Lietuvos verslas

Viena didžiausių Lenkijos statybų bendrovių „Budimex“, rugpjūtį pareiškusi, jog traukiasi iš nacionalinio stadiono Vilniuje koncesijos konkurso, persigalvojo ir dabar pranešė jame liekanti, pranešė Vilniaus savivaldybė.

Apie pasitraukimą iš posto penktadienį pranešęs energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas teigia grupėje įgyvendinęs visus savo tikslus. Tačiau jis pripažįsta, kad sprendimą trauktis lėmė ir kilęs ažiotažas dėl įmonės stebėtojų tarybos atrankos bei su tuo susijęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas.

Baltijos šalių įmonės pernai užėmė 27 vietas 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių sąraše, kurį kasmet rengia pasaulinė prekybos kredito draudimo bendrovė „Coface“. Lietuva iš 2015 m. turėtų 20 pozicijų praėjusių metų reitinge išlaikė 18 vietų, Estija uždirbo vieną vietą ir dabar turi penkias, Latvija 2016-aisiais prarado daugiausia – net keturias, arba pusę, visų turėtų pozicijų ir pagal įmonių skaičių, patekusių tarp 500 didžiausių regiono bendrovių, nusirito į paskutinę vietą.

Valstybės valdomai energetikos grupei „Lietuvos energija“ daugiau nei šešerius metus vadovavęs Dalius Misiūnas traukiasi iš pareigų, pranešė Finansų ministerija. Dalius Misiūnas apie tai  šiandien informavo finansų ministrą Vilių Šapoką. „Kalbame apie strateginę įmonę, todėl ji turi būti valdoma ypač skaidriai ir į atsiradusias abejones reaguojama jautriai ir greitai. Pastaruoju metu viešoje erdvėje kilo daug klausimų.

Verslininko Tautvydo Barščio kontroliuojama žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupė „KG Group“ atidarė 5 mln. eurų vertės veislinių paukščių auginimo kompleksą Kaišiadorių rajone. Teigiama, kad tai bus moderniausias Baltijos šalyse bei vienas moderniausių Europoje veislinių paukščių auginimo kompleksų. Per metus trukusį projektą pastatytos 5 paukštidės su administraciniu-gamybiniu priestatu. Paukštidėse įrengta moderniausia paukščių auginimo technologinė įranga.

Lietuvoje galima matyti ekonomikos kaitimo požymių, tačiau jie nėra tokie, kokie buvo ekonominio pakilimo laikotarpiu prieš finansų krizę, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Taip, kaitimo požymiai yra, bet negalime lyginti su tuo, kas buvo prieš krizę, nes požymiai kiti. Kreditavimas auga normaliai, išlaidos viešajame sektoriuje valdomos, eksporto rinkos tikrai yra stabilios, euro kurso pokyčiai - jie pagrindinės eksporto rinkos nepaveiks, nes tai yra euro zona.

Valstybės valdomos AB „Lietuvos geležinkeliai“ iniciatyva pirmą kartą bus organizuojamos hibridinės saugumo pratybos. Jų metu bus testuojamos skirtingos saugos priemonės ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Vilniaus apskrityje vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 10 skirtingų valstybės institucijų ir tarnybų, per 1000 „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų. Pratybos vyks rugsėjo 11 – 13 dienomis.

Pacų rūmų istorija prasideda dar septynioliktame amžiuje, tačiau kitąmet rūmai duris atvers naujai. Vilniaus širdyje, Didžiojoje gatvėje įsikurs pirmasis „Design Hotels“ tinklo viešbutis Baltijos šalyse – „Pacai“ – pasiūlys Lietuvoje vis dar neįprastą demokratiškos prabangos koncepciją. Pacų rūmų istorija prasideda XVII a., kai didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas įsigijo pastatą ir pavertė jį vienu puošniausių sostinės Senamiesčio objektų.

