Lietuvos verslas

Ar kada skaičiavote, kiek metų jau dirbate ir kiek jų dar dirbsite ateityje? Štai Europoje ilgiausiai 42 metus dirba švedai, o trumpiausiai – 32 metus italai. Lietuviai darbui skiria 37 savo gyvenimo metus. Apskritai Pietų Europos gyventojai dirba kur kas trumpiau nei šiauriečiai. Eurostat duomenimis, 2019 metais Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutinė darbinio gyvenimo trukmė buvo 35,9 metai. Šis laikotarpis jau 0,2 metų ilgesnis negu buvo 2018 metais.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų indeksuoti ir taip padidinti kai kurias valstybines pensijas. Valstybinių pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė ir valstietis Jonas Jarutis.  Jeigu valdančiųjų pakeitimui Seimas pritars, būtų indeksuojamos pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijos.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų penkis mėnesius buvo 3,938 mlrd. eurų – 581,3 mln. eurų (12,9 proc.) mažiau nei prognozuota ir 285,6 mln. eurų (6,8 proc.) mažiau nei pernai sausį-gegužę. Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 3,146 mlrd. eurų – 559,3 mln. eurų (15,1 proc.) mažiau nei prognozuota ir 273,7 mln. eurų (8 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų penkis mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Per mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje mažėjo bendri, bet didėjo pirminės rinkos butų pardavimai. Jų kainos didmiesčiuose kito simboliškai, nors lūkesčiai dėl kainų menko, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, gegužę Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose mažėjo 4,1 proc. ir nesiekė 1,9 tūkst., o per metus menko 39,8 proc. Vilniuje gegužę parduota 680 butų – 11,8 proc. mažiau nei balandį ir 30,3 proc. mažiau nei 2019 metų gegužę.

Besibaigiantis karantinas daugelį tautiečių sugrąžino dirbti į biurus. Taip pat sugrįžo ir tradicija pietauti mieste. Vilniaus centre įsikūrusiose maitinimo įstaigos už pietus prašo nuo 4 iki 6 eurų. Tačiau tokią sumą ne visi pasiryžę mokėti. Dalis žmonių mieste pietauja ne kiekvieną dieną arba vietoje kavinės ar restorano renkasi prekybos centrą. Štai vilnietė Inga po karantino grįžusi dirbti į biurą kiekvieną diena pietauja mieste. „Mano įpročiai nepasikeitė.

Baltijos šalys, tęsdamos derybas dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis, privalo išsaugoti vienybę ir negalima leisti, kad nesutarimai kliudytų trijų šalių elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa, sako elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.

Automobilių taršos mokesčiu nuo liepos siūloma neapmokestinti negalią turinčių žmonių transporto priemonių. Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų pirmininkai socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė ir „valstietis“ Valius Ąžuolas siūlo mokesčio išimtį taikyti specialių motorinių transporto priemonių, kurių registracijos liudijime būtų žymos ,,SV” arba ,,SH”, techniškai pritaikytų neįgalią turinčių asmenų vairavimui, savininkams.

Su Nerijumi Numa siejama lietuviško kapitalo investicijų bendrovė „NDX Group“ nori parduoti 2015 metais įsigytą Švedijos maisto augintiniams gamintoją „Doggy“, kuri sandoryje gali būti įvertinta beveik 100 mln. eurų, rašo naujienų portalas vz.lt. Apie tai, remdamasis savo šaltiniais, skelbia Švedijos verslo dienraštis „Dagens Industri“, kuris pažymi, kad patarėju šiame procese nusamdytas investicinis bankas „Carnegie“. Anot švedų spaudos, „NDX Group“ atstovai galimo sandorio nekomentuoja.

Europos Sąjungos (ES) skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva užėmė 14-ą vietą, viršydama ES vidurkį bei aplenkdama Latviją ir Lenkiją, tačiau atsilikdama nuo Estijos. Lietuva tą pačią 14 vietą užėmė ir 2019-aisiais, tačiau tuomet nežymiai atsiliko nuo ES vidurkio. Lietuvai Europos Komisija (EK) skyrė 53,9 balo, kas yra daugiau nei ES vidurkis (52,6 balo), pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Reitinge Estija užėmė 7 vietą, Latvija – 18, Lenkija – 23 vietą.

