Užsienio verslas

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį susitiks aptarti, kaip įtariama, sabotažo sukeltų „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje nuotėkių, trečiadienį informavo Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde. „Dabartinė Saugumo Tarybos pirmininkė Prancūzija šiandien mus informavo, kad Rusija paprašė surengti susitikimą dėl „Nord Stream“ nuotėkių ir kad šis susitikimas planuojamas penktadienį“, – spaudos konferencijoje sakė A. Linde.

Švedijos saugumo tarnyba (SAPO) trečiadienį pranešė, kad tirs nepaaiškinamus sprogimus ir nuotėkius „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose Baltijos jūroje ir pavadino juos „sabotažu sunkinančiomis aplinkybėmis“. SAPO perėmė tyrimą iš policijos, nes „jis gali būti susijęs su sunkiu nusikaltimu, kuris bent iš dalies gali būti nukreiptas prieš Švedijos interesus“, sakoma jos pareiškime ir priduriama, kad „negalima atmesti, jog už to slypi užsienio galia“. Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviej...

Rusija trečiadienį pareiškė, kad prašys sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl „Nord Stream“ nuotėkių, Maskvai atmetant kaltinimus, kad ji kaip nors prie jų prisidėjo. „Rusija ketina sušaukti oficialų JT Saugumo Tarybos posėdį dėl provokacijų, susijusių su dujotiekiais „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Gibraltaras antradienį už 37,5 mln. JAV dolerių pardavė Rusijos oligarchui Dmitrijui Pumpjanskiui priklausiusią jachtą, kuri buvo konfiskuota kovo mėnesį, taikant dėl karo Ukrainoje paskelbtas sankcijas, pranešė teisminės institucijos. Gibraltaro Admiraliteto maršalas – specializuotas Didžiosios Britanijos jūrų teismas, atsakingas už laivų pardavimą, – pirkėjo pavardės neatskleidė.

Paskutiniai trys Rusijos sistemos „Mir“ mokėjimo korteles aptarnavę Turkijos bankai – valstybiniai „Ziraat Bankasi“, „VakifBank“ ir „Halkbank“ – šių operacijų atsisakė, atitinkamus sprendimus priėmę antradienį, skelbia agentūra „Bloomberg“. Vašingtono stiprus spaudimas Turkijos bankams ir įmonėms paisyti Rusijai paskelbtų Vakarų sankcijų, įspėjant, jog Turkijos verslas dėl to pats rizikuoja sulaukti antrinių sankcijų, sulaukė turkų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano reakcijos, kuris praėju...

Norvegija, šiuo metu didžiausia dujų tiekėja Europai, ketina sustiprinti savo naftos įrenginių saugumą, kilus įtarimams, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ buvo sugadinti per sabotažo aktą.  „Vyriausybė nusprendė imtis priemonių, kad padidintų infrastruktūros objektų, sausumos terminalų ir platformų saugumą Norvegijos kontinentiniame šelfe“, – sakoma antradienio vakarą paskelbtame Norvegijos energetikos ministro Terje Aasland pranešime.

Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviejuose Rusijos ir Vokietijos povandeniniuose dujotiekiuose įvykę nuotėkiai „nėra atsitiktinumas“ – esama požymių, kad tai buvo „tyčinis veiksmas“, trečiadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Vokietija antradienį pareiškė, kad po 2022 metų išlaikys dvi atomines elektrines, jei problemos, dėl kurių buvo sustabdyti branduoliniai reaktoriai Prancūzijoje, liks neišspręstos.  Energetikos krizės, kurią sukėlė rusiškų dujų tiekimo mažinimas, akivaizdoje Berlynas kiek anksčiau šį mėnesį jau paskelbė, kad elektrinės liks veikti parengties režimu ir po 2022 m. pabaigos, o ne bus uždarytos, kaip planuota iš pradžių.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį  pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo. Kopenhaga prognozuoja, kad neveikiančių, bet dujų pilnų vamzdynų nuotėkis tęsis „mažiausiai savaitę“ – tol, kol baigsis iš po vandeniu nutiestų vamzdžių išsiskiriantis metanas, spaudos konferencijoje sakė Danijos energetikos ir klimato ministras.

