Verslas

Lietuvoje išlaidos socialinei apsaugai 2015 metais buvo bene mažiausios tarp 27-ių Europos Sąjungos šalių pagal dalį bendrajame vidaus produkte (BVP) ir lenkia tik Latvijos bei Rumunijos išlaidas, skelbia Eurostatas. Lietuvoje šis rodiklis siekė 15,6 proc. BVP, rodo penktadienį paskelbti ES statistikos agentūros tyrimo rezultatai. Tyrime surinkti šalių 2015 metų duomenys. Latvijoje išlaidos socialinei apsaugai siekė 14,9 proc., Rumunijoje – 14,6 proc. Estijoje šis rodiklis buvo 16,4 proc.

Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino savo įžvalgomis šia tema.

Finansų ministras Vilius Šapoka tiki, jog Lietuva kitais metais prisijungs prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). „Jau kitąmet tikimės, kad Lietuva gaus pakvietimą prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos“, – pranešime spaudai sakė V. Šapoka, penktadienį susitikęs su EBPO politinės misijos atstovais ir aptaręs EBPO rengiamą Lietuvos ekonominę apžvalgą.

Bankams pats metas iš esmės keisti požiūrį į verslą, taip pat ir į jų darbuotojų bei vadovų darbo užmokesčio politiką, pareiškė „Nordea“ finansų grupės vadovas Casperas von Koskullas. Jo žodžiais, artėjantis masinis bankų veiklos automatizavimas ir robotizavimas neabejotinai sumažins jų darbuotojų skaičių bei atlyginimus. Didžiausias Skandinavijos finansų konglomeratas jau pradėjo persitvarkymą pagal naują verslo modelį, labiau paremtą technologijomis nei žmogiškaisiais ištekliais.

Ekspertai sutaria, kad tobulinamos kompetencijos yra naudingos ne tik darbuotojų karjeros perspektyvoms, bet ir sklandžiai įmonės veiklai. „Šiandieninėje nuolat kintančioje ir iššūkių pilnoje darbo rinkoje būtinas nuolatinis darbuotojų tobulėjimas“, – įsitikinusi sklandesnį darbuotojų tobulėjimą užtikrinančias, finansines priemones verslui įgyvendinančios bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) projektų vadovė Vilija Šveikauskienė.

Bitkoino kursas penktadienį buvo smukęs net 15 proc. žemiau 14 500 JAV dolerių ribos, nes po rekordinio augimo investuotojai ėmė fiksuoti pelną. Bitkoinas trumpam buvo pabrangęs iki naujo rekordinio lygio – 17 tūkst. JAV dolerių, tačiau vėliau atpigo iki 14 480 JAV dolerių, rodo „Bloomberg“ duomenys. Tačiau vėliau bitkoino kursas atsigavo ir padidėjo iki 16 100 JAV dolerių. Spartus bitkoino kurso augimas ir didelis svyravimas kelia nerimą ekspertams.

 Iš Vilniaus į Minską nuo sekmadienio pradeda kursuoti nauji dviaukščiai elektriniai „Lietuvos geležinkelių“ traukiniai. „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys teigia, kad naujieji traukiniai bus ekologiškesni ir suteiks keleiviams daugiau komforto. „Pirmiausia, kad tai elektriniai traukiniai, jie žymiai ekologiškesni, erdvesni, juose dvigubai daugiau vietos nei iki šiol. Yra pirma ir antra klasė. Bilietų kainos praktiškai nesikeis.

Lietuvos gyventojai Kalėdų dovanoms šiemet ketina išleisti kiek daugiau pinigų nei pernai, tačiau jie vis dar nėra linkę joms taupyti iš anksto, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. „Turbūt pagrindinė žinia būtų, kad šventėms ir kalėdinėms dovanoms gyventojai planuoja leisti didesnę savo biudžeto dalį“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė „Swedbank“ Finansų instituto Lietuvoje vadovė Jūratė Cvilikienė.

