Lietuvos verslas

Ankstyvas vaiskrūmių žydėjimas pranašavo gausų derlių, tačiau šalnų apetitas buvo itin didelis. Uogų augintojai sako, kad ankstyvojo derliaus praktiškai nebebus, o koks bus vėlyvasis, anksti kalbėti – daug lems šio savaitgalio orai: jeigu dar pasirodys šalnos, jos susirinks paskutinius žiedus.  Daržininkai sako nuostolius pastebintys ne iškart po šalnų, o kiek vėliau.

Ne vienas gyventojas turi paveldėtą ar įsigytą žemės sklypą, kurio nenaudoja ir net neįsivaizduoja, kiek jis šiandien gali būti vertas. Kainos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje nuolat kinta, todėl dažnai kyla klausimas – ar dabar tinkamas metas parduoti, ar verta dar palaukti? Šiuo metu Lietuvos skelbimų svetainėse daugiausiai yra parduodama gyvenamosios paskirties sklypų, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek šiandien galima gauti pardavus tokios paskirties žemę.

Lietuvoje vis dar naudojama daug senų, net prieš 20 metų pagamintų telefonų – nuo legendinių „Nokia“ iki mažiau žinomų kiniškų įrenginių. Vos vieno ryšio tiekėjo tinkle senutėlių telefonų, veikiančių tik senosiose 2G ir 3G technologijose, suskaičiuojama beveik 5 tūkstančiai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad seni įrenginiai veikia lėčiau ir gali kelti grėsmę asmeniniams duomenims.

Savitarnos technologijos vis drąsiau perima klientų aptarnavimą – degalų pylimas, apsipirkimas ar kai kurios kitos paslaugos jau atliekamos be gyvo žmogaus. Nors automatizuotos paslaugos turėtų palengvinti kasdienybę, susidūrus su techninėmis klaidomis, dažnai iškyla klausimas – kas prisiima atsakomybę, kai sistema veiks netinkamai? Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Erikas susidūręs su nemalonia situacija vienoje iš „Neste Lietuva“ automatinių degalinių Vilniuje.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 20,8 mln. eurų. Tai – 1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.  Operatoriaus teigimu, didesnį veiklos pelningumą lėmė patirtos mažesnės gamtinių dujų sąnaudos technologinėms reikmėms. Jos šį ketvirtį siekė 0,7 mln. eurų (2024 m. I ketvirtį – 1,3 mln. eurų). Sąnaudų mažėjimui didžiausią įtaką turėjo mažesnis dujų poreikis kompresorinių darbui ir kitoms technologinėms reikmėms.

Valstybei kuriant gynybos įmonių holdingą, reikėtų įsteigti daugiau bendrų užsienio investuotojų ir valstybės valdomų įmonių, sako finansų ministras Riamntas Šadžius.

Konkurencijos taryba leido skaitmeninės žiniasklaidos kompanijai „Mediatech“ įsigyti iki 22,18 proc. „15min grupę“ valdančios bendrovės „4 Bees“ akcijų ir tapti jos smulkiąja akcininke.

Siekiant skatinti gynybos pramonės įmonių augimą, reikalingi bandomieji pirkimai, kurie padėtų išbandyti kuriamus produktus ir pasiekti užsienio rinkas, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.  Pasak jo, Lietuvoje yra nemažai potencialių naujų gynybos industrijos žaidėjų, kurios galėtų kurti inovatyvius gynybos sektoriaus produktus, tačiau jų auginimui būtina atlikti namų darbus, vienas kurių – bandomųjų pirkimų organizavimas.

Gavus teismo leidimą, inicijuotas prieigų prie trijų LWEX interneto svetainių blokavimas, praneša Lietuvos bankas (LB). Institucijos vertinimu, LWEX administruojamuose tinklapiuose lwex.com, lwex03.com ir lwexlt.com nelegaliai siūlomos ir teikiamos paslaugos investuoti į kripto turtą bei finansines priemones, o investuotojai dėl to gali prarasti pinigus.

