Užsienio verslas

Įmonė „OpenAI“, prieš metus paleidusi pokalbių robotą „ChatGPT“, penktadienį pranešė, kad atleido generalinį direktorių Samą Altmaną – kertinį veikėją dirbtinio intelekto revoliucijoje. S. Altmanas tapo technologijų pasaulio sensacija, kai beveik prieš metus išleido dirbtinio intelekto pokalbių robotą „ChatGPT“, pasižymintį neregėtais gebėjimais ir vos per kelias sekundes sukuriantį žmogaus lygio turinį, pavyzdžiui, eilėraščius, rašinėlius ar meno kūrinius.

Palankūs eurui statistiniai duomenys bei rinkos lūkesčiai jo kursą įtvirtino kiek aukščiau 1,08 JAV dolerio žymos, tai yra bemaž aukščiausiame lygyje nuo rugpjūčio pabaigos, pažymi „Trading Economics“. Šią savaitę paskelbti JAV statistiniai duomenys parodė, kad infliacija didžiausioje pasaulio ekonomikoje lėtėja, o paraiškų bedarbio pašalpai gauti daugėja, o tai leidžia manyti, kad Federaliniams Rezervams veikiausiai teks užbaigti pinigų politikos griežtinimo ciklą.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį nepakito – 6,3 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 60,2 tūkst. bedarbių – 0,3 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 4,3 tūkst. mažiau nei prieš metus. Registruoto nedarbo lygis, Valstybinės užimtumo tarnybos duomenimis, per mėnesį taip pat nepakito – 5,3 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu) registruotas ir faktinis nedarbas sumažėjo 0,4 punkto.

Rusija penktadienį paskelbė atšaukianti laikiną benzino eksporto draudimą, kurį įvedė rugsėjo mėnesį, reaguodama į sparčiai kylančias kainas ir šalyje didėjančią infliaciją. „Vyriausybė priėmė sprendimą nuo lapkričio 17 dienos atšaukti laikiną benzino eksporto draudimą, kurį įvedė rugsėjo 21-ąją, vykdydama priemones, skirtas stabilizuoti kainų padėtį vidaus rinkoje“, – pranešė energetikos ministerija.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę buvo skirtingos – Lietuvoje degalai kukliai pabrango, Estijoje – atpigo, o Latvijoje kainos vėl nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausi tapo Latvijoje.

Latvijoje per 10 šių metų mėnesius supirkta 698,7 tūkst. tonų žaliavinio pieno – 1,9 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro paskelbti duomenys. Vien tik per praėjusį mėnesį jo supirkta 69,8 tūkst. tonų – 4,6 proc. daugiau nei pernai spalį. Ekologiškas sudarė 5,3 proc. sausį-spalį supirkto pieno, jo gamyba per metus sumenko 17,6 procento. Melžiamų karvių šalyje per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos sumažėjo 5,2 proc. iki 123 tūkst.

Per šiuos metus policija Lietuvoje užfiksavo beveik 700 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Tačiau vykdoma kontrole patenkinti ne visi. Policija kaltinama, kad greičio matuokliai, pavyzdžiui, vadinamieji mobilūs „trikojai“ esą statomi ne ten, kur reikia, ir tarsi slapstantis. Visgi išsakomoms pastaboms policija turi aiškų atsakymą. Dar 2019 metais policijos pristatyti mobilūs greičio matuokliai „PoliScan FM1“, dar vadinami „trikojais“, sulaukė išskirtinio vairuotojų dėmesio.

Latvija per tris šių metų ketvirčius pagamino 44,86 tūkst. tonų sūrių – 18,4 proc. daugiau nei prieš metus, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Geriamo pieno gamyba augo 37,9 proc. iki 27,69 tūkst. tonų, grietinėlės – 12,1 proc. iki 20,26 tūkst., sviesto – 47,8 proc. iki 2,72 tūkst. tonų. Savo ruožtu Latvijos gamintojų organizacijos „Sūrio klubas“ duomenimis, sūrių ir varškės eksportas per pirmus aštuonis šių metų mėnesius kiekybine išraiška didėjo 15,7 proc. iki 23,4 tūkst.

