Lietuvos verslas

Didžiausia pasaulyje nealkoholinių gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ pirmą kartą savo 125 metų istorijoje pradės gaminti alkoholinius gėrimus. Įmonė ketina žengti į sparčiai augančią Japonijos gazuotų silpnųjų alkoholinių gėrimų, kurie vadinami „Chu-Hi“ (čžuhai), rinką, kurioje dominuoja Japonijos prekių ženklai, tokie kaip „Strong Zero“, „Highball Lemon“ ir „Slat“, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Šiuos planus „Coca-Cola“ vadina „unikaliu žingsniu įmonės istorijoje“. Įmonės Japon...

 Mažmeninės prekybos tinklą „Rimi“ valdanti Švedijos „ICA Gruppen“ rado 17-kos „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių pirkėją. BNS šaltinių teigimu, susitarimas pasiektas su Latvijos prekybos tinklą „Mego“ valdančia bendrove „Lenoka“.  Parduotuvių perleidimas svarbus, „ICA Gruppen“ užbaigiant 213 mln. eurų vertės „Iki“ tinklą valdančios bendrovės „Palink“ įsigijimą. Parduotuvių pirkėją dar turi patvirtinti Lietuvos Konkurencijos taryba.

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje Nerijus Mačiulis kalbėjo apie euforiją kriptovaliutų ir finansų rinkose. Būtent čia ir pasėtos pirmosios krizės sėklos, sako ekonomistas.

Dėl Vyriausybės įdiegtų vaistų rinkos reguliavimo naujovių pacientų išlaidos vaistams šiemet sumažės, prognozuoja tyrimų bendrovė IQVIA. Vaistų gamintojai teigia, kad daliai pacientų už vaistus gali tekti mokėti daugiau, rinkoje mažės gamintojų, praneša „Verslo žinios“. Pasaulinės farmacijos rinkos tyrimų bendrovė IQVIA nurodo, kad pacientų išlaidos receptiniams vaistams šiemet sumažės 17 proc., iš jų 34 proc. bus sutaupyta dėl priemokų kompensuojamiesiems vaistams įsigyti mažėjimo.

Kauno miesto valdžia su oro linijų bendrove „Wizz Air" derasi dėl naujų krypčių. Miestas tikisi plėsti maršrutų tinklą ir pritraukti daugiau turistų, rašo „Kauno diena“. Pasak dienraščio, Kaunas su šia Vengrijos oro bendrove jau turi sutartį, tad dabar ją peržiūri. Vicemero Simono Kairio teigimu, Kaunas siekia didesnės plėtros, todėl domisi galimybe atverti oro kelius į Vokietiją, Suomiją ar kitas šalis. Daugiau detalių apie susitarimą su „Wizz Air“ turėtų paaiškėti balandžio viduryje.

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad niekas negali ginčytis, jog krizė bei recesija anksčiau ar vėliau į Lietuvą ateis, tačiau svarbiausia atsakyti, ar esame pasiruošę atremti šiuos iššūkius.

 Mobiliojo ryšio operatorių „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ iniciatyva įkurta bendrovė baigė kurti produktą, leidžiantį teikti mobiliųjų mokėjimų paslaugas. Šiuo metu priemonė bandoma, o atsižvelgiant į bandymų rezultatus ji gali būti tobulinama, rašo „Verslo žinios“. „Tikriname, ar tai, ką sukūrėme, yra taip, kaip turi būti, kaip įsivaizdavome. Turime sąrašą partnerių, su kuriais norėtume startuoti“, – dienraštis cituoja „Telia Lietuvos“ vadovą Kęstutį Šliužą.

Kas trečias 18-35 metų lietuvis per pastaruosius metus bent kartą naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis, rodo naujausias tyrimas. Su naujomis technologijomis užaugusi tūkstantmečio arba Y karta ir skaitmeninė transformacija yra dalijimosi ekonomikos garvežys, žadantis šiai rinkai didžiulį potencialą. Lietuviai mielai perka ir naudoja daiktus iš antrų rankų – per pastaruosius metus bent vieną naudotą daiktą įsigijo kas antras Lietuvos gyventojas.

Praėjusiais metais didesnis skaičius šalies gyventojų rinkosi brangesnius būstus – vidutinė „Swedbank“ suteiktos būsto paskolos suma paskutinį metų ketvirtį siekė 60 tūkst. eurų ir buvo 10 proc. didesnė negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendra „Swedbank“ 2017-aisiais gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė, palyginti su ankstesniais metais, išaugo ketvirtadaliu ir sudarė daugiau kaip 400 mln. eurų.

