Verslas

Didžiausia mokesčių mokėtoja pernai išliko naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pervedusi 415,6 mln. eurų – 21 proc. mažiau nei 2024 metais, tačiau skaičiuojant be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), lyderis buvo „Swedbank“, sumokėjęs 125 mln. eurų, arba 2 proc. daugiau. Antra sąraše su akcizais ir PVM buvo iš trečios vietos pakilusi degalų prekybos bendrovė „Circle K Lietuva“, sumokėjusi 28 proc. daugiau mokesčių – 375,1 mln.

Nusprendus į dalį anksčiau planuoto ministerijų miestelio sostinės Algirdo Goštauto gatvėje perkelti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), Turto bankas nurodo, kad šiuo metu yra atliekamas pasirengimas vidaus statybos darbams, kurie galėtų prasidėti artimiausiais mėnesiais.

Penktadienį „Sodra“ paskelbė kalendorių, kuriomis dienomis ir kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas vasario mėnesį. Taigi, kada galima tikėtis pinigų savo sąskaitose? Vasario mėnesio išmokos Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Vidutinė ligos išmoka yra 54,7 euro per dieną arba apie 1148,7 euro per mėnesį.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį – tarp sparčiausių iš 15-kos duomenis paskelbusių ES šalių, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, per metus – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku užpernai, Lietuvos BVP augo 2,5 proc., sparčiau jis augo tik Ispanijoje (2,6 proc.) ir Airijoje (6,7 procento). Tuo metu palyginti su trečiuoju ketvirčiu, spalį–gruodį Lietuvos ekonomika augo 1,7 proc. – sparčiausiai iš duomenis paskelbusių šalių.

Iš trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinančios Latvijos nacionalinės aviakompanijos „Air Baltic“ generalinis direktorius Ernas Hildenas sako, kad įmonė siekia stiprinti pozicijas Lietuvoje, skelbia portalas lrt.lt. Kaip portalui teigė naujasis Air Baltic“ vadovas, bendrovė „norėtų didinti savo buvimą Lietuvoje, ypač Vilniuje“ ir yra parengusi planų dėl naujų krypčių ir skrydžių dažnių, kurių dalis jau yra paskelbta.

Lietuvoje jau ne pirmi metai yra prailginamas pensinis amžius. Anksčiau jis prailgėdavo 2–4 mėnesiais tiek vyrams, tiek moterims, tačiau šiemet pasiekė 65-erių ribą visiems. Tai reiškia, kad tiek vyrai, tiek moterys nuo šiol į pensiją išeis vienodo amžiaus. Iki šiol moterys ir vyrai teisę išeiti į pensiją įgydavo būdami skirtingo amžiaus, tačiau pastaruosius 10 metų buvo vykdomas pensinio amžiaus ilginimas, kol galiausiai jis buvo suvienodintas abiem lytims.

Lietuvos bankas (LB) praneša planinio patikrinimo metu finansinių technologijų (fintech) įmonėje „ConnectPay“ nustatęs vidaus procedūrų pažeidimų. Skelbiama, kad su įmone sudarytas administracinis susitarimas, o už pažeidimus skirta 98 tūkst. eurų bauda.LB atliko tikslinį planinį elektroninių pinigų įstaigos patikrinimą, kurio metu vertino, kaip ji laikėsi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.

Lietuvos bankas (LB) sudarė taikos sutartis su elektroninių pinigų įstaigomis „PHOENIX PAYMENTS“ ir „NexPay“. Kaip skelbia institucija, joms už teisės aktų pažeidimus buvo pritaikytos poveikio priemonės. Įstaigos jas apskundė teismui, o vėliau pasiūlė centriniam bankui sudaryti taikos sutartis ir šis sutiko. „PHEONIX PAYMENTS“ skirta bauda sumažinta nuo 970 tūkst. iki 540 tūkst. eurų, „Nexpay“ vietoj 50 tūkst. eurų turi sumokėti 30 tūkst.

