Verslas

Naujajame Darbo kodekse, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 d., įvedami net penki darbo režimai. Jie leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus. „Įsivaizduokite, kad jūsų buvimas darbovietėje būtų privalomas tik tam tikromis valandomis, o likusį laiką galėtume savarankiškai nuspręsti, kiek kurią dieną papildomai valandų būsite darbo vietoje taip, kad per savaitę iš viso susidarytų 40 darbo valandų.

Prancūzijos investuotojus pozityviai nuteiktų Lietuvos ginčo su „Veolia“ išsprendimas, sako ambasadorius Lietuvoje Phillipe'as Jeantaud (Filipas Žanto). „Žinoma, aš manau, kad jeigu mums pavyks išspręsti šitą ginčą tarp „Veolia“ ir Lietuvos, žinoma, (...) verslo asociacijoms tai būtų pozityvūs ženklas“, - pirmadienį BNS sakė diplomatas. „Veolia“ valdoma centralizuotos šilumos tiekėja „Vilniaus energija“ pastaruosius 15 metų (iki šių metų kovo pabaigos) nuomojo Vilniaus šilumos ūkį.

 Vokietijos finansų paslaugų grupės „Allianz“ valdoma gyvybės draudimo bendrovė „Darta Saving Life Assurance“ siekia sukurti draudimo agentų tinklą Lietuvoje, o ateityje jis galėtų tapti įmonės padaliniu. Lietuvoje praėjusią savaitę viešėjęs „Darta Saving Life Assurance“ valdybos narys ir kitos „Allianz“ grupės draudimo įmonės „Allianz Global Life“ generalinis direktorius Giampaolo Viseri BNS teigė, kad iš pradžių siekiama susipažinti su Lietuvos draudimo rinkos specifika.

 Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo spartų atlyginimų augimą, kurį iš esmės lemia darbuotojų trūkumas, tiesa, dalis jų taip pat pažymėjo, kad tai nėra begalinis procesas. Pavyzdžiui, 62 proc. apklaustų statybos ir 52 proc.

Statistikos departamentui fiksuojant vidutinį dirbančiųjų skaičių bei vidutinius atlyginimus, išryškėja tendencija – atlyginimai auga, dirbančiųjų skaičius mažėja visur, išskyrus vieną miestą. Anot ekonomisto, krizės vartai dar neužverti tad ir emigracija vis dar aukštumose. „Grįžtame prie giluminių priežasčių, kad iš esmės emigracija yra problema ir taip išeina, kad emigracijos didžiulis spurtas buvo 2009–2010 m., po to ji sulėtėjo, dabar vėl yra pagausėjusi.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nusprendė prašyti teismo panaikinti Vilniaus Žvėryno mikrorajone kylančio statomo daugiabučio statybų leidimą.

Kai kuriems parlamentarams siūlant valstybės lėšomis gelbėti žlungančią už valstybės ir tarptautinių aplinkosaugos fondų pinigus pastatytą Klaipėdos geoterminę jėgainę, pagrindinis „Geotermos“ akcininkas Turto bankas abejoja, ar tokia idėja yra gera. Anot banko, „Geoterma“ nuo pat veiklos pradžios buvo neefektyvi, todėl ją gelbėti būtų ekonomiškai nenaudinga.

Maistui išleidžiame daug daugiau nei kitiems dalykas, taip teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, kainų sumažinti galimybių nedaug, tačiau įmanoma padaryti taip, kad jos neatrodytų tokios didelės. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tiesioginėje portalo tv3.lt transliacijoje teigė negalintis tiksliai paaiškinti kodėl, bet Lietuvoje susiformavo du fenomenai.

Pensijos Lietuvoje ir taip nedžiugina gyventojų, tačiau „Sodra“ skaičiuoja, kad kas ketvirtas gyventojas rizikuoja negauti ir pilnos pensijos, nes bus nesukaupę būtinojo stažo. Ekonomistas įvardija dvi tokios situacijos priežastis. „Sodra“ informuoja, kad jei per 1 metus uždirbama mažiau nei 12 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA) ir sumokama mažiau mokesčių, nesukaupiamas 1 metų stažas. „Yra 160 tūkst. žmonių, kurie kovo mėnesio duomenimis per mėnesį gaudavo mažiau nei MMA.

