Verslas

Tarptautinė nealkoholinių gėrimų gamybos lyderė „Coca-Cola“ Baltijos šalyse išplėtė jos iniciatyva pradinėse mokyklose įvestus ribojimus tiesioginei prekybai gėrimais su pridėtiniu cukrumi, apribodama tokios produkcijos pasiūlą ir vidurinėse mokyklose. „Coca-Cola HBC Baltics“ pranešime spaudai teigiama, jog tai yra bendrovės atsakas į susirūpinimą dėl augančio kasdienio vaikų pridėtinio cukraus vartojimo.

Ryžtingesnę ir efektyvesnę kovą su korupcine interesų grupių įtaka politiniams procesams lėmė kai kurių teisėsaugos bei žvalgybos institucijų vadovų kaita prieš 2016-uosius, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Interviu LRT radijui antradienį ji teigė, kad anksčiau buvo informuojama apie galimas korupcijos apraiškas ir neteisėtą poveikį politinei sistemai.

Vilniuje filmuojant Jungtinių Valstijų televizijos HBO miniserialą apie Černobylio branduolinę katastrofą Fabijoniškių ir Justiniškių mikrorajonuose savaitę bus ribojamas eismas, laikinai keisis viešojo transporto maršrutai. Vilniaus kino biuras praneša, kad gegužės 10 – 17 dienomis daugiausia nepatogumų patirs S. Stanevičiaus, Fabijoniškių, Ateities, Rygos, Taikos ir kitų aplinkinių gatvių gyventojai. Pokyčiai prie namų ir kiemuose Gegužės 13 d. 8–21 val.

Tęsiant kelių priežiūros bendroves sujungusios valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ pertvarką, šiemet darbo gali netekti iki 150 žmonių. „Privalome optimizuoti veiklą, todėl keičiame struktūrą ir atsisakome perteklinių administracinių funkcijų“, – antradienį žurnalistams sakė „Kelių priežiūros“ vadovas Darius Aleknavičius. Anot jo, bendrovė atleidžiamiems darbuotojams padės ieškant naujo darbo. Dabar „Kelių priežiūroje“ dirba apie 2,6 tūkst. darbuotojų.

 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) rengiasi pradėti kosmetiką iš trečiųjų šalių importuojančių bendrovių patikrinimus. Griežtesnę į Lietuvą iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ar Tailando, įvežamos kosmetikos kontrolę numato nuo sausio įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas.

Vykdant planinius „Sodros“ sistemų atnaujinimo darbus, gyventojai susiduria su kliūtimis pasinaudoti visomis paslaugomis. „Sodra“ įspėjo, kad kurį laiką tokia situacija dar tęsis. Darbų trukmė numatyta nuo gegužės 5 dienos iki 14 dienos. Kaip informuoja „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, siekiant išvengti nepatogumų klientams bei darbuotojams, profilaktiniai darbai yra atliekami anksti ryte nuo 6.30 val. iki 8 val.

Naujasis Darbo kodeksas įnešė pokyčių ne tik darbo, bet ir socialinės apsaugos srityje. Kokios išmokos priklauso atleistam darbuotojui? Ar jis bus apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu? Kokios reikšmės tam turi pagrindas, kuriuo oficialiai nutraukiama darbo sutartis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Sandra Čergelytė.

Seimas nenaikins lengvatinio žemės mokesčio turintiems daugiau kaip 500 hektarų dirbamos žemės. Sprendimas antradienį priimtas vieno balso persvara. Seimas po pateikimo nepriėmė svarstyti tokios Žemės mokesčio įstatymo pataisos, kurią parėmė beveik 20 Seimo narių, priklausančių beveik visoms frakcijoms. Tarp jų buvo ir Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė. Už tai, kad pataisas Seimas svarstytų, balsavo 47, prieš ir susilaikė po 24 parlamentarus.

Nemokamai keliauti po egzotiškiausias pasaulio šalis ir dar iš to užsidirbti. Skamba kaip neįtikėtina svajonė, ar ne? Tačiau būtent tai pavyko lietuvei fotografei Karolinai Valeikaitei. Arba suburti 150-ies tūkstančių gerbėjų gretas ir tapti ryškiai žibančia socialinių tinklų žvaigžde, kokia yra garsioji gražuolė Karolina Meschino. Šios įspūdingos nuotraukos – lietuvių fotografės Karolinos Valeikaitės ir jos draugo italo Marco Coppolos.

