Verslas

Vilniaus taryba antradienį nusprendė kreiptis į Stokholmo arbitražą dėl Prancūzijos koncerno „Veolia“ ir jo valdomos įmonės „Vilniaus energija“ neva padarytos žalos per ilgametę šilumos ūkio nuomą atlyginimo, nes jos nesutiko su miesto pateikta maždaug 200 mln. eurų pretenzija. 34 tarybos nariai balsavo už kreipimąsi į Stokholmo arbitražą, nė vienas tarybos nebalsavo prieš, o 7 tarybos nariai susilaikė. „Nėra kito kelio kaip tik eiti į arbitražą ir dėl tų sumų reikalaujamų inicijuoti arbitražą.

Trylika Lietuvoje veikiančių kredito unijų pirmadienį įsteigė Jungtinę centrinę kredito uniją (CKU) ir įkūrė Asociaciją Jungtinės kredito unijos. Kaune vykusiame steigiamajame susirinkime suformuotas 2 mln. eurų Jungtinės CKU įstatinis kapitalas, suformuota stebėtojų taryba, kurios vadove tapo Raseinių kredito unijos vadovė Birutė Žiūraitienė, teigiama Jungtinės CKU pranešime spaudai.

Nutiesus europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, keleivius ja vežiosiančios kompanijos turės konkuruoti su pigių skrydžių bei autobusų įmonėmis. Pasak Europos geležinkelių pramonės asociacijos „Unife“ vadovo Philippo Citroeno, dabar geležinkelių vežėjams sunku konkuruoti dėl lėto atsinaujinimo, tačiau, anot jo, „Rail Baltica“ kaip naujas projektas galės pritaikyti visas naujausias inovacijas.

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai. Tad visai nenuostabu, kad jau antrus metus iš eilės stebime stipriai išaugusį būsto rinkos pulsą.

Tabako gaminių prekybos bendrovė „Philip Morris Baltic“ Lietuvoje kuria nuosavų parduotuvių tinklą, kuriame prekiaujama naujos kartos bedūmių tabako gaminių sistemomis „IQOS“. Kaip rašo „Verslo žinios“, kol kas Lietuvoje atidarytos trys tokios specializuotos parduotuvės, tačiau ateityje jų skaičių ketinama didinti, taip pat numatyta žengti ir į Latvijos bei Estijos rinkas. „Kol kas vartotojų bazė nėra didelė, todėl trijų parduotuvių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje visiškai pakanka.

Vaistų prekybos versle projektuojamas rinkos dalyvių persiskirstymas: JAV bankininkystės milžinas „Citigroup“ potencialiems investuotojams siūlo įsigyti „Eurovaistinių“ tinklą, o DNB bankas pardavinėja „Camelios“ tinklą. „Verslo žinių“ duomenimis, toliausiai į priekį pasistūmėjęs bendrovės „Nemuno vaistinė“ valdomo tinklo „Camelia“ pardavimo procesas, kurį, neoficialiais duomenimis, organizuoja Lietuvos DNB banko Įmonių finansų skyrius.

„Sodra“, siekdama atgauti nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nuo gyventojų sąskaitų priverstinai nurašė 780 tūkst. eurų. „Sodra“, kovą pradėjusi vykdyti PSD skolų išieškojimus, iš gyventojų per mėnesį sulaukė dar 1,46 mln. eurų savanoriškai sumokėtų įmokų. „Taip, išieškojimo veiksmais yra išieškota 0,78 mln. eurų, kiti sumokėjo patys. Kiek iš jų (emigrantų - BNS), niekas nežino, nes tai yra iš tų, kurie išvykimo nedeklaravo“, - BNS sakė „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria stresą ir neigiamas emocijas. Ji pataria, kaip elgtis neturintiems, iš ko sutaupyti, ir ką daryti nemokantiems atsidėti pinigų taupymui.

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsavusių už iškritusius kandidatus, tikriausiai skirs savo balsą Macronui, protestuodami prieš populistines Le Pen idėjas. Pastaruoju metu į pozityvumą linkusios rinkos pirmo turo rezultatus vertina teigiamai – euro kursas ir akcijų kainos kyla.

