Lietuvos verslas

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2015-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį, skelbia Eurostatas. Iš atsinaujinančių šaltinių užpernai pagaminta 25,8 proc. visos suvartotos energijos - 2,2 punkto daugiau nei 2014 metais, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES žaliosios energijos dalis siekė 16,7 proc. (2013-aisiais - 16,1 proc.). Latvijoje šis rodiklis per metus sumažėjo 1,1 punkto iki 37,6 proc.

Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, byloja liaudies išmintis. Tai pasakytina ir apie užsienio kalbų mokėjimą – gebėjimas bendrauti kita kalba praverčia ne tik asmeniškai, keliaujant, susipažįstant su naujais žmonėmis, bet gali būti ir puikus raktas, ieškant darbo. Darbuotojų ieškantys darbdaviai prie kitų reikalavimų neretai nurodo, kad kandidatas turi mokėti užsienio kalbą. Darbdaviams labiausiai reikia anglų ir rusų kalbos žinių Darbo portalo CVbankas.

Pernai bankai daug dosniau teikė paskolas klientams. Tai augino bankų turtą, didino pajamas ir pelną. Bankuose daugėjo indėlių, gerėjant ekonomikos būklei, mažėjo neveiksnių paskolų. Bankų sistema buvo gerai kapitalizuota. Kapitalo stiprinimas ir toliau buvo aktualus vietos bankams. Tačiau vienas įdomiausių aspektų – būsto paskolos viršijo prieškrizinį lygį. „2015 m. buvo žemo starto metai, o pernai skolinimas jau įsibėgėjo.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pristatydamas bankų veiklos rezultatus atskleidė, kad jau šiais metais į Lietuvą gali įžengti dar vienas užsienio bankas. Be to, Lietuvoje ruošiasi atsirasti ir pirmasis specializuotas bankas.  Vitas Vasiliauskas pasakoja, kad Lietuva yra pristatoma kaip FinTech (finansinėms technologijoms) palanki šalis Ir jis išskirtų tris potencialių naujų žaidėjų kategorijas. „Užsienio subjektai, kurie domisi elektroninių pinigų mokėjimais.

Pensijų kaupimo antros pakopos fonduose atsisakančių gyventojų lėšos turėtų būti grąžintos „Sodrai“, o apskaičiuota jų senatvės pensija turėtų būti tokia, lyg jie nebūtų kaupę pensijų privačiai, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka interviu BNS sako, kad gyventojai ir verslas bus skatinami aktyviau kaupti pensijas privačiai, o valstybės parama jiems priklausys nuo šalies finansinių galimybių.

Trišalei tarybai iki pirmadienio nespėjus išnagrinėti visų ginčytinų naujojo Darbo kodekso punktų, ar partnerių derybos bus tęsiamos, priklausys nuo Vyriausybės ar jos vadovo pozicijos, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. „Tikėjomės, kad šiandien pabaigsime nagrinėjimą, bet liko neišspręstų nuostatų. Šiandien arba rytoj turėtų mus informuoti Vyriausybė apie savo principinę poziciją, ar turėtume tęsti Darbo kodekso nagrinėjimą.

Lietuvos jautienos gamybos ir perdirbimo įmonės netrukus galės eksportuoti produkciją į Japoniją, sako Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vadovas. Anot Egidijaus Mackevičiaus, didžiausias iššūkis - produkcijos pritaikymas šalies poreikiams. Tuo metu į Čilę, kurios rinka ES šalims atverta praėjusią savaitę, Lietuvos įmonės sako neketinančios eksportuoti. „Dabar vyksta pasiruošimo darbai ir įmonės tikisi teigiamo rezultato iš Japonijos. Bus bandomi sudaryti kontraktai.

Vyriausybė pirmadienį patvirtino jos programos įgyvendinimo planą, dėl kurio diskutuota kelias savaites. „Šiandien mes Vyriausybės pasitarime, o vėliau ir posėdyje pritarėme Vyriausybės programos įgyvendinimo planui“, - pirmadienį žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis. Pasak jo, Vyriausybė sieks mažinti socialinę atskirtį, įgyvendins švietimo ir darbo santykių reformą, didins gynybos biudžetą.