Koncerno „MG Baltic“ voratinklis buvo apraizgęs ir jį kontroliuojančias institucijas. VSD pažymoje rašoma, kad geriausius ryšius koncerno vadovai palaikė su Valstybine mokesčių inspekcija ir Konkurencijos taryba. Pasak VSD, MG atstovai aktyviai bendravo ir bendradarbiavo su VMI vadovais. Kontaktas buvo užmegztas 2007 m., pasklidus gandams, kad VMI pradėjo domėtis koncernu bei žada imtis veiksmų jo atžvilgiu.

Skandalas Kaune. Prekybos centre besirinkdama vaisius moteris susipjaustė pirštą į melione įsmeigtą skutimosi peiliuką. Sužalojimus patyrusi kaunietė pretenziją parašė prekybos centrui bei kreipėsi į policiją ir medikus. Aiškinamasi, kaip vaisiuje atsirado aštrus ir pavojingas daiktas, keliantis pavojų net žmogaus gyvybei. Štai tokį vaizdą socialiniame tinkle viešina persigandusi kaunietė. Apsipirkdama „Rimi“ parduotuvėje Žemuosiuose Šančiuose ji susižalojo pirštus skutimosi peiliuku.

Išslaptintame Valstybės saugumo departamento (VSD) išraše detaliai aprašoma, kaip koncernas „MG Baltic“ veikdamas per savo sudarytą strategiją siekė įgyti kuo daugiau kontrolės valstybėje. VSD akcentuoja, kad koncernas turėjo didžiulę įtaką vienose svarbiausių šalies ministerijų. VSD pažymi, kad „MG Baltic“ turėjo įtakos daugumoje šalies ministerijų, kur siekė sau naudos per viešinimo paslaugas, projektus ministerijoms pavaldžiuose sektoriuose, statybų projektuose ir kt. Per 290 mln.

VSD pažymoje apie „MG Baltic“ bandymą užvaldyti, konstatuojama, kad koncerno vadovus ypač domino teismai, prokuratūros ir kitos teisėsaugos institucijos. VSD pažymoje teigiama, kad tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis su Tomu Dapkumi, kurį VSD įvardija kaip tarpininką, domėjosi paskyrimais teismuose, kontaktuoja su teismų vadovais, aptaria teisėjų kandidatūras.

Valstybės saugumo departamentas konstatavo, kad koncernas „MG Baltic“ dėl savo destruktyvios veiklos pripažįstamas grėsme nacionaliniam saugumui. Portalas tv3.lt gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, skirtą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuriame VSD pabrėžia, kad „MG Baltic veikla“ gali destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą.

Artėjantį birželį prekybos tinklas „Lidl“ švęs savo antrąjį gimtadienį Lietuvoje. Išplatintame pranešime informuojama, kad šia proga taikys ne tik specialius pasiūlymus parduotuvėse, bet ir dovanos tokius prizus kaip automobilis ar galimybė be rūpesčių visus metus apsipirkti. Pagrindinis prizas – du nauji automobiliai „Škoda Rapid Spaceback“. Taip pat bus išdalintos 5 didesnės vertės dovanų kortelės apsipirkti visus metus: 30 Eur per savaitę arba 1560 Eur per metus. Bei bus išdalyta 500 vnt.

Gegužės 8-ą dieną į ar iš Italijos keliaujantys tautiečiai gali susidurti su atidėtais ir atšauktais skrydžiais. Italijos oro eismo kontrolierių profsąjungos, nepatenkintos esamomis darbo sąlygomis, skelbia vienos dienos streiką, kuris palies visus tą dieną turėjusius įvykti skrydžius. Kai kuriuose oro uostuose prie streikų prisijungia ir antžeminio aptarnavimo darbuotojai. Visuotinis oro eismo kontrolierių streikas vyks nuo 10 iki 18 valandos vietos laiku.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai išanalizavo daugiau nei 700 tūkst. atvejų, kurie padėjo atskleisti realią padėtį apie neblaivius darbuotojus darbo vietoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažiausiai girtų darbuotojų yra transporto sektoriuje, daugiausiai – žemės ūkio. O savaitės diena, kai į darbą ateina daugiausiai apgirtusiųjų, yra pirmadienis.

