Lietuvos verslas

Naftos krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ 4,35 mln. eurų, gautų už parduotas 33,33 proc. „Litgas“ akcijas, galėtų panaudoti suskystintų gamtinių dujų laivo-dujų saugyklos „Independence“ išpirkimui, dividendams arba investicijoms, mano „INVL Asset Management“ fondų investicijų vadovas Vaidotas Rūkas. „Klaipėdos nafta“ gauna daugiau nei 4 mln. eurų - tai pati suma tikrai nėra maža, ji yra reikšminga, tai bus galima sukaupti didesnę sumą pinigų galbūt laivo įsigijimui.

Dalijimosi ekonomika sparčiai plinta visame pasaulyje neaplenkdama ir Lietuvos. Vis dėlto jų paslaugomis naudotis neskubama. Jomis pasinaudojo tik dešimtadalis lietuvių. Viena priežasčių - abejonės dėl piniginių perlaidų saugumo.  Apie pasaulyje vis labiau populiarėjančias dalijimosi ekonomikos platformas, tokias kaip „Uber“ ar „Airbnb“, žino 39 proc., o bent kartą jomis yra naudojęsi 10 proc. Lietuvos gyventojų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė UAB „Pigu” skundą ir patvirtino 2016 m. birželio 21 d. Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo pripažinta, jog Bendrovė, užsiimanti elektronine prekyba internetu, skleidė vartotojus klaidinusius kvepalų ir buitinės technikos reklaminius pasiūlymus ir pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį.

Lietuvos ekonomika išgyvena transformaciją – paslaugų sektorius tampa vis svarbesniu žaidėju šalies ūkyje. Per pastaruosius du dešimtmečius paslaugų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) išaugo apie 10 procentinių punktų ir pirmąjį šių metų pusmetį siekė apie 69 procentus. Tiesa, kol kas vidutinis statistinis lietuvis paslaugoms skiria mažiau nei ketvirtadalį savo vartojimo išlaidų. Tai yra mažiausia dalis ES, ir ji nesikeičia jau pastaruosius 10 metų.

Visoms oro linijų kompanijoms plečiant skrydžių galimybės ir stengiantis, kuo plačiau įsitvirtinti rinkoje, apie naują verslo planą paskelbė ir Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“. Kitų metų sezoną ji pradeda aštuoniais naujais maršrutais. „Atsižvelgiant į bendrovės verslo planą „Horizon 2021“, 2017 m. pagerinsime susisiekimą su pagrindiniais oro uostais, atidarydami aštuonis naujus skrydžių maršrutus.

Kavos puodelio neįsivaizduojame be interneto ir atvirkščiai – kavinės ir kitos populiarios įstaigos pilnos žmonių, kurie kompiuteriais ir telefonais bendrauja, naršo ar dirba. Neseniai priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas įneš naujovių tiek į šių žmonių, tiek į verslininkų, siūlančių nemokamą bevielį internetą, gyvenimą. Kavinė su „Wi-Fi“ – ne „piratas“ ESTT priėmė sprendimą byloje, kurioje ginčas kilo tarp dviejų verslo įmonių.

Vidaus reikalų ministerija rengiasi registruoti ir kaupti duomenis apie asmenis, kurie turi išankstinio mokėjimo SIM korteles. Tokia naujovė esą leistų pažaboti telefoninius sukčius, melagingus pranešimus ar netgi užkirsti kelią galimiems teroro aktams. Tačiau ne visi mobilaus ryšio operatoriai su tokiu siūlymu sutinka – esą tai kainuos milijonus eurų. Ekspertai tvirtina, kad toks reguliavimas neefektyvus, mat sukčiai vis tiek ras būdų, kaip jį apeiti.

Vienos pirmųjų šalyje Panevėžio rajono valdžios sprendimas skatinti pašalpų gavėjus už tai padirbėti jau atsisuko kitu galu. Seniūnijos ėmė stigti pašalpininkų lapams grėbti, rinkti šiukšlėms ar šienauti pakeles. Dabar nemokamos darbo jėgos stygių tikimasi kompensuoti nebemažinant pašalpų. 58-erių ramygalietė Virginija pasičiupusi grėblį pluša miestelio centre. Moteris gauna keliasdešimties eurų pašalpą, už kurią lapus privalo grėbti 5 dienas.

