Užsienio verslas

Mažmeninės prekybos apyvarta Kinijoje balandį smuko labiausiai per dvejus metus, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, kurie ir vėl patvirtino, kokią žalą ekonomikai daro „nulinės COVID-19 tolerancijos“ politika, kurios vis dar laikosi Pekinas. Su didžiausiu nuo pandemijos pradžios koronaviruso protrūkiu kovojanti Kinija toliau imasi griežtų priemonių, nors tai ir kenkia šalies ekonomikai, kuri yra antra pagal dydį pasaulyje, ir trikdo pasaulinių tiekimo grandinių veikimą.

Ekonomistai įvairiais būdais prisidėjo prie to, koks yra šiuolaikinis pasaulis. Vyriausybės priima politinius sprendimus, atsižvelgdamos į ekonomistų pateiktus duomenis apie tokius dalykus, kaip BVP ir infliacija. Socialinės žiniasklaidos bendrovės naudojasi ekonomistų įžvalgomis apie žmonių elgseną, kad sukurtų funkcijas, skatinančias žmones naudotis jų platformomis.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Rusijai iki šiol pavyko išvengti ekonominio žlugimo po jos invazijos į Ukrainą, rašo portalas BBC. Ją nuo vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo kruviną puolimą, jai taikomos plačios Vakarų šalių įvestos sankcijos. Dėl pirminio šoko Rusijos akcijų rinka buvo priversta laikinai užsidaryti, o žmonės, susirūpinę dėl savo santaupų, stovėjo eilėse prie bankomatų.

Vakarietiškiems prekių ženklams paliekant Rusijos rinką, baltarusiai ir rusai kuria jų klonus ir taip bando pakeisti populiarius gėrimus, restoranus ar kitus prekių ženklus. Minsko gaiviųjų gėrimų gamykla Rusijos rinkai tieks „Coca-Colos“ kloną, kuris vadinsis „Bela Kola“, o gazuotas gėrimas „Schweppes“ Rusijos lentynose pasirodys „Sushnyak“ pavadinimu. Rinkodaros strategijos ekspertai visa tai vadina vagyste, kuri gali susilaukti ir teismų dėmesio.

Paversti mirusių artimųjų palaikus į deimantus – tokią idėją sugalvojo viena Jungtinių Valstijų įmonė. Šalyje mirčių nuo koronaviruso skaičius perkopė milijoną, tad vis daugiau gyventojų kremuotų mirusių šeimos narių palaikus nori visada nešiotis su savimi kaip deimantinį papuošalą. Tokį deimantą galima pasigaminti už 3 tūkstančius eurų. Deanas pincetu laiko nedidelį deimantą. Tiesa, kitokį, nei esame įpratę matyti, mat jis pagamintas iš nuo koronaviruso mirusių kremuotų žmonių palaikų.

JAV prezidentui Joe Bidenui sulaukus respublikonų kritikos dėl visoje šalyje stebimo pieno mišinių kūdikiams deficito, Baltieji Rūmai pažadėjo imtis veiksmų ir padidinti šių prekių pasiūlą. Informaciją iš daugiau kaip 11 tūkst. mažmenininkų surinkusios platformos „Datasembly“ duomenimis, vidutinis pieno mišinių kūdikiams nebuvimo prekyboje lygis praėjusią savaitę siekė 43 procentus.

Elonas Muskas penktadienį pareiškė laikinai stabdantis „Twitter“ įsigijimo sandorį, nors toks jo pareiškimas išprovokavo staigų socialinės žiniasklaidos milžinės akcijų kurso kritimą. E. Muskas, turtingiausias pasaulio gyventojas ir automobilių gamintojos „Tesla“ įkūrėjas, vienu pagrindinių jo pasiūlyto „Twitter“ perėmimo už 44 mlrd. JAV dolerių tikslų yra pavadinęs brukalo ir „botų“ paskyrų išnaikinimą.