Europos Komisijai (EK) baigiant antimonopolinį tyrimą dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje, koncernas pažadėjo, kad šalys galės laisvai prekiauti rusiškomis dujomis, o „Gazprom“ jas tieks konkurencinga kaina. „Esame įsitikinę, kad „Gazprom“ įsipareigojimai sudarys sąlygas netrukdomai prekiauti dujomis Vidurio ir Rytų Europoje konkurencingomis kainomis. Jie išsklaido mūsų būgštavimus dėl konkurencijos ir yra perspektyvus ES taisykles atitinkantis sprendimas.

Siekdama mažinti socialinę atskirtį, Vyriausybė žada taikyti kompleksines priemones. Viena jų – mokesčiai. Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, nors dalį darbuotojo mokesčių perveda darbdavys, dalį pats darbuotojas, bet realiai tai yra mokesčiai darbuotojui. „Tam, kad sistema taptų žymiai skaidresnė, tuos mokesčius sukelsime vienoje vietoje, šalia darbuotojo darbo užmokesčio, kad aiškiai matytųsi, kokia yra darbo vietos kaina“, - sako finansų ministras.

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.

Premjeras sako, kad siūlymas nutraukti „Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus yra pagrįstas ir svarstytinas. Saulius Skvernelis taip pat pabrėžia, kad savo lėšomis prie pensijų kaupimo antros pakopos fonduose neprisidedantys gyventojai turėtų grįžti į „Sodrą“. „Aš vertinu kaip tikrai pagrįstą reikalavimą, dėl to ir minėjau, kad antros pakopos kaupimo pensijų sistema bus peržiūrėta“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė S.Skvernelis, atsakydamas į klausimą kaip vertina Lietuvos p...

Mobiliojo ryšio operatorių „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ 4G tinklai padengia didžiausią Lietuvos dalį, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba ( RRT). Bendrovių 4G tinklai vasario pradžioje minimaliu, leidžiančiu užmegzti ryšį atviroje vietovėje, signalu dengė 97-99 proc., o bendrovės „Bitė Lietuva“ - 85-90 proc. Lietuvos teritorijos, rodo RRT paskelbti 4G ryšio tinklų tikėtinos aprėpties ataskaitos duomenys.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas modernizuos gausiausiai klientų lankomus paštus. Šiemet planuojama įrengti 7 modernius šiuolaikiška įranga aprūpintus padalinius, kuriuose bus teikiamos visos pašto ir finansinio tarpininkavimo paslaugos, o klientai mėgausis aukščiausia aptarnavimo kokybe, paslaugų teikimo sparta ir komfortu.

Dažniausiai esame įpratę matyti, kad Lietuva įvairiuose tarptautiniuose reitinguose atsilieka nuo savo kaimyninių šalių ir vis bando pasivyti Estiją. Tačiau dažnai naudojamas rodiklis pristatant Lietuvą parodė daug optimistiškesnę šalies pusę. „Global Finance“ žurnalas išleido 2016 m. turtingiausiųjų šalių TOP. Valstybių eilė sudaryta remiantis BVP vienam gyventojui bei perkamosios galios paritetu, kuris leidžia palyginti skirtingų šalių gyvenimo lygį pašalinus kainų ir valiutų skirtumus.

Premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pakartojo, kad pensijos ateityje didės, jei augs ekonomika, ir tai, anot jo, nepriklausys nuo politinės valios. „Labai aiškiai pasakome ir tikiuosi, kad tai (pensijų dydis - BNS) nepriklausys nuo politinės valios, tai bus susieta su mūsų ekonomikos augimu. Jeigu ir toliau ekonomika augs, vadinasi, galime kalbėti apie pensijų indeksavimą.

Premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pakartojo, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nuo birželio nebeliks. Jis pripažįsta, kad šiluma kai kuriuose miestuose gali brangti, o finansų ministras primena, kad socialiai remtiniems žmonėms bus mokamos kompensacijos. „Pasibaigia lengvatos galiojimo terminas, o toliau biudžete nė euro nėra. Tai yra atsakymas.

2017-ieji metai žada nustebinti ne viena inovacija finansinių technologijų („fintech“) srityje. Tačiau į ką ypač vertėtų atkreipti dėmesį? Kai kreipsitės į banką kokiu nors kasdieniu klausimu, atsakymą gausite iš roboto, o už prekes ir paslaugas mokėsite telefonu – o gal net ir per savo paskyrą „Facebook‘e“. „Šie metai mums žada daug įdomių netikėtumų, kuriuos lems technologijų pažanga bei natūralus vartotojų noras kasdienius dalykus atlikti dar greičiau, patogiau ir paprasčiau“, – apžve...