Nuo sausio 2 d. iki gruodžio 30 d. ūkiams atsiveria plačios galimybės padidinti savo produkcijos vertę ir gauti daugiau pajamų. Ūkiams gali būti suteikiamos iki 1 mln. eurų dydžio paskolos, skirtos žemės ūkio produktų perdirbimui finansuoti.

Saulės elektrines kartu kaupikliais įsirengti norintiems gyventojams bus išdalyta dar 10,13 mln. eurų. Energetikos ministerija penktadienį pranešė pratęsianti pernai paskelbtą kvietimą, kuriam anksčiau buvo skirta 5,3 mln. eurų.  „Gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas rodo, kad ši priemonė atliepia realų poreikį, todėl papildomas finansavimas leis dar daugiau gyventojų pasinaudoti šia galimybe“, – ministerijos pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Vilniuje įsikūrusi kompiuterinių žaidimų kūrėja „MA Lithuania“ toliau naikina perteklines funkcijas ir atleidžia 50 darbuotojų, praneša Užimtumo tarnyba. „Užimtumo tarnyba gavo pranešimą iš „MA Lithuania“ apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą. Įspėta 50 darbuotojų iš 122 dirbančiųjų“, – Eltai nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Saulės elektrines kartu kaupikliais įsirengti norintiems gyventojams bus išdalyta dar 10,13 mln. eurų. Energetikos ministerija penktadienį pranešė pratęsianti pernai paskelbtą kvietimą, kuriam anksčiau buvo skirta 5,3 mln. eurų.  „Gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas rodo, kad ši priemonė atliepia realų poreikį, todėl papildomas finansavimas leis dar daugiau gyventojų pasinaudoti šia galimybe“, – ministerijos pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Į rinką galintys sugrįžti II pakopos pensijų fondų pinigai kelia vis daugiau diskusijų – dalis gyventojų juos svarsto panaudoti būsto įsigijimui. Tai galėtų reikšmingai padidinti būsto pirkėjų aktyvumą, tačiau kartu kyla klausimas, ar papildomi pinigų srautai nesukels dar vieno nekilnojamojo turto kainų šuolio.

Pernai būsto sandorių rinkai pasivijus 2021-ųjų rekordą ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši tendencija išliks ir 2026-aisiais, o sandorių skaičius, tikėtina, pasieks naujų rekordų.  „Būsto rinkoje sandorių skaičiaus augimas praėjusių metų pabaigoje beveik pasiekė 2021-ųjų metų rekordinį lygį, kur mes galvojom, kad nepavyks jo pasiekt niekada. Visiškas klestėjimas būsto rinkoje.

Pasaulio aviakompanijų keleivių apyvarta 2025-aisiais, palyginti ankstesniais metais, išaugo 5,3 proc. iki rekordinių apimčių, skelbia Tarptautinė oro transporto asociacija (International Air Transport Association, IATA). Vidutinis reisų užpildymas per metus didėjo nuo 83,5 proc. iki 83,6 proc., o tai – taip pat yra rekordinis rodiklis. Tarptautinių reisų keleivių apyvarta augo 7,1 proc., vietinių – 2,4 procento.

Statybos sektorius išliko vienu iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių. Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, 2025 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 4,8 mlrd. eurų palyginamosiomis kainomis – 2,4 proc. daugiau nei 2024 m. Labiausiai augo negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtis, jų atlikta 19,9 proc. daugiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 9,2 proc. mažiau. 2025 m. pastatų statybos darbų dalis sudarė 55,4 proc.

Minimali mėnesio alga Lietuvoje pernai augo 12 proc. iki 1038 eurų ir išliko didžiausia Baltijos šalyse.  Estijoje ji didėjo 8 proc. iki 886 eurų, Latvijoje – 6 proc. iki 740 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis, įskaitant individualias įmones, pernai Lietuvoje padidėjo 8,4 proc. (187 eurais) – iki 2410 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinė alga atskaičius mokesčius augo 7,8 proc. (106 eurais) iki 1474 eurų. Realusis darbo užmokestis padidėjo 3,9 proc.

