Lietuvos verslas

Per aštuonis šių metų mėnesius honorarus mokėjo ir valdiškos, ir privačios, ir pramogų, ir mokslo, ir net valdymo organizacijos. Iš viso autoriai, atlikėjai ir sportininkai susilaukė atlyginimo iš daugiau nei puspenkto šimto Lietuvos ūkio subjektų.

Pastaruoju metu šoktelėjusi šalies infliacija kitais metais gali būti stabilizuota, o jos pagrindiniu varikliu išliks augantys atlyginimai. BNS kalbinti ekonomistai tvirtino, jog šiemet didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainų augimui turėjo didėjantys atlyginimai, kai kurių maisto produktų brangimas ir alkoholio akcizų didinimas. Tačiau kitais metais pastarųjų įtaka kainoms turėtų sumažėti, todėl ir infliacija gali būti mažesnė nei šiemet.

Lietuva ir Liuksemburgas pasirašė bendradarbiavimo sutartį atsinaujinančios energetikos srityje. Tai pirma tokio pobūdžio sutartis visoje Europos Sąjungoje, leisianti Lietuvai parduoti perteklinis atsinaujinančios energijos kvotas už 10 mln. eurų. „Lietuva yra tarp lyderių ES pagal pažangą atsinaujinančioje energetikoje. Šiandien kartu Liuksemburgu mes rodome dar vieną pavyzdį, kaip galima kartu siekti bendrų ES atsinaujinančios energetikos tikslų.

Lietuvos oro uostai paskelbė naujo neapmuitinamų prekių („Duty Free“) operatoriaus Vilniaus oro uoste paiešką. Kitąmet suėjus maksimaliam nuomos laikotarpiui ir pasibaigus sutartims su dabartiniu operatoriumi „Travel Retail Vilnius“ bus atlikti patalpų kapitalinio remonto darbai, po kurių „Duty Free“ parduotuvės keleivius džiugins tiek atnaujintu interjeru, tiek platesniu prekių asortimentu bei naujomis paslaugomis.

Pertvarkant valstybės valdomą įmonę „Lietuvos geležinkeliai“, mažėja grupės išlaidos. Bendrovės generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, kad pradėjus dirbti efektyviau, per metus tikimasi sutaupyti daugiau nei 12 mln. eurų. „Tiek įrengimai, tiek patalpos buvo išnaudojamos neracionaliai, o darbuotojai turėjo atlikti daugybę nereikalingų funkcijų.

Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko atlyginimas yra mažiausias tarp Europos šalių centrinių bankų vadovų, nepaisant to, kad per praėjusius metus jis augo bene daugiausiai. Labiausiai praėjusiais metais išaugo Latvijos centrinio banko vadovo Ilmaro Rimševičiaus atlyginimas – 10 proc. iki maždaug 151 tūkst. eurų per metus, rodo „Bloomberg“ paskelbti duomenys. V. Vasiliausko atlyginimas padidėjo apie 7 proc. iki 89 tūkst. eurų.

Seime jau prasidėjo svarstymai dėl kitų metų šalies biudžeto nuostatų. Iš jų matyti, kad atlyginimai iš esmės didės trijų sričių darbuotojams, tačiau pokyčiai neaplenks ir savarankiška veikla užsiimančiųjų bei uždirbančiųjų iki 1160 eurų. Naujienų portalas tv3.lt pateikia pakeitimus, kurie labiausiai paveiks gyventojų pajamas. Didžiuliai pokyčiai – savarankiškai besiverčiantiems Biudžeto projekte valdžia numatė panaikinti individualios veiklos skirstymą į 5 ir 15 proc.

Lietuvos ūkininkams šiemet smarkiai nukentėjus dėl itin gausių liūčių, siūloma trejus metus - iki 2021-ųjų - jų išaugintiems vaisiams ir daržovėms taikyti lengvatą - 5 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tačiau teigiama, jog pasiūlymas negalėtų būti įgyvendintas, nes būtų diskriminacinis. Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime įregistravo Kaimo reikalų komiteto narys „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.