Augantis gynybos finansavimas Lietuvoje žada didesnį finansavimą ir gynybos pramonės įmonėms, tačiau ne visi tiekėjai mato galimybių pasididinti užsakymų portfelį. Verslas teigia neretai pasigendantis aiškumo ir konkretumo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ar Lietuvos kariuomenės konkursuose.

Panašu, kad prekybos tinklai ruošia naują strategiją pirkėjams vilioti. Dar praėjusio mėnesio viduryje „Maxima“ skelbė, kad nuo šiol mažas 1000-io iš perkamiausių prekių kainas klientai ras būtent „Maxima“ prekybos tinklo parduotuvėse.  Suskubo reaguoti ir kiti prekybos tinklai.

Trišalė taryba pirmadienį nagrinės paskutinius ginčytinus naujojo Darbo kodekso straipsnius. Iki galo sutarus dėl visų nuostatų kodeksas turėtų būti pateiktas Seimui. Darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai posėdyje turėtų sutarti dėl darbuotojų atstovų garantijų, lokautų ir streikų.

Pirmieji signalai, kad būstas tampa vis mažiau įperkamas – jau pasirodę. Atlyginimai nebeauga taip sparčiai, o tiek perkamo būsto kainos, tiek nuomos vis dar nemažėja. Kai kuriuose pasaulio miestuose, net pusę savo atlyginimo žmonės turi atiduoti vien tik nuomai. Ar tokia pati situacija ir Lietuvoje? Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Ober–Haus“, jog būtų patikslinta, ar tikrai vilniečiams uždirbantiems vidutinę algą tenka daugiau nei 40 proc.

„Sodrai“ nusprendus viešai skelbti vidutinius atlyginimus, mokamus Lietuvos įmonėse, dėmesys nukrypo į didžiausius atlyginimus mokančiuosius. Pažvelgus į jas matyti, kad jos pasižymi ne tik mažu darbuotojų skaičiumi, bet ir tai, jog yra ne lietuviškos kilmės. Didžiausias šalies vidurkis užfiksuotas įmonėje „Biotecha“, kuri užsiima prekyba laboratorine įranga. 16 darbuotojų turinčioje įmonėje sausio mėn. vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ siekė 36973,68 Eur.

Kainų komisija įspėjo bendrovę „Vilniaus energija“, kuri neteikia informacijos šilumos kainų perskaičiavimui. Jeigu bendrovė per 5 darbo dienas jos nepateiks, įmonei gali būti skirta bauda. Komisija teigia negalinti perskaičiuoti 2010-2015 metų bendrovės šilumos kainų, kaip nurodė teismas.

  Sprendimai dėl mokesčių lengvatų likimo bus priimti dar šiemet ir įsigalios nuo 2018-ųjų, sako premjeras. Pasak Sauliaus Skvernelio, lengvatas panaikinti ketinama, priimant kitų metų biudžetą.

Kaune darbą pradėjo pagrindinis „Tele2“ Verslo klientų aptarnavimo centras. Tai pirmasis tokio tipo centras Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.  Partizanų g. 15A įsikūręs naujasis Verslo klientų aptarnavimo centras aptarnaus verslo klientus visoje Lietuvoje. Sprendimą jį atidaryti Kaune lėmė gera darbuotojų pasiūla šiame mieste, ir bendrovės nuostata, kad pagrindines organizacijos struktūras verta steigti nebūtinai sostinėje.

Sutarus, kad bus keičiamas buvusio „Žalgirio“ stadiono Vilniuje detalusis planas ir jame bus numatyta erdvė stadionui, kol kas nebus nutraukiama valstybinės žemės nuomos sutartis su teritorijos vystytoja bendrove „Hanner“, sako žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas. Tačiau „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis teigia, kad bendrovė stadiono nestatys. „Sprendimas yra toks, kad atsiradus naujoms aplinkybėms, įspėjimas apie nuomos sutarties nutraukimą kol kas bus nevykdomas.

Lietuvos investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių rinkai ekspertai šiemet vis dar žada nemenką aktyvumą vien todėl, kad dalis 2016-aisiais pradėtų sandorių nebuvo užbaigti. Vis dėlto jie taip pat pastebi patrauklių objektų pasiūlos trūkumą rinkoje, o tai lemia, kad investuotojai pradeda žvalgytis netradicinio turto – nuo viešbučių iki infrastruktūros objektų.