Seimo nariai įvertinę buvusios, 2009–2010 metų krizės padarinius, kurie apėmė ir viešojo sektoriaus skolas. Taip pat įvertinę mažas galimybes į Lietuvą pritraukti naujus bankus įpareigojo Vyriausybę steigti naują Valstybinį plėtros banką (VPB). Teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o VPB įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo mažinti savivaldybėms tenkančią finansinę naštą įgyvendinant projektus, susijusius su elektros oro linijų iškėlimu. Be to siekiama užtikrinti tvarią skirstomojo elektros tinklo plėtrą ir didesnį jo atsparumą. Tokias iniciatyvas šalies vadovas iš pradžių teikia viešai konsultacijai, trečiadienį pranešė prezidentūra.  G. Nausėda paskui ketina Seimui pateikti kelių įstatymų pataisas, kuriomis iki 50 proc.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime leido atnaujinti reguliariuosius skrydžius į ir iš dar šešių šalių: Kipro, Graikijos, Kroatijos, Italijos, Ispanijos ir Airijos.  Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodo, kad į ją kreipėsi oro linijos „Wizz Air“, „Ryanair“ ir „AirBaltic“, informuodamos, kad pageidauja įvairiu dažnumu atnaujinti iki karantino įvedimo vykdytus reguliariuosius skrydžius į ir iš Lietuvos.

Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 8,1-10,4 proc., priklausomai nuo koronaviruso plitimo tendencijų, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Organizacijos teigimu, didesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas numatomas tuo atveju, jeigu kils antra epidemijos banga.  EBPO nurodo, kad koronaviruso epidemija neigiamai paveiks tiek šalies vidaus, tiek išorės paklausą.

Baltijos šalims diskutuojant dėl prekybos elektra su Baltarusija, kai pradės veikti Astravo branduolinė jėgainė, premjeras Saulius Skvernelis pabrėžia, jog Lietuva ir toliau siekia vieningos Baltijos šalių pozicijos dėl jos nepirkimo. Taip jis sakė trečiadienį pokalbyje su Latvijos ir Estijos premjerais bei  už transporto politiką atsakinga Europos Komisijos nare Adina Valean.

 Šių metų pirmąjį ketvirtį vidutines pajamas gaunanti šeima Lietuvos didmiesčiuose galėjo įpirkti mažesnio ploto butą nei 2019-ųjų pabaigoje. Per metus būsto įperkamumas Vilniuje ir Kaune šiek tiek mažėjo, Klaipėdoje - augo, skelbia „Swedbank“, pristatydamas Būsto įperkamumo indeksą. „Apskritai, pandemija būsto rinkos nesukrėtė. Balandį, pačiame karantino įkarštyje, sandorių skaičius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito maždaug ketvirtadaliu.

Koronaviruso epidemija ir dėl jo paskelbtas karantinas lemia pokyčius biurų rinkoje, verčia nuomininkus bei nuomotojus ieškoti lankstumo tariantis, trumpinti sudaromų sutarčių terminus, remdamasis ekspertais. Tai pranešęs portalas delfi.lt taip pat skelbia, kad netolimoje ateityje galima laukti, jog biurai bus suplanuoti kitaip – gali atsirasti daugiau uždarų erdvių, taip pat iš dalies gali keistis kainodara, atsirasti papildomų mokesčių.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ trečiadienį atnaujina reguliarius skrydžius iš Kauno į Suomiją, Turku miestą.  Kauno oro uoste lėktuvas iš Turku leisis 11 val., o iš Kauno į Turku išskris 11.30 val., nurodoma Kauno oro uosto internetinėje svetainėje. Skrydžiai nuo šiol vyks trečiadieniais ir sekmadieniais.

Švelnėjant karantino sąlygoms ir atsivėrus sienoms į Baltijos šalis, dalis lietuvių nusprendė bent trumpam į jas išvykti. Tačiau tik grįžus nustebo gavę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) informacines žinutes apie 14 dienų izoliaciją. Žinutes gauna net ir tie, kurie Lietuvos sienos nekirto. Skaitytojas Rokas, kreipėsi į redakciją, kaip pats teigė, dėl galimai neteisėto asmenų judėjimo stebėjimo ir sekimo. „Birželio 6 d. su šeima vienai dienai buvome išvykę į Latviją.

Tik pusė privačių odontologijos įmonių viešai teikiančios finansines ataskaitas, o dėl neapskaitomų pajamų galima nesurenkamų mokesčių žala per metus siektų 35 milijonų eurų. Negana to, dalies įmonių lėšos yra naudojamos privatiems tikslams. Tokius teiginius Seimo sveikatos reikalų komitete išgirdę jo nariai konstatavo, kad situacija yra skandalinga. Tiesa, nors sutinka, kad skaidrumo sektoriuje stinga, odontologų atstovai tvirtina, kad didesnį viešumą garantuotų gana paprastas sprendimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda nuostolių dėl koronaviruso krizės patyrusiai žiniasklaidai siūlo skirti 6 mln. eurų, atsižvelgiant į reklamos pajamų smukimą. „Dalis pajamų, kurias nepriklausomos žiniasklaidos priemonės prarado per pandemijos laikotarpį, palyginti su 2019 metų tam tikru laikotarpiu, konkrečiai – antruoju ketvirčiu, tam tikra jo dalis automatiškai būtų kompensuota“, – antradienį „Info komentarams“ sakė šalies vadovas.

