Verslas

Nuo liepos Lietuvoje bus vienu mažmeninės prekybos tinklu mažiau. Ekspertai mano, kad didelių sukrėtimų rinkoje dėl to nepajusime, tačiau kitiems žaidėjams atsiranda šansas gauti daugiau prekybinių plotų ar atsiriekti didesnę dalį pirkėjų. Šiandien Suomijos „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) įmonė pranešė, kad nuo liepos ketina uždaryti „Prismos“ parduotuves Lietuvoje ir Latvijoje, nes rinkos dalis šiose šalyse yra per maža, kad būtų galima dirbti pelningai.

Į Vilnių pagaliau atėjo pavasaris – todėl atšilus orams miesto savivaldybė nuo rytdienos, gegužės 4 d., skelbia šildymo sezono pabaigą. Šildymas per dvi dienas bus išjungtas sostinės daugiabučiuose, švietimo, ugdymo ir sveikatos įstaigose. Šildymo išjungimą pastatuose organizuoja daugiabučių namų valdytojai ir šildymo sistemų prižiūrėtojai.

Vilniaus valdžia trečiadienį, o Panevėžio - ketvirtadienį ketina nuspręsti, ar baigti dėl vėsių orų ilgiau nei įprastai užsitęsusį šildymo sezoną. „Trečiadienį ryte renkasi mūsų specialistai ir nuspręs dėl šildymo sezono pabaigos“, - BNS sakė Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistė Neringa Kolkaitė. Panevėžio savivaldybės Komunikacijos skyriaus atstovė Vilma Kučytė BNS teigė, kad ketvirtadienį bus sprendžiama, ar nutraukti šildymo sezoną.

Suomijos „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) nuo liepos ketina uždaryti „Prismos“ parduotuves Lietuvoje ir Latvijoje. Bendrovė ketina koncentruotis į veiklą Sankt Peterburge ir Estijoje. Įmonė savo pranešime nurodo, kad rinkos dalis Lietuvoje ir Latvijoje yra per maža, kad būtų galima dirbti pelningai. „Šių metų pradžioje pradėjome savo tarptautinės veiklos strategijos atnaujinimą.

Daugelyje Lietuvos įmonių jau tapo įprasta skatinant darbuotojus siūlyti jiems papildomus bonusus už pasiektą rezultatą. Vieni įsitikinę, kad svarbiau – piniginės priemokos, kiti – kad galima atsiskaityti ir kitaip. Didėjant gyventojų emigracijai darbdaviai teigia, kad rasti tinkamų darbuotojų – vis sunkiau. Tad dėl darbuotojų kovojantys mažmeninės prekybos tinklai taip pat siūlo įvairias paskatos priemones. Tačiau – skirtingas.

Atsigaunanti pasaulio ekonomika žada ir kainų didėjimą. Prekių ir paslaugų kilimą stebintys gyventojai linkę kaltinti euro įvedimą. Tuo tarpu ekonomistai teigia, kad lietuviai susiformuoja per didelius lūkesčius. „Ne tas klausimas, ar kažkas brangs, ar pigs – o kiek brangs“, - tv3.lt sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekspertas teigia, kad Lietuvai yra svarbūs du dalykai – kad nebrangtų per daug bei užtikrinti, kad darbo užmokestis augtų sparčiau nei infliacija.

Dėl vėsių orų ilgiau nei įprastai užsitęsęs šildymo sezonas trečiadienį baigiamas Kaune, tuo metu Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybės dėl to dar nėra apsisprendusios. Kauno savivaldybės administracijos vadovas Gintaras Petrauskas BNS patvirtino, kad šildymo sezonas baigiamas trečiadienį. „Dar keletą dienų užtruks, kol visi pastatai bus atjungti, bet jau baigiasi. Ir taip ilgiausias šildymo sezonas, kokį kas prisimena“, - BNS sakė G.Petrauskas.

Valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ stiprinant verslo saugos ir korupcijos prevencijos funkcijas, už jas bus atsakingas įmonėje darbą pradedantis buvęs vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. Tai BNS patvirtino pats T.Žilinskas.

SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti dar sparčiau, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 3,2 procento, BVP 2018 m. augimo prognozė nesikeičia – 3 procentai. Nors šalies ekonomika nuosekliai auga, tačiau prie Vakarų Europos pragyvenimo lygio artėjame per lėtai ir vis dar nepavyksta sustabdyti emigracijos mastų. Tai rodo, kad Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos.

Seimas po pateikimo priėmė svarstyti nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pakeitimus, dėl kurių sutarta Trišalėje taryboje. Už tai, kad pataisos būtų svarstomos, antradienį balsavo 60, prieš - vienas, o susilaikė 47 parlamentarai. Toliau pataisas Seimas svarstys gegužės 23 dieną. „Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis ir konservatorius Mykolas Majauskas piktinosi, kad pakeitimus pristato ne socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, o viceministrė Eglė Radišauskienė.

Pertvarkius Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir sumažinus universitetų skaičių, šalyje neturėtų trūkti kvalifikuotų specialistų, pagerės jų paruošimo kokybė, sako verslo atstovai, dirbę premjero sudarytos aukštojo mokslo sistemos pertvarką rengusios darbo grupės nariai. Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog būtina užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, leisiančią pritraukti daugiau studentų.

Pajamų nelygybė Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Apie tai signalizuoja į aukščiausią lygį ir modernios Lietuvos istorijoje, ir tarp visų ES šalių įkopęs pajamų nelygybės indeksas ir sustojęs progresas mažinant skurdą. Tačiau pagrindinis pastaraisiais metais didėjusios nelygybės šaltinis buvo ne darbuotojų pajamos. Tikrosios nelygybės priežastys yra susijusios su gyventojais, kurie turi ribotas galimybes dalyvauti darbo rinkoje, o kartu ir su besikeičiančia Lietuvos ekonomikos struktūra.

Naujasis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas siūlo visam laikui nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šilumos tiekimui. „Mes ją vadinam lengvata ir periodiškai vis pratęstam, bet toks lengvatinis PVM tarifas šildymui galėtų būti nustatytas visam laikui“, - antradienį paskelbtame interviu „Verslo žinioms“ sakė G.Paluckas. Šiuo metu įstatyme numatyta, kad lengvatinis 9 proc.

Europos Sąjungoje kiekviena šalis turi tikslą – iki 2020 metų pasiekti tam tikrą užimtumo lygį. Skelbiama, kad naujausi ES duomenys rodo senai matytas aukštumas, o Lietuva patenka tarp tų šalių, kuriose dirbančiųjų skaičius jau siekia numatytuosius tikslus. Visgi, ar toks Lietuvos pasiekimas yra tvarus? Eurostato duomenimis, 2016 m. 20–64 metų žmonių užimtumo lygis Europos Sąjungoje pasiekė 71.1 proc. Paskutinį kartą aukštesniu rodikliu džiaugtasi 2008 m. – 70,3 proc.

Emigracija – įvardijama, kaip viena didžiausių Lietuvos bėdų. Valdžia ieško sprendimų, kaip jos mastus sumažinti, o tuo tarpu tautiečiai toliau emigruoja. Kokios tolimesnės prognozės ir kas laukia Lietuvos, jei emigracija nesumažės? Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praeitais metais emigravo 50 333 asmenų, o imigravo 20 162. Išankstiniais duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, emigravo 18 550 asmenų.

Artėjant birželio 15 dienai, kai visoje Europos Sąjungoje (ES) neliks papildomų mokesčių už mobiliojo ryšio paslaugas keliaujant užsienyje, didieji Lietuvos operatoriai laukia reguliuotojo leidimo taikyti papildomą mokestį, kuris leistų joms išvengti nuostolių. Lietuvoje mobiliojo ryšio paslaugų kainos yra vienos mažiausių ES, todėl nauja tvarka reikštų, kad šalies gyventojams naudojantis mobiliuoju ryšiu užsienyje, operatoriai patirtų nuostolių.