Vis daugiau emigrantų domisi darbo rinkos situacija ir galimybėmis grįžti į Lietuvą. Vien šiemet 131 000 arba net 11 proc. „CV-Online“ lankytojų iš tokių lietuvių pamėgtų emigracijos šalių kaip Jungtinė karalystė, JAV, Vokietija, Norvegija, Danija, Švedija, Airija, Nyderlandai domėjosi galimybės grįžti į Lietuvą. Emigrantams aktualiausi darbo pasiūlymai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o daugiausiai dėmesio sulaukia technologijų, finansų ir teisės sritys.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Vyriausybės planui nuo kitų metų padidinti dyzelino akcizą. Komitetas atmetė konservatoriaus Edmundo Pupinio siūlymą tarifo nekeisti. Komitetas apsvarstė Akcizų įstatymo pataisas - jas priėmus, akcizas didėtų nuo 330,17 euro iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų. Žemdirbiams skirto dyzelino akcizą ketinama didinti nuo 21 iki 56 eurų.

Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ištraukti tie du milijardai. Tik nebe litų, kaip anksčiau prie Kubiliaus, o eurų. Vyriausybė mano, kad pagrindinė kliūtis sulaukti rožinio rytojaus – tai mažas žmonių sąmoningumas ir didelis pakantumas šešėliui.

Ne paslaptis, kad Lietuvos kurortų kainos ne tik baigia susilyginti su užsienio šalių, bet kai kur net ir lenkia. Vargu, ar minimalų atlyginimą gaunantys lietuviai išsiverstų, jeigu neegzistuotų pigių kelionių agentūros arba vietinio turizmo galimybės. Ekonomistai įvardino, kokios alternatyvos ir galimybės egzistuoja mažas pajamas turintiems lietuviams, tačiau statistika kelia rimtą susirūpinimą.

Sudarytas savivaldybių indeksas dar kartą parodė, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja. Kol vieni juda į priekį, kiti stovi vietoje. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sudarė Lietuvos savivaldybių 2017 metų indeksą. Bendrai vertinant situacija šalyje gerėjo, tačiau tikrai ne visose savivaldybėse. Tik 6 savivaldybės nepajuto emigracijos LLRI nurodo, kad svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc.

Valstybė nuo kitų metų kompensuos „Lietuvos geležinkeliams“ keleivių vežimo nuostolius, tačiau dotacijos suma priklausys nuo įmonės dividendų, teigia susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, jei geležinkeliai neuždirbs pelno ir nemokės dividendus, bendrovė negaus kompensacijos. „Šioje vietoje reikia tiksliai žinoti faktus - „Lietuvos geležinkeliai“ gaus keleivių vežimo kompensaciją, jeigu ne mažesnę sumą sumokės dividendų į valstybės biudžetą.

Akivaizdu, kad maisto produktų kainos kyla, rašoma pricer.lt pranešime spaudai. Pricer.lt užfiksavo pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainas spalio mėnesį Lietuvos parduotuvėse. Spalio mėnesį, kaip rugsėjį ir toliau brango visų mėgstami ir populiarūs pieno produktai.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Žemės ūkio ministerijai paviešinus tyrimą, kuris parodė, kad Lietuvoje toje pačioj pakuotėje pardavinėti prastesnės kokybės maisto produktai, Seime sudaryta komisija aiškinasi, kodėlgi niekas anksčiau apie tai neprabilo. Seimo laikinoji tyrimo komisija šiandien kalbėjosi su Teisingumo ministerijos bei jai pavaldžios Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovais.

Kraupus paradoksas. Keturis kartus daugiau uždirbantis vidutinis vokietis perka pigesnius rūbus bei batus nei statistinis lietuvis. Ir tikrai ne dėl vokiečių taupumo, pasirodo – drabužiai Lietuvoje kainuoja brangiau nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Lyg ant mielių šalyje kylančios kainos užaugino ir bene dešimtmetį nematytą infliaciją. Ji Lietuvoje dabar siekia beveik penkis procentus ir tris kartus viršija visos Bendrijos vidurkį.

