Lietuvos verslas

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje didėja emigracijos mastai, daugėja pagyvenusio amžiaus žmonių, šalį palieka ir darbą svetur pasirenka gabus jaunimas. Šie reiškiniai lemia pokyčius ir šalies darbo rinkoje. Jei anksčiau buvo ieškoma jaunų specialistų – dabar darbdaviai atsigręžia į penkiasdešimties ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Karjerų portalų grupės CVzona.lt direktoriaus Žilvino Padegimo teigimu, vyresnio amžiaus žmonėms dabar yra geriausios sąlygos įsilieti į darbo rinką.

Naujieji valdantieji kalba apie daugybę mokesčių pakeitimų – naikins PVM šildymui, brangins alkoholį, nori apmokestinti cukrų ir net popierinius puodelius. Tačiau jau dešimtmetį svarstomas automobilių ar visuotinis nekilnojamojo turto mokestis jiems – tabu. Nors juos primygtinai siūlė tarptautinės organizacijos, ankstesnės valdžios įvesti šių mokesčių nesiryžo.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė šeštadienį perspėjo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui atsisakymas nuo sausio gali sukelti chaosą savivaldybėse. Kreipdamasi į socialdemokratų partijos bendražygius ji pareiškė, kad lengvatos atsisakymui yra nepasirengta, o didesnės naštos perkėlimas vietos valdžiai būtų neteisingas. R.Žakaitienė ragino socialdemokratus Seime nepritarti skubotiems sprendimams.

Lietuvių kišenėse vėjai nebešvilpauja. Tokią išvadą daro ir prekybininkai, ir tyrimą atlikę ekonomistai. Pasirodo, net penktadalis žmonių kalėdinėms dovanoms šiemet išleis šimtą eurų ir daugiau. Palyginti su ankstesniais metais, tai kur kas didesni skaičiai. O dalis dovanoms lengva ranka išleidžia net ir tūkstančius. Be to, lietuviai nepasižymi kūrybiškumu. Beveik pusė visų po eglute norėtų rasti kosmetikos, kvepalų ar tiesiog pinigų.

Valdančiajai koalicijai priklausantys socialdemokratai teigia, kad koalicijos partneriai „valstiečiai“ su jais iki galo nesuderino 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui panaikinimo. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad koalicijos taryboje šis klausimas nesvarstytas ir joks bendras sprendimas nepriimtas. Pasak jo, dauguma socialdemokratų lengvatos naikinimui pritaria, tačiau su sąlyga, kad bus kompensuojama socialiai remtiniems žmonėms.

Kalėdinio laikotarpio karuselė dažnai priverčia mus pamiršti apie taupymą: pakili nuotaika, šventinės dekoracijos ir daugybė sezoninių nuolaidų ne vienam susuka galvą. Daugeliui šeimų išlaidos dovanoms, renginiams ir pramogoms paskutinėmis metų savaitėmis tampa rimtu finansiniu išbandymu. Juolab, pastaruoju metu vis dažniau girdime apie sparčiai didėjančius vidutinius atlyginimus ir augančią gyventojų perkamąją galią.

Vyriausybė vidaus rinkoje šiemet skolinosi 15 proc. mažiau nei 2015 metais - aukcionuose išplatintų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) nominali vertė nesiekė 1 mlrd. eurų. Šiemet vidaus rinkoje platintos tik ilgalaikės Vyriausybės obligacijos. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojo Gedimino Norkūno teigimu, VVP paklausa šiemet išliko pakankamai didelė, o mažesnę vidaus rinkoje pasiskolintų lėšų sumą lėmė ne toks didelis skolinimosi poreikis.