Ar sutiktumėte, kad namus tvarkytų valytoja, maistą gamintų šeimininkė, daiktus sandėlyje rūšiuotų robotai, o automobilį prižiūrėtų taip pat samdytos įmonės, teikiančios tokias paslaugas, darbuotojai? Dauguma lietuvių, kaip rodo tyrimai, į šį klausimą atsako kategorišku ne. Pasirodo, kad toks žmonių atsakymas ne visada paremtas mažomis pajamomis, nepatiklumas ir konservatyvumas gena žmones viską daryti pačius.

Negalite pakęsti stovėti eilėje prie savo mėgstamo restorano? Japonijos automobilių gamintoja „Nissan“ sugalvojo išmanų būdą, kuris tikrai patiks jūsų skaudančioms kojoms. Bendrovė šią savaitę išplatino vaizdo įrašą, kuriame demonstruojama, kaip veikia jos išradimas. Šalia restorano įrengta į konvejerį panaši eilė judančių kėdžių, kuriose sėdi staliuko laukiantys restorano klientai.

Tikriausiai ne vienas jau pastebėjo naujų puslapių antplūdį socialiniame tinkle „Facebook“, kurie skelbiasi transliuojantys įvairius filmus. Jų puslapiuose vyksta balsavimai, kokį filmą rodytą, jo metu socialinio tinklo naudotojai susirašinėja. Vis dėlto, filmai rodomi nelegaliai o jų metų reklamuojamos prekės ar kiti internetiniai puslapiai. Kuriame ne tik specialūs puslapiai tam. Štai vienas viešbutis sumanė taip rinkti kuo daugiau „patinka“ savo puslapyje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrina Dariaus Mockaus valdomo koncerno „MG Baltic“ įmones. VMI atstovas patvirtino, kad tikrinamos 4 įmonės. „Vyksta dabar keturi tyrimai. Mokestinis tyrimas nėra kažkoks siaubas, kur VMI jau yra įsitikinusi, kad kažkas nuslėpta. Tyrimo metu nustačius neatitikimus, galima tvarkyti deklaracijas, galima sumokėti mokesčius be jokių baudų“, - BNS sakė VMI atstovas spaudai Darius Buta.

Degalinių tinklas „Stateta“ penktadienį vienai valandai visų degalų kainas sumažino iki 1998-1999 m. lygio – t. .y. 2 kartus. Nors apie tikslų akcijos laiką niekas nežinojo ir apie jį buvo paskelbta tik likus 30 min. iki išpardavimo pradžios, automobiliai prie degalinės būriavosi jau nuo 8 val. ryto. Degalinių tinklo „Stateta“ generalinio direktorius Karolio Stasiukyno teigimu, akcijos metu klientai daugiausiai pylėsi dyzelino, mažiausiai paklausios buvo dujos.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos Sąjungoje ir Lietuvoje startavusi aplinkos taršos leidimų sistema (ATL) bent jau pirmajame jos etape daugeliui šalies įmonių sudarė galimybę gauti papildomo pelno, o viena labiausiai pasipelniusių įmonių buvo Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma didžiausia Lietuvoje šilumos tiekėja „Vilniaus energija“. Europos Sąjungai pradėjus mažinti Lietuvai suteiktą ATL kvotą, viena pirmųjų leidimų trūkumą pajuto iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusi bendrovė Li...

Šeštadienį pradėsianti veikti nauja išmanioji mokesčių administravimo sistema padės surinkti daugiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM), tikisi Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau jos atstovai kol kas neprognozuoja, kiek galėtų padidėti įplaukos į biudžetą. „Ne vien tik šio projekto rezultatas duoda pajamas į biudžetą, didina sąmoningumą, skatinamas švietimas. Taip ir šio projekto rezultatai didins.