Lietuvos ekonomikai 2025 metais augus 2,7 proc., ekonomistai sako, jog pagal daugelį rodiklių metai buvo išskirtiniai teigiama prasme, o šalies ūkį labiausiai pirmyn stūmė pramonė, transportas ir mažmeninė prekyba. „Beveik visiems sektoriams buvo spartus augimas, ypač tą matome paskutinį praėjusių metų ketvirtį.

Nedarbo lygis Lietuvoje pernai siekė 6,9 proc. – 0,2 procentinio punkto mažiau negu 2024 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pernai šalyje buvo 108 tūkst. bedarbių – 3,6 proc. (4 tūkst.) mažiau nei užpernai. Ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,2 punkto ir sudarė 2,5 proc. Užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,1 proc. (0,9 tūkst.) iki beveik 1,5 mln. Ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių žmonių skaičius augo  1,8 proc. (16 tūkst.) iki 920 tūkst.

Populiarioje lojalumo programoje dalyvaujantys pirkėjai turėtų suklusti. Jiems liko vienas mėnesis išleisti pernai sukauptus „Maxima“ pinigus. To nepadarius, jie tiesiog pradings. Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė naujienų portalą tv3.lt informavo, kad sukauptų pinigų neišnaudojo daugybė pirkėjų. „Šiuo metu apie 1 mln. „Ačiū“ kortelės turėtojų vis dar nėra išnaudoję savo sukauptų lojalumo taškų.

Lietuvos eksportas 2025 metais augo 0,6 proc. iki 37 mlrd. eurų, o  importas – 5,2 proc. iki 43,5 mlrd. eurų. Užsienio prekybos balansas buvo neigiamas – 6,5 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Sausį–lapkritį Lietuva daugiausia prekių eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, o importavo – iš tų pačių šalių. Eksporto į ES šalis vertė sudarė 69,3 proc. bendro eksporto, o importo iš jų – 68,5 proc.  Per 11 mėnesių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14 proc.

Lietuvos pramonės produkcijos vertė pernai išaugo 2,8 proc. ir siekė 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), skelbia Valstybės duomenų agentūra.   Per metus labiausiai – 31,7 proc. – padidėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcija. Tuo metu labiausiai – 18,9 proc. – sumažėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei 16,2 proc. – pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba.

Praėjusių 2025 metų rudenį Lietuvos bankas skelbė apžvalgą apie finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje ir jos regionuose. Konstatuota, kad fizinių taškų, kur galima gauti finansines paslaugas mažėja, tad reikia numatyti strategiją, kuri užtikrintų, kad ir nuo didžiųjų miestų nutolę žmonės išlaikytų galimybę gauti finansines paslaugas arti savo gyvenamos vietos. Strateginė vizija siekia iki 2030 metų. Fizinių klientų aptarnavimo taškų mažėjimas yra padiktuotas kelių aspektų.

Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 metais, palyginti su 2024 metais, augo 2,7 proc. iki 84 mlrd. eurų (to meto kainomis), o nepašalinus sezono ir darbo dienų įtakos – 2,8 procento. Vien paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2024 metais, šalies BVP augo 3,1 proc. (nepašalinus įtakos) ir siekė 22,3 mlrd. eurų, o pašalinus įtaką – 2,5 proc., tuo metu palygiti su trečiuoju ketvirčiu – augo 1,7 proc. (pašalinus įtaką), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvai iškėlus idėją steigti bendrą su Lenkija specialią ekonominę zoną Kapčiamiestyje, kur bus steigiamas naujas poligonas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos delegacija žinių apie tokį dvišalį ekonominį projektą semsis Singapūre, kur kitą savaitę vyks viceministras Paulius Petrauskas. Ši turtinga Pietų Azijos valstybė ir jos kaimynė Malaizija turi bendrą Johoro–Singapūro specialiąją ekonominę zoną.