Nauji kaltinimai maisto gamintojams ir prekybininkams dėl pirkėjų apgaudinėjimo. Seimo konservatoriai reikalauja, kad Vyriausybė išsiaiškintų, ar verslininkai turi teisę nepastebimai mažinti maisto kiekį pakuotėje ir aiškiai neįspėti pirkėjo, kad gaminys iš tiesų pabrango. Kad pakuotėse maisto dedama vis mažiau, o kaina už jį ta pati ar net didesnė, piktinasi pastebintys ir pirkėjai.

 Londonas „ir toliau liks Europos finansų centru“, netgi po „Brexit“, pareiškė JAV milijardierius Michaelas Bloombergas (Maiklas Blumbergas), pristatęs naująją savo įmonės Europos būstinę Sityje. „Gerai seksis Paryžiui, nes kai kurie žmonės persikels į Paryžių ir ten plėtos savo verslą. Tą patį galima pasakyti apie Frankfurtą, Amsterdamą ir kitus miestus“, – pareiškė buvęs Niujorko meras.

 Europos Parlamentas užsimojo drausti Lietuvos ir viso pasaulio ūkininkų plačiai naudojamą vadinamąjį raundapą ir kitus glifosato turinčius herbicidus, naudojamus piktžolėms naikinti. Parlamentarai priėmė rezoliuciją, tiesa, kol kas neįpareigojančią, kad glifosatų naudojimą reikėtų palaipsniui mažinti ir per penkerius metus galutinai uždrausti.

 Valstybė nuo kitų metų kompensuos „Lietuvos geležinkeliams“ keleivių vežimo nuostolius, tačiau dotacijos suma priklausys nuo įmonės dividendų, teigia susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, jei geležinkeliai neuždirbs pelno ir nemokės dividendus, bendrovė negaus kompensacijos. „Šioje vietoje reikia tiksliai žinoti faktus - „Lietuvos geležinkeliai“ gaus keleivių vežimo kompensaciją, jeigu ne mažesnę sumą sumokės dividendų į valstybės biudžetą.

Vyriausybei nusprendus ir toliau taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą apgyvendinimo paslaugoms, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas nori įtvirtinti šio tarifo galiojimo trukmę. „Valstiečių“ frakcijai priklausantis S. Jakeliūnas siūlo, kad lengvata viešbučiams galiotų iki 2023 metų, tuo metu Vyriausybė siūlo ją taikyti neribotą laiką.

Valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškus, jog ji ketina atstatyti beveik prieš dešimtmetį išardytą ruožą iš Mažeikių į Rengę Latvijoje ir taip panaikinti Europos Komisijos baudos sulaukusį pažeidimą, susisiekimo ministras sako, jog Rengės atstatymas yra ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis. Rokas Masiulis interviu BNS teigia, jog Rengė tapo agresyvaus elgesio su kaimynais simboliu, todėl jos atstatymas pademonstruotų gerą valią partneriams Lenkijoje ir Latvijoje.

Pigių skrydžių oro linijų bendrovė „Ryanair“ anksčiau žadėjusi nuo lapkričio 1 dienos pakeisti bagažo tvarką persigalvojo. Dabar jie praneša, kad nauji reikalavimai įsigalios dalimis. Vieni pakeitimai jau matomi, kiti bus pradėti nuo 2018 m. sausio 15 dienos. Tokio sprendimo „Ryanair“ ėmėsi teigdami, kad nori duoti savo klientams daugiau laiko pasiruošti pokyčiams, o taip pat, kad nekiltų didesnio sąmyšio ir taip ganėtinai užimtu Kalėdų periodu.

Didžiausią poreikį plėstis ir priimti daugiau darbuotojų šiuo metu turi jaunos ir smulkios įmonės, tačiau viena pagrindinių valstybės priemonių, skatinanti naujų darbo kūrimąsi, šiuo metu nukreipta ne į jas, teigia „Versli Lietuva“ atlikusi analizę. Siūloma supaprastinti programos reikalavimus, kad parama būtų prieinama ne tik stambiam ir finansiškai stabiliam verslui.