Prancūzijos vyriausybė kitais metais pasiskolins rekordinę 270 mlrd. eurų (260 mlrd. JAV dolerių) sumą, skirtą finansuoti biudžetą, į kurį įtrauktos viršutinės energijos kainų, kurios, kaip tikimasi, išaugs per žiemą, ribos, pirmadienį pranešė pareigūnai. „Tai nėra ribojantis ar lengvas biudžetas – tai atsakingas ir saugus biudžetas didelio neapibrėžtumo metu“, – spaudos konferencijoje sakė finansų ministras Bruno Le Maire‘as.

Estijos dujų tiekėjų asociacija „Eesti Gaasiliit“ perspėja, jog Suomijos išnuomotas suskystintų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo laivas vos patenkins šios šalies poreikius artėjančią žiemą, todėl Estija turėtų kuo skubiau pati išsinuomoti tokį laivą, kuris iš dalies patenkintų ir Latvijos poreikius.

Švedijos policija pradėjo preliminarų tyrimą po pranešimų apie dujų nuotėkį dujotiekyje „Nord Stream 1“, rašo „Sky news“. Pagrindinis dujotiekis driekiasi tarp Rusijos ir Vokietijos, o apie „pavojingą“ nuotėkį pirmą kartą pranešta vakar. Vakar buvo užfiksuoti žemės drebėjimai, o filmuotoje medžiagoje matyti, kaip burbulai veržiasi į paviršių virš „Nord Stream“ 1 ir 2 dujotiekių. Švedijos nacionalinės policijos atstovas spaudai sakė, kad dėl to pradedamas tyrimas.

Prieš tai, kai buvo aptikti nuotėkiai trijose dujotiekių „Nord Stream“ vietose, buvo užfiksuoti du povandeniniai sprogimai, antradienį paskelbė švedų seismologijos institutas.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 20,5 proc. didesnės nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 26,9 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10 procentų. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,1 procento. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo tik 0,3 procento. Statybininkų atlyginimai didėjo 0,3 proc., statybinių medžiagų kainos – taip pat 0,3 proc.

Iš dviejų „Nord Stream“ dujotiekių, jungiančių Rusiją ir Europą, įvyko nepaaiškinamų nuotėkių, antradienį pranešė Skandinavijos šalių pareigūnai. Tai, kad keli nuotėkiai įvyko per tokį trumpą laiką ir netoli vienas nuo kito, kelia įtarimų dėl sabotažo.  Minėti dujotiekiai pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip manoma, atsakydama į Vakarų sankcijas, paskelbtas po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Daug uždirbančios ir itin pelningos įmonės galėtų mokėti daugiau mokesčių, kad finansuotų paramą skurdžiausiems visuomenės gyventojams, susiduriantiems su rekordine infliacija, pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as. Vartotojų kainos kyla visoje euro zonoje ir kitose šalyse, skatinamos didelių energijos sąnaudų, kai Rusijai iš esmės sustabdė dujų tiekimą į Europą, po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Šiaurės Korėja ir Kinija po penkių mėnesių pertraukos, susijusios su COVID-19 protrūkiais, atnaujino tarpvalstybinę prekybą krovininiais traukiniais, antradienį pranešė Seulas.  Šiaurės Korėja nuo pat pandemijos pradžios taikė griežtą blokadą, dėl kurios net prekybai su Kinija – šalies ekonomikos gelbėtoja – sulėtėjo.  Krovininių traukinių eismas buvo sustabdytas balandžio pabaigoje, Kinijos pasienio miestui Dandongui pranešus apie COVID-19 protrūkius.

Latvijos valdančioji koalicija pirmadienį pritarė 425 mln. eurų papildomai paramai gyventojams ir įmonėms energetikos krizės poveikiui sušvelninti. Po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė paaiškino, jog sutarta papildomą paramą skirti tiek namų ūkiams, tiek ir juridiniams asmenims, įskaitant įmones ir bendrijas. Pasak ministrės, 165 mln. eurų bus nukreipta papildomai namų ūkiams, o 260 mln. eurų – įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims paremti.

Latvijos ekonomikos ministerija pranešė parengusi įstatymo projektą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste.

Didžioji Britanija pirmadienį perspėjo, kad „TikTok“ gali sulaukti 27 mln. svarų (29 mln. JAV dolerių) baudos galimai dėl nepakankamų vaikų privatumo apsaugos priemonių Kinijai priklausančioje vaizdo įrašų programoje.