Pirmoji fiskalinių čekių loterija galėtų būti surengta kitų metų pirmąjį ketvirtį, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas. „Jeigu specialistai sugebės laiku specifikuoti, parengti reikiamą aplinką, galbūt galėsime dar šiais metais turėti pirmąją čekių loteriją, bet optimistinėmis prognozėmis, tai bus kitų metų pirmąjį ketvirtį“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė VMI viršininko pavaduotojas Vygantas Ivanauskas.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Agrowill Group“ pradeda gaminti sertifikuotą ekologišką produkciją, kurią pardavinės su „Auga“ prekės ženklu. Be to, grupė keis pavadinimą į „Auga Group“. „Šis prekės ženklas įkūnys šviežumą ir pasitikėjimą. Produktuose niekada nebus cheminio apdorojimo ar genetiškai modifikuotų organizmų“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.

Nors tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas į Lietuvą pirmąjį pusmetį mažėjo, o antrąjį ketvirtį - didėjo, bendras rezultatas rodo, kad investicijų Lietuvoje mažiau. Tuo tarpu per ketvirtį mažėjo ir Lietuvos investicijų srautas užsienyje, skelbia Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas. Tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje šiemet sumažėjo 0,5 mlrd. eurų Neigiamas investicijų srautas pirmąjį pusmetį siekė 488 mln.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) – vienija jėgas ir kartu sieks didinti eksportą į Ukrainą ir Baltarusiją. Rugsėjo 30 d. abi verslo organizacijos pasirašė susitarimą dėl bendros veiklos ir sąveikos dvišalėse Verslo Tarybose su Ukraina ir Baltarusija.

Finansinės įmonių krizės, pasunkėjusi ekonominė situacija ar patirti nuostoliai priverčia darbdavius imtis radikalių taupymo priemonių, kurių taikinyje dažniausiai atsiduria darbuotojai ir jiems priklausantis darbo užmokestis. Nemažai darbo ginčų kyla būtent dėl neišmokėto atlyginimo. Teisininkas pataria kaip darbuotojai turėtų elgtis, patekę į panašią situaciją. „Konstitucijoje įtvirtinta darbuotojo teisė į teisingą atlygį už darbą, kartu apima ir teisę į atsiskaitymą laiku.

Klaipėdos jūrų uoste atliekant dugno valymo darbus, kitą savaitę neveiks suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ pranešė, kad laivas - dujų saugykla bus patraukta iš įprastos terminalui skirtos vietos, esančios prie Kiaulės Nugaros salos. Tuo metu Klaipėdos pietinėje jūrų uosto dalyje bus vykdomi sąnašų valymo darbai.

Robotų eitynės ir kovos, bepiločių orlaivių pasirodymai ir jų valdymo pamokos – tokios pramogos numatomos šeimos šventėje „Pažink inovacijas“, kuri šeštadienį, spalio 1-ąją, rengiama sostinėje, pievoje prie Baltojo tilto.

Visus nustebinęs naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių susitikimas įpylė žibalo į naftos rinką. Kainos šoktelėjo net 6 proc. Ar tai jau reiškia pigaus kuro pabaigą, tv3.lt portalui atsako Lietuvos ekonomistai. OPEC susitarė mažinti naftos gavybos apimtis susitarimas nuo dabar esamų 33,24 mln. iki 32,5–33 mln. barelių per parą. Paskutinį kartą OPEC savo naftos gavybos apimtis karpė prieš aštuonerius metus.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) nuolatos gaudama skundus dėl pasirodančios reklamos nacionaliniame LRT kanale nebeapsikentė ir kreipiasi į Seimą.

  Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ ketvirtadienį pasirašė sutartis su 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos rangovais. Teigiama, kad tai bus viena moderniausių jėgainių Europoje, ji yra pripažinta valstybei svarbiu projektu. Tačiau projektas turi ir priešininkų - prieš jėgainės statybą pasisako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). „Tai vienas svarbus žingsnis šiame projekte. Dabar dalykai vyks greičiau, aiškiau ir paprasčiau.