Pertekliniai arba subalansuoti biudžetai, auganti ekonomika, atlyginimai, kainos – ar tai reiškia, kad Baltijos šalys, kadaise vadintos Baltijos tigrais, vėl pramerkia akis? Lietuva, Latvija ir Estija Baltijos tigrų vardą buvo pelniusios iki 2006 m., kuomet itin sparčiai augo ekonomika. Tačiau jau kurį laiką šis tigras miega. Dabar Eurostat statiska rodo vieną po kito gerėjančius rodiklius. Pavyzdžiui, tiek Lietuva, tiek Estija turėjo perteklinį (+0,3 proc.

Gėlių prekeiviai – neviltyje. Besikeičiančios kapinių mados iš jų atima galimybę užsidirbti. Mat vis daugiau žmonių artimųjų kapus uždengia paminklinėmis plokštėmis, trinkelėmis ar akmenukais, užuot ant kapo sodinę gėles. Prekybininkai skaičiuoja, kad palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laiku, prekyba gėlėmis sumažėjo per pusę. Ir ne tik Karveliškėse prekyba gėlėmis merdi. Šalia Rokantiškių kapinių pirkėjų taip pat ne itin daug. Močiutė Valė atnešė parduoti savo užaugintus raktelius.

Ar apsiperkate internete? Tai daro vis daugiau lietuvių, dažniausiai tautiečiai internete perka drabužius, aksesuarus, kosmetiką. O daugiausia pinigų palieka už buitinę techniką, elektroniką. Tiesa, prekyba internete turi ir savo minusų – netrukus papasakosime, kaip neatidumas elektroninėje erdvėję privilioja sukčius, ir kodėl kartais pirkimas internetu virsta tikra loterija. Drabužiai, papuošalai, grožio ir sveikatos priežiūros prekės – dažniausiais lietuvių pirkinys internete.

Palanga laukia pirmojo šį sezoną gausesnio svečių savaitgalio – esą viešbučiuose rezervuoti kone visi standartiniai dviviečiai už 60 ar 70 eurų. Besiilsintys lietuviai tikina, kad į kurortą suka dabar, kol dar nėra vasaros spūsčių, ir kol ... pigiau. Šiauliečių pora į pajūrį atvyko visam ilgajam savaitgaliui. Pašnekovė sako, kad kurortą dažniausiai lanko pavasarį ir rudenį, kol dar nėra minių poilsiautojų. O kurortas po truputį ruošiasi šiam sezonui.

Yra parašyta daug knygų, kuriose kalbama, kaip tapti milijonieriumi. Tačiau pirmiausiai reikia suvokti, kad pirmiausiai kalbame ne apie išskirtinius projektus ar idėjas, o apie naudojimąsi turimomis galimybėmis. Businessinsider.com įvardija 10 elgesio aspektų, kurie jus greičiausiai atitolina nuo gero ir finansiškai aprūpinto gyvenimo. Ar pastebėsite tai savo elgesyje ir sugebėsite tai pakeisti? 1. Dirbate sunkiai, bet.

Nespėjusiems deklaruoti turto ir pajamų, dar yra laiko. Nors ir artėja ilgasis savaitgalis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad šeštadienį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų aptarnavimo padaliniuose mokesčių specialistai padės gyventojams pildyti deklaracijas. „Mokesčių inspekcija visada stengiasi atsižvelgti į mokesčių mokėtojų poreikius, siekiame padėti gyventojams laiku ir tinkamai įvykdyti mokestines prievoles.

Neremontuotų daugiabučių (vadinamųjų chruščiovkų) amžiaus vidurkis Kauno mieste yra 45 metai, tad ekspertai vieningai sutaria: renovacijos išvengti nepavyks. Nenuostabu, kad siekdami kokybės ir efektyvumo, dažnai atsigręžiame į gerąsias užsienio šalių patirtis. Tačiau ekspertai pataria nekopijuoti aklai: kas puikiai tinka Vokietijoje, nebūtinai prigis čia. Pagal nuo 2005 m. įsibėgėjusią daugiabučių renovacijos programą, Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau negu 2 tūkst. namų.