Prasidėjus vasaros sezonui, daugelis darbuotojų pradeda planuoti atostogas ir rinktis tikslias datas. Tiesa, prieš pateikiant prašymą darbdaviui, vertėtų dar kartą gerai apsvarstyti savo atostogų planus, kadangi atostoginių dydis gali skirtis priklausomai nuo to, kuriomis dienomis rinksitės atostogauti. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pabrėžia, kad darbuotojams, kurie buvo prastovose, atostoginių išmokos keistis neturėtų.

Išdalinus visus 50 mln. eurų, numatytus lengvatinėms paskoloms nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui, „Invega“ paskelbė iki 200 mln. eurų padidinanti šiai priemonei skirtų lėšų ribą. Pasak „Invegos“ vadovo Kęstučio Motiejūno, suma padidinta įvertinus verslo poreikius. „Pastarųjų dviejų mėnesių patirtis aiškiai parodė, kad lengvatinės paskolos verslui ypač reikalingos“, – pranešime sakė K. Motiejūnas.

Seimas uždraudė antstoliams išieškoti skolas iš lėšų, kurias  įmonės ir gyventojai gaus kaip valstybės ar savivaldybių paramą dėl per koronaviruso krizę patirtų nuostolių. Taip pat skolų nebus galima išieškoti ir iš kitų išmokų ar kompensacijų, skirtų dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino.   Už tokias Civilinio proceso kodekso pataisas antradienį balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė trys.

Antradienį ryte netikėtai išsijungus dviem Rygos kogeneracinėms jėgainėms bei neveikiant elektros jungčiai su Švedija „NordBalt“, didžiąją dalį elektros poreikio Lietuvoje užtikrina „Ignitis gamyba“. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, Bendrovės valdoma Kruonio hidroakumuliacinė jėgainė, Kombinuoto ciklo blokas Elektrėnuose bei Kauno hidroelektrinė antradienį gamina beveik 73 proc. šalies elektros poreikio.

„Luminor“ bankas Lietuvoje informuoja, kad dėl „Luminor|Nordea“ klientų perkėlimo į vieningą sistemą birželio 27-28 dienomis neveiks kai kurios banko paslaugos. Bankas prašo savo klientų būti atidiems ir atkreipti dėmesį, kada ir kokios paslaugos nebus teikiamos ir rekomenduoja visus būtinus mokėjimus atlikti iš anksto, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jungtinėje Karalystėje įsteigta reguliavimo ir priežiūros technologijų įmonė „AML Analytics“ steigia informacinių technologijų produktų vystymo biurą Lietuvoje. Įmonė per ateinančius kelerius metus planuoja Vilniuje įdarbinti iki 50 darbuotojų, pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. Pasak „AML Analytics“ vadovo Justino Holderio, biurą įsteigti Lietuvoje nuspręsta dėl gerai išvystytos Lietuvos informacinių technologijų ekosistemos, kvalifikuotų specialistų.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pajamas iš individualios veiklos už 2019 metus deklaravo daugiau nei 132 tūkst. gyventojų, tačiau pajamų deklaracijas iki liepos 1 dienos už minėtą laikotarpį dar turi pateikti dar tiek pat (50 proc.) savarankiškai dirbusių gyventojų.

Lietuva iš viso galėtų gauti ir išleisti daugiau kaip 6,4 mlrd. eurų, jeigu visos ES valstybės narės sutars dėl naujausio Europos Komisijos pasiūlyto plano. Tai yra perpus daugiau, nei paramos skirta pastaraisiais metais. Ekspertai pastebi, kad tinkamas šių lėšų panaudojimas galėtų prisidėti prie gerovės kūrimo Lietuvoje. Tačiau tuo pačiu metu gali tapti papildoma pagunda būsimuose Seimo rinkimuose. Būtent jų nugalėtojai galės realiai skirstyti didelius pinigus.

Darbo rinkoje jau ima ryškėti karantino švelninimo rezultatai, į darbo vietas grįžta ir darbuotojai, dirbę sektoriuose, kuriems karantino ribojimai buvo griežčiausi, sako pirmasis Vyriausybės vicekancleris. Pasak Luko Savicko, jau kelias savaites iš eilės į darbą priimama daugiau žmonių, nei atleidžiama.

