Lietuvos verslas

Verslininkai sako, kad Lietuvoje iš korupcinių praktikų yra labiausiai paplitęs nepotizmas ir nesąžiningas partijų finansavimas. Tai parodė gruodį paskelbta Eurobarometro apklausa. Į klausimą, kurios iš nurodytų praktikų yra labiausiai paplitusios Lietuvoje, 46 proc. šalies verslininkų nurodė, jog tai yra palankumas draugams ar šeimos nariams viešosiose institucijose. Tai yra kiek daugiau nei visose ES šalyse apklaustų verslininkų vidurkis. Kaip vieną labiausiai paplitusių praktikų 32 proc.

Nepalankios oro sąlygos, brangstanti darbo jėga ir prasta situacija grandinėje nuo lauko iki vartotojo kitais metais ir toliau mažins daržovių plotus, įsitikinusi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė. Zofijos Cironkienės teigimu, kasmet šalyje mažėja auginamų cukinijų, brokolių, žiedinių kopūstų, porų, bulvių plotai. „Pavyzdžiui, cukinijų plotai mažėja, nes joms keliami aukšti reikalavimai – neperaugusios, mažutės, gražutės, švarutės.

Stringant valstybės finansavimui, Teisingumo ministerija neatsisako planų statyti naują Šiaulių tardymo izoliatorių – tai daryti siūloma pasitelkiant verslo lėšas. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad dėl tokio plano iš esmės sutarta šį mėnesį vykusiame neformaliame ministrų pasitarime. Galutinio Vyriausybės pritarimo tikimasi sausį. Vienas realiausių variantų – statyti kalėjimą viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu.

Net neabejojame, kad dar ir šiandien ant visų jūsų vaišių stalų pūpso kalnai skanaus maisto. O ar kada pagalvojote, kad net ir eilinę dieną prisiperkame gausybę maisto produktų, gal net daugiau nei reikėtų? Eurostato tyrimas rodo, kad lietuviai perka daugiausiai maisto visoje Europos Sąjungoje, nors skundžiasi, kad maisto kainos didelės. Ar tai reiškia, kad tautiečiai labai mėgsta kimšti pilvus, ar pirkinių gausą lemia kitos priežastys, tuojau ir pasiaiškinsime.

Noras užsidirbti baigėsi konfliktais su darbdaviu, kai statybų bendrovėje įsidarbinę vyrai buvo siunčiami dirbti į užsienį. Darbuotojai tikina, kad vietoje užsidirbtų pinigų sulaukdavo dalies atlygio ir pažadų visus pinigus pervesti rytoj ar kitą savaitę. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai ir antstoliai sako, kad problemos tarp darbdavių ir darbuotojų yra gana dažnos. Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipęsi klaipėdiečiai Andrius ir Tomas (vardai pakeisti, redakcijai žinomi, aut.

Jei jūs ne vegetarai, tai ant šventinio stalo greičiausiai turite ir mėsos. Pasirodo, lietuviai didžiųjų metų švenčių neįsivaizduoja be paukštienos ir renkasi klasiką – orkaitėje keptą žąsį, antį ar kalakutą. Štai kalakutus auginantis Širvintų ūkininkas tikina, kad užsakymų šventėms sulaukė gerokai iš anksto, mat kalakutus perka ne tik pavieniai asmenys.

Norintiems Naujuosius metus sutikti Lietuvos kurortuose reikėtų paskubėti. Laisvų vietų viešbučiuose sparčiai mažėja, o 4 kartus išaugusios kainos verčia plačiai atverti piniginę. Tačiau ne visi tautiečiai linkę išlaidauti, dalis jų Naujųjų metų šventę rengia namuose. Vilnietė Jurgita Naujuosius metus jau antrąjį kartą iš eilės sutiks Palangoje. Moteris tvirtina, kad šventė, ko gero populiariausiame Lietuvos kurorte jai kainuoja vos keliasdešimt eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2020 metų biudžetą ir lydinčiuosius jo įstatymus. Šalies vadovo vertinimu, kitų metų biudžetas atitinka bazinius jam keltus lūkesčius: jis labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir kartu atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus, pranešė Prezidentūra. Mokestinių pajamų ir BVP santykis biudžete auga nuo 30,3 proc. 2019 metais iki 31,5 proc. kitąmet.