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų leidinių, tačiau net trečdalis tokiai paieškai skiria daugiau laiko ir aplanko kelias skirtingas parduotuves, ir ši tendencija būdinga ne vien senjorams ir gyventojams su žemiausiomis pajamomis.

Europinės vėžės projektas „Rail Baltica“, kuris sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją, suteiks postūmį ekonomikai, o nauda atsvers kaštus, tikina už projektą atsakingos „RB Rail“ valdybos pirmininkė Baiba Rubesa. Pirmadienį Rygoje vykstančiame „Rail Baltica“ forume pristatoma parengta europinės vėžės kaštų ir naudos analizė. B.Rubesa tikino, kad nauda atsveria kaštus. „Projekto kaštų-naudos analizė aiškiai rodo, kad jis visuomenei atneš daugiau naudos nei investicijų kaštai“, - teigė B.Rubesa.

Klaipėdos miesto bendruomenės pareigūnės savaitgalį specialia įranga pažymėjo iki 100 naujų „CityBee“ oranžinių dviračių, taip apsaugant juos nuo ilgapirščių. Dviračių žymėjimas – tai vienas iš paruošiamųjų darbų greitai startuosiančiai dviračių ir automobilių dalinimosi sistemai uostamiestyje, Palangoje ir Neringoje.

Jei kovo mėnesį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas pigo, tai balandžio mėnesį užfiksuota priešinga tendencija, benzinas ir dyzelinas visur brango. Įdomu tai, kad degalai kovą degalinėse pigo kelis kartus mažiau, nei pas didmenininką, balandį atvirkščiai – degalai pas didmenininką brango daugiau, nei degalinėse.

Švedijos telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ šiemet pirmąjį ketvirtį Lietuvoje gavo 443 mln. Švedijos kronų (47,1 mln. eurų pajamų) - 14 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-kovą, kai gauta 389 mln. kronų (41,4 mln. eurų). Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per metus išaugo 8 proc. iki 156 mln. kronų (16,4 mln. eurų), EBITDA marža sumažėjo 2 procentiniais punktais iki 35 mln. kronų (3,7 mln.

Prekybos tinklas „Norfa“ skaičiuodamas pirmojo šių metų ketvirčio rezultatus pastebėjo, kad šalies gyventojų mažėjimas itin neigiamai atsiliepia apyvartai. Šaltinių uždirbti daugiau reikia ieškoti kitur.  „Norfos mažmenos“ prekių ir paslaugų apyvarta 2017 metų sausio – kovo mėnesiais siekė 120,393 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) – 1,08 proc. daugiau negu 2016 metų pirmąjį ketvirtį, kai įmonės pardavimai sudarė 119,102 mln. eurų. Be PVM apyvarta išaugo 1,28 proc.

Lietuva rengiasi ratifikuoti pernai spalį pasirašytą Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laisvosios prekybos sutartį (CETA). Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo bus prašoma prezidentės Dalios Grybauskaitės pateikti Seimui ratifikuoti minėtą sutartį.

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.

Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia bloga, o statistiką iškreipia milžiniškas „šešėlis“ ir mažos pensijos. Per mėnesį - 400 eurų „į rankas“ Viename sostinės grožio salone manikiūrą klientei daranti Julija šio amato ėmėsi ne šiaip sau.

Daugeliui Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyvių smalsu – kaip bėga gyvenimas jau renovuotame daugiabutyje, kaip jo gyventojams sekasi išmokėti renovacijai gautą paskolą ar susiduriama su renovacijos kokybės iššūkiais? Apie visa tai – pokalbis su jau aštuntus metus renovuotame daugiabutyje gyvenančia joniškiete Stanislava Vilkončiene.

Nors Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa pirmiausia garsėja tuo, jog padeda sutaupyti mažiausiai 40 proc. šilumos energijos, gyventojams ji patraukli ir todėl, jog leidžia atnaujinti namo fasadą, suvienodinti langus ir balkonus, o savo butuose dėl pažangios šildymo sistemos pajausti ir geresnę gyvenimo kokybę, didesnį patogumą.

