Lietuvos verslas

Liūtys skandino ne tik ūkininkus. Dėl nesibaigiančio lietaus stoja strateginio objekto – magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbai. Į ežerais virtusias statybvietes neįvažiuoja net sunkioji technika. Šiuo metu magistralė iš dviejų juostų į keturias yra perdaroma prie Marijampolės. Kelią kuo skubiau norima praplatinti, nes būtent Suvalkijos atkarpoje įvyksta daug skaudžių nelaimių.

 Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė skirs lėšų Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai, tačiau konkrečių skaičių kol kas nekomentuoja. Tai premjeras pareiškė po pokalbio su Kauno meru, praėjus praėjus kelios dienoms po to, kai Vyriausybė nusprendė neįtraukti projekto į Valstybės investicijų programą. „Vyriausybė stadionui skirs lėšų, bet laukiame galutinio projekto ir informacijos, kaip miestas prie jo prisidės.

Marijampolėje bręsta ekologinė katastrofa – susipliekė Marijampolės atliekų tvarkymo centras ir vos prieš metus už 10 milijonų eurų pastatytos atliekų rūšiavimo gamyklos vadovai. Dvi įstaigos niekaip nesusitaria, kuri turi išvežti deginti perdirbti netinkamas atliekas. Konfliktas peraugo į tai, kad penkių savivaldybių šiukšlės, o tai yra po 140 tonų kasdien, šiuo metu visai nerūšiuojamos, o pilamos tiesiai į sąvartyną.

Po krizės būsto kainos auga ir po truputį grįžta į buvusias vietas. Tačiau yra nekilnojamojo turto (NT) analitikų, kurie teigia, kad kainos nebeaugs, o netgi mažės. Eurostato duomenimis, lyginant šių metų II ketvirtį su praeitų metų, labiausiai kainos Europos Sąjungoje (ES) didėjo Čekijoje (13,3 proc.), Airijoje (10,6 proc.) ir Lietuvoje (10,2 proc.), o labiausiai sumažėjo Italijoje (–0,2 proc.

Niekas nesiginčija, kad mokytojų bei dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Tačiau dažnai nuomonės susikerta, ar skelbiamas statistinis vidurkis tikrai atspindi situaciją šalyje. Pažvelgus į atskiras savivaldybes matyti, kad atlyginimai gali skirtis net keliais šimtais eurų. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad darbo užmokestis bendrame viduriniame ugdyme II šių metų ketvirtį siekė 703,2 Eur neatskaičius mokesčių.

Buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje tęsiantis statyboms, prokurorai laukia verslininko Arvydo Avulio ir valstybinės žemės sklypą jam išnuomojusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) derybų baigties. Šalys turi susitarti, ar sklype gali būti statomi gyvenamieji namai ir biurai, ar teritorija turi būti skirta tik stadionui.

Prieš dvejus metus Vilniaus centre duris atvėrė žuvies šeimos verslo parduotuvė-bistro „Fish Makers“. Penkis metus brandinta Veronikos ir Mariaus Dautartų šeimos svajonė, įkūnijusi olandų virtuvės standartus, iškart prisitaikė prie sostinės ritmo. Šį spalį bistro turėjo paminėti antrąjį gimtadienį, apžvelgti metus ir darbus, dar kartą sukviesti paragauti Matjes silkės ir daugybės kitų šviežių skaniausių žuvies patiekalų.

Istorinės technikos gerbėjai džiūgauja – istorinės technikos skaičius Lietuvoje pasiekė 1000 transporto priemonių. Būtent tiek istorinių transporto priemonių įregistruota istorinių motorinių transporto priemonių registre 2017 metų spalio 10 dienai. Asociacijos „Retromobile“ vadovas Ramūnas Kardelis informuoja, jog šis skaičius buvo pasiektas per 5 metus ir nepilnus 6 mėnesius, kuomet 2012 m. gegužės 1 dieną pradėjo galioji istorinių motorinių transporto priemonių registras.

Bagažinių turgaus („Car Boot Sale“ angl.) idėja, paplitusi Vakarų Europoje, vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Bene žinomiausias tokio turgaus pavyzdys yra Kaune, kuris veikia jau daugiau nei septynis metus. Žmonės suvažiuoja automobiliais ir prekiauja iš bagažinių. Tai nėra komercinio pobūdžio veikla, ji labiau suvokiama kaip bendravimo ir laisvalaikio praleidimo forma. Jurbarke bagažinių turgaus idėją panoro įgyvendinti Eglė Kimutienė.