2017 m. rugsėjo mėnesio duomenimis Lietuvos gyventojai bankuose buvo sukaupę 11,5 mlrd. eurų indėlių. Arvydas Avulis, UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas sako, kad dėl infliacijos ir itin žemų palūkanų už indėlius, kurios nesugebėjo padengti pinigų nuvertėjimo, gyventojai per pastaruosius dvejus metus prarado apie 500 mln. eurų. Pranešime spaudai rašoma, kad indėlių suma nuosekliai auga, nuo 2015 m. santaupos bankuose išaugo 1,5 mlrd. eurų.

Praėjusiais metais Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atskleista žala valstybės biudžetui siekė beveik 40 mln. eurų, per dešimt šių metų mėnesių išsiaiškinta nuslėptų mokesčių suma - apie 32 mln. eurų, teigia neseniai šios tarnybos vadovu tapęs Antonis Mikulskis. „Beveik kiekvieną savaitę ištiriame kokį nors atvejį. Plaunamos, slepiamos pinigų sumos yra milžiniškos“, - interviu „Lietuvos žinioms“ sakė A. Mikulskis.

 Nyderlandų veterinarinių vaistų gamintoja „Interchemie werken „De Adelaar“ investuoja į 10-15 mln. eurų kainuosiančią gamyklą Lietuvoje – planuojama, kad bendrovė „Interchemie werken „De Adelaar“ LT“ gamybą Kauno LEZ paleis 2018 metų antrojoje pusėje, bus sukurta 150-200 darbo vietų, praneša „Verslo žinios“. Pasak dienraščio, įmonei neteks statytis naujo pastato, ji įsigijo ką tik baigtą statyti gamyklą, kuri, investuotojui (Šveicarijoje registruotai įmonei „Light Technology“, kuri LEZ p...

 Vilniuje įvedamas vadinamasis „pagalvės“ mokestis – euro dydžio turizmo rinkliava bus pradėta rinkti iš miesto svečių nuo kitų metų liepos. Už sprendimą ketvirtadienį balsavo 32, prieš – 1, susilaikė keturi sostinės politikai. Nuo šios kadencijos savivaldybės tarybos darbo pradžios socialdemokratų inicijuotą mokestį buvo siekiama įvesti jau dukart, tačiau abu kartus pasiūlymas nesulaukė politinio palaikymo.

 Vydmantiškio senjoro vakarienę apkartino neaiškus radinys juodoje duonoje. Vyras ilgai tyrinėjo nusipirktą kepalą ir įtaria, kad į ja įkepta kažkas panašaus į tualetinį popierių. Vyras atidžiai apžiūrinėjo radinį juodoje duonoje, jo apetitas – jau sugadintas.   „Atsidariau tą duoną ir pradėjau valgyti, nebuvo tokių defektų, o va tas vienas kraštelis pasirodo – aš įjungiau šviesą ir pasižiūrėjau, kad ten yra koks svetimkūnis“, - pasakoja vydmantiškis Ženikus Meilus.

Taros užstato sistema Lietuvoje veikia mažiau nei dvejus metus, o VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skelbia jau pasiekęs 2020 metams iškeltą užduotį. Pernai, pirmaisiais užstato sistemos metais, USAD Lietuvoje surinko 415 mln. vienetų taros arba apie 74 proc. į rinką išleistų pakuočių. Šįmet šis rodiklis pasiekė 92 proc., o per visus metus numatoma surinkti 535 mln. vnt. į rinką išleistų pakuočių, o dar 60 mln. vnt. daugkartinių butelių turėtų būti grąžinti gamintojams.

 Vilniuje bus kuriamas dar vienas pramonės parkas. Jo steigimui ketvirtadienį pritarė Vilniaus taryba. Pramonės parkas bus įkurtas Vismaliukuose, šalia Nemenčinės plento, buvusio karinio poligono teritorijoje. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, jau anksčiau patvirtintoje 24 hektarų Vismaliukų investicijų zonos teritorijoje investuotojams bus leidžiama tiesiogiai nuomoti žemę ir joje statyti.

