Pavyzdžiui, prekybos tinkle IKI dirba 7300 darbuotojų visoje Lietuvoje. Jei prieš trejus metus vidutinis mažmeninės prekybos bendrovės darbuotojų amžius buvo 37-eri metai, tai dabar jis priartėjo prie 40-ies. Sparčiausiai auga parduotuvių personalo darbuotojų amžiaus vidurkis, o vadovų ir administracijos – lėčiau.
Pasak bendrovės personalo departamento direktorės Editos Jakučionytės-Lukšės, į darbo rinką įsiliejant vis mažiau jaunimo, darbdaviai atsisuko į darbo rinkos rezervą – vyresnio amžiaus darbuotojus.
„Prieš trejus metus mūsų darbuotojų amžiaus struktūra tarsi atkartojo įprastą darbuotojų karjeros kelią: parduotuvių kolektyvas buvo jauniausiais, tada pagal amžių buvo administracijos darbuotojai, o vyriausi – parduotuvių vadovai. Natūralu, kuo darbuotojas vyresnis, tuo jis daugiau sukaupęs patirties, vadinasi ir ant karjeros laiptelių stovi aukščiau. Dabar matome kitokį vaizdą – visose darbuotojų grupėse amžiaus vidurkis yra išaugęs, bet jis sparčiausiai auga parduotuvėse. Jų darbuotojai sparčiausiai „sensta“. Tai atsitiko dėl spartaus mūsų visuomenės senėjimo: stengiamės pritraukti įvairių amžiaus grupių darbuotojų, tačiau esame priversti taikytis su realybe – dėl emigracijos jauno amžiaus darbuotojų mažėja, į atsilaisvinusias darbo vietas vis dažniau kandidatuoja vyresnio amžiaus žmonės, kurie ir papildo dirbančiųjų gretas“, – sako E. Jakučionytė-Lukšė.
Pokyčius darbo rinkoje rodo ir Statistikos departamento duomenys: pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiausiai augo vyresnių žmonių užimtumas. 2015 m. pradžioje dirbo 64,4 proc. visų 55-64 amžiaus žmonių. Dabar šios amžiaus grupės dirbančiųjų skaičius siekia 70,5 proc. Nors per šį laikotarpį jaunimo užimtumas taip pat didėjo, tačiau bendras jaunesnio amžiaus žmonių skaičius mažėjo, todėl darbdaviai dažniau rinkosi vidutinio ir vyresnio amžiaus darbuotojus.
„Tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus darbuotojai turi savų privalumų. Pirmieji yra energingesni, rodo daugiau iniciatyvos, tačiau jie dažniau linkę keisti padėtį, bando laimės ieškoti užsienyje. Antrieji yra stabilesni ir konservatyvesni, todėl vyresnio amžiaus darbuotojai išsiskiria savo kompetencijomis, patirtimi ir lojalumu darbdaviui“, – mano IKI personalo departamento direktorė.
Demografiniai pokyčiai lemia, kad įsitvirtinti daugiau galimybių turi ne tik vyresnio amžiaus darbuotojai. Ilgiau darbo rinkoje užsibūti gali ir senjorai. Statistikos departamento skaičiai rodo, kad nuo 2015 m. dirbančių senjorų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 32 iki 45 tūkst., t. y. 13 tūkst. Palyginimui – jaunų, iki 24 metų, per tą laikotarpį darbuotojų daugėjo tik 4 tūkst.
„Mūsų prekybos tinkle per trejus metus dirbančių senjorų skaičius išaugo 40 proc. Toks pokytis susijęs ne tik su darbo rinkos realijomis, bet ir su sektoriaus specifika: aptarnavimo sferoje yra nemažai darbo vietų, labiau tinkamų vyresnio amžiaus gyventojams, pavyzdžiui, kasininkų-pardavėjų, salės darbuotojų ar pardavėjų sveriamų prekių skyriuose. Būtent šiose srityse dirbančių žmonių amžiaus vidurkis labiausiai ir pakilo. Tad pensinio amžiaus darbuotojus galiu tik paraginti – jei jie jaučiasi darbingi ir energingi, tikrai yra galimybių realizuoti save ir papildomai užsidirbti“, – nurodo E. Jakučionytė-Lukšė.
Darbdaviai stengiasi prisitaikyti prie vis augančios vyresnio amžiaus darbuotojų dalies. Investuojama į įvairaus pobūdžio mokymus – profesinius, vadybos, nes vyresniems darbuotojams tenka vis daugiau ir sudėtingesnių atsakomybių. Taip pat jiems suteikiama galimybė mokytis kursuose pagal darbo specifiką. Atsižvelgiant į amžių, skiriamos ir darbo vietos bei sudaromas lankstesnis darbo grafikas.
