Užsienio verslas

Kompiuterinio žaidimo „Fortnite“ kūrėja „Epic Games“ antradienį pranešė naikinanti daugiau nei 1000 darbo vietų, nes dėl „Fortnite“ žaidėjų skaičiaus sumažėjimo bendrovė išleidžia „žymiai daugiau“ nei uždirba. Bendrovės vadovas Timas Sweeney (Timas Svinis) apie atleidimus paskelbė pranešime darbuotojams ir teigė, kad šie sumažinimai – kartu su daugiau nei 500 mln.

Airija antradienį smarkiai sumažino akcizą benzinui ir dyzelinui, dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu degalinėse sparčiai kylant kainoms. Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas pranešė, kad nuo antradienio vidurnakčio iki gegužės pabaigos dyzelino akcizas bus sumažintas 20 euro centų už litrą, o benzino – 15 centų už litrą. Airija siekia apsaugoti gyventojus ir verslą nuo „blogiausių kainų šokų padarinių“ Šis žingsnis yra dalis 250 mln.

Trečiadienį naftos kainos smarkiai sumažėjo, o akcijų kursai pakilo, nes atsirado vilties, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose atslūgs, kadangi pasirodė pranešimų, jog Vašingtonas nusiuntė Iranui taikos planą, o Teheranas paskelbė, kad leis „nepriešiškiems“ naftos tanklaiviams praplaukti pro svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Likus maždaug penkiolikai minučių iki JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbiant apie savo sprendimą sustabdyti smūgius prieš Irano energetikos infrastruktūrą buvo užfiksuota tūkstančiai naftos sandorių – gerokai daugiau nei įprastai, antradienį pranešė finansinė žiniasklaida. Pasak „Financial Times“, pirmadienį nuo 10.49 iki 10.50 val. Grinvičo laiku prekybos nafta apimtys šoktelėjo iki maždaug 580 mln. JAV dolerių. „Bloomberg“ šią sumą įvertino 650 mln. JAV dolerių.

Vokietijos aviacijos milžinė „Lufthansa“ ir Honkongo aviakompanija „Cathay Pacific“ dėl karo pratęsė skrydžių į Artimuosius Rytus sustabdymą. „Lufthansa“, kurios grupei priklauso „Eurowings“, „Austrian“, „Swiss“ ir „Brussels Airlines“ bei dalis Italijos ITA, pranešė, kad dėl „nestabilios padėties“ visi regioniniai skrydžiai atšaukiami iki balandžio pabaigos.

Vietnamo nacionalinės avialinijos pranešė nuo kito mėnesio sustabdysiančios beveik dvi dešimtis vidaus skrydžių per savaitę dėl ribotų degalų atsargų, kurias lėmė karas Artimuosiuose Rytuose. Nuo konflikto pradžios dėl naftos brangimo reaktyvinių degalų kaina smarkiai šoktelėjo į viršų, o tai sukėlė baimę dėl degalų trūkumo.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kilęs degalų kainų šuolis paskatino pasaulio šalis imtis priemonių sumažinti finansinį poveikį vartotojams ir įmonėms. Šalys taip pat ėmėsi veiksmų vartojimui mažinti, ypač tais atvejais, kai degalų atsargos yra ribotos. Mokesčių sumažinimas ir pagalba Kai kurios šalys nusitaikė į degalų kainas siekdamos apriboti žalios naftos kainų kilimo poveikį vartotojams ir įmonėms.

Australija ir Europos Sąjunga (ES) po aštuonerių metų įtemptų derybų susitarė dėl plataus masto prekybos susitarimo, kuriuo panaikinami muitai beveik visai prekybai tarp 27 valstybių narių bloko ir Australijos, išskyrus plieną. Australija teigia, kad iki 2030 m. šis susitarimas galėtų padidinti šalies BVP 7,8 mlrd. Australijos dolerių (5,4 mlrd.