4,1 proc. – tiek, remiantis Statistikos departamento duomenimis, augo Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai yra sparčiausias ekonomikos augimo tempas per pastaruosius trejus metus. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti.

Į Lietuvą gegužės pradžioje atvyksta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija, kuri įvertins Lietuvos makroekonomikos būklę. Ruošiantis kasmetinėms Lietuvos konsultacijoms pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį, 2017 m. gegužės 4–15 d. Lietuvoje dirbs kas pusę metų atvykstanti TVF Europos departamento misija, vadovaujama šio departamento atstovo Kristofo Klingeno (Christoph Klingen). TVF ekspertai išanalizuos bendrą Lietuvos makroekonominę būklę, įvertins ūkio raidos tendencijas, padėtį finan...

Netrukus gyvensime taip, kaip tikėjosi marksistai. Tačiau taip nutiks tik dėl to, kad tuo pasirūpino kapitalistai. Skamba neįtikėtinai? Bet tai tiesa. „Komunistinėje visuomenėje, kur niekas neužsiima viena specifine veikla, bet kiekvienas gali realizuoti save kokioje nori srityje, visuomenė reguliuoja bendrąją gamybą ir leidžia man daryti vieną dalyką šiandien ir visai kitą dalyką rytoj, medžioti ryte, žvejoti po pietų, ganyti karves vakare, kritikuoti po vakarienės.

Į Balandžio 19 dieną Čikagoje vykusį paskutinį „Motorolos“ gamybos partnerių konkurso„Transform the Smartphone Challenge“ finalą buvo pakviestos 13 kompanijų iš viso pasaulio. Nugalėtojais paskelbtos dvi kompanijos – lietuvių startuolis „Digiframe“– gaminantis elektroninio popieriaus papildomą ekraną išmaniajam telefonui ir egiptiečių „Macay TrueSound Hifi“– itin aukštos kokybės garso priedas telefonui.

Lietuvoje steigiamos užsieniečių įmonės, kurių vardu registruojama tūkstančiai naudotų automobilių, ir visi jie, paženklinti lietuviškais valstybinio ženklo numeriais, iškeliauja važinėtis užsienio šalių keliais, o dėl to nerimauja ir „Regitra“, ir draudimo bendrovės, praneša „Verslo žinios“. Savo ruožtu NVS šalys fiksuoja automobilių su lietuviškais valstybinio ženklo numeriais antplūdį ir piktinasi, kad tokia schema leidžia išnaudoti, pavyzdžiui, Ukrainos įstatymų spragas ir įsivežti automobil...

Lietuva ir kitos Baltijos jūros regiono šalys birželį turėtų pasirašyti supratimo memorandumą dėl Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentine Europa per Lenkiją. Po šio dokumento pasirašymo turėtų paspartėti darbai, ruošiantis elektros tinklų sinchroniniam darbui. „Realus birželio mėnesio projektas tai sinchronizacija, tai bus pasirašyti konkretūs, realūs susitarimai“, - ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Mokesčių inspekcijoje – grūstys. Paskutinėmis pajamų deklaravimo dienomis žmonės grūdasi ir eilėse priversti kankintis po pusdienį. Valdininkai ragina naudotis elektronine sistema, tačiau žmonės skundžiasi, kad ji labai nesuprantama ir nepatogi. Tai Mokesčių inspekcijos Vilniaus padalinys. Žmonės čia grūdasi jau nuo pat ankstaus ryto vos pradėjus skyriui darbą. Iki turto ir pajamų deklaravimo termino pabaigos gegužės antrąją liko vos trys darbo dienos.

Jog Lenkijoje kainos daug mažesnės viešai skelbia ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir gamintojai, ir patys prekybininkai. Lenkijos vardas net pasitelkiamas įvairiose prekybininkų akcijose. Ar toks sprendimas padės vieniems rinkos žaidėjams padės įsiveržti į priekį? Marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis tikina, kad vieniems tokia akcija gali pasibaigti nevykusiai, kitiems – būti bilietas į sėkmę. „Mes visi pasirenkame remdamiesi savo nuomone.