Siekiant didesnio gyventojų saugumo ir stiprinant saugos reikalavimus, nuo sausio 1 d. dienos įsigalioja griežtesnė suskystintų naftos dujų balionų naudojimo tvarka. Tokie balionai turės būti naudojami su apsauginiais vožtuvais, apsaugančiais balioną nuo sprogimo gaisro metu, rašoma Energetikos ministerijos pranešime.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną statantys ir daugiau kaip pusmetį atlyginimų negaunantys turkai paskelbė streiką, skelbia portalas 15min.lt.  Penktadienio rytą per 50 plakatais apsiginklavusių darbininkų susirinko šalia kylančio stadiono. Anot jų, statybų rangovė Turkijos bendrovė „Kayi Construction“ žadėtų 2 tūkst. eurų algų nemoka jau daugiau kaip pusmetį, tad gyventi tenka iš avanso – vos 500 eurų. Anot jų, įmonė skolinga nuo 8 tūkst. iki 12 tūkst. eurų kiekvienam.

Vis daugiau bankų teikiant momentinių mokėjimų paslaugą, tarpbankiniai pervedimai žinant vien gavėjo telefono numerį, tikėtina, bus pradėti tik nuo kitų metų. Anksčiau skelbta, kad ši paslauga bus prieinama jau šiemet.  SEB bankas teigia, kad šiuo metu jo programėlėje įmanoma atlikti mokėjimą pagal telefono numerį, jei gavėjas taip pat turi sąskaitą SEB, bet tarpbankinius pervedimus numatoma pasiūlyti vėliau.

Kai kurie darbdaviai, pasinaudodami keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimo tvarka, teikia darbuotojams siūlymus pakeisti darbo sutartyse numatytą darbo užmokestį, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Ji primena, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo tvarka lemia didesnį NPD. Dėl šios priežasties uždirbantiems mažiau, nuo kitų metų turėtų didėti alga į rankas.

Mažėjantis vidutinis butų plotas ir didėjančios gyventojų finansinės galimybės skatina būsto pirkėjus vis dažniau žvalgytis pirkti namą. Tuo metu plėtotojai dėl didelės konkurencijos rinkoje pradeda investuoti į būsto nuomos projektus. Didžiausias smūgis rinkai būtų, jei suprastėtų skolinimo būstui sąlygos, sako rinkos ekspertai, kalbėdami apie svarbiausias būsto rinkos tendencijas 2020 metais.

Priešpaskutinį metų mėnesį buvo įmonių, kuriose mokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 30 tūkst. eurų. Į didžiausias algas mokėjusių dešimtuką pateko aštuonios bendrovės, kuriose vidutinis atlyginimas viršijo 10 tūkst. eurų. Tokius naujausius duomenis apie lapkričio mėnesį mokėtų atlyginimų vidurkį ir jų medianą paskelbė „Sodra“. Didžiausias algas darbuotojams lapkritį mokėjo brokerio paslaugas teikianti „Robomarkets Baltics“. Jų vidurkis siekė beveik 32 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius komunikacijų planą ir poveikio aplinkai vertinimą už 2,5 mln. eurų (su PVM) rengs tarptautinės inžinerijos įmonės „Sweco Lietuva“ ir Vokietijos „DB Engineering & Consulting“. Pagal Susisiekimo ministerijos, „Lietuvos geležinkelių“ bei įmonių atstovų pirmadienį pasirašytą sutartį iki 2021 metų pabaigos bus parengtas naujas ruožo, kuriuo traukiniai galės važiuoti iki 249 kilometrų per valandą greičiu...

Vilniaus oro uoste bandomuoju režimu pradeda veikti automobilių užkilimo kelio (panduso) „Kiss and Fly“ bebarjerė sistema. Ši trumpųjų sustojimų sistema leis vairuotojams kontroliuojamoje zonoje, išvykimo terminalo link, nemokamai stabtelėti iki 10 minučių, rašoma pranešime spaudai.