Paviešinti beveik visų valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai į didžiausių atlyginimų viršūnes iškėlė naujus lyderius - didžiausius atlyginimus gauna Energetikos ministerijos valdomos EPSO-G grupės įmonių vadovai, įskaitant ir pačią grupę, praneša portalas 15min. Pirmoje vietoje atsidūrė gamtinių dujų perdavimo vamzdynų operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys – jo atlyginimas siekia 9639 eurus.

Kauno Ąžuolyno parko infrastruktūrą būtina tvarkyti, sako projektą parengę kraštovaizdžio architektai. „Ąžuolynas prašosi pagalbos. Yra tokia nuomonė – jį palikti savaiminiam augimui, nes tai yra miškas: paliekame jį tokį, koks yra – tuščią, savaiminiams procesams. Tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad infrastruktūra tikrai prašosi rekonstrukcijos“, – penktadienį savivaldybėje vykusiame pristatyme kalbėjo vienas iš projekto autorių kraštovaizdžio architektas Virginijus Skardžiukas.

Iki šildymo sezono liko vos mėnuo, tačiau lietuviai net ir įsivaziduoti negali, kokios sąskatos už jį gresia. Mat to neįsivaizduoja ir pati valdžia. Pasirodo, iki šiol neaišku, ar išliks mokesčių lengvata šildymui. Valdantieji jau panaikino PVM lengvatą, tačiau nuo Naujųjų žada ją iš dalies grąžinti, o kaip bus šį rudenį – dar neapsisprendė. Didindami mokesčius šildymui valdantieji žadėjo ir naują, internetinę kompensacijų sistemą, tačiau ir ji dar nebaigta.

Energetikos ministerija pradėjo tyrimą dėl galimo Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) viršininko Jurgio Dumbravos tarnybinio nusižengimo - pareigūnas nevykdė teismo nurodymo ir nepratęsė bendrovės „Foksita“ biokuro jėgainės Kaune statybos leidimo. Energetikos ministro atstovė Aurelija Vernickaitė BNS teigė, kad tyrimas pradėtas rugpjūčio 30 dieną.

Suomijos kapitalo gelžbetonio jungčių ir statybinių kompozitinių konstrukcijų gamintoja „Peikko“ plečia savo veiklą Lietuvoje – Kaune atidaryta nauja DELTABEAM sijų gamykla, kuri leis įmonei sukurti daugiau kaip 70 naujų darbo vietų. „Naujoji gamykla net tik padidins Lietuvoje sėkmingai veikiančios bendrovės gamybos apimtis, bet ir visos „Peikko“ grupės, kaip statybinių kompozitinių konstrukcijų tiekėjo „viskas iš vienų rankų“ poziciją Europoje, ypač Danijos, Švedijos ir Norvegijos rinkose.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka skelbia „revoliucines permainas“ rusiškų dujų tranzitui per Ukrainą nuo 2020 metų – jo apimtys būtų fiksuojamos pasienyje su Rusija. „Ukrainos dabartinės dujų sutartys su Rusija baigs galioti 2019 metais. Mūsų užduotis – su Europos Sąjungos pagalba siekti revoliucinių dujų tranzito organizavimo permainų“, – skaitydamas metinį pranešimą parlamente pabrėžė P.Porošenka.

Registrų centras, prokurorų prašymu nusprendęs Nekilnojamojo turto registre išregistruoti plėtros bendrovės „MG valda“ teisę į iš Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) perimto valstybinio sklypo Viršuliškėse nuomą, pasielgė teisėtai, konstatavo teismas.

Valdantiesiems valstiečiams su opozicijoje esančiais konservatoriais liepos pradžioje sutarus mainais į paramą urėdijų reformai grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, dauguma BNS kalbintų skirtingų frakcijų politikų beveik neabejoja, kad lengvata bus grąžinta. Tačiau kai kurie valdantieji sako, kad tokia lengvata nebūtų socialiai teisinga. Valstiečių deleguotas premjeras Saulius Skvernelis yra pažadėjęs dar iki spalio grąžinti 9 proc.