Bendrovė „Samsung Electronics“, anksčiau pripažinusi problemas su išmaniaisiais telefonais „Note 7“, paskelbė apie kai kurių modelių skalbimo mašinų saugumo problemas, skelbia BBC. Šiuo metu bendrovė tikslina savo buitinės technikos naudojimo tinkamumą su JAV vartotojų saugumo teisių komisija. Ši komisija paskelbė apie problemas su kai kuriomis „Samsung“ skalbimo mašinomis, kai keli vartotojai pasiskundė dėl buitinės technikos sprogimų skalbimo metu.

Išsinuomavote butą, o po dviejų mėnesių – lyg iš giedro dangaus – nuomotojas praneša, jog pakelia nuomos kainą. Kaip apsidrausti nuo tokios netikėtos buto šeimininko žinios, ir ką privaloma žinoti, norint išvengti įvairių nuomos sutarties sąlygų pažeidimų ateityje? Nekilnojamojo turto ekspertai pabrėžia, kad pagrindinė nuomininko gynybos priemonė, jei nuomotojas staiga kelia kainą arba nepagrįstai sutartį nutraukia, yra nuomos sutartis.

Būsto rinka aktyvėja dienomis, o į nuomos verslą žengia vis daugiau gyventojų. Tad nors kol kas kainų augimas nuosaikus, Lietuvos bankas praneša atidžiai stebintis situaciją – pamačius perkaitimą būtų įjungiami saugikliai. Lietuvos banko teigimu, gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam nėra būtinybės, nes skolinantis prisiimama didelė ir ilgalaikė skolos našta.

„Lietuvos draudimo“ atliktas eksperimentas atskleidė malonų faktą apie vilniečių vairavimo kultūrą – susidarius spūsčiai vairuotojai elgiasi solidariai ir užleidžia vietą kitiems eismo dalyviams. Atlikus sankryžos Vilniaus Senamiestyje stebėjimą piko metu paaiškėjo, kad net 2 iš 3 vairuotojų buvo linkę prieš save įleisti ne pagrindiniu keliu važiavusius eismo dalyvius.

Du penktadaliai arba 40 proc. lietuvių yra svarstę pradėti nuosavą verslą, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa apie papildomas pajamas. Apie galimybę gauti papildomų pajamų iš nuosavo verslo yra galvoję 39 proc. estų ir 35 proc. latvių. Svarstančiųjų kurti nuosavą verslą dalis Lietuvoje yra didžiausia trijose Baltijos šalyse, o pagrindinė noro užsiimti tokia veikla priežastis ‒ siekis gauti daugiau pajamų.

Priešingai nei manė daugelis analitikų ir ekspertų, Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės trečiadienį Alžyre netikėtai, visos rinkos ir savo pačių nuostabai, sugebėjo susitarti dėl naftos gavybos apimčių mažinimo nuo dabar esamų 33,24 mln. iki 32,5-33 mln. barelių per parą. Tačiau kol kas tai neformalus susitarimas. Galutinis, rašytinis susitarimo patvirtinimas įvyks lapkritį Vienoje vyksiančio oficialaus OPEC narių susitikimo metu.

Skaldyto akmens paviršių primenantis lubų šviestuvas „Luitas“ arba „HELLO! MOON“ kepurė su šviesą atspindinčiu bumbulu – tik pora pavyzdžių, kaip dizainas gali pakeisti įprastų daiktų veidą. Ką iš to laimi įmonės? Įdomūs dizaino sprendimai ne tik patraukia akį, bet ir generuoja didesnį pelną. „Vis daugiau verslininkų, pradėję kurti inovatyvius produktus ir plėsti eksportą, atranda dizaino svarbą.

Nors konkurencingumo reitinge Lietuva palaipsniui kyla, finansų centrų titulo Vilniui nematyti. O dėl pastarojo šiuo metu kovoja daugybė šalių, siekiančių jį nugvelbti iš Londono. Tarptautinė konsultacijų ir analizės bendrovė „Z/Yen Group“ paskelbė naujausią didžiausių pasaulio finansų centrų sąrašą. Į jį įtrauktos 87 šalys – be Vilniaus. Gal ir nebūtų ko labai stebėtis, jei ne faktas, kad tiek Talinas, tiek Ryga į šį reitingą įtraukiami ir kopia laipteliais aukštyn.