Lietuvos demografiniai pokyčiai nuolat daro stiprią įtaką nekilnojamojo turto (NT) rinkai, gerokai mažina paklausą, keičia pirkėjų įpročius ir bendras šios srities tendencijas. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 m. iš Lietuvos išvyko ir negrįžo beveik 100 tūkstančių žmonių. Didžioji dalis būsto pirkėjų yra 25-45 metų. Būtent šios amžiaus grupės piliečių ir yra daugiausia emigrantų gretose.

Sparčiai kylančios kainos, atlyginimai – visa tai priverčia atsigręžti į praeitį. Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Ar pasikartos ir ekonominė krizė? „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje išskyrė veiksnius, kurie primena prieškrizinį lygį. Anot jo, tikimybė, kad krizė pasikartos, tikrai yra. Tai lems infliacijos rodiklis.

Socialinės įmonės statuso neturinčios šalies bendrovės nenori įdarbinti neįgaliųjų, nes gauna per mažą valstybės finansinę pagalbą, tvirtina socialinių įmonių atstovai. Jie pasipiktinę Seime pradėtomis svarstyti pataisomis, nuo birželio uždrausiančiomis kurtis naujoms socialinėms įmonėms. Reformos autoriai sako, kad taip pat valstybė sudarys sąlygas negalią turintiems gyventojams lengviau įsidarbinti laisvoje rinkoje.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šeštadienį pradeda vizitą Japonijoje, kur susitiks su šios šalies diplomatijos vadovu Fumio Kishida. Ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė BNS sakė, kad pokalbio metu didelis dėmesys bus skiriamas ekonominiam bendradarbiavimui. Planuojama aptarti, kaip paskatinti didesnius japonų turistų srautus į Lietuvą ir didesnį Vilniaus ir Tokijo bendradarbiavimą mokslo srityje.

Pernai Lietuvą sudrebinus kalafiorų skandalui, iki kosminių kainų išbrangusių daržovių pasekmės jaučiamos iki šiol. Dabar prekybos centruose daržovės kainuoja du-tris kartus mažiau nei lygiai prieš metus. Dabar situacija visiškai  priešinga, dabar tik turgaus prekeiviai dar mėgina išlaikyti aukštesnes kainas tikindami, kad kitaip bankrutuos. Štai – pernai tokiu metu kalafiorai Lietuvos prekybos centruose kainavo 3 su puse euro.

Artėjant Motinos dienai pirkėjai dairosi gėlių ir joms pinigų negaili. Kas sveikinti ruošiasi mylimiausias mamas, kas dar skuba papuošti ir sutvarkyti kapus. Pagyvėjusia prekyba džiaugiasi ir gėlininkai, tačiau negaili stipresnio žodžio sinoptikams. Mat šaltų orų prognozės atbaido klientus nuo lepesnių ir šalnoms nepakančių vazoninių gėlių pirkimo. Nors turgaus prekyvietės raibsta nuo gėlių ir žiedų įvairovės, dauguma pirkėjų vis dar dairosi našlaičių. Dėl to jų kainos krito nežymiai.

Lietuvos banko reikalavimai dėl vartojimo kreditų gavėjų sutuoktinių duomenų vertinimo yra pagrįsti ir teisėti, penktadienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Viena didžiausių Lietuvoje vandens tiekimo įmonių „Vilniaus vandenys“ ketina sumažinti vandens kainą vartotojams. Įmonės vadovas tikisi, kad bendrovės akcininkės - 4 savivaldybės - sprendimus priims iki liepos. Aidas Ignatavičius sako apgailestaujantis, kad sprendimai dėl vandens kainų priimami labai ilgai. „Mes labai norėtume, kad tai įvyktų nuo liepos 1 dienos, bet vandentvarkos sektoriuje kainos keičiasi nedovanotinai ilgai. Sprendimą dėl kainų mažinimo įmonės valdyba priėmė pernai gruodį.