Finansuoti Rūdninkų karinio miestelio projektą svarstantis Europos investicijų bankas (EIB) savo aiškesnę poziciją dėl to turėtų pateikti birželį, artimiausiame direktorių valdybos posėdyje, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis teigė manantis, jog EIB nuspręs finansiškai prisidėti prie šio Vokietijos karinei brigadai Lietuvoje svarbaus projekto. „Negalėčiau pasakyti konkrečių datų, bet direktorių tarybos posėdis, vienas artimiausių, numatytas birželį.

Aplinkos ministerija primena, kad paskelbtas kvietimas ūkininkams, norintiems įsigyti mažiau taršios, antros kartos biodegalais ar elektra varomos žemės ūkio technikos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kvietimui iš Klimato kaitos programos lėšų numatyti 7 mln. eurų. Skiriama parama siekiama sudaryti sąlygas mažinti emisijų kiekį žemės ūkio sektoriuje.     Paraiškas dėl šios technikos įsigijimo nuo š. m. vasario mėn.

Krovininė laivyba sutvarkius Nemuno atkarpą tarp Kauno ir Klaipėdos jau pradeda rodyti pirmuosius rezultatus. Remiantis Vidaus vandenų kelių direkcijos tvarumo ataskaita, per praėjusius metus vandens keliais buvo pervežta 43,5 tūkst. tonų krovinių, kas atitinka daugiau nei 1800 vilkikų su puspriekabėmis. Europos investicijų banko atlikta studija nurodo, kad visas Lietuvos vidaus kelių krovinių pervežimo potencialas yra net 2 mln. tonų krovinių kasmet, kas yra virš 83 000 sunkvežimių.

Lietuva kuria atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis sistemą, kuri būtų naudojama, jei paskelbus mobilizaciją nebūtų interneto ryšio, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.  „Lietuvoje (sistema – BNS) ne tik planuojama, bet ir kuriama. Tokia sistema yra iš tiesų kuriama.

Norintys atnaujinti savo seniau statytą individualų gyvenamąjį namą gyventojai nuo balandžio 16 d. gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti 8 mln. eurų skiriama finansine parama iš Klimato kaitos programos. „Žmonės, gyvenantys senesniuose namuose, kurie nėra tinkamai apšiltinti, statant naudotos nekokybiškos medžiagos ar yra kokių nors defektų, turi galimybę pagerinti savo gyvenimo sąlygas.

Lietuvoje saulės elektrinių rinka per dešimtmetį patyrė precedento neturintį šuolį – nuo vos kelių šimtų instaliuotų įrenginių 2014 metais iki daugiau nei 100 tūkstančių gaminančių vartotojų pernai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ekspertų teigimu, didžioji dalis šio augimo įvyko per pastaruosius penkerius metus.

Vienas didžiausių bankų, veikiančių Lietuvoje, penktadienį pranešė apie galimus sutrikimus vykdant mokėjimus arba pasirašant sutartis internetu. Kaip rašoma „Swedbank“, šiuo metu bandoma išspręsti kilusias problemas kuo skubiau. „Šiuo metu galimi techniniai mokėjimų ir sutarčių pasirašymo sutrikimai. Dedame pastangas kuo greičiau pašalinti nesklandumus ir atsiprašome už galimus nepatogumus“, – teigia banko atstovai.

Prekybos tinklas „Lidl“ praneša nuo gegužės 26 dienos dirbsiantis vasaros sezono darbo grafiko ir keičia dalies savo parduotuvių darbo laiką.  Pasak „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovo Antano Bubnelio, šiltėjant orams keičiasi ir klientų apsipirkimo įpročiai – žmonės dažniau lankosi parduotuvėse anksčiau ryte arba vėliau vakare. Reaguodamas į šiuos pokyčius, prekybos tinklas pratęsia darbo laiką dalyje savo parduotuvių.