Neveikiančio Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ dujotiekio vienoje iš gijų užfiksuotas slėgio kritimas, pirmadienį popiet skelbia Rusijos žiniasklaida, cituodama vamzdyno operatorės pranešimą. „Šiąnakt „Nord Stream 2“ dispečeris sausumoje užfiksavo staigų slėgio kritimą vamzdyno A gijoje. Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos pakrančių apsaugos tarnybos buvo įspėtos nedelsiant.

Visapusiškas Rusijos karas prieš Ukrainą pasaulio ekonomikai gali kainuoti 2,8 trln. JAV dolerių, jei jis tęstųsi iki 2023-ųjų pabaigos, skelbia leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis ekspertų apklausomis. WSJ pažymi, jog dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainą šoktelėjo energijos kainos, ypač Europoje, krito namų ūkių pajamos, smuko verslo pasitikėjimas. Dėl karo sutriko tiekimo grandinės, dalyje pasaulio pradėjo stigti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos duomenimis, įplaukos į šalyje veikiančius trečios pakopos pensijų fondus pirmąjį pusmetį buvo 9,7 proc. solidesnės nei per tą patį laikotarpį pernai – 50,64 mln. eurų. Fondų dalyvių įmokos padidėjo 10,5 proc. iki 41,532 mln. eurų, jų darbdavių – 5,9 proc. iki 9,03 mln. eurų. Išmokos iš šių fondų išaugo 2,1 karto iki 33,893 mln. eurų. 96,4 proc. šios sumos sudarė išmokos pensinį amžių pasiekusiems asmenims.

JAV elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ pirmadienį pranešė, kad kitą mėnesį surengs dar vieną į „Prime Day“ panašią akciją, prisijungdama prie kitų didžiųjų mažmenininkių, suskubusių parengti šventinius pasiūlymus, skirtus suviliotų taupyti nusiteikusius vartotojus. Per spalio 11–12 dienomis vyksiantį „Prime Early Access Sale“ renginį lojalumo programos „Amazon Prime“ nariai gaus išankstinę prieigą prie prekių su nuolaida.

Per aštuonis šių metų mėnesius Turkijoje apsilankė 29,33 mln. turistų – 108,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, skelbia agentūra „Anadolu“, remdamasi Turkijos kultūros ir turizmo ministerija. Jų srautas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, augo 58,3 proc. iki 6,3 milijono. Daugiausiai turistų Turkija praėjusį mėnesį sulaukė iš Vokietijos (13,6 proc. viso srauto), Rusijos (12,8 proc.

Lenkijos valstybės kontroliuojama angliavandenilių įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pranešė su Norvegijos „Equinor“ pasirašiusi 10 metų sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo „Baltic Pipe“ vamzdynu per Baltijos jūrą, kuris turėtų būti pradėtas naudoti spalio 1-ąją. Lenkija atsisakė rusiškų dujų, pasikliaudama suskystintų gamtinių dujų (SGD) importu bei PGNiG valdomų gavybos aktyvų Norvegijos kontinentiniame šelfe plėtojimu.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 54,9 proc. didesnė nei pernai rugpjūtį – 480,2 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys sumažėjo 1,5 proc. iki 68 tūkst. tonų, iš jų 53,1 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) supirkimo kainos augo vidutiniškai 2,7 proc., apimtys – menko 0,4 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,8 proc.

Šiaulių oro uostas šiemet sausį-birželį uždirbo 124,8 tūkst. eurų neaudituoto grynojo pelno – 15 kartu daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Tuo metu pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 481,2 tūkst. eurų – 2,8 karto daugiau nei prieš metus, pranešė Šiaulių oro uostas.  Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada sako, kad sėkmingą pirmąjį pusmetį lėmė išaugusios ir aviacinės, ir neaviacinės pajamos.

Svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nukrito iki rekordinių žemumų, prekybininkams vis labiau nerimaujant dėl gilios recesijos JK, o naujajam iždo kancleriui Kwasi Kwartengui (Kvaziui Kvartengui) pristačius prieštaringai vertinamą minibiudžetą, pagrįstą mokesčių mažinimo planais.  Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, svaro vertė nukrito iki 1,0350 JAV dolerio ankstyvoje prekyboje Azijoje, o kai kurie analitikai perspėja, kad netgi gali būti pasiektas paritetas.