Augti eksponentiniu, staigiu, tempu – veikiausiai kiekvieno jauno ambicijų turinčio verslininko svajonė, kurią įgyvendinus pavyktų uždirbti didelius pinigus. Lietuvoje gana daug įmonių vadovų suvokia inovacijų svarbą tolesnei verslo plėtrai ir beveik du trečdaliai visų įmonių šiais metais planuoja diegti inovacijas. Tokias inovacijas ketinančių diegti Lietuvos įmonių dalis yra netgi didesnė negu Latvijoje ar Estijoje, nors pagal bendrovių skiriamas investicijas nusileidžiame kaimynėms.

Latvijos kelionių organizatorė „Travel RSP“ neturi teisės veikti Lietuvoje, nes įmonė nėra įtraukta į tokių paslaugų teikėjų sąrašą, pareiškė Valstybinės turizmo departamentas (VTD).   Jo teigimu, „Travel RSP“ keliones parduodanti Lietuvos kelionių agenta „Kodėl gi ne LT“ žino, kad Latvijos įmonė neturi teisės veikti Lietuvoje, tačiau pripažįsta, kad departamentas latviams negali pritaikyti sankcijų.

Baltijos šalyse viešintys užsienio turistai Lietuvoje išleidžia mažiausiai, šias išlaidas skaičiuojant vienam šalies gyventojui, skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba. Jos duomenimis, 2016 metais užsienio turistų išlaidos Lietuvoje sudarė 431,6 euro, Latvijoje - 506,1 euro, Estijoje - 1327 eurus vienam šalies gyventojui. Palyginti su 2015-aisiais, šios sumos padidėjo Lietuvoje ir Estijoje, sumažėjo Latvijoje.

Nedarbas Lietuvoje šių metų gegužės pradžioje buvo 7,9 proc. - 0,4 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir tiek pat mažiau nei prieš metus, pranešė Lietuvo darbo birža (LDB). Balandį augo darbo pasiūlymų apgyvendinimo ir maitinimo, aptarnavimo įmonėse bei prekyboje. Darbdaviams ruošiantis vasaros sezonui, laikiniems darbams jie ieškojo daugiau padavėjų ir barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų, virėjų ir pardavėjų, teigiama LDB pranešime. LDB duomenimis, gegužės 1 dieną šalyje buvo 141,2 tūkst.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi šiemet iš Kinijos sulaukti iki 20 traukinių su įvairiais kroviniais. Bendrovės vadovo Manto Bartuškos teigimu, kol kas šie kroviniai nesudarys didelės dalies, tačiau ateityje Lietuva gali tapti patrauklia tranzito šalimi Kinijos įmonėms. „Tikimės, kad sulauksime iki 20 kiniškų traukinių tranzito per Lietuvą šiemet“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė M.Bartuška.

Garo mašina, vidaus degimo variklis, elektros energija, radijas ir televizija, mobilusis ryšys, internetas. Šie atradimai nuosekliai gerino žmonių gyvenimo kokybę ir lėmė negrįžtamus pokyčius visuomenėje. Tačiau nepaisant įvairiapusės naudos jie išstūmė ir daug profesijų. Ar šis progresas vis dar vyksta? Be abejonės, ir sparčiau nei bet kada anksčiau. Tam tikros realiai egzistavusios profesijos jau skamba kaip egzotika iš tolimos praeities.

Technologijas ir mokslinius tyrimus plėtojantis verslas sulauks mokesčių lengvatų. Saulius Skvernelis žada, kad Lietuva taps „Europos Honkongu“, kur savo idėjas įgyvendins geriausi šalies ir užsienio talentai. Tačiau verslininkai skeptiškesni. Esą jauni mokslininkai emigruoja, o pasibaigus Europos Sąjungos finansavimui, Lietuvoje nebus iš ko vystyti naujų tyrimų. Vilniaus universiteto laboratorijose studentai kartu su mokslo darbuotojais ieško naujų vaistų.