  Lietuvoje pastaruoju metu siaučia gripo epidemija – medikai skatina nesilankyti viešose vietose, laikytis higienos, gerti arbatas bei rengtis šiltais drabužiais. Vis dėlto ligų epidemijos gali apimti ne tik visuomenę, bet ir ūkius, kurie augina gyvulius ir paukščius. Nutikus tokiai nelaimei, dažnai tenka sunaikinti visus auginamus gyvūnus, o tai atneša didžiulius nuostolius.

Per pirmus du šių metų mėnesius apie numatomą atleidimą įspėta dukart daugiau darbuotojų nei pernai. Lietuvos darbo birža (LDB) BNS informavo, kad sausį–vasarį gauta 18 pranešimų apie numatomą 502 grupinį darbuotojų atleidimą, kai pernai tuo pačiu metu gauti du pranešimai apie 239 žmonių atleidimą.

Labai smulkios Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės per ateinančius trejus metus galės pasinaudoti 123 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansine parama. Tai numatantį mikrofinansavimo priemonės susitarimą pasirašė Europos investicijų fondas (EIF) ir „Swedbank“, lėšos bus skirtos pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą („EaSI“), teigiama „Swedbank“ pranešime spaudai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo planai įvesti importo muitus plienui ir aliuminiui Lietuvos ekonomikai didelės tiesioginės įtakos neturės, bet galimi prekybos karai gali pristabdyti eksportą ir kilstelti kainas, sako ekonomistai. Kita vertus, analitikų teigimu, protekcionistinė JAV politika suteikia galimybių ES sustiprinti savo pozicijas pasaulinėje prekyboje, o Lietuva gali prisistatyti kaip saugi užuovėja investuotojams.

Lietuvos keliuose dar šį pusmetį turėtų atsirasti pirmieji sektoriniai greičio matuokliai, teigia susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, gerinti saugumo situaciją keliuose ketinama siūlyti vairuotojams savanoriškai įsirengti vadinamuosius alkoblokus – automobilio užvedimą blokuojančius prietaisus, jei vairuotojas yra išgėręs. „Planuojame, kad iki metų vidurio bus įrengti pirmieji sektoriniai greičio matuokliai – jie pradės veikti.

 Valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis būsimo teisingumo ministro žada ieškoti su koalicijos partneriais, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovais. „Kol kas tikrai nėra kandidatūros, net nebuvo svarstymo, bet paieška prasidės, ir tarsiuosi, be abejo, su koalicijos partneriais“, – žurnalistams antradienį sakė premjeras. „Aš ieškosiu kandidato, o kandidatūrą suderinsiu tiek su LVŽS, tiek su partneriais, nes pagal buvusią koalicinę sutartį formaliai buvo jų kvota.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Valstybine darbo inspekcija (VDI) pradėjo vykdyti transporto sektoriaus įmonių patikrinimus, kuriuos paskatino institucijų įžvalgos ir vykdytų kontrolės veiksmų rezultatai, o taip pat ir institucijas pasiekę šio sektoriaus darbuotojų skundai. Kontrolės veiksmams atrinkta per 30 rizikingų įmonių visoje Lietuvoje, juos planuojama atlikti per pirmąjį šių metų pusmetį.

Prieš tris mėnesius įsigalioję alkoholio įstatymo pakeitimai vis dar audrina Lietuvos gyventojų vaizduotę. Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas susiduria su vis išradingesniais būdais parduoti alkoholį neleistinų metu.

Pilko ir apleisto miesto etiketės sėkmingai besikratantis Kaunas nežada sustoti. Trečius metus iš eilės paveldinių pastatų savininkai kviečiami pasinaudoti miesto parama atnaujinant jiems priklausančius pastatus. „Nuo šių metų programa papildyta nauja finansuojama veikla – kultūros paveldo statinių pritaikymu neįgaliųjų poreikiams.

Įvertinus praeitų metų paskutinįjį ketvirtį paaiškėjo, kaip šalyje keitėsi atlyginimai. Štai dažniausiai didėjo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, nors minimalios mėnesio algos didinimas įtakos tuomet neturėjo. Tiesa, įvertinus kainų augimo poveikį, padaryta įžvalgą, kad maždaug pusės gyventojų pajamos sumažėjo.  „Sodra“ išskiria, kad ketvirtąjį 2017 metų ketvirtį vidutinė alga „ant popieriaus“ per metus paaugo 8,6 proc.

