Lietuvos verslas

Valstybei priklausančių įmonių daug, tačiau vienoms dar ir suteiktos papildomos privilegijos – nemokėti nė euro į valstybės biudžetą. Nors kalbama, kad tokios įmonės atlieka svarbią socialinę misiją, kai kurios ne tik, kad dirba nuostolingai, bet ir kelia klausimus: kam valstybei reikalingi poilsio namai? Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje atskleidė, kad tokių, dividendų nemokančių įmonių – 39. „Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegi...

„Microsoft“ ir „LinkedIn“ paskelbė pasiekę susitarimą. Visgi šis milijardinis sandoris vertinamas įvairiai. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad svarių ir logiškų priežasčių, nerasta. Sandorio vertė – 26 mlrd. dolerių. „LinkedIn“ išlaikys savo išskirtinį ženklą, principus ir nepriklausomybę. Kompanijos generaliniu direktoriumi išlieka Jeffas Weineris. Visgi nuo šiol jam atsiskaityti reikės Satya Nadelui, „Microsoft“ generaliniam direktoriui.

Energetikos ministerijai pristatant naują nacionalinės energetikos strategijos gaires, pramonininkai nori daugiau aiškumo dėl išteklių vartojimo ateityje ir jų kainų. „Jeigu mes iššokam virš mūsų kaimynų, tai praktiškai tiek pramonės plėtra, tiek investicijų pritraukimas yra didžiulis klausimas. Manau, kad čia nuo to reikėtų pradėti pešti scenarijų.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumui dėl šalies ateities Europos Sąjungoje, ekonomistai svarsto kaip vienoks ar kitoks scenarijus atsilieptų Lietuvai. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, nukentėtų ne tik mūsų eksportas, bet ir nekilnojamojo turto bei mažmeninės prekybos rinka. Savo „Facebooko“ paskyroje ekonomistas pirmiausia įžvelgia pasikartojančią situaciją. Milijardierius George Sorosas jau anksčiau pasinaudojo susidariusia panašia situacija.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų SEB nuo pirmadienio pabrangino grynųjų pinigų operacijas ir pakeitė kitų paslaugų įkainius. Grynųjų banknotų įmokėjimas į savo sąskaitą banke dabar kainuoja 1,5 euro ir 0,15 proc. sumos (buvo - 87 centai), monetų, kai suma viršija 12 eurų, - 1,5 euro ir 4,5 proc. (87 centai ir 4,5 proc.). Valiutos keitimo mokestis padidėjo nuo 87 centų iki 1,5 euro. Pabrango ir pinigų išėmimas iš kitų bankų, išskyrus DNB, bankomatų. Kaip ir dabar, jis kainuos 2 proc.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus pabrango tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže, pakilo 0,5 proc., Latvijos ir Estijos - nukrito atitinkamai 0,8 proc. ir 0,9 procento. Mėnesio infliacija gegužę Lietuvoje buvo nulinė, Latvijoje ir Estijoje - atitinkamai 0,6 proc. ir 0,1 procento.

Tarp trijų Baltijos šalių gyventojų daugiausiai papildomai užsidirbti linkę Lietuvos gyventojai, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Tai atskleidžia, kad lietuviams labiausiai trūksta lėšų pragyvenimui. Pusė Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių užsiėmė papildoma veikla, siekdami gauti daugiau pajamų. Per tą patį laikotarpį Latvijoje papildomai uždarbiavo 44 proc. gyventojų, o Estijoje ši dalis buvo mažiausia ir sudarė 39 procentus.

Nors eksporto augimas daugiausiai sietinas su žemesnės palyginamosios bazės efektu, džiugu kad eksporto apimtys nestovi vietoje ir po truputį atsigauna. Didžiausią nerimą šiais metais kelia „Brexit“ scenarijus, kuris galimai padidintų Europos Sąjungos eksportuotojų konkurenciją taip pabloginant ir Lietuvos padėtį. Vis dėlto, eksportuojančios įmonės skinasi kelius į naujas rinkas – toks persiorientavimas yra stipri varomoji jėga.