Apie uždarymą paskelbęs prekybos centras “Prisma” neapsiribojo tik tokia naujiena. Pranešta, kad Lietuvą paliekantis tinklas parduotuvėse taikys didžiules nuolaidas, kad išsiparduotų prekes. Ir tokia informacija tikrai pritraukė minias lietuvių. Norėdami pasidžiaugti net 60 procentų siekiančiomis nuolaidomis, “Prisma” pirkėjai nesibodi stovėti ilgiausiose eilėse. Juos priviliojo ne tiek maistas, kiek elektronikos ir buitinės technikos prekės.

Jau nuo kitų metų verslams bus taikomas specialus mokestinių lengvatų paketas. Nors pasukta priešingu keliu nei Estija, tikimasi, kad naujos mokestinės paskatos leis įmonėms veikti produktyviau. Mokestinių lengvatų paketą pristatę finansų ministras Vilius Šapoka ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinę, kad tai pats patraukliausias Europos Sąjungoje projektas, suteikiantis galimybę Lietuvai tapti aukštųjų technologijų centru.

Vyriausybė nesvarsto įvesti naują mokestį, taikomą gėrimams su cukrumi, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Vyriausybė nesvarsto tokio tipo mokesčio įvedimo. Laikomės pozicijos susitvarkyti su tais, kurie yra nustatyti“, - pareiškė S.Skvernelis Seime per Vyriausybės valandą, atsakydamas į socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės klausimą, ar Lietuva neketina sekti Estijos pavyzdžiu.

Prieš 1,5 metų atidaryta prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvė Vilniuje, Linkmenų gatvėje, dėl balandžio pradžioje pastebėtų statybos defektų išlieka uždaryta. Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai parduotuvės uždaryta dėl statybos trūkumų. Sprendimas priimtas, pastatą apžiūrėjus Vilniaus savivaldybės administracijos Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistams, pranešė „Rimi Lietuvos“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė. Pastatas bus vėl atidarytas, kai leis savivaldybė.

Šalies teritorinės darbo biržos šiemet per keturis mėnesius gavo 11 pranešimų apie numatomą 494 grupės darbuotojų atleidimą. Pernai buvo gauta 14 tokių pranešimų ir įspėti 597 darbuotojai. Lietuvos darbo birža (LDB) BNS informavo, kad viena balandį gauti trys pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus ir apie atleidimą įspėti 52 darbuotojai.

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų išlaidas. „Tendencijos rodo, kad nuosaikiai auga gyventojų, kurie savo finansinę padėtį vertina gerai, dalis. Tiesa, didesnis pirkinys lieka iššūkis daugumai apklaustųjų“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Milda Šeškutė. Du iš penkių (43 proc.

Iš Lietuvos daugėja skrydžių įvairiausiomis kryptis. Naujus pasiūlymus pateikė „Ryanair“ ir „Rusline“. Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ ketvirtadienį pradėjo skraidinti iš Kauno į Italijos miestą Neapolį. Tris šalies oro uostus valdančios įmonės Lietuvos oro uostai atstovė Agnė Mažeikytė BNS sakė, jog skrydžiai į Italijos miestą vyks 2 kartus per savaitę. Gegužės 22 dieną turėtų startuoti Rusijos avialinijų „Rusline“ skrydžiai iš Vilniaus į Sankt Peterburgą.

Finansų ministerija pateikė siūlymus, kuriuose numatyta riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis. O tiksliau, siūloma nustatyti, kad maksimali sandorių suma neviršytų 3 tūkst. Eur. Finansų ministras Vilius Šapoka pasakoja, kad iniciatyva prieš porą metų kilo Seime.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad pasibaigus gyventojų pajamų ir turto deklaravimui, preliminariais duomenimis, gyventojai pateikė daugiau nei 1,47 mln. pajamų deklaracijų. Daugiausia jų sulaukta buvo pirmąją preliminarių deklaracijų paskelbimo dieną – pateikta daugiau nei 121 tūkst. deklaracijų. Su mokesčių inspekcijos specialistų pagalba buvo užpildyta kas ketvirta deklaracija.