Kitų metų biudžetas planuojamas su nedideliu deficitu, kuriam, kaip tikimasi, Europos Komisija pritars, jei naujasis Darbo kodeksas ir kiti socialinės apsaugos sistemos pakeitimai bus pripažinti struktūrinėmis reformomis, sako finansų ministrė. „Turime 398 mln. eurų (valdžios sektoriaus deficitą - BNS) - tai yra euras į eurą tą išlaidų ribojimo taisyklę, kuri neleidžia mums turėti daugiau išlaidų, atitinkančios nuostatos. Bus 0,6 proc.

Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iki rekordiškai aukštos – 35-os – vietos ir sparčiais tempais artėja prie 30-oje pozicijoje jau kelerius metus įsitaisiusios Estijos. Lietuvoje vykstantys darbo rinkos reguliavimo pokyčiai leidžia prognozuoti dar geresnį konkurencingumo įvertinimą ateinančiais metais. Tačiau yra rizikos, kad rezultatą žemyn nutemps inovacijų kriterijus.

Ar įmanoma žmogaus balsą nufotografuoti? O nanopalydovą pakelti viena ranka? Kaip atsispausdinti 3D rašiklį? Apie šias ir daugybę kitų inovacijų galima sužinoti tiesiai iš jų kūrėjų lūpų ir jas išbandyti dviejose „Inovacijų svaitės“ parodose.

Gamtinių dujų tiekimo įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti „Lietuvos energijos“ įmonių grupei,  aigė pirmąjį gamtinių dujų 2017 metams įsigijimo etapą ir sudarė sutartį dėl SGD tiekimo 2017 metais su „Koch Supply & Trading“, priklausančia vienai didžiausių JAV privačiai valdomų kompanijų – „Koch Industries“ korporacijai. „Išaugusi SGD pasiūla pasaulyje turi reikšmingos įtakos kainoms – jos tampa patrauklios ir konkurencingos, lyginant su kitomis alternatyvomis.

Pagal patvirtintą naująjį socialinį modelį, nuo 2018 metų keisis senatvės pensijų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Naujasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ne tik perkėlė bazinės pensijos mokėjimą iš Sodros į Valstybės biudžetą, bet ir prailgino pensijai gauti būtinąjį socialinio draudimo stažą. Dabartiniu metu būtinasis stažas yra 30 metų, o pagal naująjį įstatymą jis bus palaipsniui ilginamas iki 35-erių metų.

Lietuva pagal konkurencingumą yra 35 vietoje pasaulyje - viena vieta aukščiau nei pernai, rodo naujausias Pasaulio ekonomikos forumo tyrimas. Tačiau nors endras vaizdas gražus, iš tiesų svarbiausiose srityse ženkliai kritome.  „Po 2015 metais buvusio šuolio per 5 reitingo pozicijas iš 41 į 36 vietą Lietuva tęsia stabilaus augimo tendenciją ir toliau kyla pasaulio konkurencingumo kontekste“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Stambiesiems prekybininkams pareiškus, kad alkoholio prekyba krito 9 proc., kai rugsėjo pradžioje pradėta reikalauti asmens dokumento iš visų alkoholį perkančių asmenų, smulkieji prekybininkai atkreipia dėmesį, kad rugsėjis visada būna prastas mėnuo alkoholio prekybai, rašo „Verslo žinios“. „Yra dvi duobės prekyboje, kai mažiau parduodama ir alkoholinių gėrimų, ir viso kito, tai - rugsėjis ir vasaris.