Keturi iš dešimties dirbančiųjų įsitikinę, kad užsieninis išsilavinimas – tai daugiau galimybių rasti gerą darbą Lietuvoje. Vakarietiško diplomo privalumų neginčija ir vietos darbdaviai, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Dar 2010 m. Švietimo ir mokslo ministerijos vykdyto tyrimo duomenimis 2009/2010 mokslo metais ES šalyse visų pakopų studijose mokėsi apie 7 tūkst. Lietuvos piliečių, - sako cvmarket.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį praneš gerokai mažinantis savo vykdomos kiekybinio švelninimo programos apimtis, prognozuoja analitikai. Tai bus pirmas žingsnis atpratinant euro zoną nuo „vaistų“, kurių jai duodama nuo finansų krizės laikų. Regiono ekonomika atsigauna, o nedarbas mažėja. Todėl ECB yra įsitikinęs, kad euro zona jau gali tvirtai stovėti ant abiejų kojų. Visgi nerimą dar kelia tai, kodėl infliacija niekaip neauga iki tikslinio lygio.

Europos Sąjungos ministrai pirmadienį po ilgai trukusių derybų pasiekė kompromisą dėl pigesnės darbo jėgos iš Vidurio ir Rytų Europos šalių. Toks sprendimas palies laikinai dirbti į turtingesnes Bendrijos šalis komandiruojamus darbuotojus.

Antradienį Druskininkuose atidaroma laikinoji suskystintų gamtinių dujų (SGD) stotelė, kuri užtikrins dujų tiekimą miestui. „Druskininkai iki šiol buvo energetinė sala, priklausanti nuo vienintelio gamtinių dujų šaltinio – per Baltarusiją tiekiamų rusiškų dujų ir situacija iš esmės pasikeis, atsiradus alternatyviam dujų šaltiniui“, - BNS atsiųstame komentare sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai skaičiuoja – per šį laikotarpį kapų žvakučių kasmet nuperkama maždaug dešimt milijonų ir beveik visas šis milžiniškas skaičius atsiduria sąvartyne, mat perdirbti šiuolaikinės kapinių žvakės dažniausiai - netinkamos. Aplinkosaugininkai ragina laikytis saiko, ir nepirkti žvakučių glėbiais. O jeigu jau perkame jas ne po vieną, tai bent pasirūpinkime išrūšiavimu.

Kiekvienam Lietuvos pensininkui Kalėdų proga po 100 eurų. Seime keli parlamentarai registravo siūlymą kiekvienam Lietuvos senjorui išmokėti po tokį priedą prie pensijos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tokios dovanos valstybei kainuotų apie 50 milijonų eurų, tad idėjos autoriai siūlo pinigus surinkti verslą apkrovus naujais mokesčiais. Nors dovanotam arkliui, anot liaudies išminties, į dantis nežiūrima, net ir tokie siūlymai kai kuriems senjorams neįtinka.

Po dvejų metų įsigalios naujas ribojimas – Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose turės būti ne daugiau kaip 2 gramai transriebalų 100 gramų bendro riebalų kiekio. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakyme, pirmadienį pranešė ministerija. Šis reikalavimas negalios gyvūninės kilmės riebalams ir maisto produktams, kuriuose transriebalai susidaro ir egzistuoja natūraliai.

Vienas didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO kol kas neatskleidžia savo plėtros planų Lietuvoje. Vilniuje su finansų ministru Viliumi Šapoka susitikęs PKO hipotekos banko vadovas Rafalas Kozlowskis (Kozlovskis) teigė, kad Lietuvoje bankas šiuo metu mato galimybes dalintis savo patirtimi plėtojant kapitalo rinką. „Aš atstovauju PKO hipotekos banką, kuris yra atsakingas už garantuojamų obligacijų išleidimą.

Šešėlinė ekonomika iš Lietuvos nusunkia virš 2 mlrd. eurų, kurie galėtų būti panaudoti didesnėms viešosioms gėrybėms gauti. Lietuvos policija įvardijo sritis, kuriose šešėlio mastai didžiausi bei kaip reikėtų su tuo kovoti.  Lietuvos policijos vadovas Linas Pernavas nurodė, kad pagal verslo sritis didžiausias šešėlis slypi prekyboje naudotais automobiliais ir jų dalimis, akcizinėmis prekėmis bei automobilių remontų veikloje.

