„BYD Lietuva“ verslo vystymo vadovė Augustina Černiauskaitė parodė, kaip atrodo naujut naujutėlis, vienas iš parduodamų elektromobilių. Jo kaina siekia apie 50 tūkstančių eurų.
„Brangiausias yra 57 tūkstančiai, bet priklauso nuo pačios komplektacijos“, – sakė A. Černiauskaitė.
Gyventojai renkasi ekonomiškesnes transporto priemones. Šoktelėjus degalų kainoms, šoktelėjo ir elektromobilių bei hibrinių automobilių pardavimai. Pernai Lietuvoje hibridiniai automobiliai sudarė net 54 proc. visų naujų transporto priemonių pardavimų – jų apimtys per metus išaugo kone 55 procentais. Tuo metu per praėjusius metus elektromobilių rinka augo dar sparčiau – pardavimai šoktelėjo beveik 90 procentų.
„Jau po truputį klientai prašo arba greičiau atiduoti automobilį, nes jau mato, kad tos kuro kainos didelės ir jeigu jis persėda iš dyzelinio, benzininio automobilio, jis nori tą greičiau padaryti, pradeda susidomėjimas toks augti“, – kalbėjo A. Černiauskaitė.
Žmonės už degalus moka daugiau
Skaičiuojama, kad įprastai šeima per mėnesį degalams vidutiniškai išleidžia apie 80 eurų. O dabar dėl karo Irane ir naftos kainų šuolio, šeima per mėnesį vidutiniškai sumoka apie 100 eurų.
Pasak ekonomistų, akcizo mažinimas nėra pats efektyviausias kylančių degalų kainų sprendimo būdas.
„Nėra valstybės beribių kišenių – už tai sumoka visi mokesčių mokėtojai. Net ir tie, kurie neturi asmeninių automobilių ir tai nebeskatina gyventojų ieškoti taupesnių transporto priemonių“, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad būtina kaupti kuro rezervą. O tai galėtų padėti daryti ir patys gyventojai keisdami savo vartojimo įpročius. Pavyzdžiui, magistralėse važiuoti lėčiau, greitį sumažinti dešimčia kilometrų per valandą.
„Kai kurios valstybės sumažina maksimalaus greičio ribą, kad automobiliai vartotų mažiau kuro ir būtų mažesnė paklausa. Daugiausiai Pietryčių Azija, Vietnamas, Filipinai, Tailandas, Šri Lanka, kur priimtas sprendimas – vieną savaitės dieną viešojo sektoriaus darbuotojai dirba nuotoliniu būdu ten, kur yra įmanoma“, – pasakojo N. Mačiulis.
Tose šalyse degalų vartojimas, pasak ekonomistų, vidutiniškai sumažėjo apie 10 procentų.
Siekiant mažinti degalų sąnaudas, siūlo važinėti viešuoju transportu
Taip pat žmonės raginami dažniau rinktis viešąjį transportą – esą taip gyventojai ne tik sutaupytų, bet ir mažėtų degalų vartojimas bei priklausomybė nuo iškastinio kuro ir importuojamų energijos išteklių.
Ekonomistai siūlo valdžiai iš dalies kompensuoti traukinių ar autobusų bilietus, remiantis užsienio šalių praktika.
„2022 metais Vokietijoje, kai visa Vokietija pasileido tą visuotinį traukinių bilietą už 9 eurus. Tiesa, jis pabrangęs iki 50 eurų. Taip skatindama savo piliečius daugiau naudotis traukinių paslaugomis“, – sakė Vilniaus universiteto mokslininkė, dėstytoja Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Mokslininkai paskaičiavo, kiek tai galėtų kainuoti valstybei.
„Jeigu apie 300 tūkst. gyventojų pasinaudotų visuotiniu Lietuvos geležinkelių bilietų, kurie kainuotų 50 eurų metams, tai galėtų kainuoti apie 7 milijonus eurų. Lyginant su akcizų mažinimu, tai yra lašas jūroje“, – aiškino Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
„Daug vaikštau, mėgstu ir vaikščiojimą, mėgstu ir viešąjį transportą, ypač į centrą pavažiuoti“, – pridūrė gyventoja.
„Laikas kartais būna didžiausi pinigai, tai laiko prasme ilgesnė kelionė gaunasi“, – sakė moteris.
„O kas valstybei suneš tuos pinigus? Iš kur paims? Paspausdins?“ – minėjo gyventojas.
Pasak susisiekimo ministro, „Lietuvos geležinkeliai“ yra sukaupę rezervinio kuro atsargų. O dėl traukinių ar autobusų bilietų kompensacijos, atsakymo kol kas neturi.
„Šiai dienai Lietuvos geležinkeliai, LTG grupė turi rezerve 4 mėnesiams kuro, derasi dar galimybės dviems mėnesiams papildomai užpildyti rezervus, tai mes turėtume 6 mėnesiams amortizaciją“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Ministras tikina, kad susisiekimo sektoriaus įmonės jau dabar turi vertinti rizikas ir ruoštis blogiausiam scenarijui – toliau augančioms kainoms.
Po Velykų bendrovės turės pateikti ministerijai konkrečius veiksmų planus, įvertinusios finansus, investicijas ir pasirengimą galimai krizei.