Vilniaus savivaldybė toliau traukia į dienos šviesą neteisėtas statybas ir, gindama vilniečius nuo nesąžiningų statytojų veiksmų, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Statybų inspekciją bei kitas institucijas, nurodydama konkrečius 5 atvejus Žirgo gatvėje, kai statytojas (UAB „Greitistos statyba“) vienbučius namus skaido į atskiras patalpas ir pardavinėja didesniam gyventojų skaičiui, faktiškai paversdamas juos daugiabučiais.

Nuo rugsėjo 1-osios Lietuvoje, taip pat visoje Europos Sąjungoje, galima pardavinėti tik tuos dulkių siurblius, kurių variklių galia mažesnė nei 900 W. Buitinės technikos gamintojai sako, kad ne dulkių siurblio galingumas lemia valymo kokybę, todėl siurblius reikėtų rinktis atsižvelgiant į kitus įrenginio parametrus.

Naujasis Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius sako, jog kita krizė gali būti ne finansinė, o geopolitinė, tačiau bet kokiam nuosmukiui šalies ekonomika ir bankai yra geriau pasiruošę nei buvo per 2008 metų pasaulinę finansų krizę, rašo delfi.lt. „Niekas nežino nei kada, nei koks bus kitas nuosmukis. Niekas nežino, kas jį iššauks. Tačiau priešingai nei 2008 metų pradžioje, Lietuvos ekonomika dabar yra daug geriau pasiruošusi tokiam išoriniam smūgiui.

Aleksandras Medvedevas ir toliau vadovaus Rusijos dujų giganto „Gazprom“ veiklai užsienyje. Koncerno direktorių taryba patvirtino A.Medvedevo darbo sutarties dabartinėse pareigose pratęsimą naujai penkerių metų kadencijai, pranešė „Gazprom“. A.Medvedevas yra „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas, vadovauja koncerno derybininkams su Europos Komisija dėl antimonopolinio tyrimo.

Rinkdamiesi būstą nuomai, pirmiausia atkreipiame dėmesį į nuomos kainą. Vėliau nuomotojo teiraujamės, kokio dydžio komunalinių mokesčių sulauksime šaltuoju laikotarpiu, kokiam laikui galime sudaryti sutartį. Tačiau aptarti nuomininko ir nuomotojo atsakomybę, jei bute nutiks nelaimė, prisimename ne visuomet. Ir tik vos jai neįvykus susimąstome, kaip reikėtų spręsti žalos atlyginimo klausimus.

Preliminarius pasiūlymus dėl antros pakopos pensijų fondų pertvarkos Vyriausybė gali pateikti jau rugsėjį, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Kad Vyriausybė ruošiasi kažką daryti, tai faktas, nes nedaryti nieko negali, kai dalis žmonių šioje vadinamoje antroje pensijų pakopos sistemoje tiesiog nesukaupia reikiamos sumos, kad galėtų išsipirkti anuitetą ir gauna vienkartinę išmoką bei visiškai neužsitikrina saugios senatvės, gaudama gerokai mažesnę „Sodros“ pensiją“, - ketvirtadienį interviu Žini...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad kitų metų biudžetas turi būti socialiai orientuotas bei užtikrinti šalies saugumą. Anot jos, tai yra vienas rudens politinio sezono prioritetų.

Vėsi ir lietinga vasara nedžiugino ne tik ketinusių smagiai pavasaroti ir pasidžiaugti šiluma, bet ir daržovių, vaisių augintojų ar ūkininkų. Dar nespėjus iki galo nuimti derliaus, jau skaičiuojami nuostoliai. Lietinga rudens pradžia neleidžia nuimti derliaus Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis teigia, kad šiemet bulvių derlius gali būti mažesnis kone trečdaliu.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ birželį pasirašytas susitarimas ne tik išsprendė kelerius metus trukusius ginčus, tačiau atvėrė kelią geležinkeliams teikti daugiau paslaugų „Orlen Lietuvai“. „Taikiai išspręstas ginčas suteikė tvirtą pagrindą dvišalei bendradarbiavimo plėtrai ne tik gabenant krovinius geležinkeliais, bet ir tokiose logistikos sferose, kaip traukinių vagonų nuoma, krovinių ekspedijavimas kitų šalių teritorijomis,...