Viena Lietuvos ydų – šešėlinė ekonomika. Premjeras Saulius Skvernelis nurodo, kad šią problemą reikia spręsti dviem kryptimis. Pasak jo, pirmiausia reikia dėti pastangas į tai, kad kiekvienas šalies gyventojas suprastų, ką prarandame dėl šešėlio. „Šiandien labai dažnai pateisinama, kad valdžia mane įstumia į šešėlį. Čia panašus paaiškinimas, kada vagis vagia ir bandoma pasiteisinti, kad gyvenimas mane nuskriaudė, dėl to galiu ateiti ir pasiimti.

Dvejus metus trunkanti SIM kortelių registravimo drama tęsiasi. Idėjos autorius vidaus reikalų ministras gynybai nuo telefoninių sukčių siūlo naują planą - tiesiog blokuoti įtartinų asmenų mobiliųjų telefonų numerius. Toks galimas scenarijus policiją suglumino. Esą tokia naujovė telefoniniams sukčiams leistų puikiai išsisukti.  Pusantro milijono. Tiek klientų šiuo metu naudojasi išankstinio mokėjimo mobiliuoju ryšiu.

Naujai „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei panaikinus priedus už parduodamus bilietus, iš darbo Vilniaus regione per pusmetį išėjo daugiau kaip 20 konduktorių - kontrolierių. Kai kurie esami ir buvę konduktoriai sako, kad pasikeitus tvarkai jų pajamos smuko keliais šimtais eurų per mėnesį, o paskatos dirbti sąžiningai sumažėjo.

Ūkininką Žydrūną Nevulį žemdirbystė lydi visą gyvenimą: ūkininkavo seneliai ir močiutės, tėvai, nuo pat mažens – vos nuo 7–erių – ir pats užsidirbo padėdamas ūkio darbuose. Šiandien augalininkystės ūkį turintis vyras džiaugiasi, kad meilę žemdirbystei perdavė ir sūnums: vyresnysis jau ūkininkauja savarankiškai, o jaunesnysis, šiuo metu abiturientas, nenori išlipti iš traktoriaus ir svarsto po mokyklos baigimo likti dirbti tėvų ūkyje.

 Lietuvoje žmonės skundžiasi sunkiu gyvenimu, skursta, dažnas neturi iš ko apsirengti, o štai gatvėse tiesiog mėtosi ir po rudens lietumi mirksta drabužiai, kartais ir visai neprasti. Akis badančia paradoksalia netvarka internete ėmė piktintis Vilniaus gyventojai, pastebėję, kad prie labdarai ir tekstilei skirtų konteinerių – krūvos pamirštų lauke pūvančių drabužių. Lietuvoje, anot statistikos, kas penktas, tai yra maždaug 630 tūkst.

 Kaip apeiti sugriežtintą alkoholio pardavimą Lietuvoje ieško tiek pirkėjai, tiek verslininkai. Pabrangus alkoholiniams gėrimams lietuviai pigesnių svaigalų įsigyja Lenkijoje arba Latvijoje. Išeičių ieško ir prekybininkai. Štai viena alkoholiu ir kai kuriais maisto produktais prekiaujanti bendrovė nemokamai pradėjo vežti lietuvius į Lenkiją, Suvalkų miestą, kur turi savo parduotuvių. Ten lietuviškas alus triskart pigesnis nei Lietuvoje.

 „Maisto banko“ akcijos metu per pastarąsias dvi dienas parduotuvėse pirkėjai nepasiturintiems paaukojo maisto už 421 tūkst. eurų. Tai – didžiausia „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė, skelbiama pranešime. Organizatoriai sako, kad rekordinę aukštumą lėmė dalies dažniausiai aukojamų maisto produktų brangimas. Palyginti su ankstesniais metais, daugiau sumokėta už aukojamas kruopas, makaronus, miltus ar aliejų.

