Lietuvos verslas

Lietuvoje greičiau kaip per mėnesį mėnesį dyzelino litras pabrango beveik puse euro. Pasak degalinių atstovų, lietuviai pradėjo taupyti degalus, per 2 savaites jų suvartojimas krito 10 procentų. Taupyti pradėjo ir verslai, dėl to degalinės siūlo valdžiai grąžinti verslams dalį sumokėto akcizo, tai esą paskatintų vežėjus piltis degalus Lietuvoje, o ne Lenkijoje.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dėl besitęsiančio karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose augančios degalų kainos veikia ir Lietuvos kelionių sektorių, teigia Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė. Pasak jos, šalies kelionių organizatoriai tokiam kainų šuoliui nebuvo pasirengę, dėl to keliautojams neišvengiamai tenka taikyti laikiną aviacinio kuro mokestį. „Natūralu, kad keliautojams tai nėra džiuginančios naujienos, kai juos pasiekia kelionių organizatorių laiškai, jog teks prisimokėti keliaujant.

Jau kitą savaitę po Vyriausybės langais protestuos ūkininkai – jie žada praeiviams išdalinti apie 50 tūkst. litrų šviežio pieno. Taip ūkininkai siekia parodyti, kad, nukritus pieno supirkimo kainoms, jį geriau išdalinti praeiviams, o ne parduoti perdirbėjams. Ūkininkai protestais grasina Ingos Ruginienės Vyriausybei ir skundžiasi menka parama bei esą gresiančiais bankrotais. Vilniuje ir kituose šalies miestuose prieš trejus metus pieną dalinę ūkininkai ir vėl neviltyje.

Ekspremjero Gintauto Palucko iš dalies valdoma ir postą jam kainavusi bendrovė „Garnis“ išsikraustė iš patalpų, atleido visus darbuotojus ir sukaupė apie 20 tūkst. eurų skolą „Sodrai“ bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), rodo naujausias tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas. Skelbiama, jog visa tai įvyko per kelis mėnesius po to, kai nacionalinis plėtros bankas ILTE sustabdė įmonei suteiktos lengvatinės paskolos mokėjimus.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) sprendimas atmesti įmonės „Regina ir Co“ pasiūlymą sostinės Maskvos namų griovimo konkurse buvo teisėtas, nusprendė Kauno apygardos teismas. Teismas atmetė bendrovės skundą dėl viešojo pirkimo, susijusio Maskvos namų, esančių sostinės A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankirtoje, griovimo darbais.

Pasibaigus pirmajam etapui pasitraukti iš antros pensijų pakopos, fondų valdytojai optimizmu netrykšta. Panašu, kad lietuviai gerokai viršijo ankstesnes Lietuvos banko ir valdžios prognozes, kad pirmajame etape pasitrauks apie penktadalis kaupiančiųjų. Dabar fondų valdytojai tikslių skaičių nepateikia, bet užsimena, kad kaupime lieka vos daugiau nei pusė.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ministrų kabinetas penktadienį rinksis į posėdį, kuriame svarstys Finansų ministerijos siūlymą laikinai sumažinti akcizą dyzeliniam kurui, taip siekiant suvaldyti šio kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.