Rusija išsiuntė pirmąją iš žadėtų nemokamų grūdų siuntų Afrikai, penktadienį valstybinės naujienų agentūros citavo šalies žemės ūkio ministrą. „Pirmieji du laivai, gabenantys po 25 tūkst. tonų, jau išplaukė iš Rusijos uostų į Somalį ir Burkina Fasą. Tikimės, kad jie atvyks lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos žemės ūkio ministrą Dmitrijų Patruševą.

Švedija paskelbė planuojanti smarkiai padidinti branduolinės energijos gamybos apimtis, taip siekdama paspartinti šalies energetikos sistemos pertvarką bei patenkinti augantį elektros poreikį.

Jungtinės Karalystės mažmeninė prekyba praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, sumenko 0,3 proc. penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba ONS, remdamasi negalutiniais duomenimis. Toks rezultatas prasilenkė su analitikų prognozėmis, kurios pranašavo augimą tokiu pat dydžiu, nurodo „Trading Economics“. Patikslintais duomenimis, rugsėjį prekyba susitraukė 1,1 proc., o ne 0,9 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

Nedarbo lygis Švedijoje praėjusį mėnesį nukrito iki 7,4 proc. nuo 7,7 proc. ankstesnį mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį Švedija turėjo 416 tūkst. bedarbių, 5,237 mln. dirbančiųjų. Užimtumo lygis sudarė 68,9 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 74,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu) nedarbas šalyje padidėjo 0,3 procentinio punkto.

Vidutinė senatvės pensija Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 18,7 proc. didesnė nei prieš metus – 711 eurų per mėnesį, pranešė Estijos statistikos departamentas. Vidutinė mėnesio pensija, įskaitant išmokas dėl neįgalumo ir panašias, išaugo 18,3 proc. iki 702 eurų. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) abu rodikliai nežymiai sumenko.

Estijos energetikos bendrovė „Eesti Gaas“ pranešė pradėjusi Latvijoje statyti pirmąją savo saulės elektrinę, kurios galia sieks apie 4 megavatus. Netoli Liepojos statoma elektrinė kainuos apie 2,7 mln. eurų, turėtų pradėti veikti ateinančių metų pavasarį ir bus skirta šio trečio pagal dydį Latvijos miesto elektros poreikiams tenkinti. „Eesti Gaas“ elektros gamybą panaudojant saulės energiją pradėjo 2019-aisiais, atidarydama didžiausią tuo metu Estijoje tokį energetikos parką Pernu apskrityje.

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 6,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos reguliariai atliekamų darbo rinkos tyrimo naujausi duomenys. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nedarbo lygis pakilo 0,1 procentinio punkto, o palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu – nukrito 0,4 punkto. Šiemet liepos-rugsėjo mėnesiais Latvija turėjo vidutiniškai 61,5 tūkst. darbingų 15-74 metų amžiaus bedarbių – 0,9 tūkst. daugiau nei ankstesnį metų ketvirtį, bet 4,9 tūkst.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, spalį paspartėjo iki 5,0 proc. nuo 3,9 proc. rugsėjį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūros paslaugos (9,0 proc.), drabužiai ir avalynė (7,6 proc.), švietimo paslaugos (7,6 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos (7,6 proc.), maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (6,6 proc.

Kinijos internetinės prekybos milžinės „Alibaba Group Holding“ veikla vėl tapo pelninga, pardavimų pajamų augimui per metus pranokus lūkesčius. Anot bendrovės pranešimo, per antrąją jos finansinių metų ketvirtį (liepos-rugsėjo mėnesiais) uždirbta 27,71 mlrd. juanių grynojo pelno, palyginti su 20,56 mlrd. juanių grynuoju nuostoliu prieš metus, įplaukoms didėjus nuo 207,18 mlrd. iki 224,79 mlrd. juanių.