 38 proc. Latvijos jaunimo iki 25-ių metų amžiaus norėtų per mėnesį "į rankas" uždirbti nuo 800 eurų iki 1200 eurų, o 20 proc. - daugiau kaip 1200 eurų, rodo SEB banko internetinės apklausos rezultatai. Beveik 70 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog po penkerių metų jų mėnesio darbo užmokestis turėtų būti ne mažesnis kaip 1000 eurų, o apytikriai penktadalis tikisi didesnės negu 2000 eurų mėnesio algos po mokesčių. Dabar 43 proc.

Siekiant spręsti problemą, kad senjorų pensijos yra per mažos, ieškoma visokių kelių, galinčių garantuoti jiems orią senatvę. TAm tikri sprendimai, tiesa, šaliai yra sunkiai įkandami. Pavyzdžiui, kai kurie politikai siūlo pensininkams nuo 2018-ųjų kartą per metus mokėti priedą prie pensijos –100 eurų. Tam iš biudžeto reikėtų 50-60 mln. eurų.

 Be valdininkų žinios įstiklinot balkoną ar iškėlėt anteną? Pasiruoškit paploninti piniginę ne dešimtimis, o net šimtais eurų. Valdžia nusprendė – gyventojai stiklindami skirtingus balkonus, statydami nevienodus langus ar keldami skirtingas antenas gadina bendrą daugiabučių vaizdą, ir todėl prieš imdamiesi darbų turi savivaldybėje gauti leidimą. Tačiau tokios taisyklės žmones piktina, esą sprendimai nelogiški ir sugalvoti tam, kad valdžia galėtų pralobti.

 Prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas ir reikalavimas kitiems mažmenininkams perleisti 17 parduotuvių didžiuosiuose miestuose palies kelis šimtus darbuotojų. Darbo biržos kol kas nėra informuotos apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą.

 Pagal naujausią apklausą, lietuviai yra bene didžiausi naudos iš Europos Sąjungos mylėtojai. Tiesa, nors iš Briuselio ateinantys pinigai ir džiugina, bet tai, kad esame Europos Sąjungos nariai, gyventojai džiaugiasi gerokai mažiau. Pasirodo, lietuviai gali būti ir optimistai. Nuo to laiko, kai prisijungėme prie Europos Sąjungos, prabėgo jau 13 metų, o lietuvių tikėjimas, kad tai buvo geras sprendimas, nemažėja.

Sveikatos apsaugos ministras žada, kad medikų piniginės papilnės kitų metų viduryje. Tačiau kiek laisvų pinigų algoms liks biudžete, Veryga nežino. Medikams nuolatiniai valdžios pažadai jau atsibodo. Algas esą reikia kelti ne keletu procentų, o kelis kartus. Antraip jie grasina arba emigruosiantys, arba kilsiantys į streiką. Pavyzdį Lietuvai rodo latviai – ten medikų algos kitąmet didės net 80-čia procentų. Valerijus Morozovas šeimos gydytoju dirba jau 15 metų.

 Naktį vietomis jau spaudžiant šaltukui, vairuotojai skuba keisti vasarines padangas žieminėmis, tačiau kur dėti senas nusidėvėjusias padangas? Pasirodo, atsikratyti jų yra tik keletas legalių būdų. Išmetus jas bet kur, gresia nemenka bauda.  Padangų krūvos prie garažų, pamiškėse, pakelėse vis dar bado akis. Vairuotojams suskubus keisti vasarines padangas žieminėmis, kai kuriems tebekyla ranka senas, nudėvėtas padangas nusviesti, kur papuola.

Antrus metus iš eilės geriausio Lietuvos vairuotojo titulą iškovojęs Kęstutis Taškūnas teigia, kad mūsų šalies vairuotojai žino kelių eismo taisykles ir moka elgtis tipiškose situacijose, tačiau per mažai dėmesio skiria savo vairavimo stiliui, nors jis kelyje yra pats svarbiausias. K. Taškūnas tikina, kad geriausiu šalies vairuotoju jam padėjo tapti paprastas dalykas: važiuoti reikia ramiai ir tolygiai. „Pagrindinis principas, norint tikrai gerai vairuoti – būti ramiam ir važiuoti ramiai.