Būsto kainos trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose per metus ženkliai šoktelėjo į viršų. Tokias tendencijas atskleidė portalo aruodas.lt pateikti kainų pokyčiai, kai pirmasis šių metų ketvirtis buvo palygintas su tuo pačiu laikotarpiu 2016-siais. Paaiškėjo, kad pardavėjų lūkesčiai uždirbti daugiau labiausiai augo Kaune. Laikinojoje sostinėje per metus būsto kainos šoktelėjo 16 proc., Vilniuje – 9 proc., o Klaipėdoje – penkiais procentais.

Ar kada galvojote sulauksiantys tokios dienos, kai valdžia rimtai siūlys uždrausti alų lauko kavinėse? Spėju, mąstėte maždaug taip: „Per daug gerti tikrai nesveika, bet uždrausti alų lauko kavinėse? Nesąmonė. Visuomenė neleistų tokios nesąmonės. Kitose šalyse pilna lauko kavinių ir jokių problemų.” Deja, pasaulyje pilna pavyzdžių, kai valdžia priėmė sunkiai protu suvokiamas taisykles, o žmonėms teko pagal jas gyventi.

Rusijos koncerno „Gazprom“ sūlomi įsipareigojimai Lietuvos ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkoms nebeatitinka šiandienos realijų, o ilgalaikėje perspektyvoje neužtikrina, kad „Gazprom“ nepiktnaudžiaus dominuojančia padėtimi ir neribos konkurencijos, pareiškė Energetikos ministerija, pateikusi tokią poziciją EK. „Šie „Gazprom“ įsipareigojimai neužtikrina, kad Lietuvos įmonės dujas galės pirkti laisvai ir už sąžiningą kainą, nes rinkos situacija yra labai pasikeitusi.

Lietuva – aukštųjų technologijų sostinė. Tokius tikslus išsikėlė naujoji valdžia pristatydama naujų mokesčių pakeitimą. Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, reikia galvoti ne tik apie bėdas, su kuriomis susiduriame šiandien: pajamų nelygybės mažinimas, emigracija, bet galvoti ir apie problemas, su kuriomis susidursime ateityje. „Turi būtų valios investuoti, atsinaujinti. Paskatinti valstybę, verslą, mokslą pažiūrėti gerokai toliau.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už šildymą lengvatos atsisakymas yra politiškai, socialiai ir finansiškai sunkiai pateisinamas sprendimas. Šalies vadovė teigia, kad lengvatos atsisakymas į biudžetą atneštų 30 mln. eurų, turėtų poveikį 700 tūkst. gyventojų ir skatintų „pašalpinę visuomenę“. „Visada, kai kalbame apie vieno ar kito finansinio instrumento panaudojimą, turime galvoti apie tikslą.

Seime įregistruotas siūlymas Visuomenės informavimo įstatyme numatyti draudimą skelbti juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją yra nereikšmingas, jis nespręs sisteminių problemų, sako advokatė Liudvika Meškauskaitė. „Galbūt žurnalistų etikos inspektorė nori sau daugiau galių ginti dalykinę reputaciją, bet čia yra tik kosmetika, tik brūkštelėjimas“, - BNS trečiadienį sakė knygų apie žiniasklaidos teisę autorė L.Meškauskaitė.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas ateityje turės mokėti gyventojai, gaunantys tantjemas ar kitą atlygį už darbą įmonės stebėtojų taryboje, valdyboje ar paskolų komitete, taip pat mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų bendrijų nariai. Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurias parengė Sveikatos apsaugos ministerija. Įstatymo pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui.

Brangstanti nafta, žaliavų kainos bei kitos pasaulinės tendencijos lemia ir prekių kainų kilimą, tačiau pastebima, kad, kaip niekur kitur, jos sparčiausiai auga būtent Lietuvoje. „Nordea“ banko analitikas Žygimantas Mauricas įžvelgia kelias priežastis. „Statistiškai tai lemia tai, kad mūsų krepšelyje didesnę dalį sudaro būtent tie produktai, kuria dabar brangsta.