Artėjant šventiniam laikotarpiui visi skuba, lekia, tad  itin svarbu susiplanuoti laiką, o tuo pačiu ir apsipirkimą. Kad tai galėtumėte padaryti anksčiau, pateikiame prekybos tinklų darbo laiką Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų vakaro bei sausio 1 d. metu.  Visų prekybos tinklų parduotuvių darbo laikas keisis, kai kurios mažosios parduotuvės užsidarys.  Mažiausios „Maxima“ parduotuvės Šv.

„Tele2“ drauge su Norvegijos telekomunikacijų bendrove „Telenor“ kurs bendrą 5G ryšio tinklą Švedijoje. Planuojama, kad naujos kartos ypač greitas mobiliojo ryšio tinklas pradės veikti 2020 metais. Bendrovės Švedijoje jau turi bendrus 2G ir 4G ryšio tinklus, kuriuos pradėjo kurti 2009 metais. Šis bendradarbiavimas leido operatoriams sukurti visą šalį aprėpiantį 4G tinklą, prieinamą 99 proc. gyventojų. „Bendras darbas su „Telenor“ leido mums sukurti pasaulio mastu labai pažangų 4G tinklą.

Norintys palepinti artimuosius prieš didžiąsias metų šventes plačiau atveria pinigines dovanoms. Perkant elektronikos prekes ar buitinę techniką, išleidžiamos sumos pasiekia kelis šimtus ar net tūkstančius eurų. Vis dėlto, neatidžiai besielgiantys su gautomis dovanomis rizikuoja patekti į kuriozines situacijas ir stebėti, kaip skalbyklėje kartu su drabužiais sukasi mobilusis telefonas ar vonioje skęsta planšetinis kompiuteris. Draudikai pateikia sukauptą pačių netikėčiausių situacijų TOP.

Teisėsaugos ir žiniasklaidos akiratyje atsidūrusios didžiausios valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ naujuoju vadovu paskirtas naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, kuris kartu su dabartiniu susisiekimo ministru Roku Masiuliu yra dirbęs vienoje komandoje, „Klaipėdos naftai“ įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. M.Bartuška sako tikįs, kad jam pavyks paversti „Lietuvos geležinkelius“ skaidria įmone.

Didžiausias lietuviško kapitalo bankas Šiaulių bankas pristatė naujus paslaugų planus privatiems klientams. Naujus paslaugų planus sudaro paslaugų paketai, sukurti įvertinus klientų kasdieninius poreikius, ir siekiant užtikrinti klientams galimybę pasinaudoti daugiau banko paslaugų už mažesnę kainą, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvai kol kas nepavyko visiškai įtikinti kaimyninių šalių dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės pavojaus, pripažįsta užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Antrajai kadencijai paskirtas ministras interviu BNS taip pat tikino, kad išimtimi diplomatus skirti be konkurso jis naudojasi tik labai retais atvejais. - Pirmąją jūsų kadenciją žymėjo daug krizių, nuo Ukrainos ir Sirijos iki „Brexito“ ir Donaldo Trumpo.

Teisėsaugos ir žiniasklaidos akiratyje atsidūrusios didžiausios valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ naujuoju vadovu paskirtas naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška. Naujai paskirtai bendrovės valdybai vadovauja nepriklausomas ekspertas ir buvęs energetikos viceministras Romas Švedas.

Seimas nepratęs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui dar vienam šildymo sezonui. Tačiau mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms bus mokamos kompensacijos – dėl to keičiama jų skaičiavimo tvarka. Pastaruoju metu daugiausiai kritikos sulaukiantys valstiečių partijos atstovai dėl nesiėmimo spręsti rimtų klausimų, o prisidengiantys mažais – pateikė netikėtą staigmeną.

Kitais metais planuojančios nemažą augimą medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo Grigiškės“ vadovas Gintautas Pangonis sako, jog prognozuoti augimą leidžia pastaruoju metu atliktos investicijos. „Prognozės padarytos, atsižvelgus į mūsų padarytas investicijas. Turime naują popieriaus mašiną, kitų metų pradžioje paleisime konvertavimo liniją. „Klaipėdos kartone“ padaryta modernizacija ir padidinti pajėgumai, o tai leidžia padidinti gamybos kiekius.