JAV informacinių technologijų milžinės „Apple Inc.“ valdoma įmonė Lietuvoje „Apple Lithuania“ vienintelei akcininkei, Airijos „Apple distribution international“ 2024-2025 finansiniais metais išmokėjo 12,76 mln. eurų dividendų – 10 proc. daugiau nei 2023-2024 metais (11,58 mln. eurų). Kaip rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos, 2022–2023 finansiniais metais ji išmokėjo 21,89 mln. eurų dividendų, tuo metu visais kitais metais nuo jos įkūrimo 2018-aisiais akcininkei grąžos nedavė.

Ketvirtadienį JAV prezidentas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo grasinama įvesti papildomų muitų naftą Kubai pardavinėjančioms šalims, dar labiau padidindamas šiai komunistinei salos valstybei daromą spaudimą. „Importuojamoms prekėms, kurios yra gaminamos užsienio šalyje, tiesiogiai ar netiesiogiai parduodančioje ar kitaip tiekiančioje naftą Kubai, gali būti taikomas papildomas ad valorem (nustatyto dydžio) muitas“, – rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame vykdomajame įsakyme.

Valstybės duomenų agentūra penktadienį skelbs visų 2025 metų ir ketvirtojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį bei kitus pagrindinius šalies ekonominius, socialinius ir  demografinius rodiklius. Trijų ketvirčių realusis BVP augo 2,8 proc. ir siekė 61,7 mlrd. eurų (to meto kainomis), anksčiau skelbė agentūra.  Lietuvos bankas paskutinėje savo prognozėje teigė, kad šalies ekonomika pernai augo 2,5 proc.

Nuotolinis darbas iš kitos šalies daugeliui atrodo paprastas sprendimas – pakanka kompiuterio ir interneto, o darbas tęsiasi kaip įprastai. Tačiau VMI įspėja, kad gyvenant ir dirbant užsienyje gali keistis ne tik kasdienybė, bet ir tai, kur atsiras prievolė mokėti mokesčius. Lietuviškus ar nebūtinai mažesnius užsienio šalies mokesčius teks mokėti priklausomai nuo gyventojo rezidavimo statuso, jo ryšių su Lietuva ir realiai praleisto laiko kitoje šalyje.

Neringos taryba ketvirtadienį pritarė taikos susitarimui, kuriuo siekiama baigti ginčą dėl sklypo Nidos pušyne, šiaurinėje miesto dalyje, netoli Kuršių marių, kur nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Eriadas“ netiesiogiai valdoma įmonė „Semelitas“ planuoja vystyti mažaaukščių daugiabučių kvartalą.  Susitarimui pritarė 11 tarybos narių, vienas balsavo prieš, keturi susilaikė.

Restoranuose ar kavinėse klientams dažnai pasiūlomas vanduo, o kartais jo paprašo patys lankytojai. Vis tik daugelis jų nustemba, kai gavę sąskaitą pamato, kad už paprastą stiklinę ar ąsotėlį vandens iš čiaupo teks susimokėti. Ir ne bet kiek, o kartais ir 3–5 eurus. Socialiniame tinkle lietuviai piktinosi mokamu vandeniu Lietuvos kavinėse. Pvz., kaunietė Greta papasakojo, kad už dvi stiklines vandens su citrina teko sumokėti 3 eurus. Tuo metu Olgita už stiklinę vandens mokėjo 1,80 euro.