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis patikino, kad yra daug geresnių kelių keliant algas nei tiesiog nustatant didesnę minimalią algą.

Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė nuo spalio bazinę pensiją padidinti 10 eurų iki 130 eurų. Teigiama, kad pensijos padidės vidutiniškai 13,5 euro. Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui. „Siūlome padidinti bazinę pensiją 10 eurų nuo 120 iki 130 eurų. (...) Tokiu būdu nuo spalio tai palies visus pensijų gavėjus, išskyrus našlius - iš viso yra apie 840 tūkstančių.

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto augimą, o plūstelėjusios ES paramos lėšos suteikė laikiną postūmį investicijų augimui. Vidaus vartojimas taip pat augo sparčiau nei prognozuota, namų ūkiams plačiai atveriant savo pinigines nežiūrint įsibėgėjančios infliacijos.

„Ryanair“ pranešė, kad vykdydami programą „Nuolatos tobulėjame“ nuo šių metų lapkričio 1 dienos keičia bagažo tvarką. Įlaipinimo pirmenybės neperkantiems keleiviams šie pokyčiai gali ir nepatikti.  Pirmiausia patikinama, kad registruojamo bagažo kaina bus mažesnė, o taip pat ir galimi didesni svoriai. To imamasi siekiant, kad keliautojai geriau pirktų registruotą bagažą, o ne į lėktuvo kabiną neštųsi du nemokamus rankinius bagažo vienetus.

Visai Lietuvai svarbi Lukiškių aikštė bus atidaryta lapkričio 3 dieną. Pirmą kartą per visą Nepriklausomybės laikotarpį vykusi aikštės rekonstrukcija užtruko pusantrų metų ir lapkričio pradžiai įgaus visiškai naują vaizdą: naujai išvedžioti takeliai, visiškai pakeista aikštės granitinė danga, įrengti nauji suoliukai, pasodinti medžiai, įrengti nauji šviestuvai, vėliavų stiebai.

Atlyginimais nepatenkinti švietimo įstaigų profsąjungų atstovai ruošiasi pateikti reikalavimų sąrašą ir vėl išeiti į gatves. Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerija pateikia naujus savo planus, kaip ruošiasi mokytojus labiau motyvuoti. Tačiau ar to pakaks? Švietimo ir mokslo ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame akcentavo ir statistinius mokytojų atlyginimus, ir siekius, kaip mokytojo specialybę padaryti vėl patrauklią.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statoma Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę Lietuvos saugumui, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Reprezentatyvaus tyrimo metu 65 proc. apklaustųjų teigė, kad jėgainė kelia grėsmę Lietuvos saugumui. 23 proc. sakė grėsmės nematantys, 12 proc. neturėjo nuomonės. Astravo atominę elektrinę Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Kitąmet daugiau nei du mėnesius dėl remonto neveiksianti elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ įneš chaoso į elektros rinką ir į Lietuvą gali grąžinti buvusias kainų aukštumas. Nuo 2015-ųjų pabaigos veikiančia jungtimi pirmą kartą taip ilgai nebus importuojama pigi švediška elektra, tad rinkos dalyviai ruošiasi naujiems iššūkiams, kurie greičiausiai atsispindės ir elektros vartotojų sąskaitose.

Trečiadienio rytas kai kuriems prasidėjo netikėtai. Apsilankę spaudos kioske ir tikėdamiesi įsigyti kavos su SEB banko kortele gyventojai liko it musę kandę, nes ši neveikė. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė 4 vilniečių pasakojimai, kad įvairiose vietose bandant atsiskaityti SEB banko kortele buvo užfiksuojama klaida. Pasak vieno iš jų, spaudos kioskuose dirbančios pardavėjos jau iš anksto perspėdavo klientus, kad SEB kortelės neveiks.