Svarbiausi 2019-ųjų įvykiai Lietuvos versle buvo startuolio „Vinted“ tapimas pirmuoju lietuvių „vienaragiu“ ir Vokietijos milžinės „Continental“ elektronikos komponentų gamyklos atidarymas, teigia BNS apklausti ekspertai.  Naujienų agentūra BNS aštuoniolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš aštuonių svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti po tris reikšmingiausius.  Keturiolika apklaustųjų mano, kad reikšmingiausias buvo 128 mln.

Kas geriausiai žino, kur linksmintis traukia dauguma žmonių? Žinoma, pavėžėjai. Būtent jiems dažniausiai tenka pristatyti pramogautojus iš vieno taško į kitą, nuvežti į linksmybių epicentrą, o neretai ir išduoti aktyviausias susibūrimo vietas.

Susidūrę su galima diskriminacija darbo rinkoje, neįgalieji vis dažniau išdrįsta prabilti. Nors Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nefiksuoja augančio skundų skaičiaus dėl galimos neįgaliųjų diskriminacijos darbo rinkoje, tačiau besikreipiančių konsultuotis šiais klausimais auga tris kartus – jei 2017 m. sulaukta 105 užklausų, tai pernai – net 304, rašoma Dirbančių neįgaliųjų asociacijos pranešime spaudai.

Kalėdinės premijos, įkritusios į sąskaitą, sušildys dalies dirbančiųjų širdis. Kas Lietuvoje šventiniu laikotarpiu džiaugiasi premijomis ir kokio jos dydžio? Pasirodo, pastaraisiais metais kalėdiniai priedai didėja, o dosniausiai pinigus skiria nekilnojamojo turto, finansų draudimo, informacinių technologijų įmonės. Taip pat neatsilieka ir biudžetinės įstaigos, kurios metų pabaigoje už gerus darbus pamalonina savo darbuotojus.

Daugelis turbūt pamename savo senelių išmintį, kad reikia atsidėti juodai dienai. Vadinasi, taupymas jau nuo seno buvo gera praktika. Visgi, vieni sugeba rasti neišnaudotų galimybių, kaip gali taupyti savo finansus, kiti ne. Psichologų nuomone, žmogaus taupumas priklauso nuo to, kaip jis augo ir kokį pavyzdį matė. Žinoma, klaidų neišvengia nė vienas. Kad ir kaip paradoksalu, visi mes mokomės ne iš kitų, o tik iš savo klaidų.

Daugelis lietuvių smulkias vieno ir dviejų centų monetas kaupia, bet retai jomis atsiskaito parduotuvėse ar turguose. Todėl siūloma smulkių monetų nebekaldinti, o prekių kainą apvalinti iki 5 centų. Tiesa, tokie siūlymai priimtini ne visiems. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius teigia, kad tokia kainų apvalinimo taisyklė jau yra taikoma Airijoje, Belgijoje, Suomijoje, Italijoje. Taip pat apie ją svarstoma Latvijoje ir Estijoje.

Neseniai Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa parodė, kad du iš penkių suaugusių apsimeta sergantys, jei jiems reikia laisvos darbo dienos. Lietuvoje tokių atvejų taip pat pasitaiko, tačiau ekspertai teigia, kad čia darbuotojai nėra linkę piktnaudžiauti išduodamu nedarbingumo pažymėjimu. Remiantis „Sodros“ skelbiama elektroninių laikino nedarbingumo pažymėjimų statistika, jų skaičius 2017 m. buvo didžiausias per visą skaičiavimo laikotarpį ir siekė 3,2 mln.

Profesinės sąjungos sveikina didžiųjų prekybos tinklų sprendimą nedirbti per Kalėdas, bet ragina ateityje veiklos nevykdyti ir antrąją Kalėdų dieną bei per naujuosius, kad darbuotojai galėtų pailsėti ir pabūti su artimaisiais. „Tikimės, kad ateityje tų dienų daugės.