Per keturis šių metų mėnesius Rusijoje alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus, sidro ir midaus, pagaminta 9,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai – 53,58 mln. dekalitrų, pranešė Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos sąjunga, remdamasi rinkos tyrimų duomenimis. Vien tik degtinės gamyba išaugo 10,9 proc. iki 23,88 mln. dekalitrų, konjako ir brendžio rūšių gėrimų – 12,7 proc. iki 2,71 mln. dekalitrų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva šią savaitę paragino modernizuoti tarpvalstybinių mokėjimų sistemą pasitelkiant skaitmenines platformas, nes tai, anot jos, sumažintų pasaulio ekonomikos susiskaldymo riziką. Konferencijoje Šveicarijoje dalyvavusi K. Georgieva pabrėžė, kad tarptautinė sistema, kuri leidžia kapitalui judėti tarp šalių, susiduria su dideliais iššūkiais, pradedant nuo didelių kainų.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais valdantis, Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ pranešė, kad, Rusijai įvedus atsakomąsias sankcijas Vakarų bendrovėms, nutraukia jų tiekimą vamzdynu Jamalas-Europa, nutiestu per Baltarusiją, Lenkiją iki Vokietijos. Šio dujotiekio maksimalus pralaidumas – 33 mlrd. kubinių metrų per metus, tačiau pastaraisiais mėnesiais jo galimybėmis „Gazprom“ beveik nesinaudojo.

Andy Warholo ikoninis Marilyn Monroe paveikslas aukcione parduotas už 195 mln. dolerių (184,8  mln. eurų) – tai brangiausias kada nors parduotas XX a. meno kūrinys, rašo portalas BBC. Paveikslą „Shot Sage Blue Marilyn“ A. Warholas nutapė 1964 m., įkvėptas garsiosios dainininkės nuotraukos. Ši suma taip pat tapo didžiausia kada nors sumokėta už amerikiečių meno kūrinį.  Niujorke vykęs „Christie's“ aukcionas matomas kaip prabangaus meno rinkos būklės simbolis.

Iš Rusijos pasitraukiančios Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų energetikos milžinės „Shell“ verslą šioje šalyje – degalinių tinklą ir tepalų gamyklą Tverės srityje – perka Rusijos didžiausias privatus naftos koncernas „Lukoil“, pranešė abi sandorio pusės.

Maskvai paskelbus sankcijų Vakarų energetikos bendrovėms ir vėl sumažėjus vienu iš svarbių dujotiekių Europai tiekiamų dujų srautui, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas ketvirtadienį apkaltino Rusiją naudojant energiją kaip ‚ginklą“. „Reikia pasakyti, kad padėtis pasiekė kritišką tašką, nes energija dabar keliose srityse yra naudojama kaip ginklas“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją.

Europos Komisija ragina Bendrijos nares padėti Ukrainai išgabenti grūdus – spartinti muitinės procedūras, atlaisvinti sandėlius, kurti logistikos koridorius, o jūrų uostuose suteikti didesnius krovos pajėgumus, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tačiau, pasak jo, Briuselyje nesvarstoma, kad grūdai į Klaipėdos uostą galėtų būti vežami per Baltarusiją.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad, Kyjivui sustabdžius dujų tranzitą per vieną svarbų tranzito punktą, rusiškų dujų tiekimas Europai per Ukrainą ketvirtadienį sumažėjo trečdaliu. Ukrainos magistralinių dujotiekių operatorė GTSOU anksčiau pranešė nuo trečiadienio stabdanti dujų tiekimą per Sochranivkos tranzito punktą, nes šią teritoriją dabar kontroliuojančios Rusijos okupacinės pajėgos kišasi į technologinius procesus.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pareiškė, kad kitą žiemą Vokietija galėtų apsieiti be rusiškų gamtinių dujų. „Jei mes iki metų pabaigos visiškai užpildysime saugyklas, jei du iš keturių mūsų išnuomotų SGD laivų bus prijungti prie tinklo ir jei rimtai pataupysime energiją, tuomet, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, galėtume kaip nors išgyventi žiemą“, – interviu leidiniui „Wirtschaftswoche“ sakė R. Habeckas.