Paaiškėjo nekilnojamojo turto projektų vystytojų „Citus“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga paskelbto konkurso nugalėtojai. Konkurso keliu atrinktas geriausias pasiūlymas planuojamam ypač moderniam biurų pastatui Žvėryne, Vilniuje, kuris, įmonės teigimu, taps šio vystytojo vizitine kortele. Trys konkurso dalyviai pasidalijo solidų „Citus“ įsteigtą konkurso prizinį fondą – 20 tūkst. eurų. Pirmosios vietos laimėtojams atiteko 10 tūkst.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu) išsakė susirūpinimą dėl galimų prekybos karų, kuriuos gali sukelti prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas įvesti muitus plienui ir aliuminiui. „Išsakėme bendrą poziciją, kad ekonominiai karai, prekybos karai nėra tai, ko mes tikimės.

Lietuvių emigracija yra viena opiausių šalies bėdų, tačiau po Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitos pastebėta ir kita pusė, emigracija buvo būtina ir netgi teigiama. Tiesa, ji galėjo vykti kiek kitaip. „Žinių radijuje“ kalbėjęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Linas Čekanavičius pabrėžė itin įdomų, jo nuomone, punktą. Dauguma išvykusiųjų lietuvių buvo bent 12 mėnesių nedirbę. Tad lietuviai ne metė turėtų darbų.

Apie 40 ir daugiau kvadratinių metrų ploto, prieinamos kainos ir ekonomiškos eksploatacijos, pageidautina, patogioje miesto vietoje. Tokius kriterijus atitinkantys nauji butai dažniausiai užkariauja lietuvių širdis, tikina NT ekspertai. Anot jų, naujo buto besidairantys pirkėjai tapo itin išprususiais ir prieš atverdami pinigines išsiaiškina pačius sudėtingiausius projekto techninius niuansus.

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesas artėja į pabaigą – kvietimo tapti EBPO nare Lietuva tikisi sulaukti birželio mėnesį, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. EBPO komiteto posėdyje Paryžiuje pirmadienį pristatyta Lietuvos ekonominė apžvalga – vienas iš narystei privalomų instrumentų, kuriuo identifikuotas įvairių sektorių politikos poveikis ilgalaikiam šalies augimui ir makroekonominei situacijai.

Buvęs Estijos ministras pirmininkas ir aukštą skaitmeninės rinkos srityje reputaciją turintis Estijos politikas Taavis Rõivas tapo „Blockchain Centre Vilnius“ valdybos nariu. Tris kontinentus – Aziją, Australiją ir Europą per Vilnių – jungiantis ne pelno siekiantis centras yra unikali blockchain technologijos švietimo ir bendradarbiavimo vieta. „Estija yra vienas svarbiausių Lietuvos partnerių skaitmenizacijos kelyje.

 Vilniaus ir Kauno oro uostams vadovaujantis Olafas Martensas palieka darbą Lietuvos oro uostuose, o po paskutinės jo darbo dienos kovo 23 d., sostinės ir Kauno oro uostai turės laikinuosius direktorius. O. Martenso teigimu, priimti tokį sprendimą jį paskatinę asmeninės priežastys. „Darbas Lietuvos oro uostų komandoje suteikė neįkainojamos profesinės patirties ir galimybę įgyvendinti projektus, svarbius visos šalies mastu.

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais pasaulio ekonomikos augimas buvo sparčiausias nuo 2011 metų, tačiau jam kyla grėsmių. Ir didžiausia grėsmė šiuo metu yra ne disbalansai finansų rinkose ar monetarinio skatinimo eros pabaiga, o prekybos karas.

Vokietijos prabangių sportinių automobilių gamintoja „Porsche“ svarsto galimybę gaminti autonominius skraidymo aparatus, kuriais būtų skraidinami keleiviai, interviu vokiečių žurnalui „Automobilwoche“ pareiškė įmonės pardavimų direktorius Detlevas von Platenas . Jo teigimu, naudojant autonomines skraidykles, kelionė iš Cufenhauzeno – Štutgarto rajono, kuriame įsikūrusi įmonės būstinė, – iki Štutgarto oro uosto sutrumpėtų nuo dabartinių 30 minučių važiuojant automobiliu iki vos 3,5 minutės.

Savaitgalį sostinėje praūžusi Kaziuko mugė šiemet jos dalyviams turbūt įsimins ne pirkėjų gausa ar žvarbiu oru, o klausimų dėl skaidrumo keliančiais organizatorių veiksmais. Mugėje prekiavę užsieniečiai skundžiasi, kad už savo prekybos vietas mokėjo bent dvigubai daugiau nei lietuviai, o tai patvirtinančių čekių negavo. Internete ėmė plisti skundas apie sunkiai protu suvokiamas kainas Kaziuko mugės prekeiviams.