Ketvirtadienį auksas toliau brango ir buvo parduodamas šiek tiek žemiau nei 5 600 JAV dolerių už unciją (31,1 g), o sidabro kaina viršijo 120 dolerių, investuotojams geopolitinio ir ekonominio nestabilumo sąlygomis ieškant saugaus turto. Pasak „Reuters“, aukso neatidėliotino sandorio kaina šoktelėjo 3 proc. – iki 5 560,07 dolerių už unciją, po to, kai sesijos metu trumpam buvo pasiektas rekordinis 5 594,82 dolerių lygis. Metalo kaina siekė rekordines aukštumas devynias sesijas iš eilės.

Kiekvienais metais iki gegužės pradžios didelė dalis Lietuvos gyventojų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikia praėjusių metų pajamų mokesčio deklaracijas. Tik tą padarius galima pasinaudoti kai kuriomis lengvatomis ir susigrąžinti pinigų, jeigu praėjusiais metais sumokėjote daugiau pajamų mokesčio, nei priklauso.

Tęsiantis įstrigusių vilkikų pasienyje ir kontrabandinių balionų krizei, Lietuva nesvarsto galimybių susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygiu, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas. Anot jo, jeigu toks susitikimas ir būtų planuojamas, reikia turėti aiškią darbotvarkę, kur atsispindėtų Lietuvos interesai. „Kaip mes žinome, Baltarusija dabar provokuoja, kad būtų susitikimas viceministrų lygiu.

Energetinis saugumas privalo būti integruotas į projektus nuo pat jų planavimo pradžios, teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Kritinė energetikos infrastruktūra šiandien yra vienas pagrindinių taikinių, todėl turime būti pasirengę bet kokiems scenarijams. Energetinis saugumas neatsiejamas nuo infrastruktūros apsaugos ir atsparumo, todėl šie aspektai privalo būti integruoti į energetikos projektus nuo pat jų planavimo pradžios“, – pranešime sakė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

Namų ūkiams euro zonoje bankų išduotų paskolų suma gruodį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, padidėjo 3,0 proc. iki 7,112 trln. eurų, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbti duomenys. Rodiklis augo nuo 2,9 proc. lapkritį, pasiekė aukščiausią per bemaž trejus metus lygį, viršijo rinkos lūkesčius – vidutiniškai 2,9 proc., pažymi „Trading Economics“. Tolesnis augimas atspindi tvirtą skolinimosi paklausos atsigavimą, kurį skatina ECB pinigų politikos švelninimo sprendimai.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla Inc.“ grynąjį pelną paskutinį 2025-ųjų ketvirtį sumažino 61 proc., sumenkus pardavimams bei išaugus sąnaudoms, bendrovės vadovui Elonui Muskui didinant investicijas į naujas technologijas, pirmiausia –  į dirbtinio intelekto. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, grynasis pelnas sunyko nuo 2,13 mlrd. iki 840 mln. JAV dolerių,  pardavimų pajamos – 25,7 mlrd. iki 24,9 mlrd. dolerių.

Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad, siekdami užkirsti kelią dažniems sukčiavimo atvejams, bankai galėtų užlaikyti klientų atliekamus pavedimus ir neteisėtą veiklą patvirtinus lėšas grąžinti.  „Informavimas ir konsultavimas yra labai svarbu, tą reikia tęsti, bet reikia pripažinti, kad jau, matyt, tos žinutės (...) ne visada veikia.

Pastarąją savaitę degalams Lietuvoje brangus 0,6–2 proc., skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų padidėjo iki 15 centų, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, sausio 26-ąją, pirmadienį, litras benzino šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 1,43 euro, o dyzelinas – 1,58 euro. Degalinių tinkluose benzino kainos svyravo nuo 1,35 iki 1,54 euro, dyzelino – nuo 1,48 iki 1,70 euro.