Valstybės įmonė „Regitra“ paskelbė naujus raidžių derinius, kurie bus suteikiami nuo šiol iki kitų metų spalio registruojamoms transporto priemonėms. Lengviesiems automobiliams šiais ir kitais metais bus išduodami numeriai, prasidedantys raide K, tačiau šiurpą lietuviams keliančiomis raidėmis KGB (Sovietų Sąjungos valstybinio saugumo komiteto trumpinys) automobiliai nebus ženklinami.

Žemės ūkio ministerijai iki lapkričio 1-osios laukiant žemdirbių ir savivaldybių informacijos apie sunaikintų pasėlių plotus, ministerijos atstovė sako, kad tai tėra pirmas etapas, kai paaiškės tik dalis žemės ūkiui padarytų nuostolių. Žemės ūkio rūmų laikinasis vadovas teigia, jog galutinių duomenų tikimasi tik sausio mėnesį. „Mes dabar prašome skaičiuoti tik plotus, kur yra žuvę pasėliai, o kur neapsėti, dar neskaičiuojame.

Paslaugų kainos Lietuvoje auga itin sparčiai. Prognozuojama, kad ir kitais metais infliaciją palaikys būtent paslaugų kainų augimas. Tačiau ar tai neprives prie to, kad žmonės paprasčiausiai atsisakys mokamų malonumų? „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje užfiksuoti apyvartos pokyčiai restoranuose ir nemaloni prognozė ateičiai.

Europoje plinta pavojinga galvijų liga, dėl kurios išskerdžiamos ištisos karvių ir jaučių bandos. Tačiau Lietuvos veterinarai ramina - anot jų, liga toli nuo Lietuvos, be to, ją galima lengvai suvaldyti. Gumbelinė 2015 metais užregistruota Graikijoje, o pernai išplito į Bulgariją, Makedoniją, Albaniją, Rusiją bei kitas valstybes. Tačiau Veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas teigia, kad tikimybė, jog užkratas pasieks Lietuvą, yra gan menkas.

Ray‘us Hammondas visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip verslininkas. 17 knygų išleidęs ir net „Google“ savo paskaitas skaitęs ekspertas dar prieš 33 metus išpranašavo interneto svarbą, o šiandien Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ pateikia šešias problemas, kurios suformuos 2030-ųjų pasaulį.

Lietuvos bankas nusprendė nušalinti Taupkasės vadovę ir apribojo skolinimą. Tokių priemonių imtasi įvertinus neplaninio patikrinimo rezultatus. „Radome daugybinių Kredito unijų įstatymo pažeidimų, susijusių su neatsakingai suteikiamomis paskolomis, neaiškių finansinių operacijų, rimtų apskaitos pažeidimų. Įpareigojome kredito uniją nedelsiant spręsti savo problemas ir akylai ją stebėsime“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis nuo penktadienio galima atsiskaityti daugiausiai už 25 eurus - 15 eurų daugiau nei iki šiol. Šiomis kortelėmis atsiskaitoma greičiau, nes nereikia įvesti PIN kodo. Atsiskaitant „Visa“ kortelėmis, iki 2018-ųjų balandžio vidurio kai kuriose vietose maksimali atsiskaitymo suma dar bus 10 eurų, pranešė Lietuvos bankų asociacija.

 Susisiekimo ministerija ketina bylinėtis su Valstybine darbo inspekcija dėl atleistų valstybės valdomų įmonių „Automagistralė“ ir „Utenos regiono keliai“ darbuotojų - juos darbo ginčų komisijos nurodė vėl grąžinti į darbą ir išmokėti tūkstantines kompensacijas. Buvusi „Automagistralės“ buhalterė bei trys „Utenos regiono kelių“ darbuotojai liepą buvo atleisti už šiurkščius pažeidimus, tačiau Darbo inspekcijos darbo ginčų komisijos mano, kad jų atleidimas buvo neteisėtas.

Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? Kad darbo rinka yra aktyvi, rodo ir viešoje erdvėje girdimos „darbuotojų medžioklės“ ir „karo dėl talentų“ temos. Į užburtą talentų paieškos ratą neretai įsisuka tos organizacijos, kurios tik praradusios darbuotoją skuba ieškoti jo kompetencijas atitinkančio pakaitalo.