Statistikoje jau matomos nuosekliai kylančios kainos: tiek paslaugų, tiek maisto produktų. Būtent pastarųjų kainų augimą Lietuvos gyventojai jaučia labiausiai, nes jos sudaro net ketvirtadalį visų išlaidų. Vis dėlto patariama palaukti balandžio. Tuomet išvysime tokius kainų augimo rodiklius, kokių dar nematėme. SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad balandžio pradžioje pasirodysianti statistika švelniai šokiruos. Mat kovo mėn. infliacija gali pasiekti 4 proc.

Po kelis mėnesius trūkusių diskusijų profesinėms sąjungoms, darbdaviams ir Vyriausybei pavyko sutarti dėl daugiausiai nesutarimų kėlusių Darbo kodekso klausimų: darbo laiko ir viršvalandžių reguliavimo, atostogų ir darbo tarybų bei profesinių sąjungų funkcijų pasiskirstymo. Pagal naująjį susitarimą darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse, tačiau labai nedaug atsilieka nuo latvių, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. „Baltmi“ duomenimis, vasarį vidutinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabakui, medicinos prekės, pramogoms ir kurui Lietuvoje buvo 332,86 euro (2,8 proc. mažiau nei sausį), Latvijoje - 335,3 euro (7,5 proc.

Padidėjus alkoholio akcizams, traukiantis alaus rinkai ir augant gamybos kaštams, Lietuvos alaus gamintojai didina produkcijos kainas. Dėl jų dalis gamintojų jau susiderėjo su prekybos tinklais, kiti dar derasi, tačiau ne visiems pavyksta - pavyzdžiui, „Norfa“ nusprendė nebepirkti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Vis dėlto šalys dar tikisi susitarti.

Gamintojams ir importuotojams, prekybos įmonėms, atliekų tvarkytojams ir atliekų perdirbėjams atstovaujančios asociacijos bei organizacijos abejoja valdžios planais išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes.

Nepaisant spartėjančio atlyginimų augimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose, antroje šių metų pusėje gyventojų galimybės įpirkti butus juose sumažėjo. Būsto kainų augimas turėjo įtakos ir butų nuomos pajamingumui – jis taip pat mažėjo. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad būsto įsigijimas dėl žemų būsto paskolų palūkanų išliks patrauklus, tačiau ryškėja ir augimą galintys slopinti veiksniai. „Būsto rinkos aktyvumas, atmetus sezoninius svyravimus, šių metų pradžioje nenuslūgo.

Kūdikiams skirtas „Mamuko“ košes gaminančiai bendrovei „Biogami“ pareiškus, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bando su ja susidoroti, tarnyba atmeta priekaištus ir sako, jog košių gamintojos produkcija nėra kokybiška. Pasak tarnybos Vilniaus padalinio vadovės Vaidos Barkovskienės, įmonėje trūksta savikontrolės, ji nesugeba greitai pateikti prašomų duomenų. „Labai apgailestauju, kad įmonė ginasi puolimu, ieško klaidų institucijų darbe, bet neįžvelgia klaidų savo darbe.

Vilniaus savivaldybė, remdama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) koncertus, skyrė 30 tūkst. eurų paramą ir LNOBT vadovo Gintauto Kėvišo sūnaus įmonės rengtam koncertui, dėl kurio organizavimo skaidrumo teatras sulaukė ir valstybės institucijų, ir politikų kritikos.

Smulkieji ir stambieji ūkininkai neturėtų būti traktuojami vienodai - jiems galėtų būti taikomi skirtingi mokesčiai, teigia valdančiųjų „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis. „Žemės ūkio sektorius visoje Europos Sąjungoje yra subsidijuojamas, tačiau vėl klausimas turi būti, koks sektorius, kokie ūkiai, kas yra ūkininkas, kas yra smulkus ūkis, kas jau yra stambaus verslo mastu veikiantis ūkis. Čia mes turime pažiūrėti.

Išplatintame pranešime spaudai prekybos tinklas „Norfa“ paskelbė, kad nebeveža į savo parduotuves UAB „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Pagrindinė priežastis - nesutariama su gamintojais dėl alaus kainos. Pasak prekybos tinklo atstovo, aludariai nori kelti alaus kainas vos ne dvigubai daugiau, nei alų brangina padidėję akcizai. „Mes norime, kad „Norfos“ pirkėjai galėtų alaus įsigyti pigiau.

