Verslas

Po šešių mėnesių pertraukos vasarį vėl buvusi defliacija rodo, kad kainų kilimo tempas slūgsta, o augant atlyginimams žmonių perkamoji galia šiemet augs sparčiau, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Iš dalies tai yra sezoninis reiškinys, šiek tiek pigesnės kai kurios daržovės ir vaisiai. Bet tai turbūt yra bendra tendencija, kurią matysime šiemet – infliacija mažėja.

Vakar paaiškėjo, kad apie 17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių įsigijimą svarsto Latvijos mažmeninės prekybos tinklas „Mego“. Jei šis tinklas apsispręs tikrai įsikurti Lietuvoje, ar pasiūlys mažesnes kainas? Apie „Mego“ ketinimus pranešė BNS naujienų agentūra. Latvijos prekybininkų asociacijos vadovas Henrikas Danusevičius naujienų BNS teigė, kad galbūt „Mego“ ketina veikti visame regione, norėtų turėti didesnę rinką ir apsaugoti savo apyvartą. Tiesa, kainomis lietuvių gali ir nelabai nudžiuginti.

Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai yra nuolatinė visuotinė problema, vadinama lyčių nelygybe. Beveik visose pasaulio šalyse vidutinis vyrų atlyginimas yra didesnis už moterų. Tai ypač susiję su tuo, kad moterys paprastai dirba prasčiau apmokamus darbus. Nors gerokai daugiau moterų dirba prasčiausiai apmokamą darbą, tuo pačiu metu daugiau vyrų, palyginti su moterimis, dirba geriausiai rinkoje apmokamą darbą. Tai ypač susiję su tuo, kad nedaug moterų eina aukščiausias vadovaujamąsias pareigas.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė dėl tolesnės mokesčių pertvarkos apsispręs per kovą, o vėliau pasiūlymai bus teikiami koalicijos partneriams bei visuomenei. „Kalbant apie struktūrines reformas, šiuo metu baigiamas parengiamasis darbas. Šį mėnesį Vyriausybėje apsispręsime ir priimsime galutinius sprendimus, tada juos pristatysime valdančiosioms Seimo frakcijoms ir tada plačiai diskusijai visuomenėje“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Artėjantis turizmo sezonas pajūrio politikus ir žvejus paskatino atnaujinti diskusijas dėl prekybos ką tik pagautomis žuvimis tiesiog iš laivelių, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Kai prakalbome apie ketinimus atnaujintame Šventosios uoste prekiauti ką tik sugautomis žuvimis, pagalvojome ir plačiau - kodėl to nedaroma visame Lietuvos pajūryje? Manau, tikrai laikas pradėti diskusijas su žvejų asocijuotomis struktūromis.

Pastaruoju metu pagal kainų augimą Lietuva pirmavo visoje Europos Sąjungoje (ES), tačiau ekspertai ramina, kad jeigu šiemet nebus naujų mokesčių, infliacija turėtų mažėti, rašo „Kauno diena“. „Šiemet vidutinis kainų augimas turėtų sulėtėti ir siekti apie 2,6 procento. Tokį scenarijų prognozuojame dėl keleto priežasčių: visų pirma išnyks padidintų alkoholinių gėrimų akcizų poveikis. Pernai šis veiksnys lėmė apie 0,7 proc. metinės infliacijos.

Latvijos mažmeninės prekybos tinklas „Mego“ gali ateiti į Lietuvą, siekdamas išplėsti rinką, teigia Latvijos prekybininkų asociacijos vadovas Henrikas Danusevičius. Jis negalėjo patvirtinti BNS šaltinių duomenų, kad „Mego“ ketina įsigyti 17 „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių Lietuvoje. „Pastebiu, kad Baltijos šalių regione prekybos tinklai migruoja iš šiaurės į pietus ir atvirkščiai.