Latvija lapkričio 15-ąją tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 600 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Valstybės iždas. Penkerių su puse metų trukmės obligacijų emisija išplatinta už 3,902 proc. pajamingumą, 3,875 proc. fiksuotą kupono normą. Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa siekė 1,8 mlrd. eurų, tai yra triskart viršijo emisijos dydį.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonė „Revolut“ 1–2 eurais didina mokamų paslaugų planų kainas, brangs ir kai kurios banko „Luminor“ paslaugos. „Revlut“ plano „Plus“ naudotojams mėnesinis mokestis nuo šiol didinamas euru iki 3,99 euro, o „Premium“ ir „Metal“ kainos didėja dviem eurais, atitinkamai iki 9,99 ir 15,99 euro, ketvirtadienį BNS nurodė „Revolut“. Anot įmonės, padidinus kainas planų naudotojai galės naudotis daugiau paslaugų. Tuo metu standartinis planas lieka nemokamas.

Vokietijos nacionalinis geležinkelių operatorius „Deutsche Bahn“ ketvirtadienį buvo priverstas smarkiai sumažinti pervežimų apimtis, darbuotojų profesinei sąjungai GDL paskelbus 20 valandų trukmės streiką. Streikas prasidėjo trečiadienį vakare ir tęsis bent iki ketvirtadienio vakaro. Šiuo metu bendrovė vykdo tik maždaug penktadalį įprastinių tarpmiestinių pervežimų šalyje.

Nedarbas Estijoje trečiąjį metų ketvirtį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2020-ųjų – 7,3 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys, paremti reguliariai atliekamais darbo rinkos tyrimais. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nedarbo lygis pakilo 1,7 procentinio punkto, bedarbių padaugėjus 14,2  tūkst. iki 54,8 tūkst. žmonių. Vidutinis moterų nedarbas liepą-rugsėjį sudarė 7,7 proc., vyrų – 6,9 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje spalį sulėtėjo iki 6,6 proc. nuo 8,2 proc. rugsėjį, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Galutinis įvertis 0,1 procentinio punkto viršijo praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą išankstinį, yra mažiausias nuo 2021-ųjų rugsėjo. Metų infliacija Lenkijoje lėtėja aštuntą mėnesį iš eilės. GUS nurodo, jog praėjusį mėnesį užfiksuotas metinio kainų prieaugio mažėjimas ar nuosmukio gilėjimas beveik visose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse.

JAV gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, krito 0,5 proc. – stipriausiai nuo 2020-ųjų balandžio, rodo Darbo departamento trečiadienį paskelbti duomenys. Toks negalutinis įvertis prasilenkė su Volstrito analitikų prognozėmis, kurių vidurkis buvo augimas 0,1 proc., pažymi „Trading Economics“. Rugsėjį gamintojai produkciją brangino vidutiniškai 0,4 proc., o ne 0,5 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

Lietuvoje jau kurį laiką vyrauja gan keista, daugelio tėvų nesuprantama mada tarp vaikų – tai specifinio prekės ženklo gėrimai, kuriems jie išleidžia paskutines santaupas ar net prašo dovanų gimtadieniams. Visa tai dar neatrodytų taip prastai, jei 0,5 l šio gėrimo nekainuotų beveik 7 eurų. Nuo jų pirkimo vaikams turėtų atgrasyti ir tai, kad dalis šių gėrimų turi kofeino, t. y. yra energiniai, todėl neparduodami nepilnamečiams.

Mūsų šalyje yra blogai ir trūksta pinigų, tad valdžia apmokestino lietų ir taip ketina apvogti šalies gyventojus. Galiausiai lieka apmokestinti tik saulę ir vėją. Skamba kaip absurdas, bet kai kurie mūsų Seimo nariai rimtai taip kalba. O jų pasiklausę Aleksandro Lukašenkos propagandos ruporai visai rimtai apie tai skelbia Baltarusijos gyventojams. Lapkričio 8 d. Baltarusijos nacionalinis transliuotojas parengė TV reportažą, kurį publikavo ir interneto svetainėje.