Pirmadienį Jungtinės Valstijos ir Prancūzijos energetikos milžinė „TotalEnergies“ pasirašė susitarimą, kuriuo nutraukiami Prancūzijos bendrovės jūriniai vėjo jėgainių parkų projektai JAV, o šios lėšos bus nukreiptos į iškastinio kuro gavybą. JAV vidaus reikalų sekretorius Dougas Burgumas (Dagas Burgumas) teigė, kad sandorio vertė siekia „beveik 1 mlrd.

Antradienį akcijų kursai Azijos šalių biržose kyla po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atidėjo smūgius Irano energetikos objektams ir teigė, kad derybos su Teheranu vyko „labai gerai“, tačiau naftos kainos vėl šiek tiek pakilo, nes optimizmas dėl galimo Artimųjų Rytų konflikto deeskalavimo tebėra trapus.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ir Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is antradienį sudarė ilgai lauktą laisvosios prekybos susitarimą, siekdami paskatinti eksportą pasaulinio netikrumo dėl prekybos akivaizdoje.

Antradienį pradedami elektros „NordBalt“ jungties darbai Švedijoje, dėl kurių kabelis bus neprieinamas rinkai arba ribojamas jo pralaidumas. Jungtis bus neprieinama prekybai nuo antradienio ryto iki trečiadienio vakaro dėl techninės priežiūros darbų, BNS informavo elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Ketvirtadienį popiet Švedijos elektros perdavimo operatorė „Svenska kraftnat“ ir „Litgrid“ vykdys „NordBalt“ bandymus Nybro ir Klaipėdos pastotėse, kurių metu jungtis taip pat bus nepr...

Europos Sąjunga (ES) prieš artėjantį aukšto lygio susitikimą Kamerūne paragino įvykdyti „rimtą“ Pasaulio prekybos organizacijos reformą. Paprastai kas dvejus metus rengiama PPO ministrų konferencija, kuri yra aukščiausiasis sprendimų priėmimo organas, vyks Jaundėje kovo 26-29 d. ES ragina iš esmės reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją Apie PPO reformą kalbama jau seniai, tačiau šios savaitės derybos vyks ypač įtemptu pasaulio ekonomikai metu, kai vyrauja pasaulinės prekybos įtampa, JAV mu...

Švedijos vyriausybė pirmadienį pareiškė siūlanti laikinai sumažinti benzino ir dyzelino mokesčius, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant energijos kainoms. Jei parlamentas pritars, siūlomas mokesčių sumažinimas galios nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo pabaigos, o pirmasis žingsnis būtų jų mažinimas iki Europos Sąjungos minimalaus lygio.

Latvijos vyriausybė antradienį planuoja svarstyti Finansų ministerijos parengtą fiskaliniu požiūriu neutralų įstatymo projektą dėl dyzelino akcizo sumažinimo maždaug 15 procentų, siekiant sušvelninti staigaus kuro kainų kilimo poveikį ekonomikai ir gyventojams, pranešė ministerija. Remiantis jos skaičiavimais, tai leistų sumažinti kuro kainą apie 8,6 cento už litrą, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pranešė, kad laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR laikinai įsigalios gegužės 1 dieną, nepaisant laukiamo teismo sprendimo dėl jo teisėtumo. Didžiulis susitarimas, kuriuo panaikinami muitai daugiau nei 90 proc. prekybos tarp dviejų blokų, Europoje sukėlė ginčų. Prancūzija vadovauja opozicijai, nuogąstaudama, kad dėl to nukentės dalis jos ūkininkų.