Premjeras Saulius Skvernelis sako neatmetantis galimybės, kad peržiūrėjus visas mokesčių lengvatas centralizuotam šilumos tiekimui gali būti nustatytas mažesnis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, tačiau sako, kad jokie sprendimai kol kas nepriimti. „Jeigu ji atsiras, tai ji bus įtvirtinta ir nekintama, arba jos nebus“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras, paklaustas, apie siūlymą pratęsti PVM lengvatą šildymui. Jo teigimu, pratęsinėti lengvatą kas metus nėra prasminga.

Suomijos mažmeninės prekybos įmonei „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) trečiadienį pranešus apie jos valdomo prekybos tinklo „Prisma“ pasitraukimą iš Lietuvos, analitikai ir rinkos dalyviai sako, kad Suomijos mažmenininkas neatlaikė didelės konkurencijos, kurią itin paaštrino pernai atėjęs Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“. Vilniaus „Ozo“ prekybos centro, kuriame veikia „Prisma“, vadovė Inga Navickaitė sako, kad dėl parduotuvės ploto jau vyksta derybos su kitais potencialiais nuomininkai...

Darbo kodekso svarstymas jau pasiekė Seimą. Tačiau diskusijos tarp darbdavių ir darbuotojų nesiliauja – bus liberalesnės sąlygos ar ne, sudarys prielaidas didinti algas, ar ne? Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad kodeksas nėra pakankamai liberalus. „Yra pasaulio banko „Doing business” metodika. Pagal darbo kodeksą palygintos šalys.

Kiekvieną mėnesį prekybos centruose kainas stebintys lietuviai galėjo pastebėti, kad prekės brango. Bent jau tokią išvadą padaro tyrimą atlikę specialistai.  2017 metų balandį, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko eilinį maisto kainų tyrimą Lietuvos maisto prekių parduotuvėse. Kainų tyrimo metu, kaip ir anksčiau, buvo užfiksuotos pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainos, bei sudarytas Pricer.lt kainų reitingas.

Minskui ir Maskvai balandį susitarus atstatyti buvusias naftos tiekimo apimtis Baltarusijai, naftos produktus pervežančios ir uoste kraunančios Lietuvos įmonės, iki tol jutusios krovinių stygių, dabar tikisi jų augimo. „Lietuvos geležinkelių“ ir „Klaipėdos nafta“ vadovai sako, kad didesnio augimo tikimasi nuo gegužės. „Pagal „Lietuvos geležinkelių“ duomenis, rusiškos naftos teikimas Baltarusijai prasidėjo nuo balandžio vidurio. Tarp Rusijos ir Baltarusijos pasiektas susitarimas dėl 24 mln.

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo CVbankas.lt statistika. Kandidatų skaičius pagal skelbimus taip pat buvo rekordinis – apie 16 proc. didesnis, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Internetinių žaidimų ir lažybų rinkos lyderiai Lietuvoje „Tonybet“, pernai tapę tarptautinės „Betsson Group“ dalimi, nuo šiandien keičia pavadinimą ir tampa „Betsafe“. 2006 m. įkurta ir švedų „Betsson Group“ priklausanti „Betsafe“ yra vienas didžiausių internetinių žaidimų ir lažybų prekių ženklų Šiaurės šalyse. „Betsafe“ taip pat užima stiprias pozicijas Rytų ir Centrinėje Europoje bei Jungtinėje Karalystėje.

  Seimo Ekonomikos komitetas padarė pertrauką, svarstant dėl privalomo išankstinių SIM kortelių registravimo. Komitetas trečiadienį nepritarė siūlymui įpareigoti registruoti tokias korteles. Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Vytautas Gailiušas tikino, kad išankstinis korteliš registravimas pagreitintų tyrimus. „Mes sudarome nepalankias sąlygas kortelių įsigijimui anonimiškai“, - komitete teigė jis.