Europos Komisija (EK) rengia 195 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, kaip iki 2027-ųjų atsikratyti Europos Sąjungos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro ir nustatyti naujus, ambicingesnius atsinaujinančiosios energijos gamybos bei energijos taupymo tikslus, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“. Jos žiniomis, „RePowerEU“ priemonių paketas bus pristatytas gegužės 18 dieną.

Bulgarija susitarė dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo iš JAV mažesnėmis kainomis po išdujinimo nei Rusijos vamzdynais eksportuojamų, skelbia „Bulgarian News Agency“, remdamasi vyriausybės spaudos tarnyba.

Europos Sąjungoje nuo kitos savaitės atšaukiamas reikalavimas dėl apsauginių kaukių dėvėjimo lėktuvuose bei oro uostuose, trečiadienį pranešė Bendrijos aviacijos agentūra, žemyne slūgstant pandemijai.  ES aviacijos saugos agentūra (EASA) nurodė, kad pagal naujas rekomendacijas, parengtas drauge su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), oro linijų bendrovės vis tiek galės tam tikrais atvejais reikalauti, kad keleiviai ir įgulos nariai [kaukėmis] dengtų burną ir nosį.

Dėl Vakarų sankcijų, taikomų dėl invazijos į Ukrainą, Rusijoje ribojamas „Google Play“ programos naudojimas. Tačiau netrukus, po bandymų etapo, pradės veikti vietinė alternatyva, rašo portalas DW. Atliekami pirmieji rusiškos „Google Play“ parduotuvės alternatyvos bandymai. Ji leis naudotojams toliau siųstis „Android“ išmaniųjų telefonų programėles, kurių atsisiuntimas buvo apribotas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Kremliaus propaganda drąsinasi pati ir drąsina gyventojus, kad užpuolus Ukrainą jai pritaikytos sankcijos neveiks ir tik stipresnį padarys vietos verslą. Tačiau net prokremliška žiniasklaida praneša, kad automobilių ir butų pardavimas sumažėjo kartais. Balandis buvo pirmas visas mėnuo, kai prasidėjo karas ir jau buvo taikoma nemaža dalis Vakarų valstybių paskelbtų sankcijų, veiklą realiai sustabdė nemažai jų įmonių atstovybių. Tuo pačiu darbo ir pajamų neteko daug rusų.

Trečiadienį Kijevui patvirtinus, kad dėl Maskvos tęsiamų karinių veiksmų sustabdytas rusiškų dujų tranzitas viena svarbia vamzdyno šaka, sumenko bendras jų tiekimas į Europą per Ukrainą. Tai pakurstė nuogąstavimus, kad dėl Kremliaus kampanijos provakarietiškoje kaimynėje gali būti nutrauktas dujų tiekimas į Europą per Ukrainą tuo metu, kai kainos ir taip sparčiai didėja.

Euro zonoje sparčiai kylant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos, galėtų padidinti jau liepą, trečiadienį davė suprasti euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB obligacijų pirkimą turėtų užbaigti „trečiojo ketvirčio pradžioje“, pareiškė ji, sakydama kalbą Liublianoje. Po to, praėjus „vos kelioms savaitėms“, euro zonos centrinis bankas galėtų padidinti palūkanų normas, pridūrė ji.

Euro zonoje sparčiai kylant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos, galėtų padidinti jau liepą, trečiadienį davė suprasti euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB obligacijų pirkimą turėtų užbaigti „trečiojo ketvirčio pradžioje“, pareiškė ji, sakydama kalbą Liublianoje. Po to, praėjus „vos kelioms savaitėms“, euro zonos centrinis bankas galėtų padidinti palūkanų normas, pridūrė ji.