Šventės jau visai ne už kalnų. Žinoma, jos, kaip kelininkus žiema, netikėtai užklups tuos, kurie vis atidėjo dovanų ir vaišių pirkimą. Nors šis savaitgalis yra paskutinis, o kitą jau bus švenčiamos Kalėdos, pirkėjų antplūdžio laukiantys prekybos centrai vilios ne tik dovanomis, bet ir išskirtinai didelėmis nuolaidomis.

Iki 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetas bus nedeficitinis, žada finansų ministras Vilius Šapoka. „Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu - iki 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetas bus pasiektas be deficito“, - Seime penktadienį pristatydamas patobulintą 2017 metų valstybės biudžeto projektą, sakė V. Šapoka. Planuojamas 2017 metų valstybės biudžeto deficitas - 550,3 mln. eurų. Pasak ministro, papildomai skirti lėšų įvairioms sritims pateikta daugiau nei 1 mlrd.

Susirinkęs į nenumatytą posėdį, Seimas penktadienį imsis antrojo 2017 metų biudžeto projekto svarstymo. Nors opozicija teigia negalinti diskutuoti dėl dokumento, kol nežino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui likimo, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad biudžeto projektas bus svarstomas. „Biudžetas bus svarstomas“, - ketvirtadienio pavakarę Seime žurnalistams tvirtino jis.

Po pusmečio pirmoji pigių prekių parduotuvė „Lidl“ duris atvėrė ir Aukštaitijos sostinėje. Čia jos atidarymo panevėžiečiai laukė lyg sovietmečiu. Eilė prie durų nutįso dar prieš 7 val. ryto, o joje atkakliai stovėti net senjorų neatbaidė žvarbiai žiemiškas rytas. „Nereikėjo stumdytis, kultūringai niekas vitrinų nedaužė. Aš čia buvau 5, atėjau ankščiau. Tai nuo kelių atėjot“, - sakė vienas pirkėjas. Prie durų išsirikiavusi minia panevėžiečių šturmuoja naujos parduotuvės atidarymą.

Seimas vos pradėjęs darbą imasi mokesčių srities. Jau dėliojami projektai, svarstoma, kuriuos praeitos Vyriausybės sprendimus iki 2017 m. pakeisti. Tačiau ne vien brangesnis alkoholis ar cigaretės laukia, pastebėta, kad ir atsisakoma idėjų, kaip sumažinti mokesčius gyventojams. Tuo tarpu Seime teigiama, kad praeitos Vyriausybės sprendimai mokesčių nemažina ir su dabartine programa nedera.

Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas sako, kad galutinė elektros kaina vartotojams nuo sausio mažės maždaug 5 procentais. Kainų komisija anksčiau skelbė, kad elektra kitąmet daugumai buitinių vartotojų atpigs 7-9 proc., tačiau komisijai ketvirtadienį padidinus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą, elektra pigs mažiau. „Dalis tarifo nebuvo įskaičiuota, nes dar nebuvo sprendimų dėl VIAP.

Didžiausiai valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų vadovauti naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius, 32-ejų Mantas Bartuška. Tai BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje. Jis yra naujosios trečiadienį paskirtos „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis kol kas oficialiai šios informacijos BNS nepatvirtino.

Praėjus dienai po to, kai JAV federalinio rezervo sistema (FRS) padidino bazinę palūkanų normą ir nurodė, kad kitąmet ji gali būti padidinta tris kartus, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį nusirito į žemiausią per beveik 14 metų lygį. Bendros Europos valiutos kursas netrukus po vidurdienio nusileido iki 1,0405 JAV dolerio – žemiausio lygio nuo 2003 metų sausio mėnesio.