Ketvirtadienį naftos kainos ir toliau kopia į viršų po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakartojo, kad JAV pajėgos dar dvi ar tris savaites smogs Iranui, tačiau nepasiūlė jokio sprendimo dėl Hormuzo sąsiaurio uždarymo, kuris yra paralyžiavęs pasaulines rinkas. Investuotojai neliko sužavėti ilgai lauktu JAV prezidento kreipimusi į tautą, kuriame jis vėl paragino šalis, kurių energijos tiekimas priklauso nuo laivybos Hormuzo sąsiauryje, pačioms jį atidaryti.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilus energijos išteklių ir trąšų kainoms didžiausios dujų vartotojos šalyje – Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovė sako, kad pabrangusios trąšos didesnę įtaką ūkininkams padarys kitą sezoną. Anot Audronės Kuskytės, didžioji dalis ūkininkų jau yra pasirūpinę trąšomis šiam sezonui. „Dabar yra sezonas ir didžioji dalis ūkininkų yra pasiruošę ir jau išvažiavę į laukus, ir jau pirmas tręšimas netgi prasidėjęs.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pakilus degalų kainoms bei rinkos dalyviams raginant valdžią grąžinti dalį degalų akcizo verslui, finansų ministras sako, kad ministerija svarstys galimą tokio siūlymo naudą, tačiau pabrėžia, kad tai nepakeistų degalų kainų visiems vartotojams. „Mes paskaičiuosime ir įvertinsime. Tai tikrai galima svarstyti, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad verslas siūlo tokį pasiūlymą, kur nauda būtų verslui, ne gyventojams.

Lietuvos bankas primena, kad momentiniai mokėjimai per Velykas bus atliekami įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šventinį savaitgalį pervesti pinigų į sąskaitą eurais kitame banke, kredito unijoje, elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoje bus galima per kelias sekundes.

Nuo šių metų liepos Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojant muitui mažos vertės siuntoms iš Kinijos, Lietuvos siuntų bendrovės teigia, kad šis pokytis gali sumažinti siuntų srautus ir paveikti lietuvių pirkimo įpročius e. parduotuvėse. Pernai gruodį buvo nuspręsta, kad nuo šių metų liepos 1 dienos visoms į ES importuojamoms 150 eurų vertės neviršijančioms siuntoms iš platformų, tokių kaip „Temu“, „Aliexpress“ ar „Shein“, bus taikomas 3 eurų mokestis.

„Benu“ vaistinių tinklui Lietuvoje nuo penktadienio pradeda vadovauti Mindaugas Urbas, iki šiol ėjęs „Tamro Lietuva“ komercijos direktoriaus pareigas. Jis keičia daugiau nei 14 metų įmonei vadovavusią Indrę Brazauskaitę. Vadovavimą perimantis M. Urbas teigia užtikrinsiantis veiklos tęstinumą ir komandos svarbą.  „Per daugelį metų turėjau progą augti kartu su įmone, todėl naują etapą priimu kaip atsakomybę tęsti pradėtus darbus ir stiprinti BENU pozicijas rinkoje.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilus energijos išteklių ir trąšų kainoms didžiausios dujų vartotojos šalyje – Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovė sako, kad pabrangusios trąšos didesnę įtaką ūkininkams padarys kitą sezoną. Anot Audronės Kuskytės, didžioji dalis ūkininkų jau yra pasirūpinę trąšomis šiam sezonui. „Dabar yra sezonas ir didžioji dalis ūkininkų yra pasiruošę ir jau išvažiavę į laukus, ir jau pirmas tręšimas netgi prasidėjęs.

Jeigu dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose padidėjusios degalų kainos laikysis iki metų pabaigos, vidaus reikalų sistemos įstaigoms finansuoti papildomai reikės iki 1,5 mln. eurų, sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. „Šiandien mes ieškome vidinių rezervų ir kalbėsime Vyriausybėje, nes mūsų vertinimu, su dabartinėmis kainomis, jeigu jos išsilaikytų iki metų pabaigos, mes pritrūksime (...) apie 1–1,5 mln. eurų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Kondratovičius.

Pirmąsyk per daugiau kaip dešimtmetį Finansų ministerija dėl nepriimtinų skolinimosi sąlygų nusprendė nesiskolinti Vyriausybės vertybinių popierių aukcione ir paskelbė jį neįvyksiu. Aiškinama, kad kovo 9 dieną toks sprendimas priimtas dėl padidėjusio rinkų kintamumo. „2026 m. kovo 9 d. Vyriausybės vertybinių popierių aukcionas vyko padidėjusio rinkų kintamumo aplinkoje.