Europos Komisija trečiadienį sumažino euro zonos ekonomikos augimo šiais ir ateinančiais metais prognozes, pripažindama, jog „išaugusios pragyvenimo išlaidos padarė didesnės žalos nei tikėtasi“. Euro zonos bendrojo vidaus produkto didėjimo 2023-asiais prognozė apkarpyta nuo 0,8 proc. iki 0,6 proc., o 2024 metais – nuo 1,3 proc iki 1,2 procento. Nors infliacija ir lėtėja, tebėra vis dar aukšta ir, EK nuomone, kitąmet vartojimas euro zonoje brangs vidutiniškai 3,2 proc., o ne 2,9 proc.

Europos Sąjungoje dirbančios moterys vis dar uždirba vidutiniškai 13 proc. mažiau nei vyrai, paskelbė Europos Komisija. Tai reiškia, kad kiekvieną vyro uždirbtą eurą atitinka 87 centai moteriai, sakoma EK antradienio pareiškime. Vertinant kitu kampu, moterys turi dirbti daugiau dienų per metus, kad gautų tokį patį metinį atlyginimą kaip vyrai.

Suomija per trečiąjį metų ketvirtį sukūrė 0,9 proc. kuklesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Tai buvo giliausias ekonomikos nuosmukis nuo 2020-ųjų antrojo ketvirčio, tai yra nuo COVID-19 pandemijos įkarščio. Per antrąjį šių metų ketvirtį buvo sukurtas 0,6 proc. solidesnis nei per ankstesnį laikotarpį BVP.

Latvijos vyriausybė pritarė minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimui nuo 2024-ųjų beveik 13 proc. – nuo 620 iki 700 eurų. Nuo šių metų MMA Latvijoje didėjo 24 procentais. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, pernai MMA buvo mokamas 16 proc. dirbančiųjų, o ši dalis buvo mažiausia per pastaruosius penkerius metus. Tik mažiausią leistiną pagal Darbo kodeksą mėnesio darbo užmokestį 2022-aisiais įstengė mokėti 17,7 proc. privataus ir 11,4 proc. viešojo sektoriaus darbdavių.

Lenkija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainos 0,4 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Rezultatas pranoko lūkesčius nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbintų analitikų, pranašavusių augimą 0,3 procento. Ekonomikos metinis augimas užfiksuotas pirmąkart šiais metais. Antrąjį metų ketvirtį BVP per metus sumažėjo 0,6 proc., pirmąjį – 0,3 procento.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose spalį sulėtėjo iki 3,2 proc. nuo 3,7 proc. rugsėjį, rodo Darbo departamento antradienį paskelbti duomenys. Volstrito analitikų prognozių vidurkis pranašavo mažėjimą iki 3,3 procento. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos išteklių kainų kitimą, menko nuo 4,1 proc. rugsėjį iki 4,0 proc. spalį – iki mažiausio per pastaruosius dvejus metus lygio.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB bankas pablogino Latvijos ir Estijos ekonomikų raidos šiais ir ateinančiais metais prognozes, palyginti su rugpjūtį skelbtomis. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio 2023 metais prognozė pakeista iš didėjimo 0,4 proc. į mažėjimą 0,2 proc., o Estijos nuosmukio – pagilinta nuo 1,8 proc. iki 2,5 procento. Latvijos ekonomikos augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,5 proc. iki 2,2 proc.

Vis dažniau pasigirsta nepritarimas savitarnos kasoms, o prekybos tinklai pradeda atsisakyti šios technologijos, kuri per pastaruosius kelerius metus buvo labai paplitusi. Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos prekybos centrų tinklas „Booths“ pranešė, kad visose 28 savo parduotuvėse, išskyrus dvi, panaikina savitarnos kasas.  Jungtinėse Valstijose didieji prekybos tinklai „Walmart“, „Costco“, „Wegmans“ ir kiti prekybininkai taip pat pakeitė savo savitarnos strategijas, rašo CNN.

Iš Latvijos nacionalinės oro bendrovės „Air Baltic“ iš Rygos siūlomų krypčių populiariausios praėjusį mėnesį buvo Viena, Amsterdamas ir Berlynas. Aviakompanijos atstovai pažymėjo, kad šios kryptys buvo populiarios tiek atostogoms, tiek ir verslo kelionėms. Anot „Air Baltic“, tarp populiariausių krypčių, siūlomų iš Rygos, spalį taip pat pateko Londonas, Briuselis, Paryžius ir Miunchenas. Praėjusį mėnesį aviakompanija iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidino 424,8 tūkst.