Toli gražu ne kiekvienas ūkininkas, sulaukęs keturiasdešimties, gali didžiuotis beveik ketvirčio amžiaus ūkininkavimo patirtimi. Tuo išskirtinis yra Šakių rajone ūkininkaujantis Kęstutis Daugėla, šalia kasdienių darbų užsiimantis Lietuvos ūkininkų sąjungos Šakių skyriaus veiklomis bei kitais projektais.

 Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. Kalboje pabrėžiama, kad TVF turėtų aktyviai įsitraukti vertinant galimas naujų finansinių technologijų rizikas bei padėti tobulinti priežiūros mechanizmus. „Šiaurės ir Baltijos šalys yra tarp „FinTech“ lyderių pasaulyje.

Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, tačiau vieno mums trūksta.  Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė Metų ekonomikos forumą, kurio metu diskutuota apie 4-ąją pramonės revoliuciją bei jos įtaką pasauliui.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialui nuo spalio vadovaujantis Ramūnas Bičiulaitis teigia drastiškų permainų neplanuojantis, o pagrindiniu prioritetu įvardija jau pradėtą banko informacinių technologijų (IT) Baltijos šalyse sujungimo projektą. R. Bičiulaitis interviu BNS teigiamai vertino alternatyvių finansų rinkos žaidėjų plėtrą, kurie, anot jo, bankams galėtų būti ne konkurentais, o partneriais.

Robotas administratorius, robotas vaikų auklė arba robotas... laidotuvių kunigas. Nors mokslinės fantastikos filmai pamažėle keliasi į realybę ir robotus sutikti galima dirbant net itin kasdienius darbus, verslininkai ramina – diena, kai robotai pakeis žmogų, neišauš. Trečius metus rengiamame inovacijų forume „Innovation Drift“ bendrovės „Hansab“ atstovas Marius Bankauskas pristatė humanoidinį robotą Pepperį.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų.  VMI informuoja, jog pirmą kartą savo veiklos istorijoje pradeda gyventojams siųsti asmeninius pranešimus, skatinančius pasinaudoti teise susigrąžinti jiems priklausančią Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką.

Ori senatvė – viltis, bet, deja, ne realybė. Beveik kas antras senjoras nurodo, kad išgyventi šiais laikais padeda vaikai. Tuo tarpu ateities pensininkai tikisi daug didesnių pensijų, tačiau nesiimant veiksmų patiems, to gali ir nepasiekti. „Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad dirbantieji šalies gyventojai ateityje tikisi uždirbti bent 700 eurų. Ši suma beveik 2,5 karto pranoksta dabartinę vidutinę pensiją, kuri siekia apie 300 Eur.

 Premjeras tikina, kad į infliaciją Lietuvoje žiūrima pernelyg jautriai. Kainų augimas, anot Sauliaus Skvernelio, nėra toks didelis, kad pralenktų darbo užmokesčio augimą. „Tikrai 5 proc. (metinės infliacijos - BNS) nebus, pagal tai, kas yra numatyta, realiai šiemet privačiame sektoriuje numatytas 10 proc. darbo užmokesčio augimas, viešajame daugiau nei 6 proc.

Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas sako, kad Lietuva turėtų siekti susitarimo su Lenkija dėl išardytų bėgių, nes taikus ginčo išsprendimas paskatintų koncerno „PKN Orlen“ investicijas į gamyklą Mažeikiuose ir palengvintų energetikos bei transporto projektų įgyvendinimą. Tomaszas Furmanas (Tomašas Furmanas) BNS sakė manantis, kad bylinėtis nusprendę „Lietuvos geležinkeliai“ tik atitolintų neišvengiamas sankcijas.

 Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad gynybos finansavimas turi būti tolygus, tačiau kylant diskusijoms, kad jį būtina didinti iki 2,5 procentų bendrojo vidaus produkto, siūlo nepamiršti kitų sričių, kurioms taip pat reikalingas didesnis finansavimas. „Jeigu būtų teisingas požiūris buvęs į krašto apsaugos sistemą nuoseklus, mes neturėtume šiandien tokių iššūkių ir galėtume kalbėti apie mūsų kariuomenės eilinį tolygų finansavimą.

 Lietuvoje dėl kainų augimo mažėjant vidaus vartojimui, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad šalies ekonomikos augimas pirmiausiai turi būti siejamas su eksporto, o ne vartojimo augimu.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įvardijo devynis stambius pasaulinius bankus, kuriems per artimiausius metus taps sunku išlaikyti pakankamą rentabilumą.

