Lietuvos verslas

 Rusijos koncernas „Gazprom“ neįžvelgia prielaidų Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo reikalavimus taikyti Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektui „Nord Stream 2“. „Trečiojo energetikos paketo normos negali būti taikomos „Nord Stream 2“, taip pat ir „Nord Stream 1“. Dabar kalbama: gaukime mandatą – ir neaišku su kuo, „Gazprom“ ar Rusijos Federacija, kad taisyklės būtų taikomos „Nord Stream 2“. Tačiau mes manome, kad Europoje bus vadovaujamasi rinkos ek...

Uždariusi maršrutą į Maskvą, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja keleivius vežti į Latvijos miestą Daugpilį. Anot geležinkelių atstovo, bendrovė jau pasirengusi, tačiau dar laukiama galutinio Latvijos geležinkelių pritarimo. „Iš savo pusės esame jau pasiruošę, reikia pabaigti derinti su Latvijos puse“, - BNS sakė Mantas Dubauskas. Anot jo, maršrutas pradės veikti artimiausiais mėnesiais.

Po korekcijų naujasis Darbo kodeksas yra palankesnis darbuotojams nei ankstesnis variantas, Seimui antradienį priėmus nuo liepos įsigaliojantį naująjį socialinį modelį sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas premjeras Saulius Skvernelis. Kiti politikai – tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos – sako, jog dokumentas iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio, dar pernai priimto ir atidėto varianto.

 Estijos premjeras Juris Ratas pareiškė nepalaikantis Lietuvos pozicijos dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su Vakarų Europa ir regioninio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo vietos. Pasak J. Rato, Estija palaiko idėją sistemas sinchronizuoti per Lenkiją, nutiesus dvi atskiras perdavimo linijas.

Seimui antradienį patobulinus nuo liepos įsigaliosiantį naująjį Darbo kodeksą, permainų darbo santykių lankstumo prasme tikėtis neverta, sako ekonomistai. Anot jų, iš pradžių kelti ambicingi tikslai liberalizuoti darbo santykius, tačiau iš tikrųjų naujasis įstatymas tiesiog labiau atspindės realią situaciją darbo rinkoje. Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad pakoreguotas Darbo kodeksas yra palankesnis darbuotojams, nei ankstesnis jo variantas.

 Pagal naująją vaistų kompensavimo tvarką parengtas Kompensuojamųjų vaistų kainynas įsigalios liepos 3 dieną, kurį savo įsakymu jau patvirtino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jame atsispindi gamintojų aktyviai deklaruotos mažesnės vaistų kainos, tad nuo šiol žmonės, rinkdamiesi gydytojų paskirtus kompensuojamuosius vaistus vaistinėse, turėtų sutaupyti apie 20 mln. eurų per metus, t. y. įsigyti juos trečdaliu pigiau.

Parlamentarai priėmė naują, kiek palankesnę nedarbo išmokos skyrimo tvarką. Už Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas balsavo 76 Seimo nariai, o susilaikė 22. Pagal naują tvarką bedarbio pašalpos bus mokamos ilgiau - devynis mėnesius: pirmą-trečią nedarbo mėnesį išmoka siektų 50 proc. buvusio atlyginimo, trečią-šeštą mėnesį - 40 proc., o šeštą-devintą mėnesį – 30 proc. Norint gauti išmokas, reikės dirbti mažiausiai 12 mėnesių, o toks stažas būtų įgyjamas per 30 mėnesių.

  Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojų darbo užmokestis nuo birželio didės 5-6 proc, pranešė įmonės profsąjungos vadovė. Tačiau bendrovės atstovas sako, kad atlyginimai padidinti apie 2 proc. Naftininkų profesinės sąjungos vadovė Virginija Vilimienė tikina, kad metų pabaigoje derantis dėl kolektyvinės sutarties, tikimasi algas padidinti dar labiau.

Seimas priėmė nuo liepos įsigaliočio naujojo Darbo kodekso pataisas. Beveik visoms joms yra pritarusi Trišalė taryba. Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš 10, o susilaikė 29. „Balsuodami už šį kodeksą suteikiame milžinišką pasitikėjimo kreditą darbdaviams, dabar laikas verslui parodyti, kad jis gali prisidėti prie Lietuvos problemų sprendimo“, - pareiškė „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Terminuotą darbo sutartį nuolatiniam darbui siūloma leisti sudaryti, jeigu dėl to bus sutarta kolektyvinėje sutartyje. Tokių sutarčių negalėtų būti daugiau kaip 20 proc. Tokį sprendimą antradienį priėmė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs konservatoriaus Rimanto Jono Dagio pataisą. Už pataisą ir visą nuo liepos įsigaliojantį naująjį Darbo kodeksą Seimas balsuos antradienį.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pasakodamas apie dabartinę Lietuvos situaciją pabrėžia, kad šiuo metu esame ekonominiame augime. Tačiau yra dvi rizikos susijusios su nekilnojamuoju turtu ir viena – kibernetine ataka.