Darbo kodekso klausimas vis dar neišspręstas, nors laiko iki Seimo pavasario praktiškai nebeliko. Visgi jau aiškėja kelias, kuriuo link bus pasukta. Tačiau prabilta ir apie tai, kas bus jei Trišalės tarybos nariai nesusitars. Tai skaudžiai smogtų Lietuvos gyventojams.

Kilus ažiotažui dėl ūkininkų sumokamų nedidelių mokesčių, pasirodo, kad tokiomis lengvatomis naudojasi ir didžiules pajamas gavę Seimo nariai. Kai kurie deklaruoja gavę šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų pajamų, o mokesčiams atidavė vos kelis procentus. Tiesa, mokesčių ekspertas paaiškina, kaip iš tikro reikėtų traktuoti šią statistiką.  Finansų ministerija užsimojo peržiūrėti visas taikomas lengvatas, o tarp jų ir ūkininkams. O pastarųjų daugiau nei dvidešimt.

Iš Vilniaus šilumos ūkio netrukus pasitrauksiant Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai „Vilniaus energijai“, šiluma mieste pabrangs penktadaliu ir kainuos maždaug tiek pat, kiek pernai lapkritį.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus kukliausiai pabrango Lietuvoje, o labiausiai vartojimo kainos išaugo Estijoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų vasariu, pakilo 3,0 proc., Latvijos - 3,3 proc., Estijos - 3,4 procento. Mėnesio infliacija praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 0,3 proc., Latvijoje - 0,4 proc., Estijoje - 1,3 procento.

Lietuvos lazerių gamintojos „Ekspla“ ir „Šviesos konversija“, pagaminusios pirmąją Lietuvoje ir vieną galingiausių pasaulyje 4 mln. eurų vertės lazerių sistemą „Sylos“, tikisi pritaikyti žinias kituose projektuose. Anot „Eksplos“ komercijos direktoriaus Zenono Kuprionio, ypač galingų lazerių rinka pasaulyje nėra didelė, tad sunku tikėtis gaminti daug tokių sistemų, tačiau įgytas žinias galima pritaikyti kituose projektuose. „Tai yra toks pirmas lazeris, grynai projektinis.

Vyriausybės, prokurorų ir įmonės „Hanner“ atstovams trečiadienį nepavykus susitarti dėl valstybinės žemės nuomos buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje Vilniuje, šalių derybos bus pratęstos penktadienį. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, kad tuomet tikimasi rasti sprendimą. Derybos vyko po to, kai prokurorų nurodymu Nacionalinė žemės tarnyba pareiškė ketinanti nutraukti 8 hektarų žemės, ant kurios jau vyksta statybos, nuomos sutartis.

  Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, jog pertvarkant Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), bus keičiama ir jos vadovybė, kurios veikla yra nepatenkinama. „Netenkina ne pačios tarnybos, bet vadovų veikla, ir mes artimiausiomis dienomis pradedame reorganizaciją. Praktiškai turbūt visų vadovų neliks toje tarnyboje, bet tokia tarnyba yra reikalinga, kalbant apie valstybinę žemę ir jos administravimą“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė B.Markauskas.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Atsiskaitymo sprendimus prekybos taškuose vystanti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovė „Harbortouch“ Vilniuje įkurdins produkto kūrimo ir vystymo padalinį. Pirmajame bendrovės padalinyje ne namų rinkoje planuojama įdarbinti apie 60 informacinių technologijų specialistų. „Lietuvą pasirinkome dėl čia esančių talentingų informacinių technologijų specialistų ir puikios infrastruktūros.

Kylant kainoms, žmonės ieško būdų, kaip išleisti mažiau ir sutaupyti. Nors ženkliai šoktelėjusi infliacija skatina vis įdėmiau sekti savo finansus, dėl informacijos ar laiko stokos mes dažnai permokame to nė nežinodami. Laimei, šiandien mums gali pagelbėti išmaniosios programėlės padedančios atidžiau ir paprasčiau stebėti situaciją parduotuvėse bei savo piniginėje. Kurios iš jų yra naudingos? Perkant maisto produktus – „visosakcijos.