Vokietijos centrinio banko vadovas antradienį pareiškė raginsiąs Europos Centrinį Banką (ECB) liepą padidinti palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos. Dėl rekordinės infliacijos reikia jau „birželio pabaigoje“ užbaigti ECB obligacijų pirkimo programą, pareiškė Bundesbanko vadovas Joachimas Nagelis. „Ir jeigu tai birželį patvirtins ir gaunami duomenys, ir mūsų naujos prognozės, raginsiu liepą žengti pirmąjį žingsnį normalizuojant ECB palūkanų normas“, – pažymėjo jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko į Alžyrą – valstybę, kuri galėtų tapti itin svarbia gamtinių dujų tiekėja Europai, jomis iš dalies pakeičiant rusiškas. Alžyro lyginamasis svoris dujų tiekimo Europai rinkoje – 11 proc. – yra gerokai kuklesnis nei Rusijos, kuris pernai siekė 47 procentus.

Trečias mėnuo tęsiasi karas okupantų užpultoje Ukrainoje. Žuvusieji nuo orkų karių skaičiuojami tūkstančiais. Daugelis jų iki šiol tinkamai nepalaidoti dėl besitęsiančių karinių veiksmų ir sutrikusio tarnybų darbo. Panašu, kad tuo jau imtasi rūpintis ir okupantų mėginamame galutinai užimti Mariupolyje, kurio „Azovstal“ gamykloje dar laikosi Ukrainos kariai. Skaičiuojama, kad 90 proc. sugriautame mieste žuvo tūkstančiai civilių. Daugelio jų kūnai tebėra po sugriaustais pastatais.

Tarptautinį "Circle K" degalinių tinklą valdanti Kanados bendrovė „Alimentation Couche-Tard“ pranešė pasirašiusi ketinimų protokolą dėl veiklos Rusijoje perdavimo, pabrėždama, jog tikisi, kad Rusijos institucijos nebetrukdys pasitraukti iš šios šalies rinkos. Pranešime nenurodoma, kas perims šiuos aktyvus. „Tinklo degalinės Rusijoje jau kurį laiką nedirba su „Circle K“ prekės ženklu.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos susitarimas dėl naftos importo iš Rusijos sustabdymo iki šių metų pabaigos gali būti pasiektas šią savaitę. Embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinasi kai kurios valstybės narės, kurių ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos. Šios šalys siekia garantijų dėl alternatyvių tiekimo šaltinių.

Nors vartotojų kainos euro zonoje sparčiai kyla, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde atmetė profsąjungos raginimus susieti euro zonos centrinio banko darbuotojų darbo užmokestį su infliacija. Darbuotojų atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją „nėra pageidautinas ir to neketinama daryti“, parašė Ch. Lagarde gegužės 5 dieną darbuotojams išsiųstame tarnybiniame pranešime, su kuriuo pavyko susipažinti naujienų agentūrai AFP.

Tarptautinės sankcijos karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai veikia labai įvairioje srityse, o jų poveikis šios šalies ekonomikai yra stiprus, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis. Pasak jo, nemažai Rusijos pramonės šakų jau dabar susiduria su rimtomis problemomis, o Europos Sąjungos sankcijos apima plačią eksporto kontrolę, užkertančią kelią aukštųjų technologijų ir dvejopo naudojimo prekių teikimui į Rusiją.

Ukrainos ekonomika dėl Rusijos karinės invazijos šiemet susitrauks beveik trečdaliu, antradienį pareiškė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais sumažės 30 proc., nors dar kovą, netrukus po Maskvos invazijos pradžios, ERPB prognozavo 20 proc. nuosmukį. Bankas taip pat numato, kad 2023 metais Ukrainos BVP padidės 25 proc., o ne 23 proc., kaip buvo prognozuota kovo mėnesį.

Akcijų rinkose vyraujančioms smukimo tendencijoms, kurias paskatino investuotojus išgąsdinęs agresyvus JAV pinigų politikos griežtinimas ir sparčiai kylanti infliacija, prasiskverbus ir į kriptovaliutų rinkas, bitkoino kursas antradienį pirmą kartą nuo 2021 metų liepos smuko žemiau 30 tūkst. JAV dolerių ribos. Investuotojams atsikratant turto, kurį jie laiko rizikingu, didžiausios pagal rinkos vertę pasaulio kriptovaliutos kursas antradienį nusileido iki 29,764 tūkst.