Didžiausiai Baltijos šalyse lietuviško kapitalo mažmeninės prekybos grupei „Maxima grupė“ priklausanti antrinė įmonė Latvijoje „Maxima Latvija“ šiemet planuoja skirti daugiau nei 12 mln. eurų savo darbuotojų atlyginimų didinimui ir papildomoms išmokoms, pranešė bendrovė. „Maxima Latvija“ personalo valdymo skyriaus vadovė Sanita Klavina pažymėjo, kad „Maxima Latvija“ reguliariai peržiūri savo darbuotojų atlyginimus ir jiems siūlomų išmokų paketą.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pranešė, kad laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR laikinai įsigalios gegužės 1 dieną, nepaisant laukiamo teismo sprendimo dėl jo teisėtumo. „Šiandien žengtas svarbus žingsnis įrodant mūsų, kaip pagrindinės prekybos partnerės, patikimumą“, – sakė ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius ir pridūrė, kad laikinas taikymas leis Briuseliui pradėti vykdyti pažadą dėl „naujų prekybos, augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių“ eksportuotojams.

Naftos kainos pirmadienį popiet smuktelėjo daugiau nei 10 proc. po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad po „labai gerų“ derybų su Iranu JAV atideda smūgius Irano elektrinėms ir energetikos infrastruktūrai. Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos kaina smuko daugiau nei 14 procentų iki 96 JAV dolerių už barelį, o „West Texas Intermediate“ (WTI) nafta atpigo daugiau nei 14 proc. iki 84,37 JAV dolerių už barelį.

JAV oro linijų bendrovė „United Airlines“ penktadienį paskelbė mažinanti skrydžių skaičių dėl sparčiai kylančių reaktyvinio kuro kainų, kurios, kaip prognozuoja aviakompanija, toliau augs, kol tęsis karas Artimuosiuose Rytuose. Per pastarąsias tris savaites naftos kainos šoktelėjo iki maždaug 100 JAV dolerių už barelį.

Jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ilgiau nei šešis mėnesius, pasaulio ekonomika patirs „realių padarinių“, sekmadienį perspėjo Prancūzijos naftos milžinės „TotalEnergies“ vadovas. „Jei karas tęsis ilgiau nei šešis mėnesius, patirsime realių padarinių. Bus padaryta žala visų pasaulio šalių ekonomikoms“, – interviu Kinijos valstybinei televizijai CGTN teigė bendrovės generalinis direktorius Patrickas Pouyanne'as.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „airBaltic“ šiuo metu neplanuoja atšaukti skrydžių dėl kylančių kuro kainų ir toliau ruošiasi vasaros skrydžių sezonui, kuris prasidės kovo pabaigoje, teigė „airBaltic“ viešųjų ir politinių ryšių vadovas Augustas Zilbertas. Pasak jo, aviakompanija nuolat vertina savo maršrutų ekonominį gyvybingumą, tačiau artimiausiu metu jokių pokyčių neplanuojama.

Elonas Muskas šeštadienį paskelbė apie planą gaminti lustus dirbtiniam intelektui, robotikai ir kosmoso duomenų centrams – tai naujausias drąsus turtingiausio pasaulio žmogaus projektas. Netoli Ostino (Teksaso valstija) esančioje gamykloje „Terafab“ bus siekiama pagaminti vieną teravatą kompiuterinės galios per metus, sakė E. Muskas. Teravatas prilygsta vienam trilijonui vatų. Tai šiek tiek mažiau nei bendras Jungtinių Valstijų elektros energijos gamybos pajėgumas, teigia viena pramonės grupė.

Karinis konfliktas Vidurio Rytuose virsta pasauline energetikos krize. Po Izraelio atakos į didžiausią Irano dujų telkinį, Teheranas keršija – atakavo energetikos kompleksą, kuris pagamina penktadalį viso pasaulio suskystintų dujų ir jomis aprūpina Aziją ir Europą. Po smūgių, dujų kaina šovė į viršų – Europoje pasiekė didžiausią lygį per trejus metus – maždaug 70 eurų už megavatvalandę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įspėjo, kad karo Artimuosiuose Rytuose sukeltas energijos kainų šokas paskatins infliacijos didėjimą ir neigiamai paveiks euro zonos ekonomikos augimą šiais metais. Euro zonos centrinis bankas pasekė kitų didžiųjų pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu ir nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų, kol vertina didesnių naftos ir dujų kainų poveikį.

