Naujienų portalui tv3.lt VU profesorius, Darbo rinkos tyrimų instituto tyrėjas Boguslavas Gruževskis tvirtina, kad pensinio amžiaus ilginimas – būtinybė, tačiau tai reikia daryti atsižvelgiant į vidutinę gyvenimo trukmę ir pensinės sistemos stabilumą.
„Kiekviena šalis žiūri į vieną ir kitą kriterijų. Kalbant apie Europos visuomenės raidą, aišku, kad pensinio amžiaus riba judės į viršų. Dabar apie tai girdim ir iš Rusijos. Pavyzdžiui, ir Lenkija buvo padidinusi pensinį amžių, tada atsitraukė dėl nepasitenkinimo. Pati pirma šalis pasaulyje, kuri numatė ilgesnį pensinį amžių nei 72 metus, yra Norvegija. Strateginiuose dokumentuose yra numatyta, kad po 2025 metų būtų tokia galimybė“, – tv3.lt komentuoja B. Gruževskis.
Pasak jo, tai normalu, nes ir gyvenimo trukmė ten yra ilgesnė. Būtent ji turėtų būti ne mažiau kaip 10 metų didesnė už pensinio amžiaus ribą. Tai reikštų, kad Lietuvoje, pagal vyrų gyvenimo trukmę (ši maždaug 11 metų trumpesnė nei moterų), pensinis amžius galėtų būti apie 70 metų. Tiesa, profesorius pripažįsta, kad Lietuvai šiuo atžvilgiu su Norvegija būtų lygintis sunku, nes ten darbas vyresniame amžiuje nėra jaučiamas, kaip prievarta.
Trys komponentai, kurie palengvintų vėlesnį išėjimą į pensiją
Profesoriaus B. Gružveskio teigimu, Lietuvoje reikia didinti darbo rinkos patrauklumą vyresniems žmonėms, kad jiems tai taptų malonumu, o ne prievarta. Tuo pačiu, pasak jo, reikia skatinti ir darbdavius, kad šie norėtų vyresnių darbuotojų. Tačiau svarbiausia, anot B. Gruževskio – bendra gyvenimo kokybė.
„Pats žmogus turi investuoti į savo orią senatvę. Veiksmai iš trijų komponentų susideda: pirmiausia tai investicijos į savo sveikatą: ką valgome, kiek sportuojame, tada investicija į finansinį stabilumą: papildomų fondų kaupimas, trečias komponentas – socialinis ir ekonominis aktyvumas. Jei bus išsaugoti sveikatos ir socialinio aktyvumo veiksniai, amžiaus riba mažai ką keis. Pensija sprendžia labai nedaug, tik ketvirtadalį gerovės. Nes jei išsaugota sveikata, aktyvumas gyvenime, yra draugų ir pomėgių, tada žemos pajamos iš pensijos nebe tokios svarbios. O jei sveikata neišsaugota, tada aišku bus problemų – mažas pajamas suris vaistai, lankymasis pas gydytoją, socialinio aktyvumo nebuvimas lems liūdesį ir stresą“, – komentavo B. Gruževskis.
Lietuvoje iki 2026 metų numatyta sulyginti moterų ir vyrų pensinį amžių iki 65 metų. Pašnekovo teigimu, tai mus pastatys Europos Sąjungos statistikos viduryje. Tačiau būtinai strategiškai numatyti, kas laukia po 2026 metų.
„Kadangi iš vienos pusės mūsų pensinės sistemos tvarumas bus pakankamai silpnas, kadangi daug vyresnio amžiaus bus ir susiduriame su gyventojų senėjimu, tai skatins peržiūrėti pensinio amžiaus ribą. Reikės stebėti, kaip pasikeis mūsų vidutinė gyvenimo trukmė, ar darbas nebus prievarta. Dėl to aiškiai pasakyti, kokie bus sprendimai, šiandien sunku. Bet potencialiai apie 2040 metus, kai kalbėsime, tai matysime pailgėjusią gyvenimo trukmę ir bus atitinkamas pagrindas ir būtinumas didinti pensinį amžių, bet apie tai jau reikia kalbėti dabartiniu laikotarpiu“,– mano B. Gruževskis.
Kryptis viena, kad pensinis amžius po truputį turėtų didėti, bet jis neturėtų didinti nepasitenkinimo tarp žmonių.
Kiekviena šalis turi atsižvelgti į darbo rinką
Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad kasmet Parlamente kyla diskusijos, vertinant vienos ar kitos valstybės darbo rinkos situaciją, tačiau konkrečių diskusijų, kurios būtų reikšmingos ir išplėtotos, nėra. Daugiausia ko Lietuva gali sulaukti iš Europos Sąjungos institucijų, tai – rekomendacijos.
„Dirbu Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, kuris yra pagrindinis komitetas, kuris svarstytų tokį klausimą. Ir praeitos, ir šios kadencijos metu, svarstėme esamą pensijų bei demografinę situaciją Europos Sąjungos valstybėse, tame tarpe ir Lietuvoje. Tačiau tikrai buvo atkreiptas dėmesys, kad jei valstybės narės priima sprendimą ilginti pensinį amžių, tai jos turi įvertinti situaciją darbo rinkoje, ar tie vyresnio amžiaus žmonės turės darbą, ar galės dirbti pagal savo sveikatą. Todėl noriu užtikrinti, kad jokių privalomų direktyvų nėra ir negali būti dėl pensijų ir pensinio amžiaus Europos Sąjungoje. Tai apsprendžia pačios narės valstybės.
Kasmet iškyla tam tikri klausimai, vertinant situaciją, koks amžius vienokiose ar kitokiose valstybėse, bet tos rekomendacijos niekada nėra privalomos ir, jei jos ateitų, tai tik iš Europos Komisijos. Paprastai įvertinama ekonominė situacija, skurdo lygis, pensijų dydis, užimtumo lygis, vaikų skurdas. Tai socialiniai ekonominiai rodikliai, pagal kuriuos kasmet žiūrima, kokia yra situacija. Ir tikrai niekada negirdėjau, kad Lietuva dėl savo amžiaus išsiskirtų kažkuo blogąja prasme. Gal rastume vieną kitą valstybę, kur pensinis amžius siekia 67 metus“, – tv3.lt komentavo europarlamentarė.
Priešingai nei profesorius, politikė ramina, kad numatytas pensinis amžius yra pakankamas ir nereikėtų žmonių gąsdinti, kad jiems teks dirbti vos ne iki mirties. Ji patikina, kad Lietuvos siekiama 65 metų riba yra pakankama, nes vertinant tikėtinos gyvenimo trukmės būklę reiktų atsižvelgti į tai, jog Lietuvos vyrai gyvena bene trumpiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių.
„Lietuvoje tarp moterų ir vyrų gyvenimo trukmės skirtumas yra 11 metų. Tai pats didžiausias atotrūkis tarp 28 ES valstybių. Tai Lietuva neturėtų apie tai dar kalbėti, kad ilginti pensinį amžių. 2026 metai dar ganėtinai toli, tai reikės vertinti ir mūsų žmonių sveikatos būklę ir galimybę dirbti iki to amžiaus. Yra profesijų, kur virš 65 metų dirbti jau yra sunku, todėl tikrai nėra jokių privalomų sprendimų Europos Parlamente, ar Europos Komisijoje. (...) Negali pasakyti, kad pensinis amžius bus 72 metai, tas žmogus nei tiek dirbti galės, nei sveikatos turės, nei darbo jam bus“, – tikina V. Blinkevičiūtė.