Valdžia žada reikalauti, kad farmacininkai trečdaliu mažintų preparatų kainas. To nepadarius, brangesni preparatai bus trinami iš kompensuojamųjų sąrašų, todėl gyventojams pamėgtus brangesnius medikamentus gali tekti pakeisti pigesniais.

Valdžios sektoriaus perviršis pernai buvo 100,8 mln. eurų, arba 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. 2015 metais valdžios sektoriaus biudžetas buvo deficitinis ir sudarė 0,2 proc. BVP. Statistikų teigimu, valdžios sektoriaus perviršį pernai lėmė 2,1 proc. iki 13,315 mlrd. eurų išaugusios pajamos. Mokestinės pajamos pernai padidėjo 5,3 proc. iki 6,79 mlrd. eurų (51 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų), socialinės įmokos - 8,7 proc.

Viena populiariausių „Maxima“ parduotuvių Lietuvoje, veikusi visą parą sostinėje Mindaugo gatvėje, uždaroma atnaujinimui. Balandžio 23 d. yra paskutinė diena, kuomet šioje parduotuvėje dar galima apsilankyti ir įsigyti išparduodamo asortimento prekių. Tą pačią dieną darbo visą parą estafetę perima kita sostinės „Maximos“ parduotuvė, įsikūrusi Naugarduko g. 84. „Mindaugo g. „Maxima“ yra vienintelė Lietuvoje visą parą dirbanti parduotuvė, tačiau ji išskirtinė ne tik tuo.

Į „Sodros“ katilą krenta daugybės Lietuvos gyventojų mokesčiai, tačiau vienų sumokamos sumos sudaro didesnę dalį nei kitų. Kas įneša didžiausia indėlį, galima išskirti ir pagal amžiaus grupes. Štai vasario mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Sodros“ įmokų vertės dalis pagal amžiaus grupes labai panaši į darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus dalį toje amžiaus grupėje. Visgi matyti, kad vienoje amžiaus grupėje nors apdraustųjų ir mažiau, jų sumokamų įmokų vertė didesnė. Tai 31–40 metų dirbantieji.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, jog šalies įmonės turėtų atsargiai vertinti Rusijos ekonomikos atsigavimą. „Mums įdomios ir svarbios TVF ekspertų įžvalgos apie Rusijos ūkio padėtį, nes Lietuvą su šia valstybe vis dar sieja glaudūs ekonominiai santykiai: ji tebėra didžiausia mūsų eksporto rinka.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Kai kuriems „valstiečių“ atstovams paraginus pasirašyti trišalį susitarimą, kuriame darbdaviai įsipareigotų didinti atlyginimus ir prisiimti kitus socialinius įsipareigojimus, darbdavių atstovai iš esmės teigiamai vertina tokią idėją, tačiau pabrėžia, kad sprendimą priims tik susipažinę su dokumentu. Tuo metu profesinės sąjungos norėtų, kad susitarimas būtų privalomas ne tik jį pasirašiusiems, bet visiems darbdaviams.

Slaugyti anūkus gaudami nedarbingumo pašalpas nuo kitų metų galės ir dirbantys vaikų seneliai. Seimas ketvirtadienį vienbalsiai 86 parlamentarams buvus už priėmė tokią Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą. Numatyta, kad ji įsigalios nuo 2018 metų sausio. Slaugant susirgusį vaiką iki 14 metų, 80 proc. atlyginimo dydžio pašalpa būtų mokama ne ilgiau kaip 14 dienų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog beveik visi pramonininkų pasiūlymai atitinka Vyriausybės planus. Taip jis komentuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ketvirtadienį pateiktus siūlymus Vyriausybei, kaip per artimiausius vienerius metus pagerinti verslo aplinką. „Pateikti pasiūlymai jau yra Vyriausybės darbotvarkėje ir atitinkamuose mūsų planavimo dokumentuose.