Alytaus teritorinė darbo birža gavo įmonės „Alytaus duona“ pranešimą, kad dėl rinkos mažėjimo ir patiriamų nuostolių iki gegužės 31 dienos numatoma atleisti 42 darbuotojus, praneša portalas alytausgidas.lt. Alytaus duonkepiai, skirtingai nei pastaraisiais metais bankrutavusios įmonės Prienuose ir Varėnoje, dar mėgino išsilaikyti rinkoje, taip pat ir išlaikyti receptūras, tačiau vien dažnai besikeičiantys bendrovės vadovai jau nežadėjo nieko gera.

Dirvoje nuolat vyksta įvairūs jos formavimąsi bei struktūrą veikiantys procesai. Vartotojiškas požiūris į žemės išteklius bei nuolatinis cheminių medžiagų naudojimas sutrikdė natūralių dirvoje vykstančių procesų ciklą ir ji ėmė degraduoti. Šiuo metu pasaulyje telikę 40 proc. derlingos dirvos. Daugelis žemdirbių pastebi, jog mineralinės trąšos neveikia taip efektyviai, kaip anksčiau. Nepakankamo trąšų efektyvumo priežastis – būtent dirvos degradacija.

Ieškodami geresnių darbo sąlygų ir didesnės algos neretai medikai keliasi iš vienos Lietuvos vietos į kitą. Tačiau, kas nutiks, jei viena savivaldybė papildomai ims skirti gydytojams daugiau nei kita? Turbūt atsakymas paprastas – mažiau mokančioje liks mažiau dirbančiųjų. Iniciatyvą parodė Vilniaus miesto bei rajonų savivaldybės Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad ruošiasi skatinti medikus pasilikti Vilniuje, tai yra prisidėti prie finansavimo ir iki 20 proc.

Remiantis tarptautinės prekių ženklų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais žmonės suklastotų produktų įsigijo net už 370 mlrd. Eur. 18 proc. šių klastočių sudarė avalynės gaminiai, 15 proc. – elektronikos prietaisai ir 13 proc. akiniai. Klastočių pirkimas gali būti sąmoningas – jos kainuoja daug pigiau nei originalas, netrūksta „tobulų“, beveik identiškai kaip originalas atrodančių daiktų. Tačiau pasitaiko ir taip, kad mokėdamas originalui artimą kainą nusiperki nebūtinai jį.

Lietuvoje vyresni nei 50 metų žmonės neretai susiduria su problema, kad negali susirasti darbo, o iki pensijos dar likę nemažai laiko. Yra įvairių iniciatyvų ir pasiūlymų jų užimtumui didinti, taip pat ir skatinančių kurti verslą. Tačiau, pasak specialistų, dažniausiai tokio amžiaus žmonėms pritrūksta ryžto ir tikėjimo savo idėja.

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų skirti ypatingą dėmesį trims prioritetinėms sritims. Tai – švietimas, aplinkosauga ir informacinių technologijų (IT) paslaugų, pirmiausia – 5G tinklų – plėtojimas.

Jei praeitais metais Lietuvos laukai skendo ir derliaus visiškai nebuvo, priešinga situacija „įmonių bankrotų laukuose“ – iš viso beveik trys tūkstančiai įmonių pradėjo bankrutuoti. Didžiąją dalį bankrotų iškėlė „Sodra“ Kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad 2017 m. bankrutuoti pradėjo 2886 įmonės, o tai buvo net 10 proc.

Šiuo metu įprasta, kad dėl sezoninių veiksnių padidėja daržovių kaina, tačiau pažvelgus į metinę statistiką matyti, kad itin brango du kasdieniai lietuvių produktai: juoda duona ir kiaušiniai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kiekvieną savaitę renka tam tikrų produktų kainas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės miestų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ prekybos tinklų parduotuvėse.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ pernai uždirbo 3,58 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 20,6 proc. mažiau nei 2016 metais. Bendrovės konsoliduotos pajamos per metus sumažėjo 1,4 proc. iki 6,2 mln. eurų, iš jų nuosavų objektų nuomos pajamos padidėjo 10,6 proc. iki 3,98 mln.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ teigiamai įvertino Lietuvos įgyvendinamą fiskalinę politiką bei ekonominio augimo perspektyvą ir pakeitė šaliai nustatytus skolinimosi reitingus. Finansų ministerija pranešė, kad ilgalaikio skolinimosi reitingas pagerintas iš A- į A, o trumpalaikio – iš ir A-2 į A-1. Agentūros nustatyta ilgalaikio kredito reitingo perspektyva išlieka stabili.