Prezidentūra šiuo metu neįžvelgia didelių blogybių dėl Vyriausybės pasiūlytų mokesčių pakeitimų, kuriais siūloma padidinti skurdžiausiai gyvenančių žmonių pajamas, ir tikisi konstruktyvių diskusijų, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas. „Pateikti pasiūlymai yra diskutuotini. Prezidentūroje išgirdus juos jokia raudona lemputė nepradėjo Daukanto aikštėje blyksėti“, - Žinių radijui antradienio rytą sakė prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

Seimas apsispręs dėl nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisų, kurioms yra pritarusi Trišalė taryba. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad dabartinės pataisos „nukreiptos į šiek tiek (kodekso) liberalumo sumažinimą“. Seimas dar turės balsuoti dėl valdančiųjų noro įpareigoti darbuotojų atstovus - profsąjungas ar darbo tarybas - sudaryti konkrečių „neliečiamųjų“ sąrašus, į kuriuos patekusiems darbuotojams būtų taikoma apsauga dė...

Mažai uždirbančius lietuvius atakuoja „Sodros“ laiškai. Visi pagal darbo sutartis dirbantys ir minimumo negaunantys gyventojai raginami trauktis iš šešėlio ir įspėjami, kad atėjus senatvei teks skursti. Nors taip valdžia ragina gyventojus reikalauti didesnio ir legalaus uždarbio, laiškus gauna ir tie kam algas moka pati valstybė. Pastarieji sako pasijutę taip tarsi iš jų „Sodra“ tyčiotųsi.

Ar didinti turto ir kitus mokesčius, gali būti sprendžiama vėliau, antrajame mokesčių peržiūros etape, sako finansų ministras. „Einant antruoju etapu, manau, galima kalbėti ir apie didesnius turto bei kitus mokesčius, kuomet papildomai jau ištrauksime tuos, kurie šiuo metu veikia šešėlyje“, - pirmadienį socialdemokratų frakcijos surengtoje diskusijoje apie pajamų nelygybės mažinimą teigė Vilius Šapoka.

Londone gyvenančio turtingiausio Lietuvos verslininko Nerijaus Numavičiaus namą garsiajame Laurų kvartale, šalia Neries, už 2 mln. eurų įsigijo neskelbiamas pirkėjas. Registrų centro atstovas Vytautas Brazaitis BNS patvirtino, kad sandoris įvyko praėjusią savaitę. Naujuoju namo šeimininku tapo neįvardijamas verslininkas. N. Numavičiaus šeimos biuro „Talka LT“ atstovas Vaidotas Cucėnas BNS patvirtino, kad namo pardavimo sutartis pasirašyta gegužės 30 dieną.

Arabijos pusiasalyje kylant įtampai, kai penkios Persijos įlankos arabų valstybės nutraukė diplomatinius santykius su didžiausiu pasaulio dujų eksportuotoju Kataru, ekspertai ramina, kad tai smarkiai nepaveiks suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkos, kuri veikia ir kainas Lietuvoje. Ilgalaikius dujų kainų šuolius, pasak BNS kalbintų ekspertų, galėtų lemti fiziniai dujų srautų ribojimai, tačiau šiuo metu jie atrodo mažai tikėtini.

Didmeninės prekybos maisto produktais, gėrimais ir plataus vartojimo prekėmis bendrovė „Eugesta“, pernai sumažinusi pajamas beveik 4 proc., sako, jog tai lėmė smukusi „Maxima LT“ rinkos dalis, į šalį atėjus Vokietijos pigių prekių tinklui „Lidl“. „Pagrindinė tokio pardavimo pajamų sumažėjimo priežastis - didžiausio bendrovės prekių pirkėjo, bendrovės „Maxima LT“ prekių apyvartos ir rinkos dalies sumažėjimas, kurį sąlygojo aktyvi naujos rinkos dalyvės „Lidl Lietuvos“ veikla Lietuvoje, perimant da...

Turtingiausiu Lietuvos žmogumi įvardijamas pagrindinis „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkas Nerijus Numavičius, nuo 2015 metų birželio gyvenantis Londone, 2016 metų pajamas deklaruos ir mokesčius mokės tik Jungtinėje Karalystėje. „Jungtinėje Karalystėje mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais – jie prasideda balandžio mėnesio 6 dieną ir baigiasi kitų metų balandžio 5 dieną.

