Siekdama sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuva atlaisvins ir naftos, ir degalų atsargas. Ruošiamasi per 90 dienų išleisti dalį pramoninio rezervo – apie 80 tūkst. tonų, 12 dienų atsargų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prezidentūra: gyventojai ir verslai sulauks paramos, jei degalų kainos toliau augs

Ministras nepritaria degalų kainų „luboms“: siūlo kitą variantą

Kasdien brangstančių degalų fone – dar 1 nemaloni žinia vairuotojams

Lietuvoje du trečdalius rezervo turi kelios įmonės, iš kurių didžiąją dalį – Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“, o likusią dalį – valstybė.

Tikimasi, kad tai padės ilgainiui stabilizuoti degalų kainas. K. Vaitiekūnas sako, kad tai yra efektyviausia priemonė kuro kainoms mažinti.

„Pati efektyviausia priemonė jau yra priimta, tai yra degalų rezervo panaudojimas. Energetikos ministras minėjo, kad tai galėtų dyzelino kainą paveikti 10 ar netgi keliolika centų. Tai iš tikrųjų, kadangi pabrangimas yra apie 30 centų, manau, kad tikrai labai labai reikšminga parama“, – Seime žurnalistams antradienį sakė K. Vaitiekūnas.

I. Ruginienė pabrėžė, kad degalų kainų klausimas šiuo metu yra prioritetinis, o darbas suvaldant kainas bus „nuolatinis“. Visgi staigių rezultatų, anot jos, tikėtis nereikėtų.

„Neįsivaizduokime to proceso, kad vienas-du, pateiksime kažkokį pasiūlymą čia ir dabar, ir to užteks. Tai greičiausiai turės darbo grupė arba tarpinstitucinė grupė dirbti nuolatos, nes kol kas žinių, kad karas baigsis rytoj, neturime. Tai greičiausiai tas pasekmes jausime ilgesnį laiką“, – sakė premjerė.

Tačiau ji neabejoja, kad sprendimas panaudoti rezervą duos rezultatų ir leis sureguliuoti kuro kainas.

Parengė ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius sprendimus

Ketvirtadienį numatytus sprendimus dėl kuro kainų aptarusi ministrė pirmininkė džiaugėsi, kad per tokį trumpą laikotarpį tam tikri veiksmai jau yra padaryti. Anot jos, gavus tokį staigų kainų pokytį, nėra laiko ilgai galvoti, o sprendimai turi būti greiti.

„Šiandien jau pradeda veikti sprendimai, su kuriais siekiame suvaldyti kuro kainas. Vienas iš jų – naftos rezervo paleidimas į rinką, kas yra jau išbandyta priemonė. Tikimės, kad ji padės pristabdyti ir sumažinti kainų augimą trumpuoju laikotarpiu.

Taip pat nuo sausio 1 d. sumažinome akcizo dyzelinui augimą, kas irgi gera amortizuojanti priemonė dabartiniam kainų augimui“, – pažymėjo I. Ruginienė.

Visgi ji pažymėjo, kad tik trumpalaikių sprendimų nepakaks. Pasak ministrės pirmininkės, itin svarbus užtikrinti ilgalaikės stebėsenos modelį, nes ženklų, kad konfliktas greitai baigsis, nėra.

„Reikia pasiruošti įvairiems kainų svyravimams, todėl labai svarbu turėti ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius sprendimus.

Pirmas paketas yra pirmieji žingsniai čia ir dabar, taikant nuolatinį stebėjimą. Ministerijos reaguos į įvykius ir taikys priemones pagal vykstančius pokyčius. Mūsų pagrindinis tikslas – ne tik trumpalaikis, bet ir ilgalaikis kainų suvaldymas, kuris padėtų žmonėms jaustis saugiau dėl savo išlaidų“, – pridėjo ji.

Kokių veiksmų imsis?

Tuo metu K. Vaitiekūnas pasidalijo, kaip atrodo pirminis planas, kuriuo bus siekiama suvaldyti kuro kainas.

„Šia linkme jau yra padarytų darbų. Visai neseniai į rinką buvo paleistas 12 dienų šalies rezervas tam, kad stabilizuotume kainas. Rezervo kiekis gali būti panaudojamas per 90 dienų, todėl mes ir pasirinkome ilgiausią laikotarpį, t. y. iki birželio 30 d.

Pirminiais duomenimis, ši priemonė galėtų turėti iki dešimties ar keliolikos centų įtaką dyzelino kainai“, – komentavo finansų ministras.

Anot jo, tikrąjį rezultatą bus galima pamatyti tik po kiek laiko, nes duomenys buvo vertinami preliminariai, labai nepastoviu laikotarpiu.

„Daug lems tai, kuria linkme judės naftos kainos, nes tai yra pagrindinis veiksnys, lemiantis kainas degalinėse“, – pridėjo jis.