Į Europoje kilusį fipronilu užterštų vištų kiaušinių skandalą pateko jau 45 šalys, įskaitant 26 Europos Sąjungos (ES) valstybes nares ir 19 ES nepriklausančių šalių, pareiškė už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Andriukaitis. „Neteisėto šio produkto naudojimo poveikis pasiekė ES mastą.

Lietuva ekonominio išsivystymo lygiu Estiją pasivys 2031 metais, jei šalių ekonomikos augs dabartiniais tempais, pareiškė Estijos SEB analitikas Mihkelis Nestoras. Anot jo, Latvijai tam prireiks dar daugiau metų - ji Estiją pasivys 2038 metais. Tokias prognozes M.Nestoras argumentavo dabar sukuriamo bendrojo vidaus produkto verte viena šalies gyventojui, taip pat ekonomikos augimo sparta. Anot jo, Estijoje ši dalis - 22 proc. didesnė negu Lietuvoje ir 27 proc. solidesnė negu Latvijoje.

Per pirmąjį pusmetį automobilio privalomas draudimas vidutiniškai pabrango ketvirtadaliu. Kol paprasti gyventojai skundžiasi, draudikai ginasi augančiomis paslaugų kainomis ir prastėjančia eismo įvykių statistika. Verslininkai aiškina, kad drausti automobilius jiems apskritai neapsimoka. Esą nuostoliai viršija pajamas, dėl to kenčia visi kiti turtą draudžiantys lietuviai. Kainos neguodžia Nors auga ir išmokos, polisų kainos gyventojų neguodžia.

Lietuva turi galimybių į mažmeninės prekybos rinką pritraukti vieną iš Lenkijos prekybos tinklų, tačiau tam reikia ir valdžios institucijų pastangų, o pats procesas tikriausiai užtruktų ne mažiau kaip dvejus metus, teigia rinkos dalyviai ir analitikai.

Trišalė taryba antradienį nesutarė dėl Vyriausybės siūlymo nuo kitų metų pradžios minimalią algą padidinti 20 eurų - iki 400 eurų. Premjero patarėjas Lukas Savickas sako, kad profsąjungos ir darbdaviai paprašė Vyriausybės po dviejų savaičių pateikti daugiau informacijos ir argumentų, kodėl MMA reikėtų didinti iki 400 eurų. „Vyriausybė pateikė pasiūlymą nuo kitų metų sausio 1 dienos minimalią mėnesio algą padidinti iki 400 eurų.

Lietuvaičiai jau senokai Lenkiją vadina pigių kainų rojumi, tačiau ar įmanoma, kad tas rojus būtų ir Lietuvoje? Prekybininkai įsitikinę, situacijos Lenkijos prekybos tinklų atėjimas į Lietuvą nepakeistų, tačiau ekspertai galimybes siūlyti mažesnes kainas mato. Šiandien paaiškėjo, kad Lenkijoje viešintis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis mato galimybes, jog į Lietuvą ateitų Lenkijos prekybos tinklas.

Vilniaus gatvėse per metus palaipsniui turėtų išriedėti 95 privatiems vežėjams priklausantys nauji „Isuzu“ autobusai, pirmieji septyni keleivius sostinėje pradės vežioti nuo trečiadienio. „Konkurso būdu atrinktų vežėjų atėjimas neturės įtakos bilietų kainoms – jos išliks tokios pat. Keleiviams savo įpročių keisti taip pat nereikės: galios tos pačios bilietų rūšys bei atsiskaitymo būdai už keliones vilniečio kortele ir mobiliąja programėle m.Ticket.