Siekiant didinti probleminio lošimo prevenciją, Finansų ministerija siūlo įvesti privalomą lošėjo kortelę. Ministerija parengė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatoma, kad visi asmenys, norintys dalyvauti lošimuose tiek fizinėse lošimų organizavimo vietose, tiek nuotoliniu būdu, privalės turėti lošėjo kortelę.

Lietuvoje pristatytas naujas skaitmeninis projektas, bandantis kitaip pažvelgti į politiką – per žaidimo ir finansų pasaulio prizmę. Platforma „Seimo birža“ (seimobirza.lt) pristatoma kaip edukacinis žaidimas, kuriame vartotojai gali „investuoti“ į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir stebėti jų „akcijų“ vertės pokyčius. Platformoje naudojami tik virtualūs pinigai, o pats projektas skirtas ne pelnui, bet visuomenės įtraukimui ir domėjimuisi parlamentine veikla skatinti.

 Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas sako, kad nuo sausio įsigaliojus antros pakopos pensijų sistemos reformai dalį ar visas sukauptas lėšas atsiėmė apie 62,5 tūkst. šią teisę turėjusių gyventojų. „Per 60 tūkst. žmonių jau atgavo lėšas – jų prašymai jau yra įgyvendinti, lėšos yra įkritusios į žmonių sąskaitas, (…) visa tai įvyko sklandžiai“, – ketvirtadienį pensijų fondų rezultatų apžvalgoje kalbėjo V. Rūkas.

Retas gyventojas susimąsto, kad už gerus darbus dar gali ir pasididnti pensiją. Pavyzdžiui, jei reguliariai aukosite kraują, tokiu atveju jūsų pensija gali ir padidėti. Nacionalinio kraujo centro puslapyje primenama, kad donorus, neatlygintinai davusius kraujo „jubiliejinį” 40 kartą, NKC direktorius apdovanoja garbės donoro pažymėjimais.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai šoktelėjus degalų kainoms ir Finansų ministerijai siūlant sumažinti dyzelino akcizą rinkos dalyviai ragina valdžią grąžinti dalį degalų akcizo verslui. Anot jų, tai leistų papildomai į biudžetą surinkti apie 100 mln. eurų, nes šiuo metu visi vežėjai degalus pilasi kaimyninėse šalyse. „Dalinio akcizo grąžinimo sistemą siūlėme dar pernai, deja, tuomet ši idėja nesulaukė valdžios dėmesio.

EURIBOR jau pradėjo kilti – ir tai vyksta dar prieš ECB priimant sprendimus dėl bazinių palūkanų. Finansų rinkos šiuo metu tikisi net kelių palūkanų didinimų šiemet, o tai reikštų ir augančias būsto paskolų įmokas. Vis dėlto kyla abejonių, ar tokie lūkesčiai yra pagrįsti ir atitinka dabartinę ekonominę situaciją. Per pastarąsias savaites 6 mėn. EURIBOR pakilo nuo maždaug 2,2 proc. iki 2,5 proc. Rinkos šiuo metu vertina apie 65 proc.

Augant degalų kainoms, gyventojai ieško būdų, kaip valdyti savo išlaidas. Tai ypač aktualu jautriausioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, gaunantiems socialinę paramą, šalpos senatvės pensiją, šalpos kompensaciją, arba asmenims su negalia, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Visuomeninį tiekimą užtikrinanti bendrovė „Ignitis“ primena, kad pažeidžiami vartotojai turi galimybę už elektrą mokėti mažiau.