Praėjusią savaitę elektros kaina visose trijose Baltijos šalyse išaugo trečdaliu (34 proc.) ir pasiekė vienodą lygį – 29,7 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros tiekimo bendrovių teigimu, pigi elektra Skandinavijoje vis dar palaiko palyginti žemas elektros kainas regione. „Elektrum Lietuvos“ teigimu, „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina smuko daugiau nei 29 proc. iki 3,1 euro.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad naujos investicijos ne tik turi palengvinti išėjimą iš dabartinės krizės, bet ir kilstelėti Lietuvą į kitą išsivystymo ir našumo lygį. Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su Vyriausybės nariais, atsakingais už didžiausio europinio finansavimo sritis. „Mes turime būti pasirengę prasmingai investuoti lėšas į didžiausią pridėtinę vertę ateityje kursiančius sektorius“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Švelnėjant karantinui, po truputį duris atvėrė beveik visos įvairias paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau jomis pasinaudoti suskubę tautiečiai nustebo – po karantino paslaugų kainos pakilo. Ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Nerijus Mačiulis šį kainų didėjimą vertina skirtingai. Socialiniame tinkle „Facebook“ banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pasidalino įrašu, kuriame stebėjosi kylančiomis paslaugų kainomis.

Iki 1 mlrd. eurų vertės Paramos verslui fondas turėtų pradėti veikti vasaros pabaigoje, teigia pirmasis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.  Anksčiau skelbta, kad fondas galėtų pradėti veikti birželį, o balandžio pradžioje, kai fondo iniciatyva buvo pristatyta ir sulaukė Vyriausybės pritarimo, buvo planuota, kad jis startuos balandžio 15 dieną.

Europos Komisija pirmadienį pranešė patvirtinusi 30,5 mln. eurų Lietuvos valstybės pagalbą nuo koronaviruso epidemijos nukentėjusiems galvijų produktų ir pieno gamintojams.  „Europos Komisija padarė išvadą, kad Lietuvos priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti. (...) Tuo remdamasi Europos Komisija patvirtino priemones pagal ES valstybės pagalbos taisykles“, – rašoma EK pranešime.  Galvijų augintojams bus skirta 12 mln.

Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjunga, kovo pabaigoje paskelbė tarptautinį Vokiečių gatvės rekonstravimo projekto konkursą. Šiandien savivaldybė džiaugiasi, kad rekonstrukcijos konkursui idėjas pateikė net 18 dalyvių. Anot savivaldybės, tai – solidus skaičius, palyginti su kitais pastarųjų metų konkursais ir įvertinant faktą, kad konkursui reikėjo ruoštis karantino metu.

Pastaruosius 3 metus prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovės ir valdybos narės pareigas ėjusi Vilma Drulienė nuo birželio 8 dienos savo noru palieka įmonę. „Šį sprendimą priimti nebuvo itin lengva, tačiau suprantu, kad po 17 metų darbo toje pačioje organizacijoje, šiandien pokyčiai yra būtini. Didžiuojuosi ir labai vertinu turėtą galimybę prisidėti prie stiprios „Maximos“ lyderystės kūrimo dinamiškoje mažmeninės prekybos rinkoje.

Lietuva pagal pritrauktus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus smuktelėjo žemyn ir šiemet iškrito iš investicijoms patraukliausių Europos šalių dvidešimtuko, rodo profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas. 20-ą kartą atliktas tyrimas taip pat rodo COVID-19 pandemijos neigiamą įtaką investuotojų nuotaikoms, tačiau, pasak „EY“ ekspertų, Lietuva ir per krizę turi daugiau šansų vėl atsitiesti.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ pirmadienį atnaujina reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą.  Orlaivis iš Vilniaus oro uosto kils 7.50 val., o iš Amsterdamo į Vilnių grįš 13.30 val. Skrydžiai nuo šiol vyks kiekvieną dieną, nurodoma oficialioje „Air Baltic“ internetinėje svetainėje.  Antradienį „Air Baltic“ turėtų atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Paryžių, o Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ – į Bilundą.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka džiaugėsi rekordiniais pardavimais. Buvo tikimasi, kad šie metai atneš dar didesnius rekordus. Tačiau kovo mėnesį prasidėjęs karantinas NT pardavimus sustabdė. Dabar, karantinui švelnėjant, NT rinka po truputį bunda, tačiau tiek vystytojai, tiek potencialūs pirkėjai laukia. Vieni tikisi, kad viskas grįš į vėžias ir vėl bus galima vykdyti pardavimus, o kiti tikisi, kad būstą po karantino įsigys pigiau. Tačiau, kurie šiose situacijoje išloš, vis dar neaišku.