Didžiausia pasaulyje pramogų ir žiniasklaidos bendrovė „Walt Disney“ pranešė grynąjį pelną per metus išauginusi 1,6 karto, o srautinio transliavimo paslaugos klientų vien per metų ketvirtį padidinusi 7 milijonais. Pasak pranešimo, grynasis pelnas per paskutinį finansinių metų ketvirtį (liepos-rugsėjo mėnesiais), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, išaugo nuo 162 mln. iki 264 mln. dolerių.

303,9 tūkst., arba 22,5 proc., Estijos gyventojų 2022-aisiais gyveno žemiau santykinės skurdo ribos. Palyginti su 2021 metais, santykinio skurdo lygis Estijoje sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Tuo tarpu absoliutaus skurdo lygis šalyje dėl infliacijos šuolio pakilo nuo 1,4 proc. iki 3,5 proc., o žemiau šios ribos pernai buvo 48 tūkst. šalies gyventojų, pranešė Estijos statistikos departamentas.

Dubajaus aviacijos parodoje „Dubai Airshow 2023“ Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ ir Europos lėktuvų gamintoja „Airbus“ paskelbė 30-ies „Airbus A220-300“ orlaivių pirkimo sutartį su teise įsigyti dar 20 šio tipo lėktuvų. Įgyvendinus šį užsakymą iki 2030-ųjų, „Air Baltic“ turės šimto orlaivių A220-300 parką, teigiama Latvijos bendrovės pranešime.

Gruodžio mėnesį bus ištrinti milijonai „Gmail“ paskyrų, praneša „Daily Mail“. Anot leidinio, „Google“ imasi naujų taisyklių dėl neaktyvių paskyrų. Kaip rašoma straipsnyje, jau po trijų savaičių bus ištrintos tos „Gmail“ paskyros, kurios nebuvo naudojamos ilgiau nei dvejus metus. „Google Drive“, „Docs“, „Calendar“, „Meet“ ir „Google Photos“ paskyros taip pat bus ištrintos, jei pastaruoju metu jos nebuvo aktyvios. Kartu bus ištrintas ir visas jų turinys.

Socialiniame tinkle „Facebook“ internautai pradėjo masiškai platinti vienodas žinutes. Esą socialinis tinklas gali savo tikslams nevaržomai naudoti jūsų įrašus, nuotraukas ar net pamatyti ištrintas žinutes. O paskelbdami minėtas žinutes savo paskyroje vartotojai neva uždraudžia tai daryti. Tačiau gyventojai įspėjami neapsigauti, mat skleidžiama žinia yra melas. Prieš keletą dienų socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai pradėjo aktyviai platinti vieną ir tą pačią žinutę.

„Kriptovaliutų karaliumi“ vadintas Samas Bankmanas-Friedas buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir pinigų plovimo. S. Bankmanas-Friedas, anksčiau vadovavęs vienai iš didžiausių pasaulyje kriptovaliutų biržų, po Niujorke mėnesį laiko trukusio teismo proceso buvo pripažintas kaltu. Taigi 31-erių buvusiam milijardieriui dabar gresia dešimtemčiai metų belaisvės.

Lietuva iš kitų šalių išsiskiria rekordinėmis būsto kainomis ir kitaip, nei svetur, čia jos beveik nesikeičia žemyn. Bet lietuviai savo padėtį pinigų prasme vertina bene geriausiai istorijoje. Be to, mūsų šalyje sparčiai auga atlyginimai, tad greitai baigsis pastaruosius metus gyventojus kankinusi infliacija. O, kadangi verslai nebegali kelti kainų ar mažinti algų, jie imasi mažinti darbuotojų skaičių.