Lietuvio noras vystyti verslą Lietuvoje, o ne kaimyninėje Latvijoje, kur buvo pakviestas, atsirūgo. Užuot pirmas įkūręs Baltijos šalyse unikalią gamyklą, vyras sužinojo, kad būtent latviai konkurentus iš užsienio atsiviliojo šiems pasiūlę išskirtines sąlygas. Tuo metu lietuvis verslininkas priverstas minti teismų slenksčius ir jau dvejus metus negali atidaryti savo gamyklos.

Kalėdiniams papuošimams ir šventiniams renginiams Vilnius, Kaunas, Klaipėda išleido 812 tūkst. eurų. Daugiausiai lėšų skyrė sostinės savivaldybė – 334 tūkst. eurų, Kaunas atseikėjo 288 tūkst. eurų, o Klaipėda – 190 tūkst. eurų. Tokius skaičius pateikė šių miestų savivaldybių atstovai.

Paauglystės vasaros paaukotos darbui kavinėse, keturi metai Graikijoje ir vienuose geriausių Vilniaus restoranų – tai jaunos merginos sukaupta patirtis, kurią ji parsivežė į mažą miestelį ir pritaikė įkurdama verslą. Nors verslo kūrimas provincijoje vertinamas gana skeptiškai, 29 metų Agnė Klevinytė neišsigando – visiškai viena Kelmėje ji įkūrė kavinę, sėkmingai veikiančią jau trejus metus.

Pasikeitus Europos Sąjungos (ES) teisei, artimiausiais metais Lietuvoje turėtų nebelikti taksofonų, teigia Ryšių reguliavimo tarnyba. Pernai metų pabaigoje buvo priimtas Europos elektroninių ryšių kodeksas, kuriame nebelieka prievolės teikti telefono ryšio paslaugas taksofonais. Naujosios direktyvos reikalavimus į Lietuvos teisinę sistemą privaloma perkelti iki 2020 metų gruodžio pabaigos – šiuo metu rengiami Elektroninių ryšių įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai.

Pas kirpėją turbūt bent kartą apsilankęs yra kiekvienas. Nieko nebestebina, kad didžiuosiuose miestuose kirpėjų paslaugos yra brangesnės nei mažesniuose miesteliuose ar paprasčiausiai miestų pakraščiuose. Įprasta manyti ir tai, kad kuo didesnis miestas – tuo didesnė ir kirpimo paslaugos kaina. Tačiau tai nebūtinai tiesa.

Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ akcininkams pirmadienį pritarus 80 mln. eurų vertės sutarčiai su konkursą laimėjusia Lietuvos dujotiekių statytoja „Alvora“, „Amber Grid“ iš karto pasirašė sutartį dėl strateginio Lietuvai dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos, pranešė „Amber Grid“.   „Dėl konkurencijos, kurią sudarė konkurse dalyvavusios kompanijos, GIPL projekto įgyvendinimas kainuos 24 mln. eurų pigiau nei planavome. Vietoje 136 mln.

Vilniuje daugiabučių gyventojams šiukšlių išvežimas nuo sausio 1-osios brangsta 70 proc., nuosavų namų gyventojams – 60 procentų. Kiti didmiesčiai įkainius dėl atsiradusios prievolės tvarkyti rūšiuotas atliekas žada keisti nežymiai. Atliekų išvežimas nuo Naujų metų šiek tiek brangs Kaune, Šiauliuose. Panevėžyje mokestis nesikeis, o Klaipėdoje turėtų pigti 10 procentų.

Estijos geležinkelių paslaugų grupė „Skinest Rail“ pranešė nuo 27 mln. iki 62 mln. eurų padidinusi reikalavimą Lietuvos Vyriausybei atlyginti žalą už jos įmonių eliminavimą iš „Lietuvos geležinkelių“ viešųjų pirkimų.    Jei per pusmetį nepavyktų susitarti su Vyriausybe, grupė ketina kreiptis į arbitražą dėl pažeistų bendrovės antrinių įmonių „Vitras-S“ ir „Skinest Baltija“ teisių, pranešė grupė.