Jungtiniai Arabų Emyratai sekmadienį pasiekė su Vokietija „energetinio saugumo“ susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir dyzelino tiekimo, Berlynui ieškant naujų energijos šaltinių, kurie pakeistų nebeimportuojamus rusiškus išteklius.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį pradės dviejų dienų kelionę po Persijos įlankos regioną, įskaitant Saudo Arabiją, tikėdamasis sudaryti naujų sutarčių energetikos srityje su iškastinį kurą eksportuojančiomis valstybėmis. O. Scholzas, lydimas gausios pramonės atstovų delegacijos, pirmiausia vyks į Saudo Arabiją, o sekmadienį apsilankys Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Katare.

Penktadienį visame pasaulyje sutriko populiariausios vaizdo įrašų platformos „Youtube“ veikla. Socialinių tinklų vartotojai iš Lietuvos, o taip pat ir užsienio valstybių užplūdo komentarų skiltis, kuriose skelbė, kad jie negali naršyti ir žiūrėti vaizdo įrašų „Youtube“ platformoje.  Internetiniame puslapyje „Downdetector“ galima pastebėti, kad apie 19:36 val. tūkstančiai „Youtube“ vartotojų pranešė apie šios platformos veiklos sutrikimus.

Ukrainos eksportui skatinti sukurta prekybos platforma „Made with bravery“ (Pagaminta su drąsa) – elektroninė prekyvietė, joje bus parduodamos Ukrainoje pagamintos prekės. Kaip skelbia Ukrainos ambasada Lietuvoje, prekybos platforma siekiama suburti į bendruomenę Ukrainos gamintojus, populiarinti ukrainietišką produkciją užsienyje, skatinti ukrainietiškų prekių eksportą ir tokiu būdu padėti Ukrainos verslo plėtrai bei Ukrainos atstatymui.

Naujoji JK vyriausybė penktadienį pristatė kelių milijardų svarų paketą, skirtą paremti namų ūkius ir įmones, susidūrusius su kelių dešimtmečių aukštumas pasiekusia infliacija, o paketas apims ir tokias priemones kaip mokesčių mažinimas. Iždo kancleris Kwasi Kwartengas, paskirtas neseniai pareigas pradėjusios eiti ministrės pirmininkės Liz Truss, pažymėjo, kad sparčiai augančių sąskaitų už energiją „lubos“ per pirmuosius šešis mėnesius valstybei atsieis apie 60 mlrd. svarų (68 mlrd.

Ispanijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad nuo kitų metų įves laikiną mokestį turtingiausiam 1 proc. gyventojų, o surinktos pajamos bus skirtos finansuoti infliacijos mažinimo priemones.  Biudžeto ministrė Maria Jesus Montero televizijos kanalui „La Sexta“ teigė, kad vyriausybei svarbu „būti pajėgiai finansuoti pagalbą“, skirtą „vidurinei klasei ir darbininkams“.  Šiuo tikslu vyriausybė įves „išskirtinį“ mokestį Ispanijos „turčiams“, pažymėjo ji.

Japonijos automobilių pramonės gigantė „Toyota Motor Corporation“ uždarys savo gamyklą Sankt Peterburge, rašo Rusijos verslo leidinys „Kommersant“, remdamasis savais šaltiniais.

Lietuva sieks penktadaliu padidinti žuvies vartojimą ir daugiau žuvų užauginti akvakultūros fermose, o ne sužvejoti jūroje. Tam artimiausiais metais planuojama skirti daugiau kaip 87 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai (EK) oficialiai pateikė galutinį Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų programos projektą. Lietuvos žuvininkystės sektoriui planuojama skirti daugiau kaip 61 mln. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų.

Jungtinėse Valstijose fiksuojamą rekordiškai aukštą infliaciją įmanoma sumažinti išlaikant sveiką darbo rinką, ketvirtadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.  J. Yellen išsakė komentarus kitą dieną po to, kai JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečią kartą iš eilės padidino palūkanų normas 75 baziniais punktais, o centrinio banko vadovas Jerome'as Powellas perspėjo, jog vėstanti infliacija skausmingai atsilieps JAV ekonomikai.

Vokietijos automobilių pramonės gigantas „Volkswagen AG“ svarsto iškelti gamybą iš Vokietijos ir Rytų Europos, jei nebus išspręsta dujų trūkumo regione problema, rašo „Bloomberg“. Tai yra viena iš galimų priemonių, kurios svarstomos vidutinės trukmės laikotarpiui, agentūrai sakė „Volkswagen AG“ pirkimų direktorius Geng Wu (Genas U). Koncernas turi gamyklų Vokietijoje, taip pat kaimyninėse Čekijoje ir Slovakija, kurių priklausomybė nuo rusiškų dujų tiekimo kol kas yra labai didelė.