Sostinės savivaldybės nekilnojamojo turto projektus prižiūrinčios Vilniaus vystymo kompanijos (VVK) vadovas Andrius Velutis traukiasi iš pareigų. Kaip BNS nurodė sostinės savivaldybės viešųjų ryšių skyrius, apie metus savivaldybės įmonei vadovavęs direktorius Andrius Velutis kovo 27 dieną informavo įmonės valdybą, kad nusprendė nuo šių metų gegužės 19 dienos „tęsti savo profesinę veiklą kaip architektas, pateikdamas siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu“. Iki minėto termino A.Velutis ...

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šią savaitę planuoja pateikti Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo projektą Teisingumo ministerijos derinimui. Tuo tarpu derybose dėl naujos tvarkos dalyvavę nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų bei bankų atstovai teigia žinių iš ministerijos apie projekto rengimą neturintys jau kelias savaites ir matę visai kitokį siūlomos tvarkos variantą. Nesant patvirtintos tvarkos, plėtotojai nesiima projektų, o bankai įšaldė pradėtų projektų finansavimą.

Po vakar paskelbtų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų, jog kovo mėnesį padidinus akcizus jų surinkimas smuko, sureagavo ir Finansų ministerija. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad kovo mėnesį, padidinus akcizus, jų surinkimas smuko beveik per pusę – 40 proc., t.y. 6,6 mln. Eur.

Finansų ministerija parengė apibendrintą ir iliustratyvią informaciją visuomenei apie 2017 m. Lietuvos viešųjų išlaidų paskirstymą. Tikimasi, kad tai paskatins žmones sąžiningai ir savanoriškai mokėti mokesčius.  Sąžiningas ir savanoriškas mokesčių mokėjimas, o taip pat išlaidų skaidrumas ir efektyvumas – tikslai, kurių, pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, turi būti siekiama visuomenei aiškiai parodant, kokias viešąsias paslaugas valstybė teikia už jų sumokamus mokesčius.

Viena populiariausių „Maxima“ parduotuvių Lietuvoje, veikusi visą parą sostinėje Mindaugo gatvėje, uždaroma atnaujinimui. Naujienų portalą pasiekė nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip atrodo ši parduotuvė visai ištuštėjusi. Balandžio 23 d. buvo paskutinė diena, kuomet šioje parduotuvėje buvo galima apsilankyti ir įsigyti išparduodamo asortimento prekių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė giria Vyriausybės žingsnius, kuriais ji teigia siekianti mažinti vaistų kainas. Ji teigiamai įvertino, kad keičiami reikalavimai, pagal kuriuos vaistai patenka į kompensuojamųjų sąrašą. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasiūlytiems pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė. Pagal naująją tvarką, į Kompensuojamųjų vaistų kainyną nebus įtraukiami vaistai, kurių kaina – daugiau nei 10 proc.

Šiais laikais bankuose saugomi ne tik mūsų pinigai, bet ir taip identifikuojama asmens tapatybė. Tad nenuostabu, kad šie duomenys turėtų būti kruopščiai saugomi. Visgi, keičiant telefonu numerius reikia būti atsargiems ir nepamiršti informaciją atnaujinti. Tai patvirtina naujienų portalą tv3.lt pasiekęs skaitytojo laiškas.

Specialistai skelbia, jog šiais metais šildymo sezonas – kitoks, nei esame įpratę. Jis – rekordiškai ilgas. Pavyzdžiui, Vilniuje taip ilgai radiatoriai nekaito jau dešimtmetį. Dalis žmonių, ypač pensininkai, skundžiasi, kad išjungti centralizuotą šildymą reikėjo jau prieš porą savaičių – kiekviena diena, kai radiatoriai kaista, tuština piniginę.