Mokslininkai iš Kauno technologijos universiteto sukūrė unikalų aukščiausios kokybės, ypatingai stipraus betono receptą. Pagamintas iš vietinių ir perdirbtų žaliavų, jis pasižymi panašiomis mechaninėmis ir ilgalaikiškumo savybėmis, kaip ir alternatyvūs konkurentų produktai, tačiau jo savikaina yra beveik du kartus mažesnė.

Plūsdami apsipirkti maisto produktų į Lenkijos prekybos centrus, lietuvaičiai pakeliui užsuka ir į vaistines. Tiesa, pigesnių vaistų ten ne visuomet rasti pavyksta. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba naujienų portalui tv3.lt pateikė populiariausių, labiausiai perkamų receptinių ir nereceptinių vaistų dešimtukus. Juose dominuoja vaistai nuo širdies ligų, nervų, skausmo.

Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus atleidimas neprieštarauja Konstitucijai ir Vyriausybės įstatymui. KT nutarimas galutinis ir neskundžiamas. Į Konstitucinį Teismą pernai balandį kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), prašydamas ištirti Vyriausybės 2016 metų rugsėjo sprendimą nepritarti J. Miliaus veiklos ataskaitai ir jį atleisti.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 30 proc. mažesnis nei Estijoje ir 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje, rodo oficialioji statistika. Baltijos šalių nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, pernai spalį-gruodį Lietuvoje buvo 885 eurai, Latvijoje – 961 euras, Estijoje – 1271 euras. Per metus vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis visose trijose Baltijos valstybėse augo vienodai – 7,5 procento.

Užkandinių tinklas „Keulė rūkė“, skelbdamas reklamą su nukryžiuotu Jėzumi, nesilaikė reikalavimų, draudžiančių niekinti religinius simbolius, nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pažvelgus, kaip savo pinigus leidžia lietuviai ir kaip kitų Europos šalių gyventojai, iš karto matyti pagrindinis skirtumas – didžiausia dalis lietuvių pinigų nugula į prekybininkų kišenes. Eurostatas pateikia duomenis, kaip namų ūkiai kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje paskirsto savo išlaidas. Pagal tai matyti, kad Lietuvoje namų ūkis net 20,6 proc. skiria maisto produktams. Esame pirmi. O Europo Sąjungos vidurkis viso labo 11,1 proc.

Prieš keletą metų prasidėjęs Kauno parkų atnaujinimas – įsibėgėja. Šį kartą architektai parengė Neries krantinės parko sutvarkymo projektą. Pamatyti kaip pasikeis vaizdingoje Vilijampolės vietoje plytintis 20 hektarų ploto parkas bei pasiūlyti idėjų, kauniečiai kviečiami į kitą savaitę vyksiantį viešą projekto pristatymą. „Turbūt visi pastebėjo kaip Neries krantinės parke nutiestas dviračių takas išjudino kauniečius persėsti ant dviračių ar užsidėti riedučius.

  Bankrutavęs „Snoro“ bankas siekia prisiteisti 306,3 mln. eurų iš Šveicarijos banko „Julius Baer & Co.“ bei buvusių „Snoro“ darbuotojų – viceprezidento Naglio Stanciko ir Investicijų tarybos direktoriaus Remigijaus Bartaškos.   Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjį nusprendė, kad „Snoro“ ieškinys turi būti nagrinėjamas Šveicarijos teismuose, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.

Nebeveikia veiklą nutraukusios kelionių organizatorės „Travelonline Baltics“ akcininkės bendrovės „Aviahero“ kontroliuojamos įmonės „Skrydžiai LT“ bilietų pardavimo platforma 24fly.com. Įmonės vadovė tikina, jog vartotojai, jau užsisakę bilietus, jokių problemų nepatirs. Portaluose 24fly.com ir 24fly.lt nebegalima įsigyti naujų skrydžių bilietų. Juose buvo galima tik pasitikrinti ankstesnio užsakymo būseną.

60 parduotuvių Lietuvoje valdančios įmonės „Gulbelė“ direktoriui Arūnui Tarnauskui sakant, kad didieji tinklai naudojasi dominuojama padėtimi ir siekdami pritraukti srautus kai kurias prekes parduoda pigiau, nei perka iš tiekėjų, konkurencijos sargai tikina, kad taip daryti galima, rašo „Verslo žinios“. „Mums rankos išsukiojamos nuolatos, savo kainodara didieji tinklai naudojasi kaip vienu iš smulkiųjų žudymo įrankių“, – dienraščiui teigė A. Tarnauskas.