Jau šeštą kartą apdovanoti „Aon Best Employers“ titulus pelnę Baltijos šalių darbdaviai. Šių metų laimėtojais tapo ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“, medicinos diagnostikos centrų tinklas „Affidea Lietuva“, biofarmacijos kompanija „AbbVie“, Latvijos draudimo bendrovė „Balta“ ir Estijoje veikianti finansinių technologijų kompanija „Aasa“. Kai kurios iš šių įmonių, atradusios savo sėkmės formulę, geriausių darbdavių titulus pelno jau ne pirmus metu...

Viena didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) tinkamai neinformavo investuotojų apie Konkurencijos tarybos tyrimą dėl kartelinio susitarimo ir dėl to gręsiančias sankcijas, todėl Lietuvos bankas (LB) įmonei skyrė 40 tūkst. eurų baudą. PST laikosi pozicijos, jog viešas pranešimas apie tyrimą galbūt būtų padaręs daugiau žalos investuotojų interesams ir pačiam tyrimui.

„Lietuvos energijos“ grupės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo ir prekybos bendrovę „Litgas“ paliekantis vadovas Vytautas Čekanavičius karjerą tęs didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančioje „Maximos grupėje“. V. Čekanavičius nuo kovo 12 dienos dirbs grupės įmonės „Franmax“ operacijų vadovu, BNS pranešė bendrovės „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi „All Media Lithuania“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, daugiausiai dėmesio skyrė socialinių tinklų burbulams. Jos teigimu, šis reiškinys neatsiejamas 4-osios pramonės revoliucijos dalis ir rimtas iššūkis žiniasklaidai, verslui ir visuomenei.

 Latvijos mažmeninio prekybos tinklo „Mego“, kuris, BNS šaltinių teigimu, ketina įsigyti 17 „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių Lietuvoje, atėjimas į naują rinką neturės reikšmingos įtakos produktų kainoms, sako ekspertai. Kai kuirie jų abejoja, ar „Mego“ apskritai pavyks įsitvirtinti Lietuvoje, kur yra didžiulė konkurencija.

  Europos Komisija (EK) tarp didžiausių Lietuvos iššūkių įvardija būtinybę didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, našumą bei darbo jėgos pasiūlą.   Naujausioje Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad nepaisant teigiamo ekonomikos augimo, didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis. Stipri darbo rinka skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu.

  Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė sąrašą prekių, kurioms būtų įvestas importo muitas reaguojant į Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti importo muitus plienui ir aliuminiui.   Apie tokį galimą smūgį Briuselis pranešė praėjus kelioms valandoms po to, kai iškilus nesutarimų dėl prekybos politikos antradienį Baltuosius rūmus nusprendė palikti JAV prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Gary Cohnas.

Didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančiai bendrovei „Maxima grupė“ nuo vasario vadovaujantis Dalius Misiūnas teigia, kad vienas pagrindinių jo veiklos tikslų yra grupės plėtra užsienio rinkose, kuriai finansavimo šaltinių gali būti ieškoma ir kapitalo rinkoje. Anksčiau „Lietuvos energijai“ ir koncerno SBA baldų grupei vadovavęs D. Misiūnas interviu žurnalistams sakė, kad sprendimą priimti naują darbo pasiūlymą lėmė profesiniai iššūkiai.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog diskusijos dėl mokesčių ir pensijų sistemos pokyčių užsitęsė, todėl sprendimus Vyriausybė ketina priimti balandį. Anksčiau juos buvo numatoma svarstyti kovo mėnesį. S. Skvernelis žada, kad pertvarkius sistemą, pensijos dar augs. „Sprendimai tikrai bus šiemet padaryti.

Didžiausia pasaulyje nealkoholinių gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ pirmą kartą savo 125 metų istorijoje pradės gaminti alkoholinius gėrimus. Įmonė ketina žengti į sparčiai augančią Japonijos gazuotų silpnųjų alkoholinių gėrimų, kurie vadinami „Chu-Hi“ (čžuhai), rinką, kurioje dominuoja Japonijos prekių ženklai, tokie kaip „Strong Zero“, „Highball Lemon“ ir „Slat“, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Šiuos planus „Coca-Cola“ vadina „unikaliu žingsniu įmonės istorijoje“. Įmonės Japon...