 Seimas nustatė palankius individualiam verslui ir ūkininkams mokesčius, iki 380 eurų padidino neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) bei panaikino papildomą NPD. Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 18, o susilaikė 24. Liberalė Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad pataisos „nepadės viduriniajai klasei ir auginančioms vaikus šeimoms“. NPD nuo kitų metų didinamas iki 380 eurų, tačiau panaikintas 200 eurų siekęs papildomas NPD vaikus auginantiems tėvams – vietoj jo bus mokami 30 eurų „vaiko“ pinigai.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis mano, jog Latvijos nenoras leisti vežti keleivius iš Lietuvos į Daugpilį gali būti susijęs su išardyto Rengės ruožo problema. „Tiesą sakant, mes labai nustebome, kad tas Latvijos pusės leidimas buvo neišduotas. Toks švelnus įtarimas yra, kad gal čia susiję su tuo mūsų Rengės ruožu ir čia daugiau ne ekonominis, o politinis žingsnis“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė R. Masiulis.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad automobilių mokestis dar labiau padidintų žmonių pajamų nelygybę, tačiau nepaisant to, jis mano, kad mokesčio įvedimą galima svarstyti. „Taip, toks klausimas yra svarstytinas“, – ketvirtadienį Seime, pristatydamas pakoreguotą kitų metų biudžeto projektą, sakė V. Šapoka.

Seimas sutiko svarstyti žemdirbiams palankią įstatymo pataisą, kuri leistų jiems dalį – 1/20 dirbamos žemės įsigijimo išlaidų atskaityti iš žemės ūkio veiklos pajamų. Parlamentarai ketvirtadienį pritarė tokiai „valstiečių“ Mindaugo Puidoko ir Agnės Širinskienės parengtai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 20. Galutinis balsavimas vyks vėliau.

  Seimas po devynerių metų padidino bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimas. Ketvirtadienį parlamentas įstatymu nustatė, kad kitąmet šis dydis sieks 132,5 euro – dviem eurais daugiau nei šiuo metu. Vyriausybė norėjo kitąmet šį dydį kelti pusantro euro, tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė jį didinti labiau – iš pradžių pritarta 137 eurų dydžiui, vėliau jis sumažintas iki 132,5 euro.

Klaipėdoje baiginėjama 7 mln. Eur kainuojanti „Švyturio“ daryklos rekonstrukcija – naujai iškilusiame korpuse, po vienu stogu telpa nauja kraft alaus linija, gastrobaras, parduotuvė, konferencijų bei degustacijų salės. Naujasis kompleksas turėtų tapti šalies ir viso regiono alaus kultūros centru.

Įvedus progresinius mokesčius, papildomai surinktų pajamų neužtektų iš esmės padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, tikina finansų ministras Vilius Šapoka.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas (NT) vertas beveik 93 mlrd. eurų - 7,5 proc. daugiau nei 2016 metais, kai jo vertė buvo 86,5 mlrd. eurų, teigia NT vertinimą atlikęs Registrų centras. Daugiau kaip ketvirtadalį įvertinto viso NT sudaro žemės sklypai - jų vertė siekia 23,78 mlrd. eurų. Pasak Registrų centro direktoriaus pavaduotojo Arvydo Bagdonavičiaus, lyginant prieš penkerius metus ir šiemet nustatytas žemės vidutines rinkos vertes, 16 proc.

 Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“ valdoma grupė „Delfi“ parduoda žurnalų leidybos verslo dalį bendrovei „GM Media Invest“ – pastarąją valdo naujienų agentūros „Elta“ vadovė ir jos pirkėja Gitana Markovičienė. Tarp parduodamų leidinių – žurnalai „Moteris“, „Mano namai“, „Tavo vaikas“, „Cosmopolitan“ ir „Panelė“. Kartu su jais parduodami ir tų pačių prekės ženklų interneto portalai, pranešė „Delfi“. Grupė ketina koncentruotis į internetinę žiniasklaidą.

Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo laikotarpio situacija yra visai nebloga, o 2017-uosius apskritai bus galima vadinti spartaus ekonomikos augimo metais. Deja, įsisenėjusios sisteminės problemos ir nejudančios reformos aptemdo vidutinio laikotarpio perspektyvas.

2018 metais planuojamas 0,6 proc. BVP viešųjų finansų perteklius rodo, kad Lietuvos ekonomika atsigauna, sako finansų ministras. „Akivaizdu, kad mes atliepiame tą situaciją, jog ekonomika „šyla“. Vienas iš indikatorių – augančios kainos“, – ketvirtadienį Seime, pristatydamas pakoreguotą kitų metų biudžeto projektą, sakė Vilius Šapoka. Pasak jo, infliacijos augimas lėtės – šiemet ji sieks apie 3,5 proc., o kitais metais – 2,7 proc.

Prieš mažiau nei dvejus metus Lietuvoje startavusi taromatų sistema jau pasiekė 2020 metams iškeltus tikslus. Naujus metus ruošiamasi pasitikti su naujais tarifais gėrimų gamintojams bei importuotojams. VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas pasakoja, kad pirmais metais buvo norima surinkti 50 proc., o 90 proc. pakuočių surinkti 2020 m., tačiau jau šiemet surinkta 92 proc. pakuočių.

Trys didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ investavo į bendrą momentinių mokėjimų bendrovę „Mobilūs mokėjimai“. „Telia Lietuva“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad „Mobilių mokėjimų“ įstatinis kapitalas padidintas iki 2,1 mln. eurų, o trys operatoriai valdys po trečdalį įmonės. „Mobilių mokėjimų“ generaline direktore paskirta buvusi SEB banko padalinių vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė.

Pasauliui persikeliant į skaitmeninę erdvę, tą privalo padaryti ir įmonės. Mokslus universitete ar profesinėje mokykloje baigę inžinieriai įgytas žinias turi nuolat atnaujinti, nes jų nebepakanka. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) atstovė Danuta Murygina sako, kad tik kasdien keliant darbuotojų kvalifikaciją galima prisitaikyti prie technologinių pokyčių.

Parlamentarai ketvirtadienį antrą kartą aptars 2018 metų biudžeto projektą, kuris nelabai skiriasi nuo pirminio varianto. Siekiant pakelti medikų ir valstybės tarnautojų algas bei išplėsti socialinę paramą savivaldybėms, biudžeto išlaidos padidintos 55 mln. eurų. Medikų atlyginimams didinti kitais metais papildomai skirta 11 mln eurų, valstybės tarnautojų atlyginimams - 10 mln. eurų, dar 5 mln. eurų numatyta žemės ūkio melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui.

  Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymas didiesiems dujų vartotojams kitąmet brangs kiek daugiau nei 7 procentais. Kainų komisija ketvirtadienį patvirtino 487,38 euro už megavatvalandę (MWh) per parą dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją – 7,3 proc. didesnę antrąjį šių metų pusmetį (454,25 euro už MWh). Lapkričio viduryje komisija buvo patvirtinusi 27 proc.

Nuomos rinka Lietuvoje ir toliau klesti – nerasdami, kur investuoti lietuviai perka nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Tačiau ne vienas pasirenka tai daryti šešėlyje. NT ekspertai turi paisūlymų, kaip galėtų mažėti tiek šešėlis, tiek nuomos kaina. Norėjo išnuomoti už 22 proc. didesnes sumas „Capital“ NT brokeris Eimantas Dumbrava Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje pristatė savo paskaičiavimus, remdamasis aruodas.lt informacija.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) trečiadienį palaikė prabangius prekių ženklus ir leido jiems riboti internetinius savo produkcijos pardavimus Europos Sąjungoje per tokias platformas, kaip „Amazon“ ir „eBay“. Kaip nurodoma teismo nutartyje, panašūs veiksmai nėra ES antimonopolinės teisės pažeidimas, nes jų galutinis tikslas yra apsaugoti prekės ženklo įvaizdį ir išsaugoti jo produkcijos, kaip prabangos prekės, suvokimą.