Estijos būsto kainų indeksas antrąjį šių metų ketvirtį buvo 27,4 proc. aukščiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Būsto kainų indeksas išreiškia namų ūkių būsto – butų ir individulių namų – pirkimo-pardavimo vidutinių kainų už kvadratinį metrą sudarytuose sandoriuose pokyčius. Butų kainos per metus išaugo vidutiniškai 27,3 proc., individualių namų – 27,8 procento. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) bendras būsto kainų indeksas pakilo 8 proc.

Per aštuonis šių metų mėnesius pasaulyje išlydyta 1,254 mlrd. tonų plieno – 5,1 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, pranešė Tarptautinė plieno asociacija („Worldsteel“). Šie duomenys atspindi 64-ių valstybių, kurioms tenka 98 proc. plieno gamybos pasaulyje, juodosios metalurgijos pramonės rezultatus. Kinijoje, kuri yra didžiausia plieno gamintoja ir vartotoja, gamyba sunyko 5,7 proc. iki 693,2 mln. tonų. Plieno gamyba Europos Sąjungoje sumenko 6,9 proc. iki 95,3 mln.

Pasaulio aviacijai išgyvenant itin sudėtingą skrydžių sutrikdymų laikotarpį, aviacijos ekspertai prognozuoja, kad rudenį darbuotojų trūkumas apmažės – aviacijos industrija vieningai ir kaip niekad stipriai stengiasi rasti sprendimus iškilusiems iššūkiams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jungtinėse Valstijose esamo būsto pardavimai rugpjūtį nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus, rodo trečiadienį paskelbti duomenys, kartu parodę, jog būsto pardavimai JAV lėtėja didėjant hipotekos palūkanų normoms.  Be to, rugpjūtis buvo septintas mažėjančių pardavimų mėnuo iš eilės. Visų tipų namų ir butų pardavimai, palyginti su liepa, rugpjūtį sumažėjo 0,4 proc.

„Hyundai“ markė vėl buvo paženklinta sėkme Vokietijos automobilių žiniasklaidos skaitytojų apklausose ir lyginamuosiuose bandymuose. Šeši Pietų Korėjos gamintojo modeliai buvo paskelbti geriausiais arba pateko tarp lyderių konkursuose, kuriuos surengė populiarūs automobilių žurnalai.

Brazilijos centrinis bankas trečiadienį pristabdė savo agresyvią palūkanų normų didinimo ciklą, palikdamas bazinę palūkanų normą nepakitusią po 12-os iš eilės kėlimų, nors JAV ir kitos didžiosios ekonomikos laikosi pinigų politikos griežtinimo kurso.  Banko pinigų politikos formavimo komitetas, atsižvelgdamas į infliacijos prognozei kylančias rizikas, 13,75 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą „Selic“ (tai aukščiausias lygis nuo 2017 metų sausio) paliko nepakeistą.

Anglijos bankas ketvirtadienį vėl padidino bazinę palūkanų normą, kovodamas su sparčiai augančia infliacija, kartu perspėdamas, jog JK ekonomika jau susidūrė su nuosmukiu. Anglijos bankas prisijungė prie kitų savo kolegų Europoje ir JAV, šią savaitę priėmusių sprendimus toliau griežtinti savo pinigų politiką rekordinės infliacijos fone. Didžiosios Britanijos centrinio banko posėdis tyrėjo įvykti praėjusią savaitę, bet buvo nukeltas dėl karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) mirties.

Norvegijos bankas ketvirtadienį ketvirtadaliu procentinio punkto iki 2,25 proc. padidino bazinę palūkanų normą, pasekdamas kitų pasaulio centrinių bankų kovos su infliacija pavyzdžiu. „Norges Bank“ pareiškė, kad infliacija, kuri rugpjūčio mėnesį metiniu palyginimu siekė 6,5 proc., „pastaraisiais mėnesiais sparčiai augo ir yra daug didesnė nei prognozuota“. „Infliacija gerokai viršija mūsų siekiamą 2 proc.

Sakartvelo nacionalinis bankas pateikė oficialią paraišką prisijungti prie Bendros mokėjimų eurais erdvės (Single Euro Payment Area, SEPA), skelbia Sakartvelo žiniasklaida.