Švedijos telekomunikacijų koncerno „Telia Company“ valdoma integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų bendrovė „Teo LT“, prisijungusi jos valdomas mobiliojo ryšio operatorę „Omnitel“ ir bendrovę „Baltic Data Center“ (BDC), vadinsis „Telia Lietuva“. „Teo LT“ akcininkai ketvirtadienį nusprendė pertvarkyti bendroves bei pakeisti pavadinimą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Teo LT“. „Teo LT“ vadovas Kęstutis Šliužas spalį teigė, kad įmonės pertvarka bus baigta kitąmet, be to, yra ti...

Pertvarka valstybės tarnyboje prasidės kitais metais, sako Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas naujasis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Valstybės tarnybą kuruojančios ministerijos vadovo teigimu, reforma pirmiausiai prasidės nuo Vyriausybės kanceliarijos, o vėliau persikels ir į ministerijas. „Šiuo atveju Vyriausybės kanceliarija žada greitu metu susitvarkyti - per mėnesį, du, tris, iki pusės metų.

Prieš kelias dienas prisiekusi Vyriausybė pagaliau pademonstravo profesionalumą ir įnešė šviesos, kurios labai trūko tamsioje gruodžio pradžioje, mokesčių pakeitimuose. Startas buvo geras, nes buvo pataisyta kelios svarbios paskubomis siūlomos iniciatyvos, bet maksimalų rezultatą temdo oportunistinis požiūris į akcizų surinkimą.

Tie, kurie kruopščiai planuoja savo išlaidas, galėjo likti nepatenkinti. Mat šilumos sąskaitos atėjo daug brangesnės nei praeitais metais, nepaisant mažesnių šilumos kainų. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkričio mėn. siekė 5,02 ct/kWh (be PVM) ir tai buvo 2,90 proc. mažiau nei pernai. Tarp penkių didžiųjų miestų lapkričio mėn. už šilumą mažiausiai mokėjo Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Seimas po svarstymo pritarė Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisoms, kuriomis numatoma atidėti dalies priimtų socialinio modelio įstatymų, tarp jų – ir naujojo Darbo kodekso, įsigaliojimą pusei metų.

Vyriausybei nutarus nuo sausio nebetaikyti pridėtinės versės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskas sako, kad tai nėra galutinis sprendimas. Jis teigia, kad kol kas nėra teisingos kompensacijų socialiai remtiniems žmonėms sistemos. „Dar nėra galutinio sprendimo. Mes suprantame, kad tai labai svarbu, ir bandysime iškoti sprendimo, tariantis su Vyriausybe“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnas.

Plintant „Manekenų iššūkiui“, juo užsikrėtė ir „Finnair“. Tiesioginiame reise iš Helsinio į San Franciską po „Slush“ renginio A350 lėktuve Silicio slėnio įžymybės bei garsūs verslininkai ir tokių įmonių kaip „Skype“, „Twitter“, „Spotify“ savininkai bei steigėjai nusifilmavo „Manekenų iššūkio“ vaizdo klipe. Kai žiemą oras lauke nedžiugina, inovatyviausius pasaulio verslininkus į vieną vietą suburia renginys „Slush“, vykstantis pasaulinių technologijų centre Helsinkyje.

Statistikai prognozuoja, kad gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, Lietuvoje bus 0,4 proc. suderinta mėnesio infliacija. Suderinta metinė infliacija gruodį turėtų būti 1,9 proc., vidutinė metinė infliacija - 0,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, tikėtina, kad didžiausios įtakos gruodžio mėnesio infliacijai turės didėjančios maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos, augančios transporto grupės prekių ir paslaugų kainos.

Informacinių technologijų bendrovė „Tieto Lietuva“ kitais metais tikisi Lietuvoje parduoti kuriamą momentinių mokėjimų sistemą - jau deramasi su keliais klientais. „Mes šiuo metu kuriame savo momentinių mokėjimų sistemą ir tikimės, kad ją pavyks parduoti 2017 metais. Tai greičiausiai bus parduota privačiam subjektui.