Gyvybės draudimas šiandien yra bene realiausias garantas, kad po nelaimingo atsitikimo ar sunkios ligos artimieji neliks bėdoje, o pačiam sveikti bus lengviau, nes finansinių rūpesčių bus mažiau. Vis dėlto, prieš renkantis gyvybės draudimą, verta pasigilinti atidžiau. Gyvybės draudimo produktai dažnu atveju skiriasi, taigi labai svarbu suprasti, kokią riziką kiekvienas padengia ir kokią naudą teikia.

Pažvelgus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą matyti, kad vis dar esame tarp tų šalių, kurios daugiau gauna nei įneša. Visgi jau kurį laiką netyla kalbos, kad Lietuvai ateina juodas metas. Neišmokus gyventi be ES lėšų, po kelių metų jas sumažinus, Lietuvoje gali itin suprastėti viešųjų paslaugų teikimas. Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes.

Paskelbtame „gerųjų“ šalių reitinge įvertinta ir Lietuva. Vertinant atsižvelgiama ne tik į tai ar šalis rūpinasi savo piliečiais, bet ir ar prisideda prie kitų šalių gyventojų gyvenimo pagerinimo. Pasirodo, iš Baltijos šalių kitais rūpinamės mažiausiai. Reitingas sudarytas atsižvelgiant į 7 kriterijus. Vertinamas indėlis į kultūrą, planetos išsaugojimą, mokslą ir technologijas, sveikatą, pagalbos suteikimą kitoms šalims, savanoriavimą, prisidėjimą prie pasaulinės taikos.

Šiais metais į Lietuvos viešojo transporto rinką įsiveržusi pavėžėjimo paslaugų įmonė „Uber“ sukėlė nemenką ažiotažą. Itin sukruto konkurentai, kurie pabūgo, kad „Uber“ atims sotų klientų kąsnį. Bet situacija rinkoje pirmaisiais mėnesiais stabilizavosi ir numanomos taksi bendrovių bankrotų bangos nepamatėme. Tad kodėl nepanagrinėjus, kaip gyvena pagrindinis „Uber“ variklis – žmonės nuosavais automobiliais dirbantys šioje įmonėje. Maža to, palyginkime vairuotojų uždarbį Lietuvoje ir Norvegijoje.

Jungtinėse Valstijose šešios oro bendrovės penktadienį gavo leidimą atnaujinti reguliarius komercinius lėktuvų skrydžius iš JAV į Kubą; tokia galimybė atsiveria pirmą kartą per daugiau kaip penkis dešimtmečius ir bus yra dar viena gairė prezidento Baracko Obamos kampanijoje už santykių normalizavimą tarp buvusių šaltojo karo laikų priešų.

Technologijos elektroniniu būdu jau leidžia valdyti pinigų perlaidas, sudarinėti sutartis, netgi dalyvauti virtualiuose turuose, tačiau visa tai beveik arba visiškai neišnaudojama nuomojantis būstą. Numa.lt komanda pasiryžo pakeisti šią tendenciją, rinkai pasiūlydama skaitmeninę butų nuomos platformą, kurioje butus galima nuomotis aukciono būdu.