 Mažmeninės prekybos tinklą „Rimi“ valdanti Švedijos „ICA Gruppen“ rado 17-kos „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių pirkėją. BNS šaltinių teigimu, susitarimas pasiektas su Latvijos prekybos tinklą „Mego“ valdančia bendrove „Lenoka“.  Parduotuvių perleidimas svarbus, „ICA Gruppen“ užbaigiant 213 mln. eurų vertės „Iki“ tinklą valdančios bendrovės „Palink“ įsigijimą. Parduotuvių pirkėją dar turi patvirtinti Lietuvos Konkurencijos taryba.

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje Nerijus Mačiulis kalbėjo apie euforiją kriptovaliutų ir finansų rinkose. Būtent čia ir pasėtos pirmosios krizės sėklos, sako ekonomistas.

Dėl Vyriausybės įdiegtų vaistų rinkos reguliavimo naujovių pacientų išlaidos vaistams šiemet sumažės, prognozuoja tyrimų bendrovė IQVIA. Vaistų gamintojai teigia, kad daliai pacientų už vaistus gali tekti mokėti daugiau, rinkoje mažės gamintojų, praneša „Verslo žinios“. Pasaulinės farmacijos rinkos tyrimų bendrovė IQVIA nurodo, kad pacientų išlaidos receptiniams vaistams šiemet sumažės 17 proc., iš jų 34 proc. bus sutaupyta dėl priemokų kompensuojamiesiems vaistams įsigyti mažėjimo.

Kauno miesto valdžia su oro linijų bendrove „Wizz Air" derasi dėl naujų krypčių. Miestas tikisi plėsti maršrutų tinklą ir pritraukti daugiau turistų, rašo „Kauno diena“. Pasak dienraščio, Kaunas su šia Vengrijos oro bendrove jau turi sutartį, tad dabar ją peržiūri. Vicemero Simono Kairio teigimu, Kaunas siekia didesnės plėtros, todėl domisi galimybe atverti oro kelius į Vokietiją, Suomiją ar kitas šalis. Daugiau detalių apie susitarimą su „Wizz Air“ turėtų paaiškėti balandžio viduryje.

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad niekas negali ginčytis, jog krizė bei recesija anksčiau ar vėliau į Lietuvą ateis, tačiau svarbiausia atsakyti, ar esame pasiruošę atremti šiuos iššūkius.

 Mobiliojo ryšio operatorių „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ iniciatyva įkurta bendrovė baigė kurti produktą, leidžiantį teikti mobiliųjų mokėjimų paslaugas. Šiuo metu priemonė bandoma, o atsižvelgiant į bandymų rezultatus ji gali būti tobulinama, rašo „Verslo žinios“. „Tikriname, ar tai, ką sukūrėme, yra taip, kaip turi būti, kaip įsivaizdavome. Turime sąrašą partnerių, su kuriais norėtume startuoti“, – dienraštis cituoja „Telia Lietuvos“ vadovą Kęstutį Šliužą.

Kas trečias 18-35 metų lietuvis per pastaruosius metus bent kartą naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis, rodo naujausias tyrimas. Su naujomis technologijomis užaugusi tūkstantmečio arba Y karta ir skaitmeninė transformacija yra dalijimosi ekonomikos garvežys, žadantis šiai rinkai didžiulį potencialą. Lietuviai mielai perka ir naudoja daiktus iš antrų rankų – per pastaruosius metus bent vieną naudotą daiktą įsigijo kas antras Lietuvos gyventojas.

Praėjusiais metais didesnis skaičius šalies gyventojų rinkosi brangesnius būstus – vidutinė „Swedbank“ suteiktos būsto paskolos suma paskutinį metų ketvirtį siekė 60 tūkst. eurų ir buvo 10 proc. didesnė negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendra „Swedbank“ 2017-aisiais gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė, palyginti su ankstesniais metais, išaugo ketvirtadaliu ir sudarė daugiau kaip 400 mln. eurų.