Valstybės valdomos bendrovės Lietuvos oro uostai (LTOU) valdybą nutarta keisti nusprendus, kad ateityje ji turėtų daugiausia dėmesio skirti inovacijoms, tvarumui ir saugumui, sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.  Pasak jo, įmonei reikia naujų kompetencijų, naujo požiūrio ir darbo metodų. „Vadovas daugiausia dėmesio turėtų skirti inovacijoms, tvarumui ir saugumui – šitiems aspektams.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai šoktelėjus degalų kainoms tinklo „Circle K“ vadovas sako, kad žmonės pastaruoju metu perka apie 10 proc. mažiau degalų, o smulkusis verslas – apie 3,4 proc. Anot Skirmanto Mačiuko, degalų vartojimas ir toliau mažės.   „Nuo kovo mėnesio, kai prasidėjo karas (vasario 28 dieną – BNS), matome per paskutines savaites, kad privačių vartotojų vartojimas krenta apie 10 proc. (...) Jis, kaip prognozuojama, tikrai kris toliau.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pabrangus naftai ir dujoms ryškaus elektros kainų šuolio dar nestebima, tačiau jos sąnaudos jau kurį laiką yra vienas veiksnių, ribojančių Lietuvos gamintojų konkurencingumą. „Apdirbamosios gamybos išlaidos elektrai vis dar išlieka didesnės negu buvo prieš prasidedant karui Ukrainoje.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šalies politinėms partijoms paskirstė 2026 m. pirmojo pusmečio valstybės dotacijas. Dešimčiai politinių jėgų skiriama daugiau nei 2,7 mln. eurų.  Kaip nurodoma sprendimo projekte, konkrečios kiekvienai partijai skiriamos sumos nustatytos pagal tai, kiek rinkėjų balsų jos gavo 2024 m. vykusių Seimo bei Europos Parlamento (EP) rinkimų metu, taip pat – 2023 m. kovą rengtuose savivaldybių tarybų rinkimuose.

2022 m. perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ pavedus didmeninėje rinkoje parduoti tokį elektros kiekį, kurio realiai negalėjo užtikrinti, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienio posėdyje nusprendė bendrovei skirti 21,5 tūkst. eurų baudą. Anot VERT, nustatyta, kad 2022 m. rugsėjį operatorė pateikė klaidingą pavedimą parduoti išskirtinai didelį kiekį elektros, kuris galėjo suklaidinti kitus rinkos dalyvius ir paveikti kainas.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Vyriausybės planai sumažinti dyzelino akcizą ir taip sušvelninti degalų kainų augimą yra „geriau negu nieko“, bet didelio poveikio tai neturės.  „Lietuvoje apskritai mes turime dyzelino akcizą bene didžiausią visame šiame regione, galbūt net Europos Sąjungoje. Tai šešių centų nuleidimas, be jokios abejonės, yra geriau negu nieko.

Sparčiai kintant geopolitinei situacijai, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ragina atsargiai prognozuoti balandį Europos Centrinio Banko (ECB) numatomą sprendimą dėl palūkanų normos dydžio. Visgi kartu G. Šimkus akcentuoja poreikį įvertinti karo Artimuosiuose Rytuose sukeltus infliacinius procesus.

Ketvirtadienio popietę įvairūs ekspertai susirinko į spaudos konferenciją apžvelgti situacijos degalų rinkoje ir padėties Lietuvoje. Degalų kainų mažinimo sprendimai Lietuvoje stringa, o ekspertai perspėja – dabartinė politika ne tik nemažina kainų, bet ir silpnina šalies ekonomiką. Jie taip pat akcentavo, ką vertėtų daryti kitaip.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Darnu Group“ trimis mėnesiais anksčiau nei planuota užbaigė centrinio „Rimi Lietuva“ logistikos centro Baltijos šalyse statybas šalia Elektrėnų. Kaip ketvirtadienį pranešė bendrovė, į beveik 42 tūkst. kv. metrų dydžio kompleksą investuota 60 mln. eurų, jame galės būti sukurta apie 800 darbo vietų. „Nuo pat pradžių projektui kėlėme itin aukštus kokybės standartus.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai nuo balandžio 1 dienos iki birželio 21-osios vykdys reidus, kurių metu bus stebima, ar laikomasi aplinkosaugos reikalavimų plaukiojant vandens transporto priemonėmis. AAD ketvirtadienį pranešė, kad apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi norint mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose ir dėl to kylant degalų kainoms, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad dėl pakilusių degalų kainų gali prireikti peržiūrėti teisėsaugos institucijų biudžetus, bet pabrėžė, kad pirmiausia būtina ieškoti būdų, kaip sumažinti sąnaudas. „Nors ir metų pradžia, biudžetas dar gali būti perskirstytas, bet į metų pabaigą tikrai matom, kad su tokiomis (degalų – BNS) kainomis turėsime iššūkių.