„Sodros“ įmokų lubos turi būti nustatytos, sutarė valdančiųjų koalicijos Politinė taryba. „Dėl „Sodros“ lubų nutarėme, kad reikia pritarti - socialinį modelį reikia įgyvendinti pilnumoje ir priimti visą įstatymų paketą dar šioje sesijoje - iki birželio mėnesio pabaigos“, - po posėdžio Seime žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Jis BNS patvirtino, kad sutarta dėl socialinio modelio kūrėjų siūlyto „Sodros“ įmokų lubų varianto.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų nusprendžia iįsigyti nekilnojamojo turto pajūryje ir jį nuomuoti. Tai atskleidžia Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informacija, mat pajūrio kurortuose itin auga verslo liudijimų paklausa. Klaipėdos AVMI pastebi augančią verslo liudijimų apgyvendinimo paslaugoms paklausą: verslo liudijimų patalpų nuomos ir apgyvendinimo palaugoms teikti pajūrio kurortuose šiemet įsigyta 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Radote nuostabų darbo pasiūlymą ir jau ruošiatės siųsti savo CV. Tačiau kaip sukurti motyvacinį laišką? Ką jame parašyti? Ar apskritai jis reikalingas? Panašių klausimų kyla darbo ieškantiesiems, todėl pateikiame 5 dalykus, kuriuos apie motyvacinį laišką verta žinoti. Ar motyvacinis laiškas apskritai reikalingas? Kartais tai būna nurodyta pačiame darbo skelbime. Jei darbdavys pageidauja motyvacino laiško – rašykite jį.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Statistika liudija apie užtikrintai atsigaunantį skolinimą ir padidėjusį taupymą, tolygiai augančius elektroninius atsiskaitymus bei rekordinius lizingo rinkos pokyčius. Taupymo ir kreditavimo rodikliai: nuosaikus augimas Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 5 proc.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, pensijų sistemos pertvarkymas, darbo santykių lankstumas – tik kelios problemos persekiojančios Lietuvą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą negailėjo aštrių replikų įvardindama daugybę nevykdomų strateginių reformų. Ekonomistai susirūpinę, jei taip ir toliau, Lietuvai gresia krizė. Nuolatinės Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – ignoruojamos.

Šis mėnuo pensininkams tikrai ypatingas – jie sulauks ne tik įprastų pensijų, bet ir po kelis šimtus eurų kompensacijų už krizės metu sumažintas senatvės išmokas, o 100 tūkst. pensininkų gaus dar ir pirmąją dalį jiems nurėžtų pinigų vien dėl to, kad jie dirbo. Senjorai neslepia, kad šių išmokų labai laukia, tačiau skundžiasi, kad jų pinigai nuvertėjo, ir dabar už tuos pačius pinigus nebenusipirksi tiek, kiek prieš penkmetį.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos siūlymus smarkiai didinti išmokas už vaikus, įvesti šeimos korteles, kurio suteiktų daug lengvatų daugiavaikėms šeimoms. Nepaisant to, kad projektai, juos priėmus, pareikalautų didelių biudžeto lėšų, parlamentarai jiems pritarė beveik vieningai.

Savaitei praėjus po „Lidl“ įžengimo į Lietuvą, eilės prie parduotuvių nesibaigia, o pirmosioms akcijoms pasibaigus, galime išvysti tikrąsias bananų ar pomidorų kainas. Nors kainos vis dar nesikandžioja, ekspertai įsitikinę, kad jos augs. Palyginę kainas akcijų metu ir dabar matyti, kad bananai pabrango 0,33 eur, tačiau vis dar kainuoja pigiau nei be akcijos kituose prekybos centruose. Tokios pat tendencijos pastebimos ir agurkų bei pomidorų kainose.

Elektroninių cigarečių, jų pildyklių ir rūkomųjų žolinių gaminių paprasta ir paslėpta reklama Lietuvoje nuo šių metų liepos bus draudžiama. Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas: už balsavo 80 Seimo narių, o susilaikė 5 parlamentarai. Dabar įstatymas irgi numato kai kuriuos elektroninių cigarečių ir jų pildyklių reklamos draudimus.

Susisiekimo ministras nekomentuoja prezidentės priekaištų jo valdomai sričiai. Rimantas Sinkevičius pareiškė, kad valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ moka mažai dividendų, nes bendrovės pelnas investuojamas į strateginius projektus. „Geležinkeliai vykdo strateginės reikšmės projektus, kuriems Seimas ne visada nusiteikęs skirti kofinansavimą.

Smulkiems ūkininkams nuo kitų metų tikriausiai nereikės mokėti,„Sodros“ įmokų – jas tektų mokėti tik stambiems žemdirbiams. Kai kurie parlamentarai sako, jog dėl tokio sprendimo sumažės „Sodros“ pajamos. Svarstydamas „Sodros“ reformą, Seimas ketvirtadienį pritarė žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymui nuo 2017 metų įmokas „Sodrai“ įpareigoti mokėti tik tuos ūkininkus, kurių ūkiai būtų didesni kaip 8 ekonominių dydžių.