 Numatomų iš esmės atnaujinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų operatoriaus konkursu domisi didžiausių šalies arenų valdytojos – bendrovės „Seven Entertainment“ ir „Infrastruktūra LT“, patvirtino jų atstovai. Konkursą numatoma skelbti šį mėnesį. Pramogų verslo kompanijų grupė „Seven Entertainment“, kurios antrinės įmonės valdo „Siemens“ ir „Cido“ arenas Vilniuje ir Panevėžyje, balandį įregistravo naują bendrovę Nacionalinis konferencijų centras.

„Norfos“ savininkai prognozuoja algų kilimą prekybos sektoriuje. Metų eigoje, „Norfos“ grupės įmonėse, darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų kilti daugiau kaip 10 proc. UAB „Rivona“, kuri užsiima logistika, gamyba, nekilnojamojo turto nuoma ir sandėliavimu, darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, turėtų viršyti 1000 Eur, o pačios „Norfos“ darbuotojai gautų virš 800 Eur.

Atlyginimų augimą tikrai pajunta ne visi, tačiau iš naujausių duomenų matyti, kad uždirbančiųjų daugiau skaičius auga. „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį daugėjo visų, uždirbančiųjų nuo 501 eurų (bruto) per mėnesį ir daugiau, skaičius. Palyginus su vasariu matyti, kad daugėjo net ir didžiausias pajamas gaunančiųjų skaičius. O gaunančių mažiau nei minimali mėnesio alga (MMA) ar uždirbančiųjų iki 500 eurų per mėnesį skaičius susitraukė.

Nors lietuviams yra suteikta teisė pasirinkti kurį nori šeimos gydytoją bet kurioje poliklinikoje, o yra gydymas nemokamas, viena kauniečių šeima savo kailiu pajuto, kad tai tėra įstatymo raidės. Susirgus vaikui ir kviečiant gydytoją į namus – jų reikalauta susimokėti. Tarifas ne už patį vizitą, o valandinis. Kaunietė Rusnė šiandien džiaugiasi žiūrėdama į smagiai ant sūpynių besisupančią dukrą.

Vyriausybės ketinimai keisti gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, 0,3 proc. tarifu apmokestinant antrą ir tolesnius vieno žmogaus būstus, kol kas nesulaukia „valstiečių“ deleguoto parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovo palaikymo. Anot Stasio Jakeliūno, siūlomi pakeitimai būtų žalingi žmonėms, savo santaupas investuojantiems į NT ir taip siekiantiems užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį sulaukus senatvės.

Didesnių pirkinių įsigijimas kaip baldai, buitinės technikos prietaisai, išmanieji įrenginiai yra neatsiejami nuo kone visų asmenų bei šeimų kasdienybės darbo aplinkoje bei namuose. Pavyzdžiui, naujos kartos mobiliaisiais telefonais jau seniai ne tik bendraujama, ieškoma informacijos internete, bet ir aktyviai naudojamasi galimomis įdiegti programėlėmis, kurios palengvina bei pagreitina įvairias kasdienio gyvenimo situacijas.

Anykštėnų šiltnamiuose jau noksta pirmosios braškės. Toks šių uogų lietuviškas derlius šiemet rekordiškai anksti. Ūkininkai atkerta, kad nieko čia stebėtino – šiuolaikinės technologijos leis braškėmis džiaugtis iki pat gruodžio. Na, o kol lietuviškos braškės dar tik dera, po truputį turguose jau kelios savaitės kaip karaliauja įvežtinės. Kabančiose lysvėse supasi tūkstančiai braškių kerų, o ant plonų stiebelių jau sirpsta pirmosios braškės.

Ketvirtoji pramonės revoliucija jau čia. Tuo neabejoja nė vienos įmonės vadovas, kalbėdamas apie būtinas diegti technologijas. Tiesa, dažnu atveju tai reiškia, kad darbuotojų reikia mažiau.