Vienas Lietuvos mažmeninės degalų prekybos lyderių, Kanados kapitalo degalinių tinklas „Statoil“ pradėjo keisti pavadinimą į „Circle K“. Į prekės ženklo keitimą tinklo operatorė „Circle K Lietuva“ šiemet investuos 4 mln. eurų, o didžioji investicijų dalis teks degalinių išorės konstrukcijų atnaujinimui. Šalyje dirba keturios specialios techninių instaliacijų komandos, kurios Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje jau pradėjo keisti ant degalinių stoginių esančius pagrindinius logotipus.

Atšilus orui vėl atgyja statybų sektorius. Kyla kainos, auga statybininkų paklausa, o kartu ir užmokestis, kurį jiems tenka mokėti. Lietuvoje kvalifikuoti specialistai uždirba ir daugiau nei vidutiniškai šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendras atlyginimų vidurkis statybų sektoriuje 2016 m. IV ketvirtį buvo 752,9 Eur, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu vidutinis atlyginimas – 822,8 Eur.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) primena, jog iki gegužės 2 d. pajamų deklaracijas turi pateikti gyventojai, 2016 m. nuomoję jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, būstą, ir deklaruoti iš šios veiklos gautas pajamas. Mokesčių administratorius pastebi, kad nors būsto nuomos pajamų nedeklaravimo atvejų ir nustatoma, vis daugiau gyventojų tokias pajamas deklaruoja ir nesitaiksto su mokesčių vengimu.

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės. Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos.

Seimui gali tekti grįžti prie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui palikimo svarstymų. Keli Seimo nariai ketina registruoti pataisas dėl tokios lengvatos pratęsimo iki 2019 metų birželio. „Taip, ši lengvata nėra tobula, bet ją naikinant bandome atimti ją iš 5 proc. žmonių, kurie neturėtų gauti jos, bet kitu galu 95 proc. viduriniosios klasės gyventojų mušame, kurie naudojasi šia lengvata.

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad kovo mėnesį, padidinus akcizus, jų surinkimas smuko beveik per pusę – 40 proc., t.y. 6,6 mln. Eur. Jei taip ir toliau, gali grėsti šešėlinės ekonomikos didėjimas. Kovo mėnesio VMI duomenimis, akcizų už parduotus stiprius gėrimus surinkta 78,6 proc. mažiau nei pernai kovą. O už alų – 25,7 proc. Užsipirkinėjo vasarį Tačiau iš pateikiamos statistikos matyti neįprastas šuolis vasario mėnesį.

Smunkant pelnui, didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ planuoja atleisti 1,2 tūkst. darbuotojų. Atleidžiami darbuotojai sudaro maždaug 1 proc. „Sprite“ ir „Fanta“ gamintojos darbo jėgos. „Coca-Cola“ taip pat pareiškė ketinanti išplėsti savo išlaidų mažinimo programą, kad iki 2019 metų kasmet galėtų sutaupyti 800 mln. JAV dolerių.

Gamtoje mažiausiai miega žirafa, vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. Mokesčių mokėtojas, gal miega ir ilgiau, bet kaip toji žirafa - niekada negali miegoti ramiai. Net jei laiku sumokėjo visus mokesčius, ir net jei jam tai pavyko padaryti teisingai. Mokesčių mokėtojas turi būdrauti, nes į jo uždirbtus pinigus nuolat kėsinasi „žvėryno“ prižiūrėtojai.

Vyriausybė, neprieštaraudama iniciatyvoms riboti prekybą alkoholiu sezoninėse lauko kavinėse, siekė balanso tarp verslo ir visuomenės interesų, sako premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, pirminiai siūlymai, kuriuos kėlė ne vienas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o 50 tūkst. visuomenininkų, buvo gerokai griežtesni.

Keli šimtai neįgalių žmonių, išsigandusių netekti darbo ir duonos kąsnio, išėjo protestuoti prie Seimo. Likti gatvėje jie baiminasi, nes valdžia nusitaikė į socialines įmones. Nesąžiningi verslininkai piktnaudžiauja socialinėms įmonėms taikomomis lengvatomis ir sutaupo milijonus, o įvedant tvarką gali nukentėti dirbantys likimo ir taip nuskriausti žmonės. Jie baiminasi, kad panaikinus lengvatas jų niekas nenorės priimti į darbą.