  Lietuvos bankas (LB) kiek blogina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad ekonomika šiemet augs 3,1 proc., o kitąmet – 2 proc. Pernai gruodį manyta, kad ekonomikos augimas sieks atitinkamai 3,2 proc. ir 2,3 procento. Tuo metu vidutinės metinės infliacijos prognozė didinama iki 5,1 proc. šiemet ir 3 proc. kitąmet. Anksčiau LB prognozavo atitinkamai 3,1 proc. ir 2,6 proc. augimą.

Vos tik atšilus orams, daugelis pradeda planuoti išvykas dviračiais ir pavasario bei vasaros atostogas. Dviratis, atrodo, tapo neatsiejama gero laiko gamtoje su šeima ar draugais dalimi. „Regitros“ specialistai primena, kaip teisingai gabenti dviračius automobiliu bei kodėl reikalinga dviratinė lentelė. Plačiau – pranešime spaudai.

Dėl planuojamų sistemos atnaujinimo darbų balandžio 7 dieną gyventojai laikinai negalės deklaruoti pajamų už 2025 metus. Tuo metu įmonės deklaracijas galės pateikti be sutrikimų, ketvirtadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot VMI, kitos deklaracijos bei prašymai šią dieną galės būti teikiami įprastai. Pajamų deklaracija BNS rašė, kad pajamas už 2025 metus deklaravo jau daugiau nei milijonas gyventojų. Iš viso deklaracijas privalo pateikti 951 tūkst. gyventojų.

Daliai gyventojų pasinaudojus galimybe stabdyti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti dalį sukauptų lėšų, balandį prasidėjo kaupimo nutraukimo ir lėšų išmokėjimo laikotarpis. Nors lėšos bus išmokamos iki balandžio 15 d., „Artea“ bankas praneša – sukčiai į išmokas nusitaikė nuo pirmos termino dienos, rašoma pranešime spaudai.

Bankas „Swedbank“ skolina 40 mln. eurų prekybos tinklą „Maxima“ valdančiai bendrovei „Maxima LT“, ketvirtadienį pranešė bankas ir įmonė. „Maxima LT“ lėšas skirs naujų parduotuvių atidarymui, esamų atnaujinimui, sklypų įsigijimui bei kitoms investicijoms. „Ateities perspektyvas mažmeninės prekybos sektoriuje vertiname pozityviai. Pastaraisiais metais atlyginimai Lietuvoje augo daugiau nei 8 proc. per metus, vartotojų pasitikėjimas išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.