Į didžiausios pasaulinės finansų organizacijos – Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metinius susitikimus Vašingtone atvykęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas diskusijose su TVF, kitų šalių centrinių bankų vadovais ir finansų ministrais aptars TVF paskelbtas naujausias pasaulio ekonomikos raidos prognozes.

Jei iki šiol manėte, kad Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos jau pasiekė piką, teks nemaloniai nusivilti. Praėjusį mėnesį rekordiškai išaugusi ir prieškrizinį lygį pasiekusi infliacija gerokai smogs Lietuvai ir dar labiau susilpnins žmonių perkamąją galią. Vieni ekonomistai ramina ir sako, kad tai laikina, kiti – ragina ruoštis finansiškai sunkesniam metui ir diržų veržimuisi.

Anykštėnai pasitelkę naujausias technologijas pasiryžo įrodyti, kad prisirpusias lietuviškas braškes Marijos žemėje galima auginti iki pat žiemos. Jau kelios savaitės, kaip skinamos pirmosios rudeninės braškės. Ūkininkai viliasi, vasara kvepiančių uogų sezoną Lietuvoje pratęsti iki pat Kalėdų. Įsibėgėjus rudeniui, kai obelų ir kriaušių šakos svyra nuo prinokusių vaisių, anykštėnų šiltnamiuose sirpsta rudeninės braškės. Pasirodo, lietuviškos uogos čia raškomos jau kelios savaitės.

Jau anksčiau buvo skelbta, kad tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus oro uosto bus galima pasiekti Atėnus. Pasirodo, tokį maršrutą siūlys ne viena, o dvi oro linijos. tv3.lt jau rašė, kad nuo 2018 m. birželio pradžios skrydžius maršrutu Vilnius–Atėnai–Vilnius du kartus per savaitę vykdys Graikijos oro bendrovė „Aegean Airlines“. Šiandien „Ryanair“ pranešė, kad ši bendrovė taip pat 2018 m. vasarą lietuvius skraidins tiesiogiai maršrutu Vilnius-Atėnai-Vilnius.

 Minimali mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų didės 20 eurų iki 400 eurų. Tokiam siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė. „Kaip ir žadėjome, tiesiame pagalbos ranką mažiausiai uždirbantiems. Kažkam 20 eurų yra jokie pinigai, o kažkas už juos savaitei nuperka šeimai maisto. Nors ir nedidelis, šis pasikeitimas bus realiai juntamas labiausiai pažeidžiamuose visuomenės sluoksniuose.

Vyriausybei baigus pasitarimą oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui. O be to, numatyta kovoti su žalingu įpročiu - rūkymu.  Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją planuojamas perteklinis biudžetas. Nurodoma, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių ir finansinio savarankiškumo augimui.

 Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis siūlo politikų atlyginimus atsieti nuo valstybės tarnautojų. Konservatorių vadovas registravo naujo Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymo projektą. Pagal jį, bazinis dydis politikų algoms skaičiuoti būtų nustatomas dabartinis 130,5 euro. Jis galiotų Seimo pareigūnams ir nariams, premjerui, ministrams, merams bei vicemerams.

2018-aisiais bendras švietimo srities finansavimas turėtų augti 33 mln. eurų, tačiau pagerėjimą pajus ne visi: valstybinėms aukštosioms mokykloms numatyti mažesni asignavimai nei šiemet. Ministerija sako, kad skaičiai – negalutiniai. Vyriausybei teikiamame kitų metų biudžete numatoma, kad bendras švietimo srities finansavimas turėtų didėti beveik 33,7 mln. eurų iki 1,07 mlrd. eurų.

Pastaruoju metu Vilniaus būsto rinka išgyvena antrąjį savo renesansą, kuomet fiksuojami augantys būsto pasiūlos, paklausos ir, žinoma, pardavimo kainų rodikliai. Tačiau vienas iš įdomiausių būsto segmentų, kuris dažnai audrina rinkos dalyvių ir žmonių vaizduotę, yra pats mažiausias ir prabangiausias turto segmentas – brangiausi butai didžiausiame šalies mieste.

Kitų metų biudžeto projektas atrodo gražiai, tačiau jam trūksta ambicijų ir vizijos, kaip turėtų būti įgyvendinamos reformos ir sprendžiamos aktualios šalies problemos, teigia ekonomistai. 2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pirmą kartą šalies istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas.