Finansinių ataskaitų Registrų centrui iki birželio nepateikė dar beveik du trečdaliai juridinių asmenų. Registrų centras pranešė, kad birželio 1 dienos duomenimis, finansines ataskaitas iš viso pateikė 54,8 tūkst. juridinių asmenų, arba 34 proc. nuo visų tai daryti turinčių juridinių asmenų (per 160 tūkst.

Po 9 dienų trukusio kelionės, įveikęs 5492 kilometrus, tarptautinės logistikos kompanijos „Hupac Intermodal SA“ pilno sąstato krovininis traukinys iš Kinijos birželio 5 d. pasiekė Lietuvą, Kenos geležinkelio stotį. 82 tank konteinerių traukinys Vokietijos ir Prancūzijos gamykloms gabena cheminę medžiagą – 1,4-butandiolį.

Ministrų kabinetas pirmadienį iš esmės pritarė siūlymui nuo 2018-ųjų riboti atsiskaitymus grynaisiais - jei Seimas pritars, grynaisiais bus leidžiama atsiskaityti iki 3 tūkst. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka žurnalistams sakė, jog pasitarime tam pritarta iš esmės, o galutinai Vyriausybė apsispręs posėdyje trečiadienį. Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sakė nepritariantis 3 tūkst. eurų ribai, nes nemato aiškios sąsajos tarp tokio ribojimo ir šešėlio mažinimo.

Teismas, pripažinęs pagrindinio pieno perdirbimo bendrovės „Rokiškio sūris“ akcininko Antano Trumpos pažeidimą skolinant įmonės lėšas, tačiau neįpareigojęs atlyginti žalą, iki galo neapgynė „Rokiškio sūrio“ ir smulkiųjų akcininkų interesų, sako bylą inicijavusios Švedijos investicijų bendrovės „East Capital“ atstovė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2016 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokos, turėtų tai padaryti kuo skubiau, nes VMI bus priversta taikyti išieškojimo priemones. Pranešime spaudai rašoma, kad prieš imdamasi griežčiausių veiksmų, VMI visada kviečia savanoriškai sumokėti skolas, todėl minėtiems gyventojams išsiųsti priminimai.

Turtingiausi namų ūkiai, kurių grynojo turto vertė viršija 40 mln. JAV dolerių – o tokie namų ūkiai, ekonomistų skaičiavimais, sudaro maždaug 0,01 proc. visų pasaulio gyventojų, – mokesčių sumoka vidutiniškai 30 proc. mažiau negu turėtų mokėti, parodė mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame remtasi „Panamos popierių“ duomenimis ir nutekėjusia informacija apie HSBC klientus Šveicarijoje.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Europos Sąjungos (ES) ir Kanados prekybos susitarimas, kuriam Seimas šią savaitę pritarė ir turėtų ratifikuoti liepą, sustiprins ekonominius Lietuvos ryšius su Kanada, mažins prekybos ir investicijų kliūtis. Tačiau kai kurie parlamentarai baiminasi, kad į šalį gali patekti genetiškai modifikuotų organizmų.

Atlyginimų spartus augimas pasiekė tik trečdalį Lietuvos. Tolimesni valdžios sprendimai nutaikyti į žemiausias pajamas gaunančiuosius, o kas laukia tų, kurie uždirba daugiau nei minimalus mėnesio atlyginimais, bet mažiau nei 1 tūkst. eurų? TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas papasakojo, kam atlyginimai augo ir, ar patvirtinus naują mokesčių reformą lietuviai gyventų geriau.

Pamačius, turbūt sunku patikėti – konkurencingumo reitinge Lietuva aukščiausią vietą pelnė pagal kainų kategoriją. Tai reiškia, kad Lietuva priskiriama prie pigių šalių. Pasaulio šalių konkurencingumo tyrime IMD World Competitiveness Ranking, kurį kasmet nuo 1989 m. atlieka Šveicarijos Tarptautinis vadybos institutas, Lietuva užima 33–čią poziciją tarp 63 šalių. Aukščiausią – 12 vietą – Lietuva užima pagal kainas. Pažvelgus į šią kategoriją labiau aiškėja, kaip buvo skirtas toks įvertinimas.

Vasara – tikras atostogų ir vestuvių įkarštis. Vestuvių ir renginių organizatoriai vos spėja suktis, kad išpildytų visas porų užgaidas ir norus. Žinoma, nelengvas iššūkis ir savo šventę rengiantiems jauniems žmonėms, priverstiems pasinerti į planavimo rūpesčius. Kol galvos užimtos šimtais reikalų, ne vienam pasimiršta ir poilsis po šventės – medaus mėnuo arba povestuvinė kelionė.