Po 15 metų sėkmingos veiklos didžiausias pilstomo alaus tinklas Lietuvoje – Alynas – žengia į naują etapą. Nuo šiol Alynas – kranerijų tinklas: atnaujintas vardas, šviežias požiūris į alaus ragavimo kultūrą ir patirtį. „Tai daugiau nei tiesiog atnaujinimas – tai mūsų vertybinis posūkis: nuo produkto link patirties“, – sako tinklo vadovė Tatjana Elias. Kranerija – naujos kartos vieta Kranerija – tai nei baras, nei įprasta parduotuvė.

Ketvirtą savaitę paeiliui Lietuvoje mažėjo degalų kainos. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, tiek benzinas, tiek dyzelinas pigo vienodai – 0,9 proc. Gegužės 5 dieną litras benzino šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 1,41 euro, dyzelinas – 1,42 euro.  Nors nuo šių metų sausio 1 dienos buvo padidintas akcizas dyzelinui ir jo kainos pakilo, bet šiuo metu dyzelinas jau kainuoja pigiau nei praėjusių metų gruodžio pabaigoje, kai akcizas dar nebuvo padidintas.

Nemažai Lietuvos gyventojų susiduria su finansiniais iššūkiais, dėl kurių tenka ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Vieniems neužtenka pagrindinio atlyginimo padengti visus mėnesio poreikius, kiti nori greičiau sukaupti pinigų konkrečiam tikslui – kelionei, studijoms ar būsto įnašui. Būtent dėl to vis daugiau žmonių domisi papildomais darbais, kuriuos galima derinti su pagrindine veikla.

Kauno rajono meras Valdemaras Makūnas sako, kad nepaisant kilusio gaisro, Kauno kogeneracinė jėgainė tęsia darbą, pavojaus gyventojams nėra. „Mano žiniomis, nėra pavojaus (gyventojams – BNS), užtenka uždaryti langus, lokalizuotas (gaisras – BNS) šiai minutei, didelių pasekmių čia nėra. (...) Jėgainė veikia, elektrą gamina, šilumą gamina, procesas nebuvo sustojęs, dirba ir dirbs“, – BNS ketvirtadienį sakė meras.

Vis daugiau žmonių Lietuvoje draudžia savo būstus, siekdami apsisaugoti nuo netikėtų nelaimių ir finansinių nuostolių. Tačiau daugelis net nesusimąsto, kad jų atsakomybė dažnai nesibaigia ties buto durimis. Bendro naudojimo patalpos ir kita bendra nuosavybė taip pat yra jų rūpestis – kilus žalai, už ją gali tekti atsakyti patiems gyventojams.

Nepaisant įšaldyto bendradarbiavimo tarp Europos ir Rusijos Federacijos energetikos srityje, Vašingtono bei Maskvos atstovai surengė diskusijas dėl galimybės kartu su JAV pagalba atnaujinti rusiškų dujų pardavimą Europos rinkoje. Kaip rašo „Reuters“ naujienų agentūra, 2022 m. Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Europa gerokai sumažino rusiškų dujų importą. Dėl to Rusijos bendrovė „Gazprom“ kitąmet patyrė 7 mlrd. JAV dolerių siekiančių nuostolių.

Šiauliai ir Panevėžys švietimo įstaigose, globos namuose atnaujino šildymą. Kaip ketvirtadienį pranešė Panevėžio miesto savivaldybė, dėl pastarosiomis dienomis vyraujančios žemos oro temperatūros miesto švietimo įstaigose atnaujintas šildymas. Nuo trečiadienio šiluma tiekiama  lopšeliams-darželiams ir bendrojo ugdymo mokykloms. „Šildymas šiose įstaigose bus palaikomas tol, kol orai vėl sušils“, – teigia savivaldybė.

Pieno perdirbimo įmonės „Vilvi Group“ valdoma „Vilkyškių pieninė“ perka „Marijampolės pieno konservus“. „Vilkyškių pieninė“ praneša, kad trečiadienį tarp įmonių buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (APPS). Pradinis įsigijimo objektas – nuo 90 proc. iki 100 proc. bendrovės akcijų. „Galutinė įsigyjamų bendrovės akcijų kaina bus nustatyta po finansinio patikrinimo procedūros užbaigimo, bei įvertinus aktualius bendrovės veiklos rezultatus, kaip tai numatyta APPS.

Naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale atidaryta pirmoji tarptautinio tinklo „Select Service Partner“ kavinė „Upper Crust“, ketvirtadienį pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). „Upper Crust“ atidarymas – pirmasis žingsnis įgyvendinant ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos oro uostų ir „Select Service Partner Lithuania“. Sutartis su šiuo pasauliniu operatoriumi buvo pasirašyta 2024 metų pabaigoje po tarptautinio nuomos konkurso“, – rašoma pranešime.

Dalis verslo sutiktų, kad pelno mokestis didėtų 1 procentiniu punktu, jei tiek pat būtų didinamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), o šios papildomos pajamos būtų skiriamos gynybai. Tačiau tiek verslo atstovai, tiek kai kurie opozicijos politikai mano, kad šios pajamos keliautų ne gynybai, o savivaldai ir Vyriausybės programos įgyvendinimui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius kartoja, jog tai leistų papildomai surinkti apie 0,5 mlrd.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ savo pirkėjams atpigino kavos pupeles. Nuo šios savaitės reguliarios jų kainos visada liks kaip per akciją, reiškia, 25–45 proc. mažesnės, priklausomai nuo konkretaus produkto. Tuo tarpu akcijų kavos pupelėms nebeliks – geriausia kaina, kurią „Maxima“ gali užtikrinti savo pirkėjams, bus nuolatinė, todėl medžioti nuolaidų šiai prekei nebereikės.  „Tai nėra vienkartinis žingsnis – tai pamatuotas ir ilgalaikis verslo sprendimas.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva pensijoms skiria daug mažiau pinigų. Dėl to pabaigus darbinę karjerą išmokos iš „Sodros“ sudaro santykinai nedidelę buvusio atlyginimo dalį. Kita vertus, ir mūsų šalyje yra pensininkų, kurių senatvės pensija gerokai viršija vidutinį darbo užmokestį. Kodėl pensijos Lietuvoje tokios mažos Daugelis galvoja, kad nusipelno didelės pensijos, nes dirba ilgai ir moka daug įmokų „Sodrai“. Toks įsitikinimas teisingas tik iš dalies.

Valdantiesiems svarstant nekilnojamojo turto (NT), pelno, pajamų ir kitų mokesčių pokyčius prezidentas Gitanas Nausėda žada išklausyti tiek verslo, tiek pagyvenusių žmonių organizacijų nuomonės.  „Labai tikiuosi geranoriško pokalbio. Kitą savaitę susitinku tiek su mūsų senjorų organizacijų atstovais, tiek su verslo lyderiais.

Kiekvienam mūsų nutinka tiek kuriozų, kad pagalvojame – tai verta scenaristo plunksnos. O kas būtų, jei kasdienį apsipirkimą paverstume serialu? Tokį netikėtą klausimą sau uždavė „Iki“ ir ryžosi Lietuvoje dar nematytam veiksmui – prekybos tinklas žengė į pramoginio turinio kūrimą. „Iki“ sukūrė pirmą tokį mini-serialą Lietuvoje – jame nėra akcijų ar kainų, tiesiog šmaikšti istorija, kurioje susipina meilė, pavydas, paslaptys, humoras ir kasdienybės akimirkos tarp „Iki“ parduotuvės lentynų.

2025 m. vasarį, lyginant su sausio mėnesiu, suteiktų paslaugų apimtis euro zonoje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) mažėjo 0,1 proc., praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje suteiktų paslaugų kiekis krito antrą mėnesį paeiliui, šįkart – 0,3 proc. Atitinkamas įvertis sausį, lyginant su 2024 m. gruodžiu euro zonoje augo 0,4 proc., o visoje ES augo 0,3 proc. Tuo metu Lietuvoje suteiktų paslaugų apimtis mažėjo 0,1 proc.