Pagal pesimistiškiausią „Brexit“ scenarijų, 2019 metų kovo 29 dieną Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), kitą dieną galėtų nutrūkti visas oro susisiekimas tarp Jungtinės Karalystės ir ES, pareiškė Didžiosios Britanijos iždo kancleris. Philipas Hammondas tai pareiškė, atsakydamas į parlamentarų klausimus apie tai, ką vyriausybė planuoja daryti tuo atveju, jeigu derybos dėl išstojimo iš Europos bloko baigtųsi nepasiekus susitarimo dėl prekybos, saugumo ir kitų santykių.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad nepaisant bendro valdžios sektoriaus biudžeto pertekliaus, valstybės biudžetas yra deficitinis, ir tai rodo, kad valstybė kol kas negyvena pagal išgales. „Nors kalbame apie pozityvų viso sektoriaus biudžetą, noriu akcentuoti, kad valstybės biudžetas lieka deficitinis, bet kartu su „Sodros“ ir savivaldybių biudžetais bendras valdžios sektoriaus biudžetas yra pozityvus.

 Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas skiriamas priklausomu įmonės valdybos nariu ir palieka vadovo pareigas. Naujojo vadovo atranką vykdys Lietuvos oro uostų savininkė Susisiekimo ministerija. Paskutinė G. Almanto, kaip oro vartų generalinio direktoriaus, darbo diena numatyta kitų metų kovo 1-oji. „Lietuvos oro uostų vadovu dirbau nuo pat šios įmonės atsiradimo pradžios prieš trejus su puse metų.

Vis garsėjančios diskusijos ir perspėjimai apie kaistančią nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje padidino gyventojų abejones dėl tolesnio būsto brangimo galimybių. SEB banko užsakymu rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad per ketvirtį nuo 58 iki 54 proc. sumažėjo apklaustųjų, galvojančių, kad būsto kaina per artimiausius 12 mėnesių Lietuvoje didės. Manančiųjų, kad būsto kaina mažės, padaugėjo ne itin – nuo 8 iki 9 procentų. Labiausiai išaugo neapsisprendusių žmonių dalis – 18 proc.

Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie 4,7 proc. arba apie 13,5 euro. Didėja ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos – netekto darbingumo (invalidumo), našlaičių ir kitos, kurių dydis priklauso nuo bazinės pensijos. Nepadidėjo tik našlių pensijos.

Į Vilniaus koncerto ir sporto rūmų rekonstrukciją Vyriausybė kitąmet ketina investuoti beveik 1,4 mln. eurų, tačiau Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai lėšų nenumatyta. Valstybės investicijų 2018-2020 metų programos projekte nurodoma, kad Sporto rūmams iš valstybės biudžeto kitąmet ketinama skirti 1,388 mln. eurų. Tačiau Kauno stadionui, kuriam savivaldybė tikėjosi gauti lėšų iš Vyriausybės, pinigų nenumatyta.

Lietuva Europos Sąjungoje (ES) išsiskiria ne tik sparčių kainų augimu, bet ir sparčių darbo užmokesčio augimu. Pastarasis auga beveik 5 kartus sparčiau nei ES. Ekonomistas sako, kad seniai nebesame pigios darbo jėgos šalis, o tokiais ir turėtume nenorėti būti. Eurostato duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį darbo jėgos kaina daugiau nei 10 proc. per metus augo penkiose šalyse – Rumunijoje (18,6 proc.), Vengrijoje (13 proc.), Čekijoje (11,1 proc.), Bulgarijoje (11 proc.) ir Lietuvoje (10,4 proc.

Naujasis šildymo sezonas Lietuvoje pasitinkamas su 9 proc. PVM lengvata šildymui ir 8 proc. mažesne nei pernai vidutine šildymo kaina. Tačiau netyla dvejonės, ar mažesnė šildymo kaina reikš ir mažesnes galutines sąskaitas. Juolab kad pernai, „Vienos Sąskaitos“ duomenimis, vidutinės sąskaitos už komunalines paslaugas šaltuoju metų laikotarpiu buvo net 66 proc. didesnės nei 2015 metais.

Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, skiriasi didelėse ir mažose įmonėse, skiriasi tarp eksportuojančių ir vidaus rinkoje veikiančių įmonių.