 Vyriausybei trečiadienį įpareigojus valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ Europos Sąjungos teismui skųsti Europos Komisijos skirtą 28 mln. eurų baudą už geležinkelio ruožo į Rengę Latvijoje išardymą bei atstatyti 19 kilometrų ilgio kelią, bendrovės vadovas sako, kad geležinkelis galėtų būti atstatytas 2019 metais. Mantas Bartuška taip pat teigia, kad bendrovė iki sausio 7 dienos sumokės baudą iš savų lėšų, dalį jų galbūt pasiskolinant.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė įpareigoti „Lietuvos geležinkelius“ kreiptis Europos Sąjungos teismą dėl Europos Komisijos skirtos 28 mln. eurų baudos už geležinkelio ruožo į Latviją išardymą, pranešė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad taip pat priimtas sprendimas „atkurti infrastruktūrą“ – atstatyti 2008 metais išardytą 19 kilometrų ilgio ruožą iš „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose į Rengę Latvijoje.

Europos Komisija (EK) siūlo įkurti į finansinius euro zonos šalių sunkumus greičiau reaguosiantį Europos valiutos fondą (EVF), transformuojant jau dabar veikiantį 500 mlrd. eurų dydžio tos pačios paskirties Europos stabilumo mechanizmą (ESM). „Mes siūlome pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmo sėkme, paverčiant jį Europos valiutos fondu.

Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė našta, pernelyg dideli mokesčiai bei nepakankamas ekonomikos augimas. Nors dalis verslo nuogąstavimų yra pagrįsti, sąlygos verslui Lietuvoje nėra pačios prasčiausios.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasisako už algų didinimą Seimo nariams ir pareigūnams. Komitetas pasipriešino kai kurių „valstiečių“ idėjai jų nedidinti. Komitetas trečiadienį atmetė tokį „valstiečio“ Povilo Urbšio siūlymą – pagal jį atlyginimai didėtų tik kitos kadencijos parlamentarams. Už ir prieš balsavo po lygiai komiteto narių, bet nulėmė pirmininko balsas. „Valstietis“ Stasys Jakeliūnas mano, kad padidintos algos turėtų įsigalioti iškart.

Nedarbo lygis gruodžio pradžioje šalyje buvo 7,7 proc. – 0,3 punkto didesnis nei spalio pradžioje ir 0,1 punkto didesnis nei prieš metus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, lapkričio pabaigoje šalyje buvo 135 tūkst. bedarbių – 4,6 tūkst. (3,6 proc.) daugiau nei spalio pabaigoje, bet 294 (0,2 proc.) mažiau nei pernai lapkričio pabaigoje. Metams baigiantis, sezoniškumas darbo rinkoje vis labiau juntamas – lėtėja visus metus augusi paklausa.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui atsisakyti 200 eurų papildomo neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) vaikus auginantiems tėvams. Už tai trečiadienį balsavo didžioji dauguma komiteto narių. Galutinį sprendimą Seimas priims ketvirtadienį. Konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad papildomo NPD atsisakymas neskatinimas žmonių dirbti. „Skatinsime tas šeimas, kurios nedirba ir nenori dirbti. Jos gaus daugiausia išmokų“, – teigė M. Majauskas.

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad iki gruodžio 15 d. gyventojai, turintys prabangų nekilnojamąjį turtą, turi pateiki nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) deklaraciją ir susimokėti mokestį, rašoma išplatintame pranešime.  Pažymėtina, kad gyventojas turi pateikti ne šeimos, o individualią NTM deklaraciją (forma KIT715), nes neapmokestinamoji vertė (220 tūkst. eurų) taikoma kiekvienam individualiai.

Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai asmenys, kurie vykdo visuomenei naudingą veiklą, ne tik politinės partijos, kurios gauna dar vieną gyventojo paskirtą procentą, bet ir meno kūrėjo statusą turintys fiziniai asmenys.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad gruodžio 7 dieną, nuo 2.00 iki 7.00 valandos veiks ne visos VMI paslaugos.  Dėl atliekamų modernizavimo darbų neveiks VMI išorinių vartotojų autorizavimas, dėl ko jie negalės naudotis VMI teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. i.MAS vartotojai galės prisijungti naudodamiesi Elektroniniais vadžios vartais.

Sėkmingai augančioms ar augimo tempus didinti nusprendusioms įmonėms itin svarbu turėti kvalifikuotą komandą. Jonavoje įsikūrusi bendrovė „Baldai Jums“ šį iššūkį nusprendė įveikti pasitelkusi darbuotojų kompetencijos tobulinimo sistemą ir darbuotojų mokymus. Įvairiapusė nauda „Baldai Jums“ direktorius Alfonsas Meškauskas tikina jaučiantis, kad pastaruoju metu įmonė stipriai patobulėjo – joje sėkmingai įdiegta gamybos valdymo programa.

Vakar, antradienį, paskelbti pirmieji Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) organizuojamos čekių loterijos laimėtojai. 10 nugalėtojų pasidalins po 200 eurų.  Žaidimo nugalėjai nustatomi antradieniais atsitiktinių skaičių generatoriumi ir informuojami trumpąja SMS žinute, laimingųjų sąrašai taipogi skelbiami žaidimo interneto svetainėje.

Nuo kitų metų įsigaliojant alkoholio reklamos draudimui, alkoholio gamintojai veikiausiai sutelks dėmesį į prekybos vietas, restoranus bei kavines. Tačiau neabejojama, kad šios investicijos ir nealkoholinių prekių ženklų reklamos biudžetai kartu sudėjus neviršys iki šiol tam skirtų sumų, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. „Šią vasarą žiniasklaidoje ir ypač lauko reklamoje itin padaugėjo nealkoholinių produktų reklamos, tai galėtų būti alternatyva prarandamiems reklamos biudžetams dėl alkoholio re...

Jau nuo naujųjų metų šeštadaliu turi atpigti visi nekompensuojami receptiniai vaistai. Mažės jiems taikomas PVM. O kad vaistai iš tiesų atpigtų, su vaistinėmis kariavusi ministerija dabar skelbia paliaubas. Vaistinės raštu pasižada kainas sumažinti tiek, kiek mažės mokesčiai. Už tai ministerija žada vaistinėms palankesnę antkainių skaičiavimo tvarką. Ponia Valentina, užėjusi į vaistinę, iškart vaistų neperka. Visuomet pirma išsiaiškina vaistų kainas.

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 metų. Tarptautinė personalo paieškos kompanija „CV-Online“ lapkričio mėnesį vykdė dirbančiųjų apklausą, kurios metu teiravosi, ar jie yra patenkinti savo darbu apskritai ir, ar, jų manymu, jie gauna teisingą atlyginimą.

Danijos kapitalo vėjo jėgainėms naudojamų detalių gamybos grupė „Danplastas“ ketina perkelti gamybą iš Kauno rajono į Tauragę. Įmonė jau informavo Kauno darbo biržą apie ketinimus atleisti 80 darbuotojų. „Danplasto“ gamybos direktorius Edvardas Urbonas BNS teigė, kad perkeliant gamybą į Tauragės pramonės parką, bus ieškoma naujų žmonių. „Su danišku kapitalu esame sukūrę įmonę „Danplastas“, kuri turi antrinę įmonę Tauragėje, pramonės rajone.