  Lietuvoje pastaruoju metu siaučia gripo epidemija – medikai skatina nesilankyti viešose vietose, laikytis higienos, gerti arbatas bei rengtis šiltais drabužiais. Vis dėlto ligų epidemijos gali apimti ne tik visuomenę, bet ir ūkius, kurie augina gyvulius ir paukščius. Nutikus tokiai nelaimei, dažnai tenka sunaikinti visus auginamus gyvūnus, o tai atneša didžiulius nuostolius.

Per pirmus du šių metų mėnesius apie numatomą atleidimą įspėta dukart daugiau darbuotojų nei pernai. Lietuvos darbo birža (LDB) BNS informavo, kad sausį–vasarį gauta 18 pranešimų apie numatomą 502 grupinį darbuotojų atleidimą, kai pernai tuo pačiu metu gauti du pranešimai apie 239 žmonių atleidimą.

Labai smulkios Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės per ateinančius trejus metus galės pasinaudoti 123 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansine parama. Tai numatantį mikrofinansavimo priemonės susitarimą pasirašė Europos investicijų fondas (EIF) ir „Swedbank“, lėšos bus skirtos pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą („EaSI“), teigiama „Swedbank“ pranešime spaudai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo planai įvesti importo muitus plienui ir aliuminiui Lietuvos ekonomikai didelės tiesioginės įtakos neturės, bet galimi prekybos karai gali pristabdyti eksportą ir kilstelti kainas, sako ekonomistai. Kita vertus, analitikų teigimu, protekcionistinė JAV politika suteikia galimybių ES sustiprinti savo pozicijas pasaulinėje prekyboje, o Lietuva gali prisistatyti kaip saugi užuovėja investuotojams.

Lietuvos keliuose dar šį pusmetį turėtų atsirasti pirmieji sektoriniai greičio matuokliai, teigia susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, gerinti saugumo situaciją keliuose ketinama siūlyti vairuotojams savanoriškai įsirengti vadinamuosius alkoblokus – automobilio užvedimą blokuojančius prietaisus, jei vairuotojas yra išgėręs. „Planuojame, kad iki metų vidurio bus įrengti pirmieji sektoriniai greičio matuokliai – jie pradės veikti.

 Valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis būsimo teisingumo ministro žada ieškoti su koalicijos partneriais, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovais. „Kol kas tikrai nėra kandidatūros, net nebuvo svarstymo, bet paieška prasidės, ir tarsiuosi, be abejo, su koalicijos partneriais“, – žurnalistams antradienį sakė premjeras. „Aš ieškosiu kandidato, o kandidatūrą suderinsiu tiek su LVŽS, tiek su partneriais, nes pagal buvusią koalicinę sutartį formaliai buvo jų kvota.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Valstybine darbo inspekcija (VDI) pradėjo vykdyti transporto sektoriaus įmonių patikrinimus, kuriuos paskatino institucijų įžvalgos ir vykdytų kontrolės veiksmų rezultatai, o taip pat ir institucijas pasiekę šio sektoriaus darbuotojų skundai. Kontrolės veiksmams atrinkta per 30 rizikingų įmonių visoje Lietuvoje, juos planuojama atlikti per pirmąjį šių metų pusmetį.

Prieš tris mėnesius įsigalioję alkoholio įstatymo pakeitimai vis dar audrina Lietuvos gyventojų vaizduotę. Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas susiduria su vis išradingesniais būdais parduoti alkoholį neleistinų metu.

Pilko ir apleisto miesto etiketės sėkmingai besikratantis Kaunas nežada sustoti. Trečius metus iš eilės paveldinių pastatų savininkai kviečiami pasinaudoti miesto parama atnaujinant jiems priklausančius pastatus. „Nuo šių metų programa papildyta nauja finansuojama veikla – kultūros paveldo statinių pritaikymu neįgaliųjų poreikiams.