Apie energijos kainų šoką dėl karo Artimuosiuose Rytuose įspėjęs Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pablogino euro zonos ekonomikos augimo šiais metais prognozę ir padidino infliacijos prognozę. ECB ekspertai dabar prognozuoja, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026-aisiais augs 0,9 proc., nors gruodžio prognozėje buvo numatytas 1,2 proc. augimas. Šių metų infliacijos prognozę jie padidino nuo gruodį numatytų 1,9 proc. iki 2,6 procento.

Nedarbas Jungtinėje Karalystėje (JK) tebesilaiko aukščiausiame per penkerius metus lygyje, parodė ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) duomenimis, nedarbo lygis lapkričio–sausio mėnesiais sudarė 5,2 proc., o darbo užmokesčio augimas sulėtėjo. Britų verslo atstovai įspėja, kad ekonominės pasekmės, susijusios su karu Artimuosiuose Rytuose ir dirbtinio intelekto diegimu, gali dar labiau susilpninti įdarbinimą.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant naftos kainoms, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė toliau paliekantis galioti 2 proc. palūkanų normą. Vasario mėnesį infliacija euro zonoje siekė 1,9 proc. ir atitiko ECB nustatytą tikslų intervalą, tačiau didėja susirūpinimas, kad dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu gali staigiai išaugti kainos. Palikdamas galioti 2025 m. liepos mėn. nustatytą 2 proc.

Pietų Korėjos vyriausybė ir įmonės svarsto galimybę importuoti rusišką naftą, pranešė Seulo pramonės ministerija. Šis svarstymas atsirado dėl to, kad valdžios institucijos stengiasi užtikrinti energijos tiekimą esant eskaluojančiam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Šis klausimas susijęs su ekonominių sankcijų Rusijai sušvelninimu, ministerija nurodė tekstinėje žinutėje.

Švedijos centrinis bankas (Riksbankas) ketvirtadienį nepakeitė savo pagrindinės palūkanų normos, kuri, kaip ir anksčiau, sudaro 1,75 proc., tačiau pažymėjo, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose jo prognozės tampa „labai neaiškios“. Centrinis bankas „nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri sudaro 1,75 proc., ir ši norma dar kurį laiką turėtų išlikti šiame lygyje“, teigiama banko pranešime. „Tačiau šios prognozės dėl karo Artimuosiuose Rytuose tampa labai neaiškios“, – pridūrė bankas.

Europos Parlamentas (EP) žengė svarbų pirmąjį žingsnį siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimą su JAV – pritarė muitų amerikiečių prekėms mažinimui. Procesas buvo sustabdytas po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino daugelį prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų. EP Tarptautinės prekybos komitetas balsavime pritarė ES muitų mažinimui kai kurioms amerikiečių prekėms, kaip numatyta rugpjūčio susitarime, kurio Briuselis pažadėjo laikytis.

Estijos vyriausybė ketvirtadienio posėdyje patvirtino, kad nacionalinė minimalioji mėnesinė alga (MMA) 2026 metais sieks 946 eurus, o minimalus valandinis darbo užmokestis sudarys 5,67 euro, o tai reiškia, kad nuo balandžio 1 dienos minimalus darbo užmokestis padidės 60 eurų. Pasak ekonomikos reikalų ir pramonės ministro Erkki Keldo, Estija su kiekvienais metais vis labiau artėja prie tikslo, kad minimalus darbo užmokestis sudarytų bent pusę nacionalinio vidutinio darbo užmokesčio.