Dviratininkai Seimui pateikė peticiją, prašydami jiems leisti važiuoti per pėsčiųjų perėjas nenulipus nuo savo transporto priemonių. Parlamentarai prašymą išgirdo ir siūlys įstatymo pataisas. Peticijoje pažymima, kad tokia tvarka esą užtikrintų saugesnį eismą, mat dviratininkai būtų įpareigoti praleisti visus automobilius. Tuo metu vairuotojai mano, kad avarijų kaip tik padaugės, nes dviratininkai lakstys per perėjas. Keisti tvarkos nenori ir policijos pareigūnai.

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija vidutinio lygmens, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta finansų įstaigų apklausa. Kaip didžiausias rizikas apklausos dalyviai įvardijo kibernetinius nusikaltimus ir galimus disbalansus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

Didžiausio Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ fondas pasirašė susitarimą įsigyti vieną didžiausių Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių „Krekenavos agrofirmą“. Dėl sandorio „BaltCap“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kurios leidimą tikimasi gauti per 1-2 mėnesius. Tai bus pirmoji šiemet įsteigto 136 mln. eurų dydžio „BaltCap Private Equity Fund III“ (BPEF III) investicija, teigiama „BaltCap“ pranešime.

Likus labai nedaug iki didžiųjų metų švenčių, gyventojai iš parduotuvių ir turgelių jau šluoja kalėdinius paukščius. Į turgų atėję pirkėjai daugiausiai dairosi naminių, ekologiškai augintų mažųjų ūkininkų sparnuočių, o populiariausios šiemet nedidelės antys ir žąsys. Ūkiškai gyvenantis pensininkas Bronius į turgų jau veža savo augintus naminius paukščius. Pasirinkimas ne prastas – nuo riebiųjų žąsų iki ančių ir naminių vištų.

Antrasis šio amžiaus ir trečiasis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis Lietuvai buvo išskirtinai geras – sparčiai didėjo gyventojų pajamos ir gyvenimo kokybė, mažėjo skurdas ir buvo stebimas akivaizdus socialinis progresas. Šį dešimtmetį Lietuva pradėjo labai gilioje duobėje – po pasaulinės finansų krizės Lietuvos BVP nuo 2008 metais pasiekto piko buvo susitraukęs net šeštadaliu.

Teigti, kad prognozuoti kitų metų Lietuvos ekonomikos augimą yra sudėtinga, būtų paprasčiausiai banalu. Kur kas įdomiau yra tai, ar kitąmet pasikartos jau trejus metus stebima tendencija, kai Lietuvos ūkio plėtra gerokai viršija prieš prasidedant naujiems metams ekonomistų pateiktas prognozes. SEB bankas 2020 metais tikisi 2,4 proc. Lietuvos BVP augimo – ši prognozė nustatyta dar šių metų sausį. Toks prognozuojamas augimas yra gerokai kuklesnis negu tikėtina 3,6 proc. ūkio plėtra 2019 metais.

Vilniaus oro uostas, priklausantis Lietuvos oro uostų tinklui, pirmadienį paskelbė viešąjį pirkimą ir pradeda ieškoti rangovo, kuriam bus patikėta statyti naująjį dviaukštį keleivių išvykimo terminalo modulį šiaurinėje oro uosto dalyje. Pastačius šį 14,4 tūkst. kv.

Artėjant didžiausioms metų šventėms parduotuvės ir prekybos centrai nusprendė suteikti darbuotojams laisvadienius: šv. Kalėdų dieną didžiųjų tinklų parduotuvių darbuotojai ilsėsis ir klientai nebus laukiami. Daugelis parduotuvių nedirbs ir Naujųjų metų dieną. Likus savaitei iki šv. Kalėdų, parduotuvėse jau sudėlioti šventiniai darbo grafikai. „Maxima“ parduotuvės nedirbs tik gruodžio 25-ąją, tačiau kitų šventinių dienų darbo laikai parduotuvėse šiek tiek keisis.

Jei sulauksite 45 metų ir neturėsite darbo, galėsite pretenduoti į valstybės paramą savo verslui pradėti. Tai numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos Užimtumo įstatymo pataisos. Kaip paaiškino ministerija, pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, šiuo metu savarankiško užimtumo rėmimo priemone – darbo vietos sau steigimu, gali pasinaudoti neįgalieji ir bedarbiai iki 29 metų.