Pastaraisiais metais tradicinis finansų ir investicijų pasaulis vis labiau pripažįsta bitkoiną, tačiau Warrenas Buffettas išlieka skeptiškas kriptovaliutos atžvilgiu, rašo portalas CNBC. metiniame „Berkshire Hathaway“ akcininkų susirinkime jis teigė, kad tai nėra produktyvus turtas ir jis nesukuria nieko apčiuopiamo. Nepaisant pasikeitusio visuomenės požiūrio į bitkoiną, Buffettas vis tiek jo nepirktų. „Nežinau, ar per ateinančius metus, penkerius ar dešimt metų jis kils, ar kris.

Rusija per praėjusį mėnesį iš naftos ir dujų eksporto uždirbo 133,1 mlrd. rublių (beveik 1,5 mlrd. eurų) mažiau nei tikėjosi, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos finansų ministerijos duomenimis. Anksčiau ji prognozavo, kad balandį šalies biudžetas pasipildys 798,4 mlrd. rublių įplaukomis iš naftos ir dujų realizavimo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šios pajamos praėjusį mėnesį sudarė daugiau nei 665 mlrd. rublių.

Ukrainos užsienio prekyba per šalies uostus dėl karo beveik sustojo – šalies uostų krovos galimybės šiuo metu panaudojamos vos penktadaliu, skelbia Intrastruktūros ministerija. „Taikos metu daugiau kaip 75 proc. mūsų užsienio prekybos vyko būtent jūrų keliais. Per uostus, kurie dabar yra uždaryti arba užblokuoti dėl Rusijos karinės agresijos, buvo pervežama daugiau kaip 90 proc. visų Ukrainos užsienio prekybos krovinių“, – sakė Ukrainos infrastruktūros viceministras Jurijus Vaskovas.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu) pakilo 29,8 proc., pranešė organizacija. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) maistas pasaulyje atpigo vidutiniškai 0,8 procento. „Maisto kainų indeksą per mėnesį nusmukdė gerokai atpigęs aliejus, taip pat kiek atpigę grūdai. Tuo tarpu cukraus, mėsos ir pieno produktų kainos toliau augo“, – teigiama FAO ataskaitoje.

Euro zonai ir visai Europos Sąjungai (ES) kovojant su Rusijos invazijos į Ukrainą paskatinta sparčiai kylančia infliacija, Suomijos centrinio banko vadovas Olli Rehnas pirmadienį pareiškė, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) savo bazinę palūkanų normą reikėtų padidinti jau liepą. ECB ilgą laiką nekeičia palūkanų normų, kurios jau nemažai metų yra istoriškai žemos, taip siekdamas paremti silpną Europos ekonomiką.

Markas Zuckerbergas, bendrovės „Meta“ arba „Facebook" vadovas, neseniai duotame interviu pastebėjo, kad samdydamas naujus darbuotojus jis pirmenybę teikė žmonėms, kurių „vertybės sutampa“ su jam rūpimais dalykais.

Visas Didžiojo septyneto (G-7) valstybių klubas „įsipareigojo palaipsniui nutraukti arba uždrausti rusiškos naftos importą“, sekmadienį paskelbė Baltieji rūmai, didindami spaudimą prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo Ukrainoje.

Ukraina derasi dėl 11 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautinės pagalbos, pranešė šalies finansų ministras Serhijus Marčenka. Jis patikslino, kad 5 mlrd. dolerių iš šios sumos Ukrainai jau skirta. „Valstybės biudžeto pajamos šiuo metu padengia tik 54 proc. išlaidų, neįskaitant išlaidų karinėms reikmėms. Todėl pagrindinis balansavimas vyksta tarptautinės pagalbos, tarptautinio skolinimosi sąskaita“, – sakė ministras.

