ES teigimu, „AliExpress“ taip pat nepakankamai stengėsi sustabdyti padirbtų prekių pardavimą. Be to, platformai aptikus nelegalias prekes, daugelis jų internete likdavo dar kelias savaites.
Atlikusi 2024 metų kovą pradėtą tyrimą, ES nustatė, kad kai kurie platformoje parduodami gaminiai neatitiko griežtų bloko aplinkosaugos ir saugos standartų.
„Rizika turi būti nustatyta ir sistemingai šalinama, kad vartotojai galėtų saugiai apsipirkti internetu. Šiandien reikalaujame, kad „AliExpress“ laikytųsi šio standarto, ir raginame imtis veiksmų“, – pareiškime teigė ES technologijų vadovė Henna Virkkunen.
Kinijos internetinės prekybos platforma pirmadienį sukritikavo šią baudą dėl prekybos neteisėtomis prekėmis. Bendrovė šią sankciją pavadino neproporcinga.
„Nesutinkame su šiandien priimtu sprendimu ir neproporcinga bauda, kuri tinkamai neatspindi mūsų nusistovėjusios sistemos bei reikšmingų, iniciatyvių patobulinimų, kuriuos įdiegėme. Atidžiai peržiūrime šį sprendimą ir svarstome visas galimas priemones“, – teigiama bendrovės pranešime.
Tai didžiausia bauda, kada nors skirta pagal galingą ES Skaitmeninių paslaugų aktą (SPA), kuris įsigaliojo 2022 metais ir yra bloko įrankis didžiųjų technologijų įmonių veiklai reguliuoti.
Elono Musko valdoma socialinių tinklų platforma „X“ praėjusių metų gruodį gavo 120 mln. eurų baudą, o gegužę ES skyrė 200 mln. eurų baudą elektroninės prekybos milžinei „Temu“.
ES nurodė, kad baudos dydis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, poveikį europiečiams bei pažeidimų trukmę.
„AliExpress“ yra didžiausia Kinijos elektroninės prekybos platforma ES, turinti 193 mln. vartotojų, o Azijos mados milžinė „Shein“ ir mažmenininkė „Temu“ turi atitinkamai 156 mln. ir 130 mln. vartotojų.
Pasak vieno aukšto rango Europos pareigūno, ES yra didžiausia „AliExpress“ rinka.
Pagal SPA populiariausios pasaulio skaitmeninės platformos, įskaitant socialinius tinklus ir internetines parduotuves, privalo įvertinti savo keliamą riziką ir imtis priemonių pavojams šalinti.
Nelegalios prekės vėl pasirodo
ES teigimu, „AliExpress“ pervertino savo sistemos efektyvumą aptinkant ir šalinant nelegalias prekes.
Pasak ES pareigūno, milijonai prekių vėl pasirodydavo platformoje, o daugelis nelegalių gaminių vartotojams būdavo rekomenduojami.
Prekiautojai nelegaliomis prekėmis ir toliau galėjo vykdyti veiklą „AliExpress“.
Platforma taip pat nebuvo pakankamai veiksminga stabdydama padirbtų prekių pardavimą, nes jos privaloma prekės ženklo autorizavimo sistema pasirodė esanti neefektyvi ir stokojanti darbuotojų, todėl prekiautojai ją lengvai apeidavo, nustatė ES.
SPA yra sustiprinto teisinio arsenalo, skirto suvaldyti tai, ką ES laiko didžiųjų technologijų įmonių piktnaudžiavimu, dalis. Baudos gali siekti iki šešių procentų bendros metinės įmonės apyvartos visame pasaulyje.
ES pareigūnas nurodė, kad „AliExpress“ patronuojančiosios bendrovės „Alibaba“ apyvarta visame pasaulyje pernai siekė 122 mlrd. eurų, tačiau skirta bauda nesiekia šešių procentų šios sumos.
„AliExpress“ dabar privalo sumokėti baudą ir iki spalio 20 dienos pateikti ES planą, kuriame būtų nurodyta, kokių veiksmų bus imtasi pažeidimams pašalinti.
Jei platforma nevykdys reikalavimų, jai gresia periodinės baudos.
H. Virkkunen žurnalistams sakė, kad „AliExpress“ labai aktyviai bendradarbiauja su Europos Komisija (EK).
Pastaraisiais metais ES suintensyvino pastangas kovoti su, jos teigimu, nesąžininga Kinijos mažmenininkų konkurencija, įskaitant šį mėnesį įvestą trijų eurų mokestį pigioms siuntoms, patenkančioms į 27 valstybių bloką.
Tačiau H. Virkkunen pabrėžė, kad ES netaiko priemonių platformoms pagal jų kilmę.
„Mes tiriame kelias internetines platformas. Didelė jų dalis yra iš JAV, daugelis jų – iš Kinijos, taip pat iš Europos“, – sakė ji.