Lietuva šiuo metu vidutiniu atlyginimu atsilieka ir nuo Estijos, ir nuo Latvijos. Pastarosios valdžiai ruošiantis didinti minimalų mėnesio atlyginimą, greitai galime atsilikti ir juo. TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pasakoja, kad latviai šiuo metu svarsto daug rimtesnę mokestinę reformą nei pristatė mūsų Vyriausybė. Į Latviją reaguoti reiktų Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 29 proc. mažesnis nei Estijoje ir beveik 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pagrindinis vyriausybės tikslas buvo pateikti subalansuotą pasiūlymą.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad naujausius Vyriausybės pasiūlymus nuo 2018 metų pertvarkyti kai kuriuos mokesčius Seimas galėtų priimti dar šioje sesijoje - iki liepos. Tuo metu Vyriausybė teigia, kad mokesčių įstatymų pataisos bus teikiamos rudenį kartu su 2018 metų biudžetu. Pasak V.Pranckiečio, tai reikia padaryti, kad pakeitimai galėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 dienos.

 Socialdemokratai teigia nepritariantys Vyriausybės siūlymams įvesti „Sodros“ įmokų lubas, papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) atsisakymui, lengvatoms stambiam kapitalui. Kritikos Vyriausybės penktadienį pristatytai mokesčių pertvarkai turėjo ir partijos lyderis Gintautas Paluckas, ir frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis.

Kalbama, kad egzistuoja dvi Lietuvos: Vilnius ir visa kita. Būtent ir atlyginimai didžiausi - Vilniuje, tačiau Lietuvos statistikos departamenats įvardija, kur dar labiausiai kilo atlyginimai.  2016 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 774 EUR ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 8,4 proc. (60 EUR), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bruto darbo užmokestis privačiajame sektoriuje augo sparčiau – padidėjo 9,4 proc.

Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai nuo 2018 metų pirmiausia skirti pagerinti smulkiojo verslo ir mažai uždirbančių žmonių padėtį, tačiau jų negalima vadinti esmine mokesčių reforma, teigia BNS kalbinti analitikai. „Esminių pokyčių nėra, šiek tiek galbūt geriau bus tiems mažiau uždirbantiems, bet tai nėra ilgalaikė, ar Lietuvos problemas sprendžianti reforma. Kita vertus, galima pasveikinti už santūrumą.

Vyriausybei svarstant panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams, viešbučių asociacijos vadovė teigia, kad tai gali stabdyti tarptautinių tinklų investicijas, o viešbučiai gali tapti nekonkurencingi. Analitikas prognozuoja, kad dėl lengvatos panaikinimo dar bus daug ginčų.

Kaip vertinti vyriausybės pasiūlytą mokesčių sistemos reformą? Nepatenkintų bus, tačiau patobulintina mokesčių sistema, tikėtina, bus paprastesnė, skaidresnė, efektyvesnė ir teisingesnė. Didžiausias dėmesys mokesčių reformoje skiriamas įsisenėjusiai problemai spręsti – reikšmingai mažinama mažas pajamas gaunančiųjų mokestinė našta.

Premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro Viliaus Šapokos laikyta paslaptyje mokesčių reforma jau prieš kelias dienas išvydo dienos šviesą. Tačiau šiandien ji pristatyta išsamiai ir oficialiai. Naujoji valdžia siekia supaprastinti mokesčių sistemą ir suteikti galimybių daugiau uždirbti mažiausiai gaunantiems.  „LR Vyriausybė nuosekliai laikosi savo programos. Minėjome, kad vasaros pradžioje pranešime, kas susiję su mokestiniais pakeitimais.

Norintiems pradėti ūkininkauti vien žinių nepakanka. Ekspertai atskleidžia, kas dar svarbu pasiryžusiems pradėti nuosavą ūkį. Po žinių – finansai Tiek Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Verslo ekonomikos skyriaus vadovė Vaida Gomoliauskienė, tiek Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmontas įvardija, kad pirmiausia prireiks žinių.

Iš Lietuvos pasitraukianti Suomijos kapitalo bendrovė „Prisma LT“ pranešė atleidžianti beveik 300 darbuotojų. Lietuvos darbo birža (LDB) BNS pranešė, kad Vilniaus ir Kauno darbo biržos gavo „Prismos LT“ pranešimus apie atleidžiamus darbuotojus: Vilniuje - 162, Kaune - 126. Suomijos „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) gegužės pradžioje pranešė nuo liepos ketinanti uždaryti „Prismos“ parduotuves Lietuvoje ir Latvijoje, nes rinka čia yra per maža, kad būtų galima dirbti pelningai.