Kai kuriuose Estijos regionuose sekmadienį, pirmadienį ir antradienį galios pilotuojamų ir nepilotuojamų orlaivių skrydžių apribojimai, nurodė Transporto departamento spaudos tarnyba. Taline skrydžių virš Karių kapinių ir šalia esančios gatvės draudimas galios nuo gegužės 8-osios 8 val. iki gegužės 9-osios 23 valandos. Skrydžius šioje laikino draudimo zonoje reikės derinti su policija ir pasieniečiais.  Kita draudžiama zona gegužės 9-ąją nuo 8 val. iki 22 val.

Karui Ukrainoje užsitęsus, verslas bando pasverti riziką likti Putino Rusijoje. Vakarų politikai mėgsta sakyti, kad karas Ukrainoje yra ryškiausias gėrio ir blogio susidūrimas, kurį pasaulis yra kada nors matęs. Šiuo požiūriu verslas, investavęs milijonus eurų į vykdomą veiklą Rusijoje, neturi, kur slėptis. „Palikite šią rinką, užtvindytą mūsų krauju, – kovo 16 d. kalboje JAV Kongrese pareikalavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Investuokite į save, taip sulauksite naudos net ir infliacijai kandžiojantis, sakė „Berkshire Hathaway“ (BRK–A, BRK–B) generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Warrenas Buffettas akcininkui, paprašiusiam patarimo, į ką investuoti visuotinai didėjant prekių ir paslaugų kainoms. Apie tai rašo portalas „Yahoo Finance“. „Geriausia, ką galite padaryti, tai būti itin geru specialistu savoje srityje.

Nors darbe galime kalbėti apie meilę ir netektis, yra vienas dalykas, kuriuo paprastai nesidalijame su savo bendradarbiais, tai – mūsų atlyginimai. Tačiau internetinėje sveikatos draudimo bendrovėje „Alan“ visi žino visų savo kolegų algas, rašo portalas BBC. Darbuotojai netgi gali išsakyti savo nuomonę, ar, jų manymu, kas nors nusipelno didesnio atlyginimo.

Italijoje konfiskuota jachta „Scheherazade“. Manoma, kad ji priklauso Rusijos prezidentui, pradėjusiam karą Ukrainoje, Vladimirui Putinui. Kalinamo Aleksėjaus Navalno komanda tvirtina, kad jachta priklauso „bunkerio prezidentui“, praneša užsienio žiniasklaida. Italijos tyrėjų teigimu, 140 metrų jachtos savininkas išties yra susijęs su Rusijos valdžia, tačiau konkrečios pavardės kol kas neįvardijamos.

Rekordinį lygį kovą pasiekusios maisto kainos pasaulyje balandį šiek tiek sumažėjo, tačiau tebebuvo didelės ir tai lėmė karas Ukrainoje, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Rusijai paskelbtos tarptautinės sankcijos, taip pat eksporto srautų sutrikimai, kuriuos lėmė vasario 24 dieną Kremliaus surengta invazija į Ukrainą pakurstė baimę dėl pasaulinės bado krizės.

Nemalonu, kad Europoje yra valstybių, pasiduodančių Rusijos energetinei įtakai ir siekiančių toliau tęsti verslo santykius su įmonėmis, tapusiomis autoritarinės valdžios įrankiu, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Nemalonu tai sakyti, bet yra dalis valstybių, daugiausiai – politikų, kurie laikosi principo „verslas kaip įprasta“, ir kad reikia prie jo grįžti, kad verslo reikalai su Rusija yra labai svarbūs“, – interviu LRT ketvirtadienį sakė A. Duda.

Vokietijos nacionalinė oro vežėja „Lufthansa“ ketvirtadienį pareiškė, kad, po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pakilus energijos išteklių kainoms, gali pabrangti ir lėktuvų bilietai. Reaktyvinių degalų kainos pakilo „per daug, kad tai būtų galima kompensuoti papildomai karpant išlaidas“, per spaudos konferenciją pareiškė oro bendrovės finansų direktorius Remco Steenbergenas (Remkas Štenbergenas). Didesnės išlaidos energijai reiškia, kad „turės pakilti ir bilietų kainos“, pažymėjo jis.