Komercinis turtas Lietuvoje plečiasi, tai įrodo ir naujausios vizualizacijos. Statomi biurų kompleksai vis didesni, vis modernesni.  Nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovių Lietuvoje „MG Valda“, plėtojanti „Vilnius Business Park“ (Ukmergės g. 362), pasidalino ten įsikursiančio naujojo „Aprangos“ grupės administracijos ir logistikos centro vizualizacijomis. Pastatą projektavo „JP architektūros“ architektai. Viso „Vilnius Business Park“ užimamas plotas siekia 8,5 hektarų.

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje „Maximos“ ir Lietuvoje jau spėjusio įsitvirtinti „Lidl“. Apklausos rezultatais pigiausias – „Lidl“ Prekybos tinklas „Lidl“ vakar pasidalino balandžio pradžioje atlikto „Vilmorus“ tyrimo rezultatais. Anot jų, 37,6 proc.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus vandenys“ dėl naujos būstinės patalpų Pilaitės prospekto ir Vakarinio aplinkkelio sankirtoje nuomos derasi su Suomijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros įmone „YIT Kausta“. Paskutiniame konkurso etape likusios bendrovės tikina, kad joms nebuvo paaiškinti kriterijai, pagal kuriuos sudarytas geriausių pasiūlymų sąrašas. Tuo metu „Vilniaus vandenų“ atstovai teigia pasinaudoję teise vertinimo metodikos neviešinti.

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia vartotojų auditorija. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Z kartos atstovai yra pernelyg toli nuo su būstu susijusių sprendimų priėmimo – jie dar lanko mokyklą. Tačiau iš tiesų Z karta jau netrukus lips ant kulnų vadinamajai tūkstantmečio (Y) kartai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti augančią pajamų nelygybę. Išskirtinis dėmesys nelygybės problemai skiriamas ir TVF susitikimų išvakarėse paskelbtoje naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. „Didėjanti pajamų ir galimybių nelygybė – tai problema, itin aktuali ir mums.

Su darbdaviais ir investuotojais nepavykus pasirašyti trišalio susitarimo dėl atlyginimų didinimo ir kitų savanoriškų socialinių įsipareigojimų, naujasis Darbo kodeksas gali nesulaukti paramos Seime, teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad nepavykus susitarti dėl trišalio susitarimo, jis asmeniškai balsuotų prieš naują Darbo kodeksą.

Vyriausybė Trišalėje taryboje suderintą naująjį Darbo kodeksą teikia svarstymams Seime. Tokį sprendimą ministrų kabinetas priėmė trečiadienį. Tikimasi, kad naujasis Darbo kodeksas įsigalios liepos 1 dieną. Premjeras Saulius Skvernelis ne kartą viešai yra pareiškęs, jog liberalesnis Darbo kodeksas privalo įsigalioti nuo liepos mėnesio pradžios. Jis taip pat yra išsakęs viltį, jog Seime nebus keičiamos Trišalėje taryboje suderintos darbo santykius reguliuojančio įstatymo nuostatos.

Švedijos bendrovės „ICA Gruppen“ valdomam mažmeninės prekybos tinklui „Rimi“ jungiantis su Vokietijos „Rewe“ kontroliuojamu tinklu „Iki“, rinkos analitikai svarsto, kad dalis šių tinklų parduotuvių gali būti perduota kitiems rinkos žaidėjams. Jiems tai - puiki galimybė plėstis.  Anot jų, „Rimi Lietuva“ gali būti įpareigota perduoti kitiems rinkos dalyviams kai kurias parduotuves ten, kur dabar „Rimi“ ir „Iki“ veikia šalia.

Valdžiai ketinant nuo birželio panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, Vyriausybė iš esmės pritarė siūlymui nepasiturintiems gyventojams kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį. Preliminariais skaičiavimais, tam papildomai reikės apie 14,3 mln. eurų per metus, o kompensacijas gaus apie 200 tūkst. asmenų. „Mes esame įsitikinę, jog taikyti mokestines lengvatas už šildymą visiems, neatsižvelgiant į žmonių pajamas, nėra socialiai teisinga.