Prieš kelias dienas TV3 studijoje viešėjęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas kalbėjo apie tai, kas lemia, kad Lietuvoje gali kilti maisto kainos. Taip pat politikas prakalbo apie antkainius. „Kodėl nepriimamas įstatymas? Aišku, kad trūksta politinės valios. Nes Lietuva Europoje buvo rodoma kaip pavyzdys bent jau už bandymą įvesti tokį ribojimą. <..> Neturėjo reikšmės, kad nelabai tokie įstatymai gražiai atrodo. Bet esant kritinei situacijai, tikrai galėtų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog pridėtinės vertės mokesčio lengvata centriniam šildymui yra neteisinga, nes didelė dalis ja besinaudojančių gyventojų turi galimybes susimokėti pilną šildymo kainą. „Mes turime pripažinti, kad šildymo PVM lengvata, kaip ir daugelis kitų PVM lengvatų, nėra socialiai teisinga. Nemažai žmonių gyvena daugiabučiuose, bet didelė dalis jų galėtų susimokėti pilną kainą už šildymą, nes tai leidžia gaunamos pajamos.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka vėl pareiškė, kad Minskas ir Vilnius turėtų kartu galvoti apie netoli Lietuvos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) eksploatavimą, kad ji naudos duotų abiem šalims, rašo portalas 1prime.ru.

2017 metais eksportas išliks pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau atsiimti šį titulą vis labiau kėsinsis augantis vidaus vartojimas. Tai lems ir toliau sparčiais tempais augsiantys atlyginimai bei nuo sausio 1 d. žymiai, t. y., nuo 200 iki 310 eurų, ūgtelėsiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Vidutinis atlyginimas po mokesčių kitąmet Lietuvoje turėtų siekti 660 eurų, o antroje metų pusėje aplenkti vidutinį uždarbį Latvijoje.

Lietuviai masiškai šluoja kalėdinius žaislus ir jiems nepagaili rekordinių sumų. Anot prekybininkų, kuklesnės dovanos atsieina apie 30 eurų, už populiaresnes gali tekti pakloti ir po šimtą. O štai pačių geidžiamiausių vaikų žaislų parduotuvėse jau nebeliko. Žaislų parduotuvėse sostinėje pamažu tįsta eilės. Ir daugeliui žmonių toks apsipirkimas tampa tikru galvos skausmu, nes už dovanas vaikams tenka pakloti išties apvalias sumeles. Kai kurie žaislai iš lentynų jau iššluoti.

Pora uždega pirotechnikos priemonę ir atsitraukia į šalį tikėdamiesi išvysti gražų vaizdą, tačiau fejerverkas ne kyla į dangų, o sprogsta žmonių lygyje. Tenka skubiai nešti sveiką kailį. Staiga sprukti priverstos ir šios vakarėlį sode rengiančios merginos – sprogęs fejerverkas barsto žiežirbas į visas puses. Išties nuo pramogos iki nelaimės – tik vienas neatsargus žingsnis. Petardos, fejerverkai, konfeti, šaltosios ugnelės – šventinių prekių pasirinkimas labai didelis.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už šildymą lengvatos nuo sausio 1-osios neturėtų būti. Vyriausybės patvirtintame 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžete jai lėtų nenumatyta.

Susisiekimo ministerijai trečiadienį pradėjus vadovauti Rokui Masiuliui, paskirta nauja teisėsaugos akiratyje atsidūrusios valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba. „Situacija šioje bendrovėje itin sudėtinga, tad permainos „Lietuvos geležinkelių“ valdyme buvo būtinos dar vakar. Priimtas skubus sprendimas dėl valdybos atšaukimo, kadangi delsti negalima nė sekundės. „Lietuvos geležinkelių“ veikla ne vienerius metus apraizgyta įtartinais sandoriais ir neskaidriais sprendimais.