Dažnai gyvybės draudimas suvokiamas, kaip papildomos išlaidos, mat nesitikima, kad kažkada šeimą aplankys rimtos traumos ar skaudi netektis. Nelaimėms užgulus, vieni apgailestauja, kad anksčiau nepriėmė būtinų finansinių sprendimų, o kitiems padėtį gerokai palengvina finansinės išmokos. Geriausiai gyvybės draudimo naudą gali patvirtinti žmonės, gavę draudimo išmokas nelaimės, o ypač – pačios skaudžiausios – atveju.

Nors nemažai Lietuvos gyventojų džiaugiasi šildančia saule, ūkininkų orai nedžiugina. Prognozuoti didžiuliai derliai jau užmaršty ir net sulaukus kritulių, pasekmės jaučiamos. Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai. „Situacija yra įtempta.

Nuo 30 iki daugiau nei 200 tūkst. eurų – tiek reikėtų investuoti, norint turėti būstą Lietuvos pajūryje. Šiuo metu brangiausiai butai parduodami Nidoje. Keliais tūkstančiais eurų, o kartais net perpus pigesnį būstą galima įsigyti Palangoje ir Šventojoje. Šiuo metu už standartinį 60 kv. m dviejų kambarių butą Nidoje prašoma 147 tūkst. eurų. Pačiame centre esantis būstas renovuotas, šalia yra parduotuvė, paštas, pramogų vietos, mokykla ir ligoninė.

Praėjusią savaitę, gegužės 26-27 d., Maskvoje vyko jaunųjų pasaulio konkurso „San Pellegrino Young Chef 2016“ pusfinalis, kuriame buvo renkamas geriausias „Rusija, NVS ir Baltijos šalys“ regiono jaunasis virėjas. Dėl šio titulo varžėsi geriausių šio regiono virėjų dešimtukas, tarp kurių ir lietuviai – „Time“ restorano virėjas Ignas Višinskas bei „Sweet Root“ restorano virėjas Justinas Misius. Geriausiu regiono šefu pripažintas Hezret Berdiev, „Four Seasons Hotel Lion Palace“ vyr.

Atėjus brandos egzaminų sezonui, naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose pasirodo vis daugiau abiturientų skundų dėl pernelyg sunkių egzaminų, prasto švietimo ir prieš akis vis dar neatsivėrusių karjeros galimybių. Skųstis abiturientai mėgsta, tačiau dėl karjeros jie yra bent iš dalies teisūs - įgiję vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, darbo ieškoti šie jauni žmonės išeis neturėdami nieko.

Į klausimą, kodėl Lietuvoje vaistai yra tokie brangūs, jau kuris laikas nerandama atsakymo. Šis klausimas neduoda ramybės ir ekspertams, ir gyventojams. Pastarieji sako, kad vaistų kaina didėja kaip ant mielių. Kai kurie žmonės piktinasi, kad net ir kompensuojami vaistai jų kišenei per brangūs, kiti nesulaukia, kada jiems reikalingi vaistai taps kompensuojami.

Norint pertvarkyti valstybės įmonių valdymą, reikia politinės valios, kurios iki šiol nebuvo, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime pastebėjo, kad valstybės įmonių valdymas ir personalo formavimas neretai grindžiamas ne ekonominio efektyvumo, o politiniais principais. „Tai tampa savotiška politine darboviete. Deja, reikia pripažinti, kad valstybės įmonių reforma taip ir sustojo kažkur pusiaukelėje.

Valstybinės įmonės veikia neefektyviai, nemoka dividendų, jų lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa „partinių bedarbių“ užuovėja, sako šalies prezidentė. Seime skaitydama metinį pranešimą, Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad šalies urėdijos veikia chaotiškai, „Lietuvos geležinkeliai“ yra „valstybė valstybėje“, o „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotas tapo tarptautine gėda. Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad valstybės įmonės nemoka dividendų valstybei.