Šiuo metu maisto produktams taikomas įprastinis 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tačiau siūloma daliai produktų kai kuriais atvejais nustatyti 5 proc. mokestį. Tai numato įstatymo pataisos, kurioms po pateikimo ketvirtadienį pritarė Seimas. Už jas balsavo 77 parlamentarai, 5 buvo prieš, o dar 6 susilaikė. Jeigu Seimas galutinai priims pataisas, jos turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios. Pataisomis siekiama nustatyti lengvatinį 5 proc.

Seimas ketvirtadienį pritarė įstatymo pakeitimams, nustatantiems greičio matuoklių įrengimo keliuose tvarką. Už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas balsavo 105 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, du parlamentarai susilaikė. Iki šiol už visą procesą – tiek matuoklių parinkimą, skaičių, išdėstymą, įrengimą, priežiūrą, kontrolę ir kita – buvo atsakinga viena institucija – „Via Lietuva“. „Reikia balsuoti už šitą įstatymo projektą, nes taip, kaip buvo iki šiol, būti nebegali.

Vieno iš didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse prekiaujamoje silkėje rasta pavojingų mikroorganizmų praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Silkių file iš Lietuvos aptikta monocitogeninių listerijų“, – nurodoma VMVT Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje.

Patalpų, kuriose lošiama, ištvirkaujama arba vartojamas alkoholis, savininkai nuo šių metų liepos bus baudžiami dukart didesnėmis baudomis. Dar didesnės baudos grės patalpų, kur vartojami narkotikai, savininkams.   Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Administracinių nusižengimo kodekso pataisas: už balsavo 109 parlamentarai, prieš nebuvo, o susilaikė šeši.

Lietuvos pramonė ilgą laiką buvo vienas iš šalies BVP augimo variklių, tačiau dabar, susiduriant su lėtėjančiu eksportu, augančiomis sąnaudomis ir struktūrinėmis problemomis, analitikai ir verslo atstovai įspėja – norint išlaikyti pramonės lyderystę, būtini nuoseklūs, ilgalaikiai sprendimai mokesčių, energetikos ir inovacijų srityse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kurį priėmus pasikeis nedarbo išmokų mokėjimo tvarka. Pagal naują modelį būtų didinamos tiek minimalios, tiek maksimalios išmokos, tačiau sugriežtėtų ir stažo reikalavimai. Taip pat ryškiai sumažėtų visiems vienoda pastovioji išmokų dalis, tačiau padidėtų kintama dalis, priklausanti nuo buvusio atlyginimo. Jeigu žmogus dirba oficialiai, tai netekęs darbo ar iš jo išėjęs, jis gali gauti nedarbo išmoką.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ duomenimis, pernai Lietuvos gyventojų neabejingumas ir parama padėjo užtikrinti saugų prieglobstį tūkstančiui vaikų, gyvenančių sudėtingomis sąlygomis. Parama vaikams leido patirti stovyklavimo džiaugsmą, dalyvauti ekskursijose ir pamatyti šalį kitomis akimis, taip pat lavinti savo įgūdžius įvairių švietimo iniciatyvų metu. Ilgametės organizacijos partnerės „Rimi Lietuva“ duomenimis, 2024 m. daugiau nei 10 tūkst.

Šiemet Lietuvoje iš viso įregistruota 40,3 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 30,3 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Registrų centras. Registrų centro duomenimis, vien tik per šių metų balandį buvo įregistruota 11 tūkst. NT sandorių – 27,4 proc. daugiau nei pernai balandį (8,7 tūkst.) ir 6,8 proc. daugiau nei šių metų kovą (10,3 tūkst.

Nuo ketvirtadienio Širvintų mieste atnaujinamas šildymas. „Šiandien atnaujintas šildymas darželiuose ir mokyklose. Taip pat atnaujinamas šildymas ir daugiabučiuose“, –socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė miesto merė Živilė Pinskuvienė, pridurdama, kad pirmadienį šildymas jau buvo įjungtas sveikatos įstaigose. Širvintų merės teigimu, sprendimas atnaujinti mieste šildymą buvo priimtas nukritus oro temperatūrai.

Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar pusmečiui – iki 2026 metų sausio pratęsti kripto įmonių licencijų suteikimo terminą. Dabar jis numatytas iki birželio 1 dienos.   Parlamentarai balsuos dėl tai numatančių Kriptoturto rinkų bei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymų pataisų. Lietuvos bankas (LB) BNS praėjusią savaitę nurodė, kad dėl licencijų jau kreipėsi 23 įmonės, vertinama 14 paraiškų, tačiau nė vienai įmonei licencija dar neišduota.

Įsivaizduokite – nutraukiate sutartį dėl interneto, susimokate gana nemažą nutraukimo mokestį, tačiau įmonė toliau jums siunčia sąskaitas, kol galiausiai antstoliai nuskaičiuoja iš jūsų neva prisikaupusias skolas. Rietave gyvenanti Brigita (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad dar 2020 m. su „Tele2“ sudarė sutartį dėl interneto, kuri vėliau prieš moters valią buvo pratęsta.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupės“ akcininkai nusprendė keisti stebėtojų tarybos komitetų struktūrą bei didinti jos narių skaičių. Pagrindinės grupės akcininkės Finansų ministerijos siūlymui pritarta trečiadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“.  Naujos kadencijos „Ignitis grupės“ stebėtojų taryba sudarytų tris patariamuosius komitetus – Audito ir rizikos, Skyrimo ir atlygio bei Tvarumo, juose dirbtų jos nariai.

Valdžiai skelbiant naujas finansines paskatas stiprinti gynybos pramonę, kai kurie užsienio investuotojai bei šalies vadovai ragina skatinti vietos gamintojų ryšius su stambia užsienio pramone, galinčiai lietuviams atverti didesnes rinkas. Prezidentas Gitanas Nausėda sako tikintis, kad šalies gynybos pramonė kartu su partneriais ir būsimaisiais investuotojais galėtų išnaudoti turimą didelį potencialą. „Ir dronų gamyba, ir lazeriai, ir kitos pačios naujausios technologijos.

Namų elektronikos prekybos tinklą „Topo centras“ valdančiai „Topo grupei“ teismas trečiadienį iškėlė restruktūrizavimo bylą.  Apie Kauno apygardos teismo priimtą sprendimą BNS informavo „Topo grupė“.  „Šiandien pradedamas pradinis bendrovės atsinaujinimo etapas, kuris suteikia mums galimybę toliau konstruktyviai judėti pirmyn. Jau esame pradėję esminius verslo pertvarkymo žingsnius“, – komentare BNS teigė „Topo centro“ generalinė direktorė Gailė Rusteikaitė-Vištejūnė.

Valstybės turtą centralizuotai valdantis Turto bankas pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 8,3 mln. eurų pajamų – 19 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo dukart iki 2,5 mln. eurų, trečiadienį pranešė Turto bankas.  Anot jo, finansinius rodiklius pasiekti padėjo ir iš aukcionuose parduoto turto surinktos lėšos, taip pat iš komercinės nuomos gautos pajamos.

Lietuva sieks prisijungti Europos žandarmerijos pajėgų (EŽP). Trečiadienį Vyriausybė pavedė Vidaus reikalų ministerijai (VRM) kreiptis į Europos žandarmerijos pajėgų Aukšto lygio tarpžinybinį komitetą dėl prisijungimo, o gavus teigiamą komiteto sprendimą – inicijuoti sutarties ratifikavimo procedūrą.

Kėdainių rajono savivaldybėje įsikūrusiems verslams teikiama savivaldybės parama kasmet mažėja, skelbia portalas „Rinkos aikštė“. Portalo žiniomis, praėjusiais metais savivaldybės parama, sudariusi 18,5 tūkst. eurų, buvo skirta vienuolikai rajono verslų, 2023 metais – 16 įmonių. Lyginant su 2022 metais, finansinę paramą pernai gavo gerokai mažiau įmonių.