Iškastinio kuro kainos toliau sparčiai kyla, o naftos kaina šįryt, prasidėjus karui su Iranu, pasiekė kaina, kurios nebuvo nuo 2022 metų, rašo „Sky News“. Šiek tiek po 11.30 val. „Brent“ naftos barelio kaina trumpam pakilo iki 118,74 JAV dolerių – tokio lygio ji nebuvo pasiekusi nuo 2022 m. birželio, t. y. beveik prieš ketverius metus. Dujų kainos Europoje pašoko 35 proc.

Dėl naujų išpuolių prieš svarbią energetikos infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose padidėjus nuogąstavimams dėl pasaulinių naftos ir dujų tiekimo sutrikimų, naftos kainos ketvirtadienį kopia aukštyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ketvirtadienio ryte pašoko daugiau nei 5 proc., priartėjusi prie 113 JAV dolerių už barelį ribos, o WTI rūšies naftos kaina paaugo 1,06 proc. iki 97,34 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

JAV ir Izraelio pajėgoms smogus Persijos įlankos pakrantėje esančiam Irano objektui, aptarnaujančiam milžinišką gamtinių dujų telkinį, kurį Iranas dalijasi su Kataru, naftos kainos trečiadienį smarkiai pakilo. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina šoktelėjo daugiau nei 5 proc. iki 108,6 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 1,9 proc. iki 98,01 JAV dolerio už barelį.

Kai kurie Latvijos ūkininkai dėl didelių kuro kainų svarsto, ar verta dirbti šiais metais, televizijai TV3 trečiadienį pareiškė nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Zemnieku Saeima“ (Žemdirbių asamblėja) valdybos pirmininkas Jūris Lazdinis. Jis pažymėjo, kad nors šį pavasarį orai yra palankūs ūkininkams, kiti veiksniai kelia sunkumų. Be kita ko, J. Lazdinis paminėjo, kad nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios smarkiai pakilo energijos kainos.

Nuo karo su Iranu pradžios Hormūzo sąsiaurį kirto apie 90 laivų, įskaitant naftos tanklaivius, ir šalis vis dar eksportuoja milijonus barelių naftos tuo metu, kai vandens kelias praktiškai uždarytas, rodo laivybos ir prekybos duomenų platformos.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pašokus degalų kainoms, Skandinavijos oro vežėja SAS antradienį pranešė balandį atšauksianti mažiausiai tūkstantį skrydžių. „Reaktyvinių degalų kaina per dešimt dienų padidėjo dukart. Net jei bandysime kuo labiau kompensuoti išlaidų padidėjimą, tai yra smūgis, kuris tiesiogiai smogia aviacijos sektoriui“, – Švedijos verslo dienraščiui „Dagens Industri“ sakė generalinis direktorius Anko van der Werffas.

Dėl naujųIrano smūgių naftą išgaunančioms kaimyninėms šalims antradienį šoktelėjusios naftos kainos trečiadienį pasuko žemyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina smuko daugiau nei 2 proc., tačiau vis dar laikosi virš 100 JAV dolerių už barelį kartelės. Tuo metu WTI rūšies naftos kaina sumažėjo daugiau nei 4 proc., priartėjusi prie 92 JAV dolerių už barelį ribos.

Vokietijos valdžia antradienį pranešė, kad šalies konkurencijos priežiūros institucija netrukus gaus daugiau įgaliojimų imtis veiksmų prieš energetikos bendroves, nes kyla susirūpinimas, kad jos nesąžiningai didina degalų kainas siekdamos pasipelnyti iš dėl karo pakilusių naftos kainų. Pasaulinės naftos kainos šoktelėjo, nes dėl JAV ir Izraelio pradėto karo su Iranu gaktiškai sustojo laivyba ir naftos bei dujų tiekimas strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „airBaltic“ per pirmuosius du šių metų mėnesius skraidino 644 300 keleivių, o tai yra 4,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pranešė bendrovė. „AirBaltic“ pažymėjo, kad tai buvo didžiausias keleivių skaičius, kurį „airBaltic“ kada nors pervežė per pirmuosius du metų mėnesius. 2026 m. sausio-vasario mėnesiais „airBaltic“ vykdytų skrydžių skaičius padidėjo 3,6 proc.