Ganėtinai stabiliai stovėjusios „Aprangos“ akcijos, sudrebintos koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir politiko Eligijaus Masiulio įtariamo kyšio skandalo, pradėjo leistis žemyn. Visgi tokie sujudimai biržą paveikia tik laikinai. Nerimas ilgai netruko ir jau birželį „Aprangos“ situacija pradėjo taisytis. Dar gegužės pradžioje 2,64 eur kainavusi akcija krito iki 2,53 eur už akciją. Vėliau kaina smuktelėjo iki 2,52 eur už akciją. Tokių kainų nebuvo nuo 2014 metų.

Nuo naujo pigaus prekybos tinklo starto Lietuvoje praėjo beveik savaitė. Tačiau prie parduotuvių vis dar rikiuojasi žmonių eilės. Vien dėl to, kad kai kurių prekių kainos čia mažesnės. Toks ažiotažas dėl pigesnių prekių kaip reikiant įaudrino visuomenę. Ypač turtingesnius - Vilniuje. Vieni rėžia, kad kelias valandas tarsi sovietmečiu kepti saulėje dėl pigesnių bananų gali tik nieko neveikiantys ir užsidirbti nesistengiantys žmonės. Esą laukti tokioje eilėje paprasčiausiai neoru.

Per mėnesį vienas užsienyje gyvenantis tautietis iš Lietuvos išsiveža arba jam atvežama vidutiniškai 10,5 litro įvairių alkoholinių gėrimų, rodo pirmą kartą atliktas išsamus tyrimas, siekęs įvertinti, kaip emigracija veikia prekių judėjimą. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 500 emigravusių Lietuvos piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Airijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. Tyrimas parodė, kad tik vienas iš šešių (16 proc.

„Swedbank“ savo vartotojams turi naujovių. Pristatoma nauja  e. atsiskaitymų technologija, kuri leis bet kurį išmanųjį telefoną su „Android“ ar iOS operacine sistema paversti banko mokėjimo kortelių skaitytuvu.  Kortele, kaip atsiskaitymo priemone, šiuo metu naudojasi beveik 8 iš 10 šalies gyventojų, o kas antram ji jau yra tapusi kasdiene atsiskaitymo priemone. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktų reprezentatyvių apklausų duomenys.

Šiandien paskelbta, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nepakito, metinė infliacija siekė 0,5 proc., o vidutinis metinis kainų pokytis – jau nėra neigiamas. Didžiausią įtaką mėnesio infliacijai turėjo brangę degalai, apranga ir avalynė. Maisto produktų krepšelio kaina gegužę pakito nedaug, bet, nors pavasaris ir vėlavo, daržovių kaina sumažėjo. Tiesa, daržovės vis dar buvo 4,4 proc. brangesnės negu atitinkamą mėnesį prieš metus.

50 kilometrų nuo Vilniaus, šalia Lietuvos sienos statomoje Astravo atominėje elektrinėje praėjusią savaitę galbūt įvykus incidentui, Baltarusijos atominė elektrinė (AE) pareiškė, kad jokių incidentų neįvyko, o statyba vyksta „standartiniu režimu“. „Baltarusijos atominės elektrinės statyba vyksta standartiniu režimu ir jokių incidentų, atliekant statybos ir montavimo darbus, nurodytu metu neįvyko. Šių darbų kokybės kontrolė vyksta pagal reglamentą“, - savo tinklalapyje pranešė Baltarusijos AE.

Augančios nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje tiek ekonomistus, tiek bankininkus priverčia itin atidžiai stebėti rinką. Ir nors kol kas ekspertai ramina, jog Lietuvoje NT burbulo nėra, priešinga situacija Švedijoje verčia neužmigti ir būti budriems. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pirmiausia neigiamai mūsų finansinį stabilumą gali paveikti būtent Šiaurės šalys, kadangi mūsų bankinis sektorius susijęs su Skandinavijos bankais.