Lietuvos avalynės pramonę atstovaujančios vos trys įmonės (Kauno bendrovė „Lituanica“, Šiaulių „Sabalin“ ir Vilniaus „Paliūtis“) dirba itin siaurame segmente, tačiau išlikusioms neblogai sekasi, o jų prekių ženklai įsitvirtinę ir Vakaruose, ne Lietuvoje, penktadienį rašo „Lietuvos žinios“. „Paliūtis“ Lietuvoje parduoda 11-12 proc. savo guminių batų, o eksportuoja į Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, kiek mažiau - į Prancūziją, Graikiją, Italiją, Lenkiją ir Latviją bei Estiją.

Prieš metus Lietuvoje atsidarė pirmoji „Lidl“ parduotuvė sukėlusi ne vieną savaitę trukusį ažiotažą: žmonės į eilę stodavosi nuo pat ryto, bananai būdavo išperkami per kelias valandas. Tačiau kaip visa tai paveikė rinką ir kitų prekybos tinklų reakcijas? Patys prekybos tinklai neslepia – konkurencija šiais metais buvo aršesnė. Tai pastebi ir mažmeninės prekybos ekspertai suintensyvėjusioje reklamoje.

Tradiciniams Europos varikliams, tokiems kaip Vokietija, pasiekus ekonominio augimo potencialo ribą, vis labiau patrauklus tampa dinamiškas Rytų Europos regionas. Toks požiūris išsakytas ketvirtadienį Vilniuje vykusiame Baltijos regiono šalių investuotojų forume (BIF 2017). Vienoje didžiausių ekonomikos konferencijų Baltijos valstybėse kalbėjęs pasaulinį pripažinimą pelnęs tarptautinių santykių ekspertas dr.

Sostinėje, ant gyvenvietės „Lighthouse“ daugiabučių stogų, baigtos įrengti dvi aukščiausios Lietuvoje žaliuojančios terasos. Architektūros ekspertai sutaria, kad žaliuojančių stogų tendencija tiek ant horizontalių, tiek ant šlaitinių stogų Skandinavijoje yra kokybės ženklas, kuris po truputį atkeliauja ir į Lietuvą. Terasos, kurias suprojektavo architektų bendrovė „AKG“, bus padalintos į tris laisvalaikio zonas.

Valdžia jau turi mokesčių reformos planą. Kalbama apie keliasdešimt eurų mažesnius mokesčius uždirbantiems minimalią algą, tačiau kritikai aiškina, kad gaunantys vidutinį atlygį vėl lieka nuskriausti, nes sutaupys tik po kelis eurus.

 Premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė atsisako ketinimų darbuotojo pusėje konsoliduoti su darbo pajamomis susijusius mokesčius, įskaitant šiuo metu darbdavių mokamas „Sodros“ įmokas. Vyriausybė pagrindinį dėmesį siūlo skirti mokesčių naštos mažiausiai uždirbantiems mažinimui, taip pat skirtingų mokestinių režimų suvienodinimui.

 Seimui ketvirtadienį sugriežtinus alkoholio prekybą, vartojimą ir reklamą, gamintojai perspėja, kad nusivylę tokiais valdžios sprendimais gyventojai emigruos ir šalis neteks vartotojų. Sumažėjus vartojimui, gamintojai bus priversti stabdyti investicijas ir atleisti darbuotojus. Anot prekybininkų, jiems bus keblumų nuspėti pirkėjų amžių, be to, dalis parduotuvių gali trumpinti darbo laiką, didės nelegalios alkoholio prekybos apimtys.

Patarimų, kokį vyną prie vakarienės rinktis ir kuris iš gėrimų skanesnis, restorane greitai galite ir nebesulaukti. Palaimins alkoholio reklamos draudimus, visi pasakojimai apie vyną restoranuose privalės būti cenzūruojami. Taip sako vyno ekspertai. Jie skundžiasi, kad negalės pasakoti nei išsamių istorijų apie vyną, nei apie jo derinimą prie maisto, nes tai gali būti palaikyta draudžiama reklama. Valdžia aiškina, kad nerimauti nėra ko - esą objektyvią informaciją skelbti galės visi.

  Susisiekimo ministerija prašo ištirti Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) vadovo Remigijaus Šerio sprendimus, priimtus tuo metu, kai jis nebuvo deklaravęs viešųjų ir privačių interesų. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis dėl galimo R.Šerio interesų konflikto kreipėsi į Telecentro valdybą, pranešė ministerija.