Seimas trečiadienį po pietų ketina priimti pirmąsias dar neįsigaliojusį naująjį Darbo kodeksą tobulinančias pataisas. Tačiau jas iš ryto dar turėtų apsvarstyti parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo narys socialdemokratas Algirdas Sysas BNS prognozuoja, kad komitete pataisos neįstrigs. „Jos jau visos apsvarstytis ir komitetas yra pareiškęs savo poziciją“, - teigė parlamentaras.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paleista sistema i.MAS kol kas veikia testiniu režimu, tačiau ne už ilgo visiems verslams teks įprasti prie sąskaitų faktūrų ir važtaraščių teikimo elektroniniu būdu. Pasak verslų asociacijų atstovų, su iššūkiais susidurs tiek didesnės įmonės, tiek smulkusis verslas.

Viena pagrindinių problemų Lietuvoje – viešojo ir privataus sektoriaus nesusitarimas. Nerandant krypties, kuria link turėtų eiti Lietuva, administracinė našta nemažėja, o tai turi įtakos ir bankų kaštams, kurie nugula ant vartotojų pečių. Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tikina, kad iš skaitmenizacijos naudos gaus visi. „Laimėtų ir vartotojas, ir institucijos, ir verslo organizacijos, kurios taip pat taupytų kaštus. Vartotojams būtų paprastesnės greitesnės paslaugos, daug kitų privalumų.

Šiaurės alkoholio ir narkotikų politikos tinklo prezidentas Lauri Beekmann (Lauris Bekmanas) sako, kad Skandinavijos šalyse pasiteisino valstybės monopolis prekiaujant alkoholiu. Vilniuje vykusioje diskusijoje jis pabrėžė, kad alkoholio pardavimas specializuotose valstybinėse parduotuvėse leidžia užtikrinti, kad alkoholis būtų nepasiekiamas nepilnamečiams arba jau išgėrusiems asmenims.

Jeigu Seimas priims Vyriausybės siūlomą naują biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, atlyginimai biudžetininkams tik didės, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius. „Atlyginimai tikrai nemažės, apatinės grindys yra pakeliamos maždaug 2–4 proc., visi atlyginimai tik didės“, – antradienį Seime pristatydamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, tvirtino viceministras. Toks įstatymas parengtas pirmą kartą.

Lietuvai siekiant tapti Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, šalis ketina jau netrukus sumažinti urėdijų skaičių, sako aplinkos ministras. Kęstutis Trečiokas įspėja, kad Vyriausybė tai „anksčiau ar vėliau“ turės padaryti. „Tai tik laiko klausimas. Generaliniam urėdui yra toks pavedimas - jis turės atnešti jau labai konkretų planą, kurias pirmiausia apjungti urėdijas.

Aplinkos ministras pareiškė, kad sugriežtinus pakuočių atliekų tvarkymą, biudžete atsirastų papildomų lėšų ir būtų galima padidinti algas švietimo bei sveikatos sistemos darbuotojams. Kęstutis Trečiokas sako, kad dėl netvarkos šiame ūkyje biudžetas kasmet netenka apie 190 mln. eurų. „Apie 20 tūkst. įmonių Lietuvoje apskritai nėra įsiregistravusios kaip gamintojai ar atliejų tvarkytojai“, - antradienį Seimo liberalų frakcijoje pranešė K.Trečiokas.

Seimui antradienį pakeitus alkoholio pardavimo tvarką, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas piktinasi, kad prieš rinkimus Seimas pataikauja rinkėjams. Laurynas Vilimas sako, kad jauni žmonės galės lengviau įsigyti alkoholio. „Iniciatyva (reikalauti asmens dokumentų iš visų alkoholio pirkėjų - BNS) prasidėjo rugsėjo 2 dieną, o Seimas sugebėjo įstatymą, kuris turėtų nutraukti šią iniciatyvą, priimti rugsėjo 27 dieną.

Statistikos departamentas skelbia, kad tiek per mėnesį, tiek per visus metus išaugo mažmeninės prekybos įmonių apyvarta. Tačiau džiaugiasi ne visi. Įmonių prekiaujančių maisto prekėmis apyvarta palyginamosiomis kainomis per metus sumažėjo beveik 2 proc. Per mėnesį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,4 proc. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2016 m. rugpjūčio mėn. sudarė 853,2 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2016 m. liepos mėn.