Šiemet pirmąją Kalėdų dieną nedirbs visi didieji prekybos centrai. Dalis nedirbs ir pirmąją Naujųjų metų dieną. Kūčių dieną darbo laiką trumpins „Iki“, „Rimi“, „Maximos“, „Lidl“ ir „Norfos“ parduotuvės. Antrąją Kalėdų dieną trumpiau dirbs visos parduotuvės, išskyrus „Norfą“. Gruodžio 31-ąją visos parduotuvės taip pat dirbs keliomis valandomis trumpiau. Sausio pirmąją nedirbs visos „Norfos“, „Lidl“, dalis „Rimi“ ir „Maximos“ parduotuvių. „Iki“ parduotuvės žada dirbti trumpiau.

Mums visiems įprastas namų vėdinimas, atidarius langus arba ramus pasivaikščiojimas kieme vieno Vilniaus daugiabučio gyventojams tapo neįmanomas.  Į portalą tv3.lt kreipėsi namo, esančio adresu Panerių g. 54, gyventojas, kuris skundžiasi šalia namo esančios geležinkelio anglių krovimo aikštelės skleidžiamu triukšmu ir dulkėmis.

Su Lietuvos vadovais penktadienį susitikęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Seimo neseniai patvirtintas automobilių registracijos mokestis yra „mažas žingsnis teigiama linkme“, tačiau jis nebus pakankamas siekiant smarkiai sumažinti transporto priemonių taršą. Seimo priimtas mokestis nuo 2020 liepos bus taikomas kiekvienam Lietuvoje įregistruojamam aplinką teršiančiam automobiliui. „Tai yra mažas žingsnis teisinga linkme, nes taršos mokesčiai yra neišnaudotas potencialas.

Artėjant šventėms parduotuves užplūsta dovanų ieškantys žmonės, tarp kurių ir norintys kuo nors pradžiuginti mažuosius. Ieškantys žaislų vaikams, turėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų, kad gražios dovanos vėliau netaptų dideliu galvos skausmu. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, kad perkant žaislus vaikams būtina atkreipti dėmesį į jų sudėtį, iš kokių medžiagų jie pagaminti, nes didelis kai kurių medžiagų kiekis gali neigiamai paveikti vaiko sveikatą.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės penktadienį pritarė siūlymui įpareigoti vežėjus grąžinti vilkikus į registracijos šalį kas aštuonias savaites, nepaisant Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių pasipriešinimo. Be Lietuvos, vežėjų veiklą griežtinančiam Mobilumo paketui nepritarė dar aštuonios šalys – Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta, BNS patvirtino diplomatiniai šaltiniai. Dvi valstybės susilaikė, likusios 17 pritarė siūlymui.

Vykdydama atliekų vežimo sutarčių kontrolę, sostinės savivaldybė pritaikė finansines sankcijas atliekų išvežimo paslaugas teikiančioms bendrovėms – UAB „Ekonovus“ ir UAB „VSA Vilnius“. Už lapkričio mėnesio netinkamą aptarnavimą pietinėje ir šiaurinėje zonose „Ekonovus“ skirta beveik 31 tūkst. eurų, o už sutarties pažeidimus centro zonoje „VSA Vilnius“ – daugiau nei 70 tūkst. eurų bauda, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime.

Beveik keturis mėnesius Vilniaus savivaldybės valdomai didžiausiai šalyje šilumos tiekimo įmonei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) vadovaujantis Gerimantas Bakanas sako, kad jo tikslas – paversti įmonę skaidria šiuolaikine ne tik šildymo, bet ir šaldymo technologijų lydere, kuri po kelerių metų atitiktų vertybinių popierių biržos „Nasdaq“ standartus.

Per pastarąjį mėnesį Seimas ne tik įvedė naują automobilių registracijos mokestį, nustatė papildomą mokestį bankų pelnui. Kai kurie mažiau aptarti parlamento ir ministrų kabineto sprendimai turės ne ką mažiau įtakos gyventojų ir verslo pajamoms ir iš išlaidoms. Naujienų portalas primena, kokie svarbiausi mokestiniai pakeitimai buvo priimti ir įsigalios kitais metais, jeigu tik juos visus pasirašys prezidentas.