Didžiausias Šiaurės šalių bankas „Nordea“ antradienį pranešė, kad vykdydamas išlaidų mažinimo programą atleis apie 1500 darbuotojų. Lapkričio mėnesį bankas paskelbė, kad iki 2030 m. siekia sutaupyti mažiausiai 600 mln. eurų. Bankas pranešime nurodė, kad siekdamas įgyvendinti šią strategiją, 2026 m. pirmąjį ketvirtį įtrauks į apskaitą apie 190 mln. eurų restruktūrizavimo išlaidų.

Lenkija svarsto dar pusmečiui pratęsti laikinus patikrinimus prie Lietuvos ir Vokietijos sienų. Kaip rodo Vyriausybės teisėkūros centro tinklalapyje paskelbtas dokumento projektas, pratęsimas galiotų nuo balandžio 5-osios iki spalio 1-osios. Projektas dabar bus svarstomas ministerijų, o viešosios konsultacijos vyks iki kovo 19 dienos. Patikra Lenkijos pasienyje Patikrinimai prie sienų buvo pradėti pernai liepą.

Pasak SEB, didelės energijos sąnaudos ir mokesčiai slopina Estijos įmonių eksporto apetitą. O jų kaimynės Baltijos šalyse aktyviai ieško naujų rinkų. Naujoji SEB Baltijos verslo apžvalga 2026 parodė, kad makroekonominės perspektyvos visose trijose Baltijos valstybėse gerėja, tačiau jų ekonomikos atsigauna skirtingu tempu, todėl įmonių strateginiai sprendimai vis labiau skiriasi.

Dėl dabartinės saugumo padėties Artimuosiuose Rytuose Latvijos aviakompanija „airBaltic“ praneša, kad iki šių metų spalio pabaigos atšaukia visus reguliarius skrydžius į Dubajų ir iš jo.

 Dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir dėl to sukilusių naftos kainų taupieji vokiečiai užsipilti degalų važiuoja į Lenkiją. Vokietijos automobilių savininkų asociacijos ADAC duomenimis, „Super E10“ benzino praėjusią savaitę kainavo 2,01 euro, o litras dyzelino – 2,13 euro, tai yra apie 15 ir 24 procentais daugiau nei vasario mėnesį.

JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas sekmadienį pareiškė, kad amerikiečiai turės ištverti „trumpalaikį skausmą“ dėl padidėjusių degalų kainų, kol JAV kariauja su Iranu. JAV ir Izraelio pradėtas karas su Iranu bei Teherano atsakas raketų ir dronų atakomis prieš kelias kaimynines valstybes smarkiai padidino pasaulines energijos kainas. Be to, išaugo susirūpinimas, kad ilgalaikė Irano vykdoma itin svarbaus Hormūzo sąsiaurio blokada gali smarkiai pakelti naftos kainas.

Pirmadienį naftos kainos svyruoja ties 100 JAV dolerių už barelį riba, o pagrindiniai akcijų biržų indeksai juda skirtingomis kryptimis, karui Irane tęsiantis jau trečią savaitę. Abi pusės nerodo jokio noro nusileisti, o diplomatai stengiasi užtikrinti saugų tanklaivių praplaukimą per svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Vokietijos vyriausybė sekmadienį pranešė, kad įves naują taisyklę, pagal kurią degalinėms bus draudžiama didinti kuro kainas daugiau nei kartą per dieną, taip pat bus sugriežtinta konkurencijos teisė kuro sektoriuje. Pagal šią tvarką kainą bus leidžiama padidinti vieną kartą per dieną – vidurdienį, patvirtino vyriausybės atstovas spaudai. Taip pat bus sustiprinta galimų antikonkurencinių veiksmų priežiūra kuro bendrovių atžvilgiu.