Savaitgalį meteorologams prognozuojant šalyje stiprų speigą, gali užšalti vamzdynai ir kilti radiatorių sprogimo pavojus, įspėja daugiabučius namus administruojanti įmonė „Mano būstas“. „Kuo oro temperatūra žemesnė, tuo pavojus daugiabučių inžinerinėms sistemoms didesnis. Didžiausia rizika kyla šildymo ir vandentiekio sistemoms, nes jos greičiausiai reaguoja į staigius temperatūrų pokyčius“, – pranešime teigia „Mano būsto“ avarinės tarnybos veiklą koordinuojanti Eglė Šlajūtė.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie taršos mažinimą – steigiamos ne tik mažos taršos zonų miestuose, bet ir planuojami realaus laiko taršos matuokliai keliuose. Vis dėlto automobilių rinkos ekspertai atvirauja – vien kontrolė ir baudos vairuotojų neprivers persėsti į netaršius automobilius. Jų vertinimu, be realios finansinės pagalbos ir infrastruktūros kūrimo, bet kokie nauji reikalavimai tik didins žmonių nepasitenkinimą.

Vasarį ir toliau bus mokamos po indeksavimo padidintos pensijos. Vis dėlto dalis gavėjų gali pastebėti, kad vasarį į sąskaitą pervesta suma bus mažesnė nei sausį, skelbia „Sodra“ pranešime žiniasklaidai. Tai nereiškia, kad pensijos sumažėjo – skirtumas atsiranda dėl skirtingos pensijų ir priemokų mokėjimo tvarkos.

Birštono sveikatingumo ir poilsio centro „Vytautas Mineral SPA“ valdytojos „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ valdoma naujai įkurta įmonė „Thermal Spa“ už 34,6 mln. eurų rekonstruos ir valdys daug metų nebeveikiančius ir apleistus Palangos poilsio namus „Auska“, žinomą kaip Brežnevo vila.  Palangos savivaldybė ketvirtadienį pasirašė 21 metų trukmės koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia įmone „SPA Birštonas“ ir projektą įgyvendinsiančia bendrove „Thermal SPA“, pranešė savivaldybė.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD)  pareigūnai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų, rašoma AAD pranešime žiniasklaidai. Šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose.

Valstybės valdomos Lietuvos monetų kalyklos vadovu paskirtas Tomas Miliūnas – jis  vasario 4 dieną pakeis Aldoną Jakutienę, įmonei laikinai vadovavusią nuo pernai sausio, pranešė Lietuvos bankas (LB). „Mūsų prioritetai ir toliau yra tie patys: tvari veikla, efektyvi gamyba ir pelningų projektų įgyvendinimas“, – pranešime teigė Monetų kalyklos valdybos pirmininkė Eglė Gruodienė.

Vairuotojai dažnai keikia lietuvišką orą dėl duobėtų kelių, tačiau tikroji priežastis dažnai sveria keliasdešimt tonų ir rieda gretima eismo juosta. Valstybė pripažįsta pralaiminti kovą su kelių gadintojais, mat dėl lėšų stygiaus asfaltas tarnauja dvigubai ilgiau nei numatyta, o jį negailestingai traiško perkrauti sunkvežimiai. Reaguodama į kritinę situaciją, Susisiekimo ministerija skelbia karą pažeidėjams – kontrolė griežtės drastiškai.

Europos etaloninės „Brent“ naftos barelis ketvirtadienį iki vidurdienio pabrango maždaug 2 proc. iki 70 dolerių, pasiekdamas aukščiausią kainos lygį nuo pernai rugsėjo, atsinaujinus JAV grasinimams Iranui,  sustiprinusiems geopolines rizikas, skelbia „Trading Economics“. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) perspėjo Teheraną sutikti su branduoliniu susitarimu arba susidurti su kariniais smūgiais, sakydamas, kad JAV karinio jūrų laivyno pajėgos regione yra pasi...

Be leidimo keturias degalines įsigijusi mažmeninio degalų prekybos tinklo valdytoja „Emsi“ turi gauti Konkurencijos tarybos sutikimą sandoriams arba kitaip pašalinti pažeidimus nelaukiant galutinio teismo sprendimo, paskelbė teismas.