„Visada maniau, kad sulaukusi tokio amžiaus nusipirksiu nedidelį naudotą automobilį, kad juo galėčiau važinėti pas močiutę į Bavariją, dažniau ją aplankyti“, – apie dar vidurinėje mokykloje apgalvotą planą pasakoja 23 metų Alia Hudeib iš Berlyno.
Už automobilį ji tikėjosi susimokėti dirbdama studentišką darbą. „Tačiau dabar aišku, kad tai artimiausiu metu neįvyks“, – sako ji.
Nuolat kylant pragyvenimo išlaidoms, A. Hudeib teigia, kad planas įsigyti automobilį toli gražu nėra vienintelis siekis jos gyvenime.
Šiuo metu ji mokosi sveikatos administravimo profesijos ir kas mėnesį gauna apie 600 eurų išmoką. Kad sudurtų galą su galu, ji taip pat ne visu etatu dirba kavinėje.
„Mano uždarbio neužtenka, kad galėčiau nusipirkti tokio maisto, kokio noriu, pavyzdžiui, sveiko, ekologiško vietinių gamintojų. Esant šitokioms kainoms, tokiems kaip aš prekybos centruose tenka rinktis pigiausius produktus“, – pripažįsta ji.
Vokietijoje infliacija pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius. Tarptautinės darbo organizacijos duomenys rodo, kad 2022 m. kovo mėn. infliacijos lygis visame pasaulyje, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo beveik tris kartus.
Tai, kas prasidėjo nuo tiekimo grandinės trikdžių, atsiradusių dėl Covid-19 pandemijos ir karo Ukrainoje, dabar sukėlė precedento neturintį būtiniausių prekių, įskaitant degalus ir maistą, kainų šuolį.
Z kartos atstovai, 18-25 metų amžiaus žmonės, pirmą kartą gyvenime susiduria su tokiais staigiais kainų pokyčiais. Kaip tai juos paveiks?
Infliacija paliečia visus, bet ne vienodai
„Infliacija kiekvieną žmogų veikia skirtingai. Tai priklauso nuo tokių veiksnių, kaip gyvenimo būdas, vartojimo įpročiai ir finansinė padėtis“, – DW sako Vokietijos užimtumo tyrimų instituto vyresnysis tyrėjas, profesorius Enzo Weberis.
Pavyzdžiui, tarptautinių organizacijų, tokių kaip Pasaulio bankas, atlikti tyrimai rodo, kad didelė infliacija paprastai labiau atsiliepia mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams, o tam tikro turto savininkams ji gali būti naudinga.
Tas pats sakytina ir apie skirtingo amžiaus žmones. Nors kiekvienoje amžiaus grupėje yra asmenų, kurie nuo augančio infliacijos lygio nukenčia labai, jauni žmonės apskritai gali būti lankstesni nei vyresnio amžiaus, o tai leidžia jiems geriau absorbuoti ekonominius smūgius.
Jaunystės ir lankstumo privalumai
Valerie Lorraine, 24 metų studentė, prieš porą savaičių persikraustė į naują butą Berlyne. Jį ji dalijasi su dar dviem žmonėmis. „Buvęs mano buto savininkas padidino nuomos kainą. Man pasisekė rasti mažesnį, kuris atitinka mano biudžetą“, – DW pasakojo ji.
Daugelis Valerie bendraklasių buvo priversti grįžti pas tėvus arba gyventi kur nors toliau nuo miesto, priduria ji.
„Dauguma trisdešimtmečių, keturiasdešimtmečių negali sumažinti išlaidų taip, kaip tai daro jaunesni žmonės. Pavyzdžiui, turintys šeimas negali lengvai persikelti į pigesnį butą arba persikraustyti kur nors kitur, kad susirastų geriau apmokamą darbą“, – sako E. Weberis.
Be to, „jauni žmonės dažnai gyvena mažesniuose namuose ir suvartoja mažiau energijos, palyginti su vidutinio amžiaus žmonėmis. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, dauguma jų neturi automobilių, todėl didesnės degalų kainos jiems turi mažesnį tiesioginį poveikį. Tad jie išleidžia mažesnę savo pajamų dalį energijai“, – teigia E. Weberis.
Darbo jėgos trūkumas ir darbo užmokesčio didėjimas
Pastaraisiais mėnesiais visose industrializuotose šalyse dėl darbo jėgos trūkumo, prasidėjusio, kai įmonės vėl pradėjo dirbti po pandemijos sukeltos pertraukos, padidėjo atlyginimai.
Tai reiškia, kad žmonės, norintys patekti į darbo rinką, gali rinktis geriausiai apmokamus darbus, sako E. Weberis. „Ypač jei norima išmokti naujų įgūdžių ir išbandyti naujus darbus“, – pridūrė jis.
„Dvidešimtmečiui daug lengviau keisti darbą ir ieškoti geresnio, nei dešimtmetį ar du toje pačioje sferoje praleidusiam žmogui", – sakė jis.
Ar darbas ir atlyginimai gali išgelbėti Z kartą?
Studentai ir aukštųjų mokyklų absolventai industrializuotose šalyse gali išgyventi infliaciją sumažinę kai kurias savo išlaidas ir persiderėję dėl atlyginimų, tačiau tai dar ne viskas.
Dauguma jaunų žmonių neturi turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, kurio vertė auga kartu su infliacija. Sparčiai kylant nekilnojamojo turto kainoms, daugelis jaunuolių gali niekada neišgalėti jo įsigyti.
Didesnėse ekonomikose, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos Sąjungoje, kyla rimtų abejonių, ar darbo užmokesčio augimas yra pakankamas, kad kompensuotų kainų augimą. Remiantis oficialiais Vokietijos duomenimis, vidutinis realusis darbo užmokestis, arba darbo užmokesčio perkamoji vertė, sumažėjo, nepaisant to, kad padidėjo minimalaus darbo užmokesčio dydis. JAV duomenys rodo panašią tendenciją.
Vyresnieji Z kartos atstovai pirmiausia turi stengtis kompensuoti pandemijos metu patirtus nuostolius. Dvejus metus trukę periodiniai draudimai negrįžtamai pakenkė daugelio jaunų absolventų visame pasaulyje perspektyvoms, nes neleido jiems laiku įsilieti į darbo rinką. O lėtesnė pradžia gali sumažinti uždarbį. 2017 m. atliktame tyrime nustatyta, kad dėl vieno mėnesio nedarbo 18-20 metų tarpe, per visą žmogaus darbingą amžių visam laikui prarandama 2 proc. pajamų.
„Gyvename esminių permainų laikotarpiu. Keičiasi mūsų technologijos, darbo vietos ir darbo reikalavimai. Tai ir kelia grėsmę, ir suteikia galimybių“, – sako E. Weberis.
„Mano patarimas jaunesniems žmonėms – ieškoti įvairių galimybių ir būti atviriems. Kuo mažiau lankstūs esate, tuo labiau pažeidžiami kiekvienos nelaimės daromos žalos būsite“, – sako jis.
Skurdesnėse šalyse pagrindinių maisto produktų kainos šoktelėjo į viršų, o atsigavimo po Covid-19 požymių dar nematyti. Todėl šių šalių jaunimui lieka mažai galimybių būti tokiam pat atspariam kaip jų bendraamžiams išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Pavyzdžiui, Argentinoje maisto produktų kainos ir nedarbo lygis auga, o 25 proc. jaunimo vis dar neturi darbo.
