Turtingiausių šalių sąraše Lietuva pralenkė net Estiją

„Global Finance“ žurnalas išleido 2016 m. turtingiausiųjų šalių TOP. Valstybių eilė sudaryta remiantis BVP vienam gyventojui bei perkamosios galios paritetu, kuris leidžia palyginti skirtingų šalių gyvenimo lygį pašalinus kainų ir valiutų skirtumus.

Lietuva šiame reitinge užima 44 vietą, 45–oje yra Estija, 48–oje – Lenkija, 53–oje – Latvija.

Atlyginimai mažesni, bet šalis turtingesnė?

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas patikina, tai tikrai populiariausias rodiklis tiek vertinant visos šalies ekonominę galią, tiek pridėtinę vertę, kurią sukuria vienas žmogus. Ir toks rodiklis, kad Lietuvoje BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galio paritetą yra didesnis nei Estijoje laikosi jau ne pirmus metus.

„Einamosiomis kainomis Estija mus lenkia, bet Estijoje ir Latvijoje kainų lygis yra didesnis negu Lietuvoje. Dėl to mes juos ir aplenkiame. Aišku, kitas dalykas, kad BVP vienam gyventojui tai nebūtinai reiškia, jog šiuo atveju toks pat yra ir algų išsidėstymas, pensijų ar kitų išmokų. Nes BVP dalį dalinasi gyventojai, kapitalo savininkai. Tokiu atveju, pavyzdžiui kaip Estijoje, didesnę BVP dalį dalinasi darbuotojai ir ten yra mažiau šešėlio, dėl to ir algos daug didesnės nei Lietuvoje. BVP yra bendras katilas, bet kaip jis paskirstomas – jau kitas klausimas“, – paaiškina ekonomistas, kodėl pagal kitus rodiklius geriau neatrodome.

Tai nurodo ir „Swedbank“ vyriausioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

„Mes visi gerai žinome, kad dažnai akcentuojama, jog oficialioje statistikoje pagal atlyginimus Lietuva yra viena iš prasčiausiai pasirodančių šalių ES. Viena iš priežasčių yra šešėlinė ekonomika, dalis atlyginimų yra mokama neoficialiai. Kitas aspektas – Lietuvoje labai didelė dalis žmonių dirba ne pagal tradicinę darbo sutartį, o individualios veiklos pažymėjimą, pagal verslo liudijimą ir tai irgi šiek tiek iškreipia statistiką. Ir tada atsiranda tas atotrūkis tarp atlyginimų ir BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą. Be to, kai lyginame atlyginimus neatsižvelgiama į kainų pokyčius. Estijoje kainų lygis yra visgi didesnis nei Lietuvoje“, – sako ji.

Didžiausia reitingo nauda – užsienio investuotojų požiūris. T. Povilauskas atskleidžia, kad jie patys banke naudoja šį rodiklį, nes jis žinomiausias ir leidžia Lietuvai pasididžiuoti.

„Mes gal labai mėgstame viskuo skųstis, Kaip šalis taip, mes nesame gale ir esame Europoje vos ne per vidurį. Pagal šitą rodiklį skaičiuojama ES parama. Tai parodo, koks rodiklis svarbus. Kada perkopsim 75 proc. pagal BVP vienam gyventojui atsižvelgiant į perkamąją galią, tai Lietuvai atitinkamai sumažės skiriama ES parama. Jau dabar esame netoli šio rodiklio.

Taigi reitingas yra aktualus ir galima tuo pasigirti. Bet pesimistiškai galima lįsti giliau ir sakyti, kad pas mus neteisingas BVP perskirstymas ir algos žemos, dėl to žmonės emigruoja. Čia kuriuo kampu pažiūrėsi. Bet pats rodiklis naudojamas ir daug kas pagal jį skaičiuojama. Oficialiuose dalykuose jo reikšmė didelė“, – įsitikinęs analitikas T. Povilauskas.

Kuo išskiria sąrašo pradžios šalys?

Kaip rašoma žurnale, pažvelgus į pirmąjį dešimtuką tampa aišku, kad pirmaujančios šalys turi įvairius natūralius resursus: Kataras, Brunėjus, Kuveitas, Norvegija, Jungtiniai Arabų Emyratai. Tačiau praeitais metais žemesnės naftos kainos taip pat lėmė ir paminėtų šalių nuosmukį, išskyrus Norvegijos ir JAE, kurios turi daug įvairesnes ekonomikas.

Liuksemburgas, Singapūras ir Šveicarija – pasižymi išvystytu finansiniu sektoriumi ir palyginus žemais mokesčių tarifais, kurie padeda pritraukti pinigų srautus iš viso pasaulio. Dešimtuke taip pat atsiduria Makao, kuri sugebėjo atsitiesti pasinaudodama turizmu. Į sąrašą taip pat pateko ir San Marinas.

Tai parodo, kad pagrindinis elementas tarp pasaulio turtingiausiųjų ekonomikų – maža populiacija palyginus su lyderiaujančiomis pasaulio ekonomikomis. Dauguma šių mažų, bet turtingų tautų didele dalimi priklauso nuo imigrantų darbininkų, kuriems nėra suteiktas gyventojo statusas. Todėl jie nėra įtraukiami skaičiuojant BVP vienam gyventojui, nors gali būti, kad jie pranoksta savo skaičiumi „tautą“ bei labiausiai prasideda prie šalies ekonominės veiklos.

Visgi, ekonomistas Tadas Povilauskas paaiškina, kad tai neturi įtakos Lietuvos rodikliui. Mat Lietuvoje nedaug atvykusių užsieniečių, kurie čia dirbtų, bet nebūtų įregistruoti, kaip nuolatiniai gyventojai.