Vilniaus savivaldybė svarsto įsigijusiems mėnesinius traukinio bilietus ir vykstantiems į sostinę suteikti teisę nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu. Savivaldybės taryba praėjusią savaitę ėmėsi svarstyti siūlymą išbandyti tokią sistemą jau šį rudenį, pradžioje – bent mėnesį ar du, tuomet būtų vertinama, ar lengvata pasiteisino.

Pavasaris yra metas, kai vairuotojai įvertina žiemą ištvėrusio automobilio būklę ir apsisprendžia − toliau važinėtis tuo pačiu ar dairytis naujesnio, o gal visiškai naujo automobilio. Keisdami automobilį į geresnį ar įsigydami naują, gyventojai Lietuvoje vis dažniau pasitelkia papildomą finansavimą. Pateikiame keturias dažniausiai pasitaikančias automobilių pasirinkimo situacijas ir kaip kiekvienoje iš jų pasirinkti tinkamiausią finansavimo variantą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo nuo kitų metų maždaug 16 procentų didinti mokslininkų atlyginimus. ŠMM registravo pataisas, kurios maždaug tiek padidintų algoms skaičiuoti naudojamų koeficientų apatines ir viršutines ribas, vadinamąsias „šakutes“. Ministerijos skaičiavimais, vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga kiltų 158–284 eurų, vyresniojo mokslo darbuotojo – 138–220 eurų, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 138–167 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 91–11...

Valdžia dirbantiesiems kitais metais žada pusšimčiu eurų didesnes algas. To esą bus pasiekta perdėliojus mokesčius. Tačiau kitose šalyse atlyginimai didesni ne 50, o keliais šimtais eurų. Ar net keliais kartais. Ar ateis ta diena, kai lietuvių algos šoktels į naujas aukštumas ir prisivysime geriau gyvenančias šalis? Dalis ekspertų tokių prošvaisčių nemato, visgi valdžia ateitį piešia šviesiomis spalvomis.

Sparčiai plėtojantis internetinei prekybai fizinės parduotuvės susiduria su nemenku iššūkiu prisitaikyti naujajame pasaulyje. Internetinių parduotuvių mažesni kaštai leidžia prekes pardavinėti daug pigiau, tad įprastoms parduotuvėms reikia ieškoti naujų būdų, kaip išlaikyti pirkėjus.

Mažesnių sąskaitų už šildymą argumentas dažnai būna lemiamas svarstant apie būsto pirkimą naujai išdygusiuose daugiabučiuose, tačiau tikrai nėra vienintelis. Daliai pirkėjų ne mažiau svarbi yra galimybė būti aktyvesnių gyventojų bendruomenių dalimi, tikina NT ekspertai. Anot jų, pastaraisiais metais lietuvių akys vis labiau krypsta nuo senesnės statybos daugiabučių. Pasiūla stiebiasi į viršų Apie 1,5 proc. – tiek kiekvienais metais išauga Vilniaus būsto fondas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tiria Rusijos verslininko Andrejaus Melničenkos netiesiogiai kontroliuojamos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ už 2013–2015 metus sumokėtus pridėtinės vertės ir pelno mokesčius. Įmonė Registrų centrui pateiktoje 2017 metų ataskaitoje atskleidė, kad mokestinį tyrimą VMI pradėjo kovo pradžioje.

Lietuvos specialistų sumontuota saulės elektrinė Moldovoje biurų pastatą aprūpina dešimtadaliu reikiamos elektros energijos, o lietuvių įgyvendintas tarptautinis projektas, skina kelią kitoms atsinaujinančios energijos idėjoms šalyje. Dvejus metus Lietuvos ir kitų šalių inžinieriai darbavosi Kišiniove. Rezultatas – a nt daugiaaukščio biurų pastato sumontuota ir jau veikianti saulės elektrinė, o tiksliau - 55 kW galios, 222 saulės baterijos.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ pranešė, kad pradės teikti fiksuotojo ryšio paslaugas verslo klientams. Ši paslauga leis įmonėms atsisakyti laidinių telefono aparatų, tačiau pasilikti senuosius numerius. „Šiuolaikiniam verslui mobilumas – itin svarbus. Nors skamba paradoksaliai, bet pradėję teikti fiksuotojo ryšio paslaugas, būtent tai ir norime pasiūlyti.