Taip pat, pasak K. Vaitiekūno, yra rengiamos kelios priemonės, kurios pradės veikti ateityje ir turės įtakos kuro kainoms.

„Labai norėtume turėti kuro kainų viešinimo sistemą, kurioje kiekvienas gyventojas galėtų pasižiūrėti, kokios kuro kainos yra degalinėse. Tokį įrankį turi Prancūzija ir Danija. Tai būtų puikus įrankis ne tik dabar, bet ir ateityje, nes paskatintų konkurenciją kainose. Norėtumėme šį įrankį parengti per dvi savaites“, – pasakojo finansų ministras.

Viena iš planuojamų taikyti priemonių – biokuro, kuris yra įmaišomas į degalus, įsigijimo tvarkos pokyčiai.

Pasak ministro, pokyčiai numatytų, kad degalinės biokurą gali pirkti tik tada, kai jis yra pigesnis.

„Tai reiškia, kad biokuras nebus perkamas kiekvieną mėnesį ar kartą perkant degalus. Bus perkama, kai sezono įtaka lems, kad biodegalai yra pigesni.

Tai galėtų sumažinti dyzelino kainas 2–3 centais, o benzino – šiek tiek mažiau. Tai – gera priemonė, kuriai nereikia didelių kaštų“, – paaiškino K. Vaitiekūnas.

Galiausiai jis aptarė ir paskutinę planuojamą priemonę, kuri, anot ministro, yra kur kas sudėtingesnė.

Jis pabrėžė, kad padidėjus kuro kainai valstybė surenka papildomas pajamas iš padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nes jis keičiasi, keičiantis degalų kainai. Todėl yra ieškoma sprendimų, kaip panaudoti šias lėšas, kad sumažėtų degalų kainos.

„Norėtume šias papildomas pajamas kažkokiu būdu nukreipti atgal į degalų kainas, kad papildomos pajamos tiesiog nebūtų gaunamos. Tie pinigai sugrįžtų į akcizus su minuso ženklu, išeitų, kad mažėja akcizas. Kainos švieslentėse dėl to sumažėtų.

Kol kas dėl šitos priemonės turime gauti sutikimą iš Europos Komisijos (EK). Mechanizmas tikrai nebus lengvas ir kol kas dar yra konstruojamas“, – paaiškino ministras.

Prognozuoja trumpalaikį ir simbolinį poveikį kainoms?

Visgi ne visi sutinka, kad kuro rezervo panaudojimas yra pats geriausias problemos sprendimo būdas. 

Pavyzdžiui, verslo atstovai abejojo, ar atsargų tiekimas į rinką reikalingas bei ar vėliau rezervo nereikės atkurti gerokai aukštesne kaina, nei jis buvo sukauptas.

Tuo metu analitikai mano, kad naftos rezervo naudojimas degalų kainoms turės mažą ir trumpalaikį poveikį.

Pasak banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, rezervo panaudojimas tėra simbolinis žingsnis, neturintis įtakos nei vartotojams, nei valstybei.

„Čia tik simbolinis žingsnis, kuris jokios problemos nesprendžia, įskaitant ir tai, kad naftos trūkumo problemos Europoje kaip ir nėra, ypač Lietuvoje nėra. Tai tada iš viso nelabai aišku, kas čia yra daroma“, – BNS sakė ekonomistas.

Tuo metu, pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, strateginio rezervo panaudojimas kuro kainas galėtų sumažinti minimaliai bei kuriam laikui stabilizuotų naftos kainas rinkoje, tačiau rezervui išsekus jos vėl kiltų.

„Gal savaitę, kelioms savaitėms degalų kainos dėl šito sprendimo tiesiog stabilizuotųsi, jos nekiltų, bet pasibaigus rezervui atitinkamai jos pradės iš naujo kilti“, – aiškino ekonomistas.

+5

N. Mačiulio manymu, teisingesnis sprendimas būtų mažinti naftos produktų paklausą.

„Mes alternatyvų turime, bet vietoje to, kad tam būtų naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, būtų galima ieškoti būdų, kaip sumažinti ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu naftos produktų vartojimą“, – teigė ekonomistas.

Tuo metu kai kurie politikai ir analitikai vietoje rezervo naudojimo siūlo akcizų mažinimą, kuris, anot jų, rezultatus atneštų daug greičiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad Lietuva galėtų nustatyti kasdienines kuro kainų lubas. Šalies vadovas dalijosi savo komandai pavedęs išnagrinėti Belgijos pavyzdį, kur viršutinė kuro kainų riba kiekvieną dieną nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, žaliavine naftos kaina.

Visgi, K. Vaitiekūno vertinimu, kitos priemonės, kurios švelnintų kuro kainas ir jų poveikį ekonomikai, būtų svarstomos ekstremaliu atveju – užsitęsus konfliktui. Jis sako, kad kol kas imtis papildomų priemonių dar anksti.