumokėtų administracinių baudų, kurių bendra suma siekia daugiau kaip 100 mln. eurų. Tai neišnaudotas valstybės pajamų potencialas, kuris galėtų būti skirtas viešųjų paslaugų gerinimui ir kitoms visuomenės reikmėms. Siekiant efektyvinti skolų valstybei išieškojimą, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo 2026 m. liepos galės pati išieškoti skolas iš gyventojo ar įmonės banko sąskaitų, apie tai iš anksto informavusi.

Dvi Seimo frakcijos ketvirtadienį susitiks su dabartiniu Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi, kurį prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti antrai kadencijai. G. Šimkus susitiks su demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariais ir socialdemokratais. Šimkus aptars planus su Seimo frakcijomis Kaip BNS sakė demokratų frakcijos vadovas Lukas Savickas, yra daug sričių, kuriose LB balsas svariausias.

Po šios žiemos Europos dujų saugyklos yra užpildytos gerokai mažiau nei įprastai, o situaciją dar labiau komplikuoja didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose. Dėl šios priežasties saugyklas gali tekti pildyti brangesnėmis dujomis, o tai gali lemti didesnes šildymo ir elektros kainas jau kitą sezoną. Nors dalis šių pokyčių kol kas dar neatsispindi gyventojų sąskaitose, energetikos ekspertai jau atkreipia dėmesį į svarbias tendencijas – mažėjančias atsargas ir augantį neapibrėžtumą rinkose.

Finansų ministro pažadus, kad jau šį savaitgalį degalai Lietuvoje gali atpigti bent keliolika centų, gesina „Orlen Lietuva“. Įmonės atstovas tikina, kad Lietuvoje sumažins parduodamų degalų didmenines kainas tik tuo atveju, jei jos kris visame regione. Savo sąskaita piginti degalų nesutinka ir degalinių valdytojai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys skatina JAV verslą pasinaudoti palankia Lietuvos reguliacine aplinka bei žada Vyriausybės dėmesį investuoti norinčioms amerikiečių įmonėms. Majamyje viešintis ministras šio miesto turizmo, uosto, aviacijos, verslo rūmų, prekybos, inovacijų ir tarptautinės prekybos organizacijų atstovams teigė, jog JAV bendrovėms Lietuvoje bus sudarytos palankios sąlygos plėtrai, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Beveik 3,5 metų nišos kremuotų gyventojų palaikams laidoti savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose buvo skiriamos nemokamai. Tačiau panašu, kad mokestis už tai vėl bus. Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama grąžinti vienkartinę rinkliavą. Tad nuo šiol už vietą 1–4 urnoms teks mokėti kas 25-erius metus. Nors šioms įstatymo pataisoms pritarė dauguma, posėdžio dalyviai kėlė nemažai klausimų. Pvz.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Darius Vedrickas sako, kad viešųjų pirkimų vertė nuosekliai auga, o jų valdysenai yra skiriamas vis didesnis dėmesys. Vyriausybei ataskaitą trečiadienį pristačiusi tarnyba nurodo, kad pernai pirkimų vertė siekė 10,47 mlrd. eurų ir buvo 7,3 proc. didesnė nei užpernai (9,76 mlrd.

Lietuvoje vasarį pagaminta rekordiškai daug biometano – beveik 33 gigavatvalandės (GWh) – 2,4 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai gamyba siekė 12,6 GWh. Palyginti su sausiu, kai biometano gamyba siekė 27,1 GWh, gamyba išaugo 21,4 proc., trečiadienį pranešė dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“. Vien vasario mėnesį į Lietuvą importuota 15,2 GWh biometano arba 1,7 karto daugiau, o eksportuota 24,9 GWh – 3,3 karto daugiau.

Hormūzo sąsiaurio blokada ir dėl jos išbrangę naftos produktai Lietuvoje gerokai paspartins infliaciją. Ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad šiemet prekės ir paslaugos brangs 5 proc. Greitesnę metinę infliaciją gyventojai turėtų labiausiai pajusti dėl sparčiau brangstančio maisto. Šiaulietė Danutė stengiasi taupyti. Pensija nedidelė, todėl moteris nuolat ieško akcijų – pigesnių maisto produktų. „Pastoviai. Jeigu randu nuolaidą, nusiperku daugiau to daikto, kitko neperku.

Baltijos šalių vežėjai geležinkeliais kartu pirks traukinius, kursuosiančius tiesiama europine vėže „Rail Baltica“. Lietuvos „LTG Link“, Latvijos „Vivi“ ir Estijos „Elron“ trečiadienį paskelbė bendrą europinio standarto regioninių riedmenų pirkimo konkursą, pranešė Susisiekimo ministerija. Skelbiama, kad pirkimo kaina bus žinoma atrinkus gamintoją ir pasirašius sutartį.

Konkurencijos taryba nepagrįstai skyrė 0,9 mln. eurų baudą Vilniaus šilumos siurblių gamintojai „Iglu Tech“ ir ją valdančiai įmonei „Unit Invest“ už pažeidimą nustatant produkcijos pardavimo kainas, nusprendė teismas. Konkurencijos taryba tokį sprendimą žada skųsti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nesutiko, kad nuo 75 proc. iki 40 proc. būtų mažinama bendra vartojimo kredito kaina, kaip siūlė „valstietis“ Valius Ąžuolas. Lietuvos bankas (LB), teigdamas, kad rinka dėl to pajustų nedaug įtakos, kartelės nuleidimui iš esmės pritaria, o Finansų ministerija sako neturinti vartotojų skundų dėl per didelių palūkanų. Dabar vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma negali būti didesnė kaip 75 proc.

Europos baldų prekybos ir gamybos bendrovė „Actona Group“ nusprendė uždaryti gamybinį padalinį Alytuje ir jo veiklas tęsti Kaune, Lenkijoje ir Ukrainoje. Alytaus gamybinio padalinio veikla bus nutraukta šių metų liepą, trečiadienį pranešė įmonė.

JAV ir Izraelio pajėgoms smogus Persijos įlankos pakrantėje esančiam Irano objektui, aptarnaujančiam milžinišką gamtinių dujų telkinį, kurį Iranas dalijasi su Kataru, naftos kainos trečiadienį smarkiai pakilo. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina šoktelėjo daugiau nei 5 proc. iki 108,6 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 1,9 proc. iki 98,01 JAV dolerio už barelį.