Įvertinus praeitų metų paskutinįjį ketvirtį paaiškėjo, kaip šalyje keitėsi atlyginimai. Štai dažniausiai didėjo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, nors minimalios mėnesio algos didinimas įtakos tuomet neturėjo. Tiesa, įvertinus kainų augimo poveikį, padaryta įžvalgą, kad maždaug pusės gyventojų pajamos sumažėjo.  „Sodra“ išskiria, kad ketvirtąjį 2017 metų ketvirtį vidutinė alga „ant popieriaus“ per metus paaugo 8,6 proc.

Paaiškėjo nekilnojamojo turto projektų vystytojų „Citus“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga paskelbto konkurso nugalėtojai. Konkurso keliu atrinktas geriausias pasiūlymas planuojamam ypač moderniam biurų pastatui Žvėryne, Vilniuje, kuris, įmonės teigimu, taps šio vystytojo vizitine kortele. Trys konkurso dalyviai pasidalijo solidų „Citus“ įsteigtą konkurso prizinį fondą – 20 tūkst. eurų. Pirmosios vietos laimėtojams atiteko 10 tūkst.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu) išsakė susirūpinimą dėl galimų prekybos karų, kuriuos gali sukelti prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas įvesti muitus plienui ir aliuminiui. „Išsakėme bendrą poziciją, kad ekonominiai karai, prekybos karai nėra tai, ko mes tikimės.

Lietuvių emigracija yra viena opiausių šalies bėdų, tačiau po Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitos pastebėta ir kita pusė, emigracija buvo būtina ir netgi teigiama. Tiesa, ji galėjo vykti kiek kitaip. „Žinių radijuje“ kalbėjęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Linas Čekanavičius pabrėžė itin įdomų, jo nuomone, punktą. Dauguma išvykusiųjų lietuvių buvo bent 12 mėnesių nedirbę. Tad lietuviai ne metė turėtų darbų.

Apie 40 ir daugiau kvadratinių metrų ploto, prieinamos kainos ir ekonomiškos eksploatacijos, pageidautina, patogioje miesto vietoje. Tokius kriterijus atitinkantys nauji butai dažniausiai užkariauja lietuvių širdis, tikina NT ekspertai. Anot jų, naujo buto besidairantys pirkėjai tapo itin išprususiais ir prieš atverdami pinigines išsiaiškina pačius sudėtingiausius projekto techninius niuansus.

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesas artėja į pabaigą – kvietimo tapti EBPO nare Lietuva tikisi sulaukti birželio mėnesį, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. EBPO komiteto posėdyje Paryžiuje pirmadienį pristatyta Lietuvos ekonominė apžvalga – vienas iš narystei privalomų instrumentų, kuriuo identifikuotas įvairių sektorių politikos poveikis ilgalaikiam šalies augimui ir makroekonominei situacijai.

Buvęs Estijos ministras pirmininkas ir aukštą skaitmeninės rinkos srityje reputaciją turintis Estijos politikas Taavis Rõivas tapo „Blockchain Centre Vilnius“ valdybos nariu. Tris kontinentus – Aziją, Australiją ir Europą per Vilnių – jungiantis ne pelno siekiantis centras yra unikali blockchain technologijos švietimo ir bendradarbiavimo vieta. „Estija yra vienas svarbiausių Lietuvos partnerių skaitmenizacijos kelyje.

 Vilniaus ir Kauno oro uostams vadovaujantis Olafas Martensas palieka darbą Lietuvos oro uostuose, o po paskutinės jo darbo dienos kovo 23 d., sostinės ir Kauno oro uostai turės laikinuosius direktorius. O. Martenso teigimu, priimti tokį sprendimą jį paskatinę asmeninės priežastys. „Darbas Lietuvos oro uostų komandoje suteikė neįkainojamos profesinės patirties ir galimybę įgyvendinti projektus, svarbius visos šalies mastu.