Klaipėdos valdža prieš ketverius metus pagrįstai nepritarė koncerno „Achemos grupė“ valdomos didžiausios Klaipėdos uosto krovos kompanijos („Klasco“) planams didinti veiklos apimtis uoste, galutinai nutarė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 30 dieną atmetė bendrovės skundą ir paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 metų birželio sprendimą. Pastarasis konstatavo, kad tarybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, bei atmetė „Klasco“ skundą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pristato dvi naujas atmintines – darbuotojams ir darbdaviams, skirtas aiškiai ir praktiškai atsakyti, ką daryti susidūrus su psichologiniu smurtu ar priekabiavimu darbo aplinkoje. Šios atmintinės parengtos reaguojant į augantį tokio pobūdžio skundų skaičių ir vis dar išliekančią žinių stoką tiek tarp darbuotojų, tiek tarp darbdavių.  Plačiau – pranešime spaudai.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ valdoma bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pernai uždirbo 28,3 mln. eurų grynojo audituoto pelno – 2,2 karto mažiau nei užpernai (62,6 mln. eurų). ESO pajamos pernai siekė 710 mln. eurų ir buvo 0,9 proc. mažesnės (703,5 mln. eurų), rodo įmonės ataskaita, pateikta Registrų centrui. Bendrovė per metus uždirbo 191,1 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 7 proc. mažiau (205,5 mln.

Degalų kainoms, ypač dyzelino, šoktelėjus į aukštumas, vieni persėda į viešąjį transportą, perka hibridinius ar elektrinius automobilius, o kai kurie pripažįsta – netaupo visiškai. Tuo metu ekonomistai, remdamiesi kitų šalių pavyzdžiais, siūlo kompensuoti viešojo transporto bilietus ir taip mažinti priklausomybę nuo degalų, daugiau dirbti nuotoliniu būdu ar net mažinti greitį magistralėse.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo grupė „Žemaitijos pienas“ šiemet neketina mokėti dividendų. Įmonės akcininkai balandžio 24 dieną spręs dėl valdybos parengto pelno paskirstymo plano, kuriuo 98,2 mln. eurų nepaskirstyto pelno siūloma perkelti į kitus finansinius metus, 10 mln. eurų skirti rezervui savoms akcijoms įsigyti, 35 mln. eurų – kitiems rezervams (stambioms investicijoms), o dar 200 tūkst.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai informavo, kad nuo balandžio 1 d. vykdys reidus. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, – patikrinti, ar laikomasi ugdomųjų miško kirtimų ir medienos ištraukimo apribojimų nustatytais laikotarpiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Siekiant apsaugoti retus stambiuosius miško paukščius, aplink jų lizdavietes nustatyti miško kirtimų ribojimai.

Izraelio atsinaujinančios energetikos bendrovė „Energix Group“ įsigijo Jonavos rajone vystomą 470 megavatų (MW) galios saulės ir vėjo jėgainių parką. „Energix Group“ kovo pabaigoje užbaigė Jonavos atsinaujinančiosios energetikos projekto Lietuvoje įsigijimą, pranešė teisės firma „Sorainen“. Pasak jos, sandoriu bendrovė įžengė į šalies rinką, o jos strateginis siekis – plėsti portfelį Europoje.

Statistiką apie kaupiančiųjų pasitraukimą iš antrosios pakopos renka Lietuvos bankas (LB), tačiau kodėl jais nėra dalinamasi dažniau – neaišku, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Jis neatmeta, kad informacija bus įdomi, tačiau nemato poreikio skubiai ją viešinti. Praėjus keturiems mėnesiams po to, kai antrojoje pensijų pakopoje kaupiantiems gyventojams buvo leista pasitraukti iš sistemos, kol kas žinomi duomenys tik apie tai, kiek žmonių tokį sprendimą priėmė sausį.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose per mėnesį dyzelinas Lietuvoje pabrango vidutiniškai 30 proc., benzinas – 18,4 proc., rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.  Kovo 2 dieną litras dyzelino kainavo 1,64 euro, benzino – 1,47 euro.  Tuo metu per pastarąsias 7 dienas vidutinė dyzelino kaina pakilo 1,2 proc. iki 2,13 euro, benzino – 0,8 proc. iki 1,74 euro.

Kripto turtas neturėtų būti įtrauktas į investicinę sąskaitą, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „Kripto turtas išsiskiria – turi savybių, kurios nėra būdingos tradicinėms finansinėms priemonėms“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.   Jo teigimu, kripto turtas yra sudėtinga ir spekuliatyvi priemonė.