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje apklaustos bendrovės ketina samdyti iš užsienio. Tai rodo pirmą kartą SEB banko atlikta jauno verslo – iki trejų metų – įmonių apklausa Lietuvoje ir Estijoje. „Apklausos duomenys rodo, kad šiemet Lietuvoje optimizmo daugiau nei Estijoje. Lietuvoje daugiau nei 60 proc.

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje šiemet pirmąjį ketvirtį buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje sausį-kovą, palyginti su 2016-ųjų tuo pat metu, automobilių pardavimai išaugo 20 proc. iki 5524, rodo trečiadienį paskelbti ACEA duomenys. Latvijoje automobilių pardavimai per metus išaugo 4,6 proc. iki 4064, Estijoje - 8,1 proc.

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 tūkst. jų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai. Ieškant sprendimų demografinėms Lietuvos problemoms, didesnė užsieniečių imigracija pamažu taps neišvengiama. Praėjusiais metais į Lietuvą iš viso gyventi atvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – 14,2 tūkst.

Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ informavo šalies universitetus apie įvairių sričių specialistų poreikį per artimiausius 6 metus. Geriausias perspektyvas įsidarbinti turės elektronikos inžinerijos, orlaivių mechanikos ir informacinių technologijų studijų programų absolventai. Skaičiuojama, kad per ateinančius 6 metus darbo rinkai reikės apie 4,5 tūkst. elektronikos inžinierių ir specialistų, apie 1,4 tūkst. orlaivių aptarnavimo inžinierių ir specialistų.

Pasaulyje vyraujant neapibrėžtumui ir nežinomybei dėl ateities kvestionuojama ne tik pati Europos Sąjunga, bet ir euro zona, kurios nare Lietuva yra vos porą metų.

Nebe paslaptis, kad Lenkijoje ne maža dalis prekių yra pigesnės nei Lietuvoje. Tai įrodo ir kartas nuo karto vis ten vykstantys apsipirkti lietuvaičiai. Visgi, kiek išties tos kainos skiriasi? Skaitytojas naujienų portalui tv3.lt pateikė du apsipirkimo čekius. Vienas iš Suvalkuose esančios parduotuvės „Lidl“, kitas – Vilniaus. Kadangi „Lidl Lietuva“ turi šūkį „Viena šalis, viena kaina“, galima manyti, kad tokios pat kainos būtų ir kitų Lietuvos miestų „Lidl“ parduotuvėse.

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus universiteto dėstytojos dr. Jekaterinos Navickės apskaičiuotas minimalių poreikių krepšelis siekia 238 eurus.

Izraelio finansų technologijų ir kibernetinio saugumo startuolis „Simplex“ kuriasi Lietuvoje.  Lietuvos banko valdyba jau išdavė UAB „Simplex Payment Services“ mokėjimo įstaigos licenciją, suteikiančią teisę visoje Europos Sąjungoje teikti Mokėjimų įstatyme numatytas mokėjimo paslaugas. Per ateinančius kelerius metus bendrovė planuoja įdarbinti apie 20 pardavimų, rinkodaros, informacinių technologijų, kokybės priežiūros ir finansų ekspertų.

Pasaulinė medicininės įrangos gamintoja ir paslaugų teikėja „Hollister“ steigs gamybos kompleksą Kauno regione. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovė į naują gamyklą per ketverius metus planuoja investuoti apie 50 mln. eurų ir sukurti apie 300 darbo vietų. Naujoji gamykla padės patenkinti augančią bendrovės produkcijos paklausą Europoje.

Premjeras Saulius Skvernelis artimiausiu metu žada pristatyti kryptis, kaip šalyje bus keičiama mokesčių sistema. „Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą turėti konkurencingiausią verslo aplinką regione. Vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant šio tikslo – kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra. Artimiausiu metu pristatysime kryptis, kuriomis eisime efektyvindami mokesčių sistemą“, – antradienį Seime pateikdamas praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą teigė premjeras.

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu atliktas apklausos būdu tyrimas rodo, jog tarp vartojančiųjų alkoholį šalies gyventojų 4 proc. išgeria beveik kasdien, o 86 proc. svaigiuosius gėrimus vartoja ne dažniau nei kartą per savaitę. Girtaujantys asmenys išgeria 37 proc.