Itin svarbu „stabilizuoti pasaulio ekonomiką sprendžiant labiausiai neatidėliotinas užduotis“, tarp kurių yra ir kova su infliacija, pareiškė ji, sakydama kalbą Džordžtauno universitete.
Politikos formuotojams reikia veikti kartu, kad „šis padidėjusio trapumo laikotarpis netaptų pavojinga „naująja norma“, pažymėjo K. Georgieva.
Šis procesas gali būti skausmingas, įspėjo Fondo vadovė. Anot jos, jeigu centriniai bankai, siekiantys sumažinti kainų spaudimą, veiks pernelyg agresyviai, tai gali išprovokuoti „ilgą“ ekonomikos nuosmukį.
„Prastėjant pasaulio ekonomikos augimo perspektyvoms..., didėja recesijos rizika“, – pareiškė K. Georgieva ir pridūrė, kad Fondas planuoja vėl pabloginti pasaulio ūkio plėtros 2023 metais prognozę.
Savo naujausias prognozes Fondas paskelbs kitą savaitę, kai į pirmąjį nuo 2019 metų visiškai tiesioginį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko susitikimą Vašingtone susirinks daugiau kaip 180 pasaulio šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai.
Pasak Fondo vadovės, trečdalis šalių greičiausiai išgyvens mažiausiai du ekonomikos smukimo ketvirčius ir „net jei augimas bus teigiamas, jis vis vien jausis kaip recesija“, nes pajamos nespės vytis infliacijos.
Liepą fondas sumažino pasaulio ūkio augimo šiais metais prognozę iki 3,2 proc., o kitų metų prognozę – iki 2,9 procento. Prognozės buvo pablogintos trečią kartą iš eilės.