Nepaisant to, kaip Vilniaus meras Remigijus Šimašius didžiavosi naująja sostinės atliekų išvežimo tvarka, ši netruko jam užtarnauti „Šiukšlių mero“ etiketės. Gyventojų skundai plūsta į už atliekų tvarkymą atsakingą įmonę, tačiau jau kelias dienas situacija nesikeičia – vilniečiai po savo langais mato tikrus šiukšlynus. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Dovilė, prie kurios namų šiukšlės kaupiasi jau keturias dienas, bet niekas nesivargina jų išvežti.

Lietuva per artimiausius porą metų tikisi investicijų iš Kinijos proveržio, o centrine ašimi galėtų tapti Klaipėdos uostas. Šiuo metu aktyviai deramasi su keliais potencialiais investuotojais iš antros pasaulio ekonomikos. Patys kinai ragina Lietuvą aktyviau prisistatyti kaip investicijoms patrauklią šalį, tačiau dalis Lietuvos diplomatų išlieka santūrūs bei neatmeta rizikos, kad komunistinės Kinijos investicijos gali atnešti ir nepageidaujamą politinę įtaką.

Vieno didžiausių šalyje prekybos tinklo „Iki“ steigėjų prancūzų Ortizų šeima, prieš daugiau nei 25-erius metus atidariusi pirmąją „Iki“ parduotuvę Lietuvoje, galutinai pasitraukė iš mažmeninės prekybos verslo. Tačiau šeimos valdoma bendrovė toliau nuomoja patalpas „Iki“ parduotuvėms. Prekybos tinklo valdanti bendrovė „Palink“ Registrų centrui pateiktoje 2017 metų ataskaitoje nurodo, kad Ortizų šeimos valdoma „Baltisches Haus“, valdžiusi 20 proc.

Lygiai prieš dešimtmetį pradėjo trauktis Lietuvos BVP. Iš pradžių tai kvepėjo tik lengvu nuosmukiu, bet įsisiūbavusi pasaulinė finansų krizė sukėlė didžiausią ekonominį šoką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį šalies ekonomika susitraukė beveik šeštadaliu.

„Startas“, – 9.30 val. sušuko vėliava mojuodamas Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius, po kurio ženklo į trasą pajudėjo ketvirtųjų elektromobilių varžybų „Įsikrauk su „Energijos tiekimu“: Vilnius–Palanga“ dalyviai. Visų šešiolikos varžybas pradėjusių ekipažų tikslas – kuo greičiau nuvykti iš Vilniaus į Palangą naudojantis viešąja elektromobilių infrastruktūra – įkrovimo stotelėmis. „Elektromobilių mėgėjų bendruomenė Lietuvoje pamažu gausėja, o šios varžybos jau tapo pagrindiniu jų susibūrimu.

Feisbukas yra pats populiariausias mūsų šalyje socialinis tinklas – juo naudojasi net 1,6 milijono Lietuvos gyventojų. Manote, kad dažnas naršymas feisbuke tiesiog greičiau iškrauna telefono bateriją? Neabejotinai, juk tai vienas didžiausių baterijos „valgytojų“. Tačiau klystume manydami, kad aktyvus buvimas socialiniame tinkle tėra būtinybė periodiškai įkrauti telefoną ar sumokėti sąskaita už interneto duomenų naudojimą.

2017 m. tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai per parą prie įvairių komunikacijos kanalų (TV, spauda, radijas, internetas) vidutiniškai praleidžia kone darbo dienai prilygstantį laiką – 7 val. 27 min. Kiekvieną dieną naudojamasi daugiau kaip trimis kanalais, o beveik trečdalis gyventojų naudojasi keletu iš jų vienu metu. Daugiausia gyventojų per parą pasiekė TV (83,6 proc.) ir internetas (67,9 proc.), toliau rikiuojasi radijas (49,1 proc.) ir spauda (22,7 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aiškinasi, ar visi mokesčiai sumokėti už statybas prie Kauno marių, kurias vysto „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio verslas. Tyrimą VMI pradėjo po portalo 15min.lt publikacijų, atskleidusių, kad už mažiausiai 6 mln. eurų vertės statybas iki šiol nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis (PVM), o rezidencijoje suprojektuotas baseinas, pirtys, privati kino salė ir kiti prabangos žaisliukai.