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais pasaulio ekonomikos augimas buvo sparčiausias nuo 2011 metų, tačiau jam kyla grėsmių. Ir didžiausia grėsmė šiuo metu yra ne disbalansai finansų rinkose ar monetarinio skatinimo eros pabaiga, o prekybos karas.

Vokietijos prabangių sportinių automobilių gamintoja „Porsche“ svarsto galimybę gaminti autonominius skraidymo aparatus, kuriais būtų skraidinami keleiviai, interviu vokiečių žurnalui „Automobilwoche“ pareiškė įmonės pardavimų direktorius Detlevas von Platenas . Jo teigimu, naudojant autonomines skraidykles, kelionė iš Cufenhauzeno – Štutgarto rajono, kuriame įsikūrusi įmonės būstinė, – iki Štutgarto oro uosto sutrumpėtų nuo dabartinių 30 minučių važiuojant automobiliu iki vos 3,5 minutės.

Savaitgalį sostinėje praūžusi Kaziuko mugė šiemet jos dalyviams turbūt įsimins ne pirkėjų gausa ar žvarbiu oru, o klausimų dėl skaidrumo keliančiais organizatorių veiksmais. Mugėje prekiavę užsieniečiai skundžiasi, kad už savo prekybos vietas mokėjo bent dvigubai daugiau nei lietuviai, o tai patvirtinančių čekių negavo. Internete ėmė plisti skundas apie sunkiai protu suvokiamas kainas Kaziuko mugės prekeiviams.

Alytaus teritorinė darbo birža gavo įmonės „Alytaus duona“ pranešimą, kad dėl rinkos mažėjimo ir patiriamų nuostolių iki gegužės 31 dienos numatoma atleisti 42 darbuotojus, praneša portalas alytausgidas.lt. Alytaus duonkepiai, skirtingai nei pastaraisiais metais bankrutavusios įmonės Prienuose ir Varėnoje, dar mėgino išsilaikyti rinkoje, taip pat ir išlaikyti receptūras, tačiau vien dažnai besikeičiantys bendrovės vadovai jau nežadėjo nieko gera.

Dirvoje nuolat vyksta įvairūs jos formavimąsi bei struktūrą veikiantys procesai. Vartotojiškas požiūris į žemės išteklius bei nuolatinis cheminių medžiagų naudojimas sutrikdė natūralių dirvoje vykstančių procesų ciklą ir ji ėmė degraduoti. Šiuo metu pasaulyje telikę 40 proc. derlingos dirvos. Daugelis žemdirbių pastebi, jog mineralinės trąšos neveikia taip efektyviai, kaip anksčiau. Nepakankamo trąšų efektyvumo priežastis – būtent dirvos degradacija.

Ieškodami geresnių darbo sąlygų ir didesnės algos neretai medikai keliasi iš vienos Lietuvos vietos į kitą. Tačiau, kas nutiks, jei viena savivaldybė papildomai ims skirti gydytojams daugiau nei kita? Turbūt atsakymas paprastas – mažiau mokančioje liks mažiau dirbančiųjų. Iniciatyvą parodė Vilniaus miesto bei rajonų savivaldybės Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad ruošiasi skatinti medikus pasilikti Vilniuje, tai yra prisidėti prie finansavimo ir iki 20 proc.

Remiantis tarptautinės prekių ženklų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais žmonės suklastotų produktų įsigijo net už 370 mlrd. Eur. 18 proc. šių klastočių sudarė avalynės gaminiai, 15 proc. – elektronikos prietaisai ir 13 proc. akiniai. Klastočių pirkimas gali būti sąmoningas – jos kainuoja daug pigiau nei originalas, netrūksta „tobulų“, beveik identiškai kaip originalas atrodančių daiktų. Tačiau pasitaiko ir taip, kad mokėdamas originalui artimą kainą nusiperki nebūtinai jį.