Tarp lietuviams labiausiai patinkančių darbdavių ne tik rinkos senbuviai: SEB bankas, Barclays ar IKEA, tačiau ir nauji vardai. Patraukliausieji ir šiemet ketina pasiūlyti ne vieną šimtą darbo, praktiķos ar stažuotės vietų. Taip teigia specialistų paieškos portalas, jau penktą kartą išrinkęs Lietuvių patraukliausių darbdavių dešimtuką.

Ligi šiol buvo dvi ekonominės temos, tapusios proga susiginčyti ir susipykti su draugais, giminėmis ir artimaisiais. Pirmoji tema – ar reikia leisti parduoti žemę užsieniečiams? Tik užvesk kalbą, ir konfliktas – garantuotas. Antroji – motinystės atostogų ir išmokų tema. Ilgos ar trumpos, dosniai apmokamos - čia ginčas įsižiebs net tarp žemės pardavimo užsieniečiams šalininkų. Ir štai, voila, radosi trečioji tema – eilės Lidle.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas kalbėdamas apie rizikas Lietuvos finansų rinkoje atskleidė, kiek per metus bankams tenka išleisti dėl vykdomų kibernetinių atakų. Pastarųjų skaičius nuosekliai auga. Pasak V. Vasiliausko kibernetinė aplinka itin svarbus aspektas, nes vis daugiau paslaugų persikelia į elektroninę erdvę. Dėl šios priežasties daugėja ir grėsmių. „Asmenų, kurie bando piktnaudžiauti elektronine erdve ir incidentų skaičius nuolat auga.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) dėl Arvydo Sabonio dalyvavimo prekybos tinklo „Lidl“ reklaminėje kampanijoje. 40-oji Olimpinės chartijos taisyklė draudžia olimpinių žaidynių dalyvių, trenerių ar kitų oficialių asmenų atvaizdo naudojimą ne olimpinių partnerių reklaminėse kampanijose žaidynių metu.

Bendrovė „Lidl Lietuva“ išplatintame pranešime įspėja gyventojus. Anot prekybos tinklo, sukčiai sugalvojo patys kurti „Facebook“ paskyras „Lidl Lietuva“ vardu. Oficialią „Lidl Lietuva“ paskyrą „Facebook“ galima atpažinti ir iš daugiau nei 30 tūkst. gerbėjų bendruomenės. „Lidl Lietuva“ atstovai kreipėsi į „Facebook“, kad sukčių sukurti puslapiai būtų ištrinti. „Norime priminti, kad oficialų „Lidl Lietuva“ puslapį rasite adresu www.facebook.com/LidlLietuva.

Seimas antradienį pradėjo svarstyti antrą naujojo socialinio modelio dalį - „Sodros“ reformą, tačiau parlamentarai spėjo išsakyti tik savo vertinimus, o konkrečių pataisų svarstymą atidėjo į kitos dienos posėdį. Diskusijose dėl reformos nemažai kritikos išsakė ir valdantieji, ir opozicijai priklausantys parlamentarai.

Koncerno „Icor“ grupės įmonės Vilniuje negali ir tiekti šilumos, ir kartu prižiūrėti šilumos ir karšto vandens sistemų. Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tokios veiklos neleidžiantis Šilumos ūkio įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė netrukus ketina pradėti eksportą į Kiniją - įmonė žada išvežti apie 20 tonų mocarelos sūrio, sako grupės vadovas. „Esame leidimų gavimo proceso pabaigoje. Realiai su Kinija yra taip - jų agentūroje yra tikrinami Lietuvos tiek veterinarijos dokumentai, tiek kita medžiaga apdorojama. Kai tas bus patikrinta, jau galėsime oficialiai vežti.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas apžvelgęs Lietuvos finansinę sistemą konstatavo, kad Lietuvos finansų sistema turi tvirtą stuburą. Bankai atlaikytų indėlininkų paniką ar staigų skolininkų būklės pablogėjimą. Vis dėlto rizikų finansų sistemai yra, ir pagrindinės jų sietinos su galimu nekilnojamojo turto kainų burbulu Šiaurės šalyse bei besitęsiančiu mažų palūkanų laikotarpiu.