Medienos apdirbimo įmonė „Juodeliai“ Molėtų rajone į naują gamyklą ketina investuoti apie 50 mln. eurų. Apie įmonės planus iki 2021 metų Molėtų rajone esančiame Videniškių miestelyje pastatyti naują gamybinį pastatą pranešė Molėtų rajono savivaldybė. Anot savivaldybės, naujame įmonės padalinyje planuojama sukurti apie 150 darbo vietų. „Juodelių“ generalinis direktorius Andrius Zimnickas BNS patvirtino savivaldybės išplatintą informaciją, tačiau plačiau investicijų nedetalizavo.

Japonijos automobilių milžinė „Toyota“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nebeprekiaus dyzeliniais automobiliais ir pirkėjams siūlys tik hibridines bei benzinu varomas transporto priemones. Per kelerius pastaruosius metus trijų Baltijos šalių gyventojų susidomėjimas dyzeliniais automobiliais sumažėjo, o hibridinių mašinų paklausa padidėjo, pareiškė „Toyota Baltic“, oficiali „Toyota“ ir „Lexus“ importuotoja Baltijos šalyse.

Protekcionizmo prekyboje didėjimas, kurį rodo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos planuojami metalų importo muitai, kelia didžiausią grėsmę euro zonos ekonomikos augimui, ketvirtadienį įspėjo Europos Komisija. Praėjus dienai po to, kai oficialūs duomenys parodė, kad ekonomikos augimas euro zonoje sulėtėjo, Briuselis paskelbė optimistiškas ūkio plėtros 2018 ir 2019 metais prognozes.

Vieno didžiausių verslo kompleksų šalyje statybos nestojo ir šaltuoju metų laiku, šiuo metu baigiamas bene sudėtingiausias jų etapas, o „Magnum“ pradeda sparčiai stiebtis į viršų. Artimiausiu metu bus baigti griauti ir statybvietėje likę „Respublikos“ vaiduoklio griaučiai, rašoma išplatintame pranešime.  „Baigėme atsakingiausią ir sudėtingiausią rudenį pradėtų darbų etapą – vieno iš „Magnum“ bokštų pamatų rengimą ir jėgos grindų betonavimą, pastatas jau stiebiasi į viršų.

Skaičiuojama, kad 25 proc. ES šalių kelių eismo dalyvių žūva arba yra sunkiai sužeidžiami dėl neblaivių vairuotojų. Kovai su neblaiviais vairuotojais alkospynas pasitelkusios Čekija, Norvegija, Ispanija ir Nyderlandai jau fiksuoja mažėjantį žuvusiųjų keliuose skaičių bei finansinę naudą valstybei. Ispanijoje fiksuojamas 86,5 mirties atvejais mažesnis metinis mirtingumas, Nyderlanduose – 35, Čekijoje – 8, Norvegijoje – 5,5. Bendras visų valstybių naudos šaliai vidurkis – 69, 63 mln. Eur.

„Barclays“ operacijų centro Lietuvoje planai atsisakyti 350 darbuotojų ne juokais įgąsdino rinką. Ar tikrai tokį sprendimą paskatino per daug išaugusios IT specialistų algos ir jų stygius? „Informacinių technologijų specialistų ir finansų sektoriaus profesionalų atlyginimai senokai kėlė pavydą mažiau uždirbantiems kitų Lietuvos ūkio šakų atstovams, – sako informaciją apie įmones renkančios ir analizuojančios UAB „Creditrefom Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – o paskutiniu metu į rinką pl...

Lietuva tampa Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare – sprendimas dėl to jau priimtas, Seime ketvirtadienį pranešė premjeras Saulius Skvernelis. „Formalus sprendimas kaip tik šiuo metu yra priimtas, informavo mane užsienio reikalų ministras. Tai jau įvykęs faktas“, – Seime ketvirtadienį pranešė S. Skvernelis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės 31 dieną Paryžiuje pasirašys stojimo į EBPO sutartį.