Savaitgalį Berlyne vykusioje vienoje didžiausių technologijų ir elektronikos parodų Europoje „IFA 2017“ „Huawei“ atvertė naują išmaniųjų telefonų inovacijų puslapį. Pristatydamas naują procesorių „Kirin 970“, „Huawei“ vykdantysis direktorius Richard Yu atskleidė bendrovės ateities dirbtinio intelekto viziją. Sujungdama „debesų“ galimybes su integruoto dirbtinio intelekto greičiu, bendrovė radikaliai keičia tai, kaip ateityje naudosimės išmaniuoju telefonu.

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, dirbančiais kitose Baltijos šalyse, ar atsiversti jų vietinę spaudą kad suprastum, jog daugelis aktualių probleminių klausimų yra tokie pat visose trijose valstybėse.

Šiemet drastiškai pakilus alaus akcizui, alaus rinka traukėsi 9,2 proc. Tačiau tikrąją akcizo įtaką rinkai buvo galima fiksuoti nuo antro šių metų ketvirčio, kai dėl jo alaus kainos gerokai ūgtelėjo. Pirmą vasaros mėnesį – birželį – jau fiksuotas 15,9 proc. alaus rinkos kritimas. „Kalnapilio-Tauro“ grupė praneša, kad pirmą šių metų pusmetį dar pavyko išlaikyti panašius rezultatus kaip pernai.

Lietuvos politikai labai mėgsta kalbėti apie šalies pasiekimus įvairiuose sąlygas verslui atspindinčiuose reitinguose. Tačiau į Seimo rudens sesiją keliaujantys planai ir vėl keisti žaidimo taisykles, įvedant naują mokestį valstybinėje žemėje veikiančiam verslui, gali ne tik sutrukdyti palypėti konkurencingumo laipteliais į viršų, bet ir priversti verslo įmones stabdyti stambius investicinius projektus visoje Lietuvoje.

Lenkijoje viešintis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis sako matantis galimybių, kad į Lietuvą ateitų Lenkijos prekybos tinklas. „Yra pasiūlymas ieškoti galimybių galbūt vienam iš lenkų prekybos tinklų pasižiūrėti, ar būtų perspektyvu investuoti Lietuvoje“, - BNS antradienį sakė S.Skvernelis. Lenkijos investicijas į Lietuvos ekonomiką S.Skvernelis pirmadienio vakarą aptarė su Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos pirmininku Jaroslawu Kaczynskiu.

Saugos įmonė „G4S Lietuva“ privalo sumokėti 2,773 mln. eurų baudą dėl draudžiamų susitarimų su bankais „Swedbank“, DNB, SEB pinigų inkasavimo rinkoje. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT) pirmadienį nusprendė, jog „G4S Lietuva“ padarė pažeidimų, atmetė jos skundą ir įpareigojo bendrovę sumokėti baudą. Sprendimas yra galutinis. Galutinis ir neskundžiamas LVAT sprendimas padėjo tašką ilgame bylinėjimosi procese – apsaugos bendrovei teks sumokėti 2,7 mln.

Suomijos kapitalo gelžbetonio jungčių ir statybinių kompozitinių konstrukcijų gamintoja „Peikko Lietuva“ į naują sijų gamyklą Kaune investavo daugiau kaip 9 mln. eurų. Petrašiūnuose pastatytos 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybinės patalpos, tikimasi, kad po plėtros įmonės kompozitinių sijų gamyba išaugs 30 proc., pranešė „Peikko Lietuva“. Įmonėje bus sukurta daugiau nei 50 naujų darbo vietų, nauja gamykla bus oficialiai atidaryta ketvirtadienį.

Didelėms investicijos pritraukti skirtas pramonės parkas šalia Vilniaus galėtų pradėti veikti 2019 metais, sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. „Ankstyvą rudenį pradėsime daryti namų darbus, kad toks parkas atsirastų. (...) Deja, bet „Investuok Lietuvoje“ paskaičiavo, kad anksčiausiai tokią teritoriją galėtume pradėti įveiklinti 2019 metais“, - pirmadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.