Europos Centrinis Bankas (ECB) gali pradėti mažinti bazines palūkanas vėliau nei po „poros ketvirčių“, penktadienį per „Financial Times“ organizuotą renginį pareiškė reguliavimo institucijos vadovė Christine Lagarde. Ji įspėjo, kad spartus pastaruoju metu infliacijos euro zonoje lėtėjimas neturėtų būti laikomas savaime suprantamu reiškiniu, o jos atsigavimas neatmestinas. Ch. Lagarde pabrėžė, jog metų infliacija euro zonoje smuks iki 2 proc.

Latvijos prekių eksportas per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis sumažėjo 10,6 proc. iki 14,11 mlrd. eurų, importas – 10,5 proc. iki 17,44 mlrd. eurų, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Latvijos prekių eksportas vien tik rugsėjį įvertintas 1,52 mlrd. eurų, importas – 2,04 mlrd. eurų. Per mėnesį eksportas padidėjo 1 proc., per metus – sunyko 26,3 proc., o importas – sumenko atitinkamai 9,6 proc. ir 15,5 procento.

Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių, kasdien apsiperkantys gyventojai ne visada džiaugiasi tuo, kad patys turi atlikti kasininkų darbą. Tad kai kurie prekybininkai jau imasi permainų. Šiaurės Anglijoje veikianti įmonė „Booths“ pranešė, kad visose 28 šio prekybos tinklo parduotuvėse, išskyrus dvi, prie kasų vėl dirbs darbuotojai, praneša BBC. Įmonė, kuriai priklauso 16 parduotuvių Lankašyre, taip pat Jorkšyre ir Češyre, teigė, kad taip reaguoja į klientų atsiliepimus.

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad jo pasienyje su Lenkija, kur lenkų sunkvežimių vairuotojai jau ketvirtą dieną blokuoja Ukrainos pasienio punktus, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš kaimyninės šalies įmonių pusės, didėja eilės. Abiejose sienos su Lenkija pusėse buvo užblokuota daugiau kaip 20 tūkst. transporto priemonių. „Šiuo metu abiejose pusėse yra užblokuota daugiau kaip 20 tūkst.

Ukrainos parlamentas (Aukščiausioji Rada) ketvirtadienį priėmė 2024-ųjų valstybės biudžeto įstatymą, numatantį apytikriai penktadalio tikėtino bendrojo vidaus produkto deficitą. Įstatymu suplanuotos 1,768 trln. grivinų biudžeto pajamos, 3,35 trln. grivinų išlaidos, 1,57 trln. grivinų deficitas, kurį tikimasis padengti skolinantis ir kitoki išoriniu finansavimu. Karinėms reikmėms numatyta 1,69 trln. grivinų. Biudžetas sudarytas remiantis prielaidomis, jog ekonomika kitąmet augs 4,6 proc.

Jungtinės Karalystės ir Švedijos farmacijos milžinė „AstraZeneca“ pranešė trečiojo metų ketvirčio grynąjį pelną beveik padvigubinusi dėl didelės vėžio gydymo paklausos, nepaisant smarkiai sumažėjusių COVID-19 preparatų pardavimų. Pasak bendrovės pranešimo, liepos-rugėjo mėnesiais uždirbta 1,26 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno – beveik 90 proc. daugiau nei prieš metus, pardavimų pajamoms didėjus 5 proc. iki 33,8 mlrd. dolerių.

Skrydžius iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių siūlanti Latvijos nacionalinė oro bendrovė „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį pervežusi 424,8 tūkst. keleivių – 28 proc. daugiau nei pernai spalį. Skrydžių padaugėjo 18 proc. iki 4,06 tūkstančio. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) keleivių sumažėjo 4,8 proc., skrydžių – 1,5 procento. BNS skaičiavimais, per 10 šių metų mėnesių „Air Baltic“ paslaugomis pasinaudojo 3,872 mln. žmonių – 39 proc. daugiau nei pernai sausį-spalį.

Lietuvai išpirkus Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą „Independence“, jo operatorės funkcijas nuo 2024 metų pabaigos ketinant perduoti dabartinės laivo savininkės – Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ – įmonei Lietuvoje, šalies jūrininkų bendruomenė laivo įguloje norėtų matyti daugiau lietuvių.