Medicininių kaukių siuntos laukusi moteris tikina – Lietuvos paštas savavališkai ją užlaikė, nes siunta nebuvo deklaruota, o paaiškinimo iš atsakingų asmenų taip ir nesulaukė. Visgi pašto atstovė aiškina, kad siunta nebuvo sulaikyta ir visi siuntiniai iš trečiųjų šalių turi būti deklaruojami. Jurgita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) feisbuko paskyroje pasidalijo savo patirtimi: „Noriu paviešinti Lietuvos pašto deklaravimo skyriaus nekompetentingą darbą ir pasidalinti savo patirtimi.

Prieš kurį laiką įmonė „Vėjo projektai“, iki 2012 m. stačiusi vėjo jėgainių parkus, išsikėlė tikslą – greta atsinaujinančios energetikos vystyti ir ekologišką transportą. Taip gimė „Dancer Bus“ – elektriniai iš perdirbtų plastmasės butelių pagaminti autobusai. Pirmieji jų visai neseniai išriedėjo į Klaipėdos gatves.

Kiekvienais metais mokėjimo kortelės nepilnamečiams tampa vis populiaresnės. Kai kurie Lietuvos bankai tokias korteles gali išduoti vaikui sulaukus 6–7 metų. Kredito įstaigų atstovai tikina – mokėjimo kortelės nepilnamečiams yra ne tik patogu, bet ir padeda ugdyti finansų valdymo įgūdžius. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 14–18 metų klientų atidaromų sąskaitų skaičius kiekvienais metais didėja vidutiniškai po 10 proc.

Vasarą daugelis laisvalaikį bent kartais nusprendžiama praleisti prie įvairių vandens telkinių, todėl nenuostabu, kad maudymosi kostiumėliai tampa svarbiu stiliaus akcentu. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį į jų kainą ir kelia klausimą – kodėl kartais maudymosi kostiumėliai brangesni už, pavyzdžiui, džinsus? Drabužių kūrėjai tikina – kainą lemia išskirtinis gamybos procesas.

Karantino laikotarpiu žmonėms praleidžiant daugiau laiko prie kompiuterių ar internetinėje erdvėje, jie tampa labiau pasiekiami internetiniams sukčiams. Nusikaltėliai, prisidengdami su COVID-19 susijusiomis temomis, taiko naujas sukčiavimo schemas, prašydami paramos netikroms labdaros organizacijoms, siūlydami įsigyti įvairių prekių, dalyvauti lošimuose, investuoti.

Karantinui švelnėjant, daugėja skrydžių iš Lietuvos. Oro linijų bendrovės siūlo vykti ne tik populiariomis kryptimis į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Švediją ar Norvegiją, bet ir atostogauti šiltuose kraštuose – Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje. Tačiau dar galiojantis karantinas kai kuriose šalyse atostogas gali prailginti iki dviejų savaičių. Mažėjant karantino ribojimams tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse daugėja skrydžių.

Prasidėjusi kalendorinė vasarą, į pabaigą artėjantys mokslo metai daugelį nepilnamečių priverčia susimąstyti, ką jie galėtų prasmingo nuveikti, kad ir laikas praeitų smagiai, ir kažkiek pinigų pavyktų užsidirbti. Dažniausia dirbti jau galinčių nepilnamečių akys krypsta į Lietuvos kurortus, tiesa, susirasti darbą neturint 18 metų nėra taip paprasta. Mat vienas dažniausių sezoninį darbą siūlančių darbdavių keliamų reikalavimų, turėti bent jau 18 metų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės kelerius metus apskritai negavo papildomų lėšų pagal protokolinį Vyriausybės sprendimą, kuriuo remiantis skirti 300 tūkst. eurų asfaltuoti gatvei, einančiai pro jo namus. „Jie gavo šiek tiek didesnį procentą, bet jeigu pažiūrėtumėte, nuo 2015 metų reikėtų analizuoti, man atrodo, kad tie du rajonai ir buvo išskirti – tiek Vilniaus, tiek Trakų rajonas, kai negavo visai.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis ir krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas kartu su valstiečiais dalyvaus rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. E. Misiūnas savo kandidatūrą kels Utenos vienmandatėje apygardoje, detalės dėl A. Stončaičio dalyvavimo kol kas nekonkretizuojamos. „Norėčiau padėkoti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė dalyvauti rinkimuose.