  Vidutinę senatvės pensiją nuo kitų metų pradžios planuojama didinti apie 20 eurų - 5 eurais daugiau nei buvo numatyta anksčiau, numato patobulintas 2017 metų „Sodros“ biudžeto projektas. Apie Seimo rinkimus laimėjusių „valstiečių“ pažadą iki liepos pensijas padidinti 40 eurų projekte nekalbama.   Pensijų didinimui nuo sausio 1 dienos reikės apie 167,4 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks 1,574 mlrd. eurų ir bus 9,5 proc. (136,76 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Tai numatyta patobulintame PSDF biudžeto projekte, kurį trečiadienį svarstys Vyriausybė. Palyginti su ankstesniu projektu, biudžetas didėja 0,6 proc., arba 8,78 mln. eurų. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – 1,091 mlrd. eurų – pajamų surinks iš sveikatos draudimo įmokų, kurios didėja 0,8 proc.

Nors didesnės įmonės pasirenka savo veiklą pradėti didmiestyje, verslūs žmonės gyvena ne tik ten. Jų netrūksta visoje Lietuvoje, tačiau ypač išsiskiria kurortinės zonos. Visgi vertinant mokestinę struktūrą, matoma, kad didžioji našta krenta ne ant didžiųjų įmonių. Lietuvos savivaldybių verslumo tyrimas atskleidė, kad šešios iš dešimties naujų įmonių steigiamos Vilniuje arba Kaune.

Daugėja juridinių asmenų imančių paskolas. Būtent dėl to Lietuvoje veikiantys bankai džiaugiasi pelningais metais. Visgi yra ir nuostolių patyrusių.  Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį sudarančių paskolų verslui vertė šiemet per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metu laikotarpiu, padidėjo dešimtadaliu – iki 8,7 mlrd. Eur. Tai didžiausia verslo kreditų apimtis per pastaruosius kelerius metus.

Daugiau nei dešimtmetį vyksta Lietuvos pensijų sistemos transformacija – atsisakoma priklausomybės tik nuo socialinio draudimo įmokų ir pereinama prie dalinio pensijų kaupimo. Kitaip sakant, ateityje pensininkų pajamos priklausys ne tik nuo Sodros pajamų ir galimybių, bet ir nuo to, kiek lėšų per visą karjerą žmogus bus sukaupęs pensijų fonduose.

 Sauliaus Skvernelio vadovaujamas septynioliktasis Ministrų kabinetas trečiadienį renkasi į pirmąjį posėdį, kuriame svarstys 2017 metų valstybės ir savivaldybės biudžetų projektą. Patobulintame projekte 2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, palyginti su pirmuoju variantu, didėja apie 43 mln. eurų iki 8,519 mlrd. eurų, asignavimai - 10 mln. eurų iki 9,07 mlrd. eurų.

Naujoji valdžia žada permainų ūkininkams. Žemės ūkio ministras pasišovęs ūkininkus suvaryti į kooperatyvus. Esą taip dirba viso pasaulio ūkininkai, o Lietuva čia beviltiškai atsilieka. Ministro nuomone, dirbti drauge žmonėms trukdo prisiminimai apie kolūkius. Tad ūkininkus reikia netgi prievarta versti kooperuotis – papildoma parama ir mokesčių lengvatomis. Visgi dalis smulkiųjų ūkininkų į kooperatyvus žiūri kaip į priešą.

Tokia žinia piktina ir verslininkus, ir kavos mylėtojus, pastarieji netgi žada su savimi nešiotis asmeninius puodelius. Tuo tarpu apie vieno euro mokestį vienkartiniams puodeliams prabilęs naujasis aplinkos ministras teisinasi likęs nesuprastas. Turbūt dažnas neįsivaizduoja dienos be kavos puodelio. Štai vilnietė Sandra sako per dieną išgerianti tris puodelius balintos kavos.