Verslas

 Vyriausybei trečiadienį įpareigojus valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ Europos Sąjungos teismui skųsti Europos Komisijos skirtą 28 mln. eurų baudą už geležinkelio ruožo į Rengę Latvijoje išardymą bei atstatyti 19 kilometrų ilgio kelią, bendrovės vadovas sako, kad geležinkelis galėtų būti atstatytas 2019 metais. Mantas Bartuška taip pat teigia, kad bendrovė iki sausio 7 dienos sumokės baudą iš savų lėšų, dalį jų galbūt pasiskolinant.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė įpareigoti „Lietuvos geležinkelius“ kreiptis Europos Sąjungos teismą dėl Europos Komisijos skirtos 28 mln. eurų baudos už geležinkelio ruožo į Latviją išardymą, pranešė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad taip pat priimtas sprendimas „atkurti infrastruktūrą“ – atstatyti 2008 metais išardytą 19 kilometrų ilgio ruožą iš „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose į Rengę Latvijoje.

Europos Komisija (EK) siūlo įkurti į finansinius euro zonos šalių sunkumus greičiau reaguosiantį Europos valiutos fondą (EVF), transformuojant jau dabar veikiantį 500 mlrd. eurų dydžio tos pačios paskirties Europos stabilumo mechanizmą (ESM). „Mes siūlome pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmo sėkme, paverčiant jį Europos valiutos fondu.

Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė našta, pernelyg dideli mokesčiai bei nepakankamas ekonomikos augimas. Nors dalis verslo nuogąstavimų yra pagrįsti, sąlygos verslui Lietuvoje nėra pačios prasčiausios.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasisako už algų didinimą Seimo nariams ir pareigūnams. Komitetas pasipriešino kai kurių „valstiečių“ idėjai jų nedidinti. Komitetas trečiadienį atmetė tokį „valstiečio“ Povilo Urbšio siūlymą – pagal jį atlyginimai didėtų tik kitos kadencijos parlamentarams. Už ir prieš balsavo po lygiai komiteto narių, bet nulėmė pirmininko balsas. „Valstietis“ Stasys Jakeliūnas mano, kad padidintos algos turėtų įsigalioti iškart.

Nedarbo lygis gruodžio pradžioje šalyje buvo 7,7 proc. – 0,3 punkto didesnis nei spalio pradžioje ir 0,1 punkto didesnis nei prieš metus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, lapkričio pabaigoje šalyje buvo 135 tūkst. bedarbių – 4,6 tūkst. (3,6 proc.) daugiau nei spalio pabaigoje, bet 294 (0,2 proc.) mažiau nei pernai lapkričio pabaigoje. Metams baigiantis, sezoniškumas darbo rinkoje vis labiau juntamas – lėtėja visus metus augusi paklausa.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui atsisakyti 200 eurų papildomo neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) vaikus auginantiems tėvams. Už tai trečiadienį balsavo didžioji dauguma komiteto narių. Galutinį sprendimą Seimas priims ketvirtadienį. Konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad papildomo NPD atsisakymas neskatinimas žmonių dirbti. „Skatinsime tas šeimas, kurios nedirba ir nenori dirbti. Jos gaus daugiausia išmokų“, – teigė M. Majauskas.

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad iki gruodžio 15 d. gyventojai, turintys prabangų nekilnojamąjį turtą, turi pateiki nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) deklaraciją ir susimokėti mokestį, rašoma išplatintame pranešime.  Pažymėtina, kad gyventojas turi pateikti ne šeimos, o individualią NTM deklaraciją (forma KIT715), nes neapmokestinamoji vertė (220 tūkst. eurų) taikoma kiekvienam individualiai.

Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai asmenys, kurie vykdo visuomenei naudingą veiklą, ne tik politinės partijos, kurios gauna dar vieną gyventojo paskirtą procentą, bet ir meno kūrėjo statusą turintys fiziniai asmenys.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad gruodžio 7 dieną, nuo 2.00 iki 7.00 valandos veiks ne visos VMI paslaugos.  Dėl atliekamų modernizavimo darbų neveiks VMI išorinių vartotojų autorizavimas, dėl ko jie negalės naudotis VMI teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. i.MAS vartotojai galės prisijungti naudodamiesi Elektroniniais vadžios vartais.

Sėkmingai augančioms ar augimo tempus didinti nusprendusioms įmonėms itin svarbu turėti kvalifikuotą komandą. Jonavoje įsikūrusi bendrovė „Baldai Jums“ šį iššūkį nusprendė įveikti pasitelkusi darbuotojų kompetencijos tobulinimo sistemą ir darbuotojų mokymus. Įvairiapusė nauda „Baldai Jums“ direktorius Alfonsas Meškauskas tikina jaučiantis, kad pastaruoju metu įmonė stipriai patobulėjo – joje sėkmingai įdiegta gamybos valdymo programa.

Vakar, antradienį, paskelbti pirmieji Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) organizuojamos čekių loterijos laimėtojai. 10 nugalėtojų pasidalins po 200 eurų.  Žaidimo nugalėjai nustatomi antradieniais atsitiktinių skaičių generatoriumi ir informuojami trumpąja SMS žinute, laimingųjų sąrašai taipogi skelbiami žaidimo interneto svetainėje.

Nuo kitų metų įsigaliojant alkoholio reklamos draudimui, alkoholio gamintojai veikiausiai sutelks dėmesį į prekybos vietas, restoranus bei kavines. Tačiau neabejojama, kad šios investicijos ir nealkoholinių prekių ženklų reklamos biudžetai kartu sudėjus neviršys iki šiol tam skirtų sumų, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. „Šią vasarą žiniasklaidoje ir ypač lauko reklamoje itin padaugėjo nealkoholinių produktų reklamos, tai galėtų būti alternatyva prarandamiems reklamos biudžetams dėl alkoholio re...

Jau nuo naujųjų metų šeštadaliu turi atpigti visi nekompensuojami receptiniai vaistai. Mažės jiems taikomas PVM. O kad vaistai iš tiesų atpigtų, su vaistinėmis kariavusi ministerija dabar skelbia paliaubas. Vaistinės raštu pasižada kainas sumažinti tiek, kiek mažės mokesčiai. Už tai ministerija žada vaistinėms palankesnę antkainių skaičiavimo tvarką. Ponia Valentina, užėjusi į vaistinę, iškart vaistų neperka. Visuomet pirma išsiaiškina vaistų kainas.

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 metų. Tarptautinė personalo paieškos kompanija „CV-Online“ lapkričio mėnesį vykdė dirbančiųjų apklausą, kurios metu teiravosi, ar jie yra patenkinti savo darbu apskritai ir, ar, jų manymu, jie gauna teisingą atlyginimą.

Danijos kapitalo vėjo jėgainėms naudojamų detalių gamybos grupė „Danplastas“ ketina perkelti gamybą iš Kauno rajono į Tauragę. Įmonė jau informavo Kauno darbo biržą apie ketinimus atleisti 80 darbuotojų. „Danplasto“ gamybos direktorius Edvardas Urbonas BNS teigė, kad perkeliant gamybą į Tauragės pramonės parką, bus ieškoma naujų žmonių. „Su danišku kapitalu esame sukūrę įmonę „Danplastas“, kuri turi antrinę įmonę Tauragėje, pramonės rajone.

Kauno savivaldybės valdoma vandens tiekimo ir nuotekų valymo įmonė „Kauno vandenys“ ketina atleisti 50 darbuotojų. Įmonė apie būsimą darbuotojų atleidimą informavo Kauno darbo biržą, BNS pranešė Lietuvos darbo birža. „Numatomas 50 darbuotojų atleidimas susijęs su įmonės struktūros pakeitimais, siekiant optimizuoti ir efektyviau panaudoti darbo resursus“, – BNS atsiųstame komentare teigė įmonės personalo skyriaus viršininkė Virginija Petrutienė. Šiuo metu įmonėje dirba 434 darbuotojai.

Kuro kainos skiriasi ne tik Lietuvos degalinėse. Net to paties tinklo degalinėje kaina skirsis priklausomai nuo šalies. Pas kaimynus latvius bus pigiau. Racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas www.pricer.lt lapkričio 24 dieną atliko kasmėnesinį degalų kainų tyrimą Vilniaus ir Kauno degalinėse, taip pat užfiksavo degalų kainas pas mūsų kaimynus: Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje, Karaliaučiaus srityje.

Šių dienų iššūkis darbdaviams – darbuotojų migracija iš kaimų ir mažų gyvenviečių į didžiuosius miestus. Lietuva – ne išimtis, nes Vilnius ir Kaunas tampa traukos centrais, o mažesnių miestų įmonės turi sugalvoti, kaip susidoroti su darbuotojų trūkumu. Anot Kupiškio bendrovės „Frusela“ vadovės Vilmos Aukštikalnienės, situaciją padeda spręsti darbuotojų ugdymas. Įmonė veiklą pradėjo 2000 metais nuo cukraus sirupų gamybos.

Ilgą laiką stabiliai vertinta nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pradeda neraminti. Kaip praneša Lietuvos bankas, nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, rinka kaista tiek nuo antrinio būsto sandorio, tiek pradėta baimintis dėl nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų. „Dar šių metų pirmojoje pusėje didžiule energija tryškusioje NT rinkoje pastaruoju metu daugėja atvėsimo užuominų, o naujausi rinkos dalyvių lūkesčiai pastebimai yra atsargesni.

Įžiebtos Lietuvos miestų pagrindinės eglės davė startą masinei žaliaskarių manijai. Prekybos centruose, parduotuvėse ir stovėjimo aikštelėse tūkstančiai kalėdinių eglių jau laukia savo naujų šeimininkų. Nors pirmosiomis gruodžio savaitėmis žaliaskares perka mažoji dalis lietuvių, prekybininkai jau dabar dirba pilnu pajėgumu. Sostinėje Žirmūnų mikrorajone egles pardavinėjantis Artūras sako, kad pirmąsias egles pardavė dar nespėjęs visų išrikiuoti.

Elektroninio parašo paslaugos plėtrai valstybės valdomas Registrų centras per pastaruosius kelerius metus išleido ne vieną milijoną eurų, o dalis šių pinigų galėjo atitekti giminystės ryšiais su paslaugų teikėja susijusiems centro darbuotojams.

Po devynerių metų Seimas ketina padidinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimas. Pagal projektą, kitąmet norima nustatyti, kad šis dydis siektų 132,5 euro, tai yra būtų 2,5 euro didesnis nei šiemet. Vyriausybė norėjo kitąmet šį dydį kelti pusantro euro, tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė jį didinti labiau – iš pradžių pritarta 137 eurų dydžiui, vėliau jis sumažintas iki 132,5 euro.

Seimas antradienį ketina galutinai apsispręsti dėl siūlymo, kad nuo sausio išmokos būtų mokamos visiems vaikams. Kaip numato Išmokų vaikams įstatymo pataisos, vadinamieji vaiko pinigai siektų nuo 30 iki 58,5 euro per mėnesį, priklausomai nuo šeimos finansinės padėties ir vaikų amžiaus bei skaičiaus.

Estijos teismas pareiškė, kad šalies pieno perdirbimo bendrovės „Estover“ naudojamas sūrio lazdelių ženklas nėra panašus į „Pik-nik“ ženklą, kurio produktus gamina ir Estijoje parduoda viena didžiausių Lietuvos pieno perdirbėjų „Žemaitijos pienas“. Pirmosios instancijos Estijos teismas atmetė „Žemaitijos pieno“ ieškinį - pastaroji ginčijo Estijos bendrovės veiksmus, galimai pažeidžiant Lietuvos įmonės teises ir interesus, naudojant tapatų ar panašų ženklą.

Baltijos šalyse gyventojų išlaidos alkoholiui procentine išraiška yra didžiausios tarp Europos Sąjungos šalių, skelbia Eurostatas. Remiantis praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje gyventojai alkoholiui skyrė 4,2 proc. visų savo išlaidų (1,033 mlrd. eurų). Latvijoje ši dalis sudarė 4,8 proc. (734,2 mlrd. eurų), o Estijoje – 5,6 proc. (620,1 mln. eurų). Po Baltijos šalių seka Čekija ir Lenkija (3,6 proc.), Vengrija ir Suomija (2,9 proc.), Islandija, Slovakija ir Liuksemburgas (2,5 proc.

Du šalia esantys verslai nebūtinai turi būti konkurentai, atvirkščiai, geriau žengti koja kojon, moko danai. Pramoninė simbiozė – modernus būdas verslui bendradarbiauti ir gauti naudos iš kaimynui nebereikalingų produktų. Seime pirmadienį organizuotoje tarptautinėje energetikos konferencijoje viešėjusi Danijos Simbiozės centro vyriausioji projektų vadovė Maggie Lund atskleidė, kaip verslas gali pasipelnyti vienas iš kito atliekų.

Besikeičiantys reikalavimai darbuotojams, tobulėjanti įranga, vis intensyvėjantis gyvenimo tempas – šios priežastys verčia įmonių darbuotojus nuolat tobulėti. Tuo įsitikinęs Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) vykdantysis direktorius Giedrius Bagušinskas. „Nuolat tobulėti žmones verčia ir mokymosi visą gyvenimą filosofija“, – priduria pašnekovas.

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai skaičiuoja, kad iki visiško Vilniaus centro užpildymo liko maždaug 10 metų. Kas tuomet? Tuomet žvilgsniai krypsta į senosios statybos namus.

Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių kitąmet planuoja perteklinius viešuosius finansus, tačiau pagal per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį vis dar atsilieka nuo Estijos ir yra greta Latvijos, rodo Europos Komisijos (EK) skelbiamos biudžetų vertinimo ataskaitos.

Svarstoma idėja geležinkeliu sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus ir taip efektyviau išnaudoti būsimą europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“. Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ jau aptarė tokią galimybę su tris tarptautinius oro uostus valdančia įmone Lietuvos oro uostai. „Tęsiame diskusijas, ką turėtume padaryti, kad Vilniaus ar Kauno oro uoste nusileidęs keleivis galėtų iškart sėsti į traukinį ir važiuoti į Panevėžį, Vilnių, Kauną ar kitą miestą.

UAB „Vastint Lithuania“ gavo viešbučio „Marriott“ Palangoje, buvusio „Jūratės“ baseino vietoje, statybos leidimą. 173 numerių „Marriott“ viešbučio su „SPA Vilnius“ sveikatingumo centru statybos darbus planuojama pradėti 2018 metų antrąjį ketvirtį. Projekto operatorė UAB „Vastint Lithuania“ artimiausiu metu skelbs viešbučio statybų generalinio rangovo atranką. Atitikus griežtus kokybės ir biudžeto reikalavimus, atranką tikimasi baigti per penkis mėnesius.

Kainų komisijai siūlant keisti šilumos energijos pardavimo tvarką, tai sukėlė nemažai ginčų. Apie tai suinteresuotos pusės praėjusią savaitę diskutavo Seimo Energetikos komisijoje. Kainų komisija planuoja suvienodinti šilumos tiekėjų ir nepriklausomų gamintojų dalyvavimo aukcione sąlygas – šilumininkų nustatyta kaina nebebūtų subsidijuojama, kaip dabar.

Finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį ir antradienį dalyvaus euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos („Ecofin“) posėdžiuose. Gruodžio 4-5 dienomis Briuselyje bus aptariami euro zonos šalių biudžetų projektai, Graikijos programos aktualijos bei darbo jėgos mokestinės naštos klausimai. Euro grupės posėdyje bus renkamas naujas pirmininkas.

Atokesnių seniūnijų vadovai griebiasi už galvų: ką daryti su kaimuose pusvelčiui butų prisipirkusiais užsieniečiais. Aiškėja, kad daugiausiai baltarusiai, ukrainiečiai butais tol domisi, kol gauna Šengeno vizas ir dumia uždarbiauti Europon. O nusipirktas jų turtas neprižiūrimas griūva. Negana to, kaupiasi ir skolos, o butų savininkai pagaunami - lyg vėjas laukuose. Kubiliūnai - netoli sienos su Latvija stūksantis nedidelis kaimas.

Reklamos apimtys Lietuvoje šiemet augo 3,9 proc. Labiausiai augo kino, vidaus televizijos, interneto ir lauko video reklama, o didžiausias nuosmukis fiksuotas žurnaluose ir laikraščiuose, skelbia tyrimų bendrovė „Kantar TNS“ „Reklamos apimčių augimą šiais metais labiausiai lemia prekybos tinklų kategorija. Per dešimt mėnesių, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, prekybos tinklų reklamos išlaidos augo 40 proc., pirkėjo lojalumo kortelių – 82 proc.

Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos. „Prekės iš tikrųjų brango – nenuostabu, kad daugiau nei penktadaliu brango alkoholis. Prie šio alkoholio brangimo prisikabino sviestas ir margarinas. Daugiau nei 8 proc. kaina augo grietinės, prezervatyvų, šunų maisto. Tai lemia vartojimą.

Didžiasalio kaimo gyventojai nė neįtaria, kad jų kaimynystėje gaminami prietaisai, kurių dėka užtikrinamas šimtų tūkstančių amerikiečių saugumas. Šalia Vilniaus įsikūrusioje bendrovėje „Polimaster Europe“ pagamintus radiacijos matuoklius savo tarnyboje šiuo metu naudoja jau kone kiekvienas amerikiečių policijos pareigūnas.

Technologinės inovacijos veržiasi ir į personalo valdymo sritį. Šio sektoriaus ekspertai pastebi, kad inovatyvūs personalo valdymo įrankiai ne tik padeda sutaupyti kaštų ir laiko sąnaudų, bet ir gerinti darbdavio įvaizdį rinkoje, kurioje vis dažniau sąlygas diktuoja darbuotojas.

Žurnalas „TOP 500” skelbiantis turtingiausius Lietuvos žmones šiais metais įtraukė 36 naujokus. Naujienų portalas tv3.lt pateikia turtingiausiųjų naujokų dešimtuką. Žurnale skaičiuojama, kad bendras 500 turtingiausių žmonių turtas siekia 15,78 mlrd. eurų. 294 sąraše esantys asmenys užaugino savo turto vertę, 136 žmonių turtas sumažėjo, o 34 – liko toks pat. Minimalus turtas, kurio reikia patekti tarp 500 turtingiausių Lietuvos gyventojų, siekia 2,1 mln. eurų.

Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi iššūkiai ir, kokie Lietuvos šansai toliau augti ekonomiškai. Tarp 100 įtakingiausių pasaulio ekonomistų esantis R. J. Shilleris šią savaitę lankėsi Vilniuje, finansinėms technologijoms skirtoje konferencijoje.

Prekybos tinklas „Lidl“ praneša, kad siekdami įgyvendinti tikslą, jog parduotuvėse dirbtų geriausi vadovai, bendrovė „Lidl Lietuva“ inicijavo originalų darbuotojų ugdymo projektą „Parduotuvės vadovų iššūkis“. Kelis mėnesius vykusio projekto dalyviai atliko įvairias lyderystės, motyvavimo ir komunikacijos užduotis. Net 23 sėkmingai iššūkį įveikę „Lidl“ parduotuvių vadovai sulaukė staigmenos – jiems skirti nauji tarnybiniai „Audi A3“ automobiliai.

Ketvirtoji pramonės revoliucija darbo rinką verčia transformuotis, darbdavius – pergalvoti verslo strategijas, darbuotojus – įgyti naujų kompetencijų. Prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų gali padėti mokymai. Pirmoji pramonės revoliucija rėmėsi vandens ir garo energijos bei mechanizavimo įsigalėjimu, antroji – masinės gamybos ir elektrifikacijos išplitimu, trečioji – kompiuterizacijos ir automatizavimo dominavimu.

Gariūnų verslo parko projektą jau 12 metų įgyvendinančios bendrovės privalo per tris mėnesius pateikti Ūkio ministerijai ataskaitas apie valstybinės svarbos ekonominio projekto statusą turinčo projekto įgyvendinimą, nutarė teismas. Vilniaus apygardos teismas lapkričio 20 dieną įpareigojo verslo parką „Gariūnai“ administruojančias bendroves „Posūkis“, „Geruda“ ir „Jurgena“ pateikti veiklos ataskaitas nuo 2005 metų.

Išlaidos tyrimams ir plėtrai Lietuvoje 2016 metais buvo vienos mažiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Pernai šios išlaidos Lietuvoje siekė 286 mln. eurų, arba 0,74 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau už Lietuvą lėšų tam skyrė Malta (0,61 proc. BVP), Kipras (0,5 proc. BVP), Rumunija (0,48 proc. BVP) ir Latvija (0,44 proc. BVP). Estijoje šis rodiklis siekė 1,28 proc., o visoje ES – 2,03 proc. BVP.

Šiandien 10 val. ryto atidaryta pirmoji „Pepco“ parduotuvė Lietuvoje, Marijampolėje. Lenkijoje lietuvius jau viliojęs prekybos tinklas susilaukė sėkmės ir Lietuvoje. Prie kasų driekiasi eilės, o žmonės perka tikrai ne po vieną prekę. Aleksandras Čikaidze, „Pepco“ Baltijos regiono operacinės veiklos vadovas tv3.lt pasakoja, kad tik atidarius parduotuvę žmonės rinkosi vangiai, tačiau po valandos srautas kur kas suintensyvėjo ir buvo pranokti visi lūkesčiai.

Panevėžys per dvejus metus ketina modernizuoti gatvių apšvietimo sistemą. Konkurso būdu pasirinktas investuotojas į projektą investuos 15 mln. eurų. Projektą viešosios ir privačios partnerystės būdu miestas įgyvendins kartu su Europos vystymo ir rekonstrukcijos banku (ERPB), pranešė savivaldybė. „Numatoma pasitelkti moderniausias technologijas, kurios ir projektui pasibaigus padės miestui sutaupyti “, – pranešime sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.

Virš 2 mln. eurų turtą yra sukaupę net virš 500 lietuvių, skelbia žurnalas „TOP 500”. Nors pirma vieta turtingiausiųjų sąraše jau kelis metus nepajudinama ir priklauso vieninteliam šalies milijardieriui, turtingiausiųjų trejetuke – naujas veidas. Šiandieną prekyboje pasirodęs žurnalas „TOP 500” atskleidžia, kas gi tie Lietuvos turtingiausieji. Trisdešimtuke galima išvysti ne vieną pažįstamą pavardę.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį su naujuoju koncerno „Achemos grupė“ vadovu Linu Sabaliausku ketina aptarti siūlomą naują viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) apmokestinimą. „Susitikimo metu ministras aptars Energetikos ministerijos pasiūlytą naują VIAP diferencijavimo tvarką“, – BNS